Vaikui augant, keičiasi ne tik jo ūgis ar pomėgiai - keičiasi ir jo ugdymosi poreikiai. Tad Lietuvoje ugdymas yra skirstomas į skirtingus etapus: pirmasis - ikimokyklinis ugdymas, antrasis - priešmokyklinis ugdymas. Nors šie du etapai dažnai painiojami, jie turi esminių skirtumų tiek amžiaus tarpsniu, tiek ugdymo kryptimi, ir jų tinkamas supratimas yra itin svarbus tėvams, ieškantiems geriausios ugdymo įstaigos savo vaikui ar svarstantiems, ar jis jau pasiruošęs mokyklai.
Ikimokyklinis Ugdymas: Žaidimo ir Tyrinėjimo Pasaulis
Ikimokyklinis ugdymas - tai pirmasis ugdymo etapas, skirtas vaikams nuo gimimo iki 5 arba 6 metų amžiaus. Šis ugdymas vyksta pagal ikimokyklinio ugdymo programą ir teikiamas tėvams pageidaujant. Jis orientuotas į saugią, žaidimu grįstą aplinką, kurioje formuojasi pirmieji socialiniai, emociniai, kalbiniai ir fiziniai vaiko įgūdžiai. Tai laikotarpis, kai ugdymasis dar nėra siejamas su tikslingais akademiniais rezultatais - svarbiausia, kad vaikas būtų smalsus, aktyvus, jaustųsi saugus ir laimingas.
Ikimokyklinio ugdymo pagrindas yra žaidimas, per kurį vaikai lavina savireguliacijos gebėjimus, mokosi bendradarbiauti, spręsti problemas, suprasti socialines situacijas ir kurti santykius su bendraamžiais. Institucinis ikimokyklinis ugdymas yra neprivalomas. Tėvai gali rinktis, ar jų vaikas liks ikimokyklinio ugdymo įstaigoje dar metus, jei juos tenkina ugdymas, vaikas gerai jaučiasi, ir patinka darželio bendruomenė. Darželyje vaikai vis dar migdomi pietų miego, o tai aktualu aktyviems, greičiau pavargstantiems vaikams. Paprastai tėvai į darželį leidžia tuos priešmokyklinukus, kuriems dar sudėtinga susikaupti, ramiai išsėdėti, klausytis mokytojo.
Nuo 2023 m. Lietuvoje bus sudarytos galimybės labiau individualizuotam ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymui, pagerės sąlygos šeimoms, auginančioms tokio amžiaus vaikus. Nors visuotinis privalomas ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje nuo 2023 m. nebuvo įvestas, nuo šiol šeimoms garantuojama galimybė gauti vietą įstaigose, kurios vykdo ikimokyklinio ugdymo programas. Jeigu tėvai norės, kad jų vaikas ugdytųsi tokioje ugdymo įstaigoje, savivaldybė ar kitas įstaigos savininkas privalės rasti jam vietą. Tai aktualu ir didžiuosiuose miestuose, kurių ikimokyklinio ugdymo įstaigose ne visiems užtenka vietų, ir kaimuose, kuriuose galbūt net nėra darželio. Privalomas ikimokyklinis ugdymas išlieka vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose. Kaip ir dabar, socialinę riziką patiriantiems vaikams galės būti skiriamas privalomas dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo programoje. Nauja tai, kad, įsiteisėjus Švietimo įstatymo pataisoms nuo 2021 metų rugsėjo, daugiau įsipareigojimų prisiims valstybė.
Priešmokyklinis Ugdymas: Tiltas į Mokyklą
Priešmokyklinis ugdymas - tai tarsi tiltas tarp darželio ir mokyklos. Jis trunka vienerius metus ir yra skirtas vaikams, sulaukusiems šešių metų (išimtiniais atvejais - 5 metų). Šis ugdymas vyksta pagal Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą ir yra skirtas užtikrinti optimalią vaiko raidą, padėti pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Nuo 2016-2017 mokslo metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas.
Nors daug diskutuota, visuotinis privalomas ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje nuo 2023 m. nebuvo įvestas, tačiau priešmokyklinis ugdymas išlieka privalomas. Tėvai gali rinktis, ar į parengiamąją klasę leisti 5, ar - 6 metų vaiką. Tėvai jaučiasi atsakingi už tinkamos priešmokyklinio ugdymo įstaigos parinkimą. Ji turėtų atitikti vaiko brandą, pomėgius, gebėjimus. Galiausiai, tėvai turi įvertinti, kur noriau eitų vaikas: į darželį ar mokyklą.
Priešmokyklinis ugdymas skirtas vaikams, kurie jau demonstruoja didesnį pažintinį aktyvumą, geba ilgiau išlaikyti dėmesį ir yra pasirengę struktūruotesnei ugdymo aplinkai. Šiuo laikotarpiu jie gilina rašytinės kalbos pradmenis - mokosi skirti ir jungti garsus, pažinti žodžių sandarą, pradeda skaityti trumpus žodžius ir sakinius, lavina dėmesio koncentraciją, kantrybę, gebėjimą užbaigti užduotis ir laikytis dienos struktūros. Sprendžiant svarbu įvertinti, ar vaikas jau pasirengęs naujam mokymosi kontekstui - ne tik pažintine, bet ir emocine bei socialine prasme.
