Statistika rodo, kad įvairaus pobūdžio vaisingumo sutrikimų turi kas penkta-šešta pora. Tai reiškia, kad beveik 3 tūkstančiai porų kasmet ieško pagalbos ir sprendimų, kaip įveikti nevaisingumą. Medikų teigimu, pagalbinio apvaisinimo procedūros yra efektyviausias nevaisingumo gydymo metodas, pasaulyje taikomas jau daugiau nei 40 metų. Lietuvoje valstybė, siekdama padėti šioms šeimoms, kompensuoja dalį pagalbinio apvaisinimo paslaugų per Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF). Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kokias paslaugas ir kokiomis sąlygomis apmoka valstybė, kokie reikalavimai keliami besikreipiantiems dėl pagalbos ir kur galima gauti šias paslaugas.
Kas laikoma nevaisingumu ir kokios paslaugos kompensuojamos?
Nevaisingomis laikomos poros, kurios, gyvendamos aktyvų lytinį gyvenimą, nepastoja per vienerius metus. Valstybė šioms poroms kompensuoja reikiamus tyrimus, medikamentus, gydymo stebėseną bei pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF). Tai reiškia, kad PSDF lėšomis apmokamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims. Svarbi sąlyga yra ir moters amžius - ji turi būti ne vyresnė nei 42 metų.
Be šių bendrųjų kriterijų, yra ir specifinių situacijų, kai valstybė teikia papildomą paramą. Pavyzdžiui, kai vienas iš partnerių palikuoniui gali perduoti sunkią genetinę ligą. Tokiais atvejais reikalinga preimplantacinė genetinė diagnostika (PGD). Ši diagnostika atliekama gydytojų konsiliumo sprendimu, kuriame dalyvauja gydytojas genetikas, gydytojas akušeris ginekologas ir embriologas. Jos tikslas - įvertinti riziką perduoti didelę negalią sukeliančią ligą su vieno iš partnerių lytinėmis ląstelėmis.
Kiek ciklų ir kas apmokama iš PSDF?
Poroms, norinčioms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, PSDF lėšomis apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai. Tai apima ne tik pačią procedūrą, bet ir jai reikalingus vaistus.
Procesas prasideda nuo gydytojo akušerio ginekologo konsultacijos moteriai ir vyrui. Jos metu partneriams atliekami reikalingi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai, siekiant nustatyti nevaisingumo priežastis ir parinkti tinkamiausią gydymo taktiką.
Ligonių kasos taip pat kompensuoja vaistus, skiriamus kiaušidžių stimuliacijai. Šie vaistai yra itin svarbūs, nes jie padeda užtikrinti tinkamą kiaušialąsčių brandinimą. Be to, kompensuojamas ir lytinių ląstelių banke saugomų embrionų paruošimas ir perkėlimas į moters kūną.
Kasmet didžiausia PSDF lėšų dalis atitenka būtent vaistams, nes jie kompensuojami 100 proc. Tai yra didelė parama poroms, nes vaistai sudaro beveik pusę visos procedūros kainos.
Dirbtinio apvaisinimo paaiškinimas: kaip priimti informacija pagrįstus sprendimus
Statistika ir demografija: kas naudojasi paslaugomis?
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys atskleidžia, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugomis Lietuvoje naudojasi nemažas skaičius žmonių. Praėjusiais metais aštuonios šalies gydymo įstaigos suteikė beveik 7 tūkstančius įvairių pagalbinio apvaisinimo paslaugų 1 520 moterų ir 1 240 vyrų. Paslaugoms ir kompensuojamiesiems vaistams apmokėti iš PSDF buvo skirta 3,56 mln. eurų. Pastaraisiais metais pagalbinio apvaisinimo paslaugomis per metus pasinaudoja arti 3 tūkstančių žmonių.
Dažniausiai šios paslaugos teiktos 33-37 metų amžiaus moterims ir vyrams. Tačiau svarbu pažymėti, kad jomis pasinaudojo taip pat didelė dalis jaunesnių (28-32 metų) moterų bei vyresnių (38-42 metų) vyrų. Tai rodo, kad nevaisingumo problemos gali paliesti įvairaus amžiaus žmones, o valstybės parama yra aktuali plačiam amžiaus segmentui.
Kaip gauti valstybės kompensuojamas paslaugas?
Dėl PSDF lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo paslaugų partneriams, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją. Įvertinęs diagnozę ir sveikatos būklę, gydytojas išrašys siuntimą konsultacijai pas vaisingumo specialistą.
Svarbu žinoti, kad paslaugas pacientas gali gauti jo paties pasirinktoje medicinos įstaigoje. Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo su ligonių kasomis sutartis yra sudariusios šios gydymo įstaigos:
- Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
- UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika
- UAB „Jolsana“
- UAB „Kardiolita“
- UAB „Northway medicinos centrai“
- Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB „Vaisingumo klinika“
- UAB „Vaisingumo centras“
Individualus gydymo kelias
Nors valstybė kompensuoja dalį pagalbinio apvaisinimo paslaugų, reikėtų turėti omenyje, kad kiekvienas atvejis yra individualus. Taigi konsultacijų, tyrimų, procedūrų ir gydymui reikiamų medikamentų kiekiai skiriasi priklausomai nuo konkrečios situacijos. Nuo to priklauso ir bendra pagalbinio apvaisinimo kaina, nors valstybės kompensacija ženkliai palengvina finansinę naštą poroms.
Pasirinkus gydymo įstaigą, svarbu atidžiai aptarti visus gydymo etapus su gydytoju, suprasti procedūrų eigą ir galimus rezultatus. Vaisingumo specialistai yra šalia kiekviename žingsnyje, suteikdami reikiamą informaciją ir palaikymą.
Be to, svarbu paminėti, kad yra ir kitų situacijų, kai gali prireikti papildomų tyrimų ar procedūrų, kurios ne visada patenka į standartinį PSDF kompensuojamų paslaugų paketą. Pavyzdžiui, jei pora pageidauja gauti paslaugas ne eilės tvarka, tai gali būti papildomai apmokama. Tačiau pagrindinės pagalbinio apvaisinimo procedūros ir vaistai yra prieinami dėl valstybės paramos.
Svarbu suprasti, kad nevaisingumo gydymas yra kompleksinis procesas, reikalaujantis ne tik medicininės, bet ir emocinės paramos. Valstybės parama yra svarbus žingsnis link to, kad daugiau porų galėtų įgyvendinti savo svajonę tapti tėvais.
tags: #kiek #dirbtibiu #apvaisinimu #kompensuoja #valstybe