Nuo 2023 m. #Priešmokyklinis ugdymas galės būti pradedamas anksčiau, nuo 5 metų, ir trukti dvejus metus. Tėvai galės pasirinkti, ar leisti vaiką nuo 5 metų ir priešmokyklinio ugdymo programą baigti per dvejus metus, ar leisti vaiką nuo 6 metų ir privalomą priešmokyklinę programą baigti per metus. Į priešmokyklinio ugdymo grupę galės ateiti vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos sueitų 5 metai.
Skirtumai ir Sprendimų Priėmimas Tėvams
Trumpai tariant, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas skiriasi tiek amžiaus tarpsniu, tiek ugdymo kryptimi. Ikimokyklinis ugdymas - tai vaiko pažindinimas su aplinkiniu pasauliu per žaidimus ir tyrinėjimą, be jokio spaudimo ar vertinimo. Priešmokyklinis ugdymas - tai pasirengimas formaliam mokymuisi, akcentuojant akademinius pagrindus ir struktūrizuotą veiklą.
Tėvams, kurie ieško tinkamiausio darželio arba svarsto, ar jų vaikas jau pasiruošęs mokyklai, šie skirtumai padeda priimti pagrįstus sprendimus. Svarstant labai svarbu suprasti ir tai, kad kiekvieno vaiko raida - individuali. Kai kurie vaikai jau penkerių skaičiuoja ir domisi knygomis, kai dauguma jų bendraamžių vis dar mieliau renkasi žaidimus smėlio dėžėje.
Pedagogai pabrėžia, kad sprendžiant, ar vaikui tinkamesnė darželio, ar mokyklos aplinka priešmokykliniam ugdymui, svarbu įvertinti ne tik vaiko žinias ar smalsumą. Darželio aplinka dažnai labiau atitinka vaikų, kurių pažintinė raida šiame amžiuje vis dar stipriausiai vyksta per žaidybinę veiklą, ugdymosi poreikius. Tokia aplinka leidžia vaikui toliau natūraliai plėtoti pažintinius gebėjimus kartu stiprinant socialinę bei emocinę brandą.
Tuo metu vaikams, kurie jau demonstruoja aukštesnį savarankiškumo ir pažintinio smalsumo lygį, mokyklos priešmokyklinė klasė gali tapti natūraliu kitu žingsniu. Kai kurie vaikai patys ima tapatintis su mokinio vaidmeniu - jiems įdomios raidės, skaičiai, užduotys, jie noriai laikosi taisyklių ir geba dirbti struktūruotoje veikloje. Tokiu atveju mokyklos aplinka tampa ne per ankstyvu iššūkiu, o motyvuojančia augimo erdve.
Ankstyvo Starto Mitas ir Santykinio Amžiaus Efektas
Nors dalis tėvų mano, kad ankstesnis mokyklos startas gali suteikti akademinį pranašumą, tarptautiniai švietimo tyrimai rodo, kad tokio ilgalaikio efekto dažniausiai nėra. Svarbiausia ankstyvajame ugdyme yra vaiko patiriamas kompetencijos jausmas. Jei mokymosi aplinka jam per sudėtinga, gali atsirasti priešingas efektas - mažėti pasitikėjimas savimi ir motyvacija.
Pedagogai taip pat atkreipia dėmesį į vadinamąjį santykinio amžiaus efektą. 5-7 metų amžiaus tarpsnyje net vienerių metų skirtumas tarp vaikų gali turėti didelę reikšmę dėmesio išlaikymui, emocijų reguliavimui ir socialiniam pasitikėjimui. Jauniausi klasėje vaikai dažniau greičiau pavargsta, atrodo mažiau susikaupę, patiria daugiau lyginimo su brandesniais bendraamžiais. Svarbu suprasti, kad tokiose situacijose kalbama ne apie gebėjimų trūkumą, o apie natūralius brandos skirtumus. Ilgainiui tai gali virsti vadinamuoju „sniego gniūžtės efektu“, kai mažesnė patiriama sėkmė lemia mažėjantį pasitikėjimą savimi ir silpnesnę mokymosi motyvaciją.
Trys klausimai tėvams, priimant sprendimą:
- Ar vaikas pats nori būti mokiniu?
- Ar jis turi pakankamai emocinių ir dėmesio resursų visai mokyklos dienai?
- Ar pasirinkta ugdymo aplinka skatins augimą, o ne kompensuos sunkumus?
Jei bent į vieną iš šių klausimų atsakymas yra „dar ne“, papildomi metai darželyje dažniausiai nėra praradimas. Priešingai - tai investicija į tvirtesnį startą mokykloje ir vaiko pasitikėjimą savo gebėjimais.
Vilniaus lopšelis-darželis „Lakštingala“ priima vaikus pagal centralizuoto priėmimo į Vilniaus darželius tvarką. Už paslaugą atsakinga įstaigos direktorė. Mokestis už paslaugos suteikimą vyksta pagal nustatytą tvarkos aprašą.
tags: #priesmokykline #ir #ikimokykline #skirtumas