Pastaruoju metu visuomenėje itin daug dėmesio sulaukia atvejai, susiję su vaiko teisių apsauga, ypač kai tai liečia jo atskyrimą nuo tėvų. Vienas tokių, sukėlusių didelį rezonansą, įvykis Palangoje, kuomet vaiko teisių apsaugos darbuotojai ir policija atskyrė vaiką nuo motinos. Ši situacija atskleidžia ne tik sudėtingas šeimos teisės normas, bet ir kelia klausimus dėl tinkamo vaiko atstovavimo teisiniuose procesuose.
Atvejo analizė: prieštaringa informacija ir emociniai sukrėtimai
Laidoje „Prieš srovę“ pasisakė vaiko mama, vardu Evelina, kuri po netikėto vaiko atskyrimo išgyvena didelį emocinį sukrėtimą. „Aš pati jau nežinau, kas yra normalu, o kas nenormalu“, - tikino ji, pabrėždama, kad viešai prieinama informacija apie įvykį yra tik „maža detalė“. Motinos advokatė, Laima Razvickienė, patvirtino, kad situacija yra kur kas sudėtingesnė: „Negaliu jums atskleisti civilinės bylos aplinkybių, bet kitą dieną aš asmeniškai kreipiausi į generalinę prokurorę Nidą Grunskienę su pareiškimu ir su visais turimais vaizdais. Vaiko akivaizdoje buvo sumušta ir mama, ir senelė“.
Paviešintame vaizdo įraše girdima, kaip vaiko teisių specialistė, reaguodama į močiutės prašymą palikti vaiką su mama, pareiškia, kad prie vaiko „pakeltu tonu kalbėti negalima“. Tačiau tame pačiame įraše matyti, kaip pareigūnai naudojo fizinę jėgą. Vaiko mama apibūdino įvykį kaip „baisų“, pasakodama, kad pareigūnai iš pradžių elgėsi maloniai, tačiau atvykus vaiko teisių specialistėms, jie „paprasčiausiai pakluso nurodymams, o galiausiai panaudojo ir fizinę jėgą“.
Advokatė L. Razvickienė taip pat paneigė viešojoje erdvėje sklandančius teiginius, jog teismo sprendimas prieštarauja faktinėms aplinkybėms. „Tai, ką aš jau spėjau išgirsti viešoje erdvėje, gali kalbėti tik ne teisininkas, žmogus, kuris nesupranta, kas yra teismo sprendimas ir kas yra teismo nutartis“, - teigė ji. Atsakydama į klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos, advokatė patikslino: „Vaikas šiuo metu laikinai gyvena pas tėvą.“
Šeimoje problemos prasidėjo dar prieš penkerius metus, po to, kai vaikui buvo sulaužyta nosis. Vaiko mama, siekdama apriboti jo matymąsi su tėvu, teigė, kad tai esą jam būtų nesaugu.
Neutrali aplinka ar išankstinis planas?
Vaiko paėmimo procedūros metu vaiko teisių apsaugos specialistė teigė, kad vaikas po paėmimo kurį laiką turės būti „neutralioje aplinkoje - nei pas mamą, nei pas tėtį“. Tačiau, kaip paaiškėjo iš vėlesnio pokalbio su vaiko tėvu, po paėmimo vaikas iškart buvo nugabentas pas jį. Tėvas paaiškino, kad „vaikas išreiškė norą važiuoti pas mane“, o vaiko teisių tarnybos darbuotojai jį tėvui atvežė tiesiai į namus. Vaiko teisių apsaugos tarnybos direktorė Ilma Skuodienė tvirtino, kad jie „buvo paruošę neutralią aplinką“.
Šeimos psichologė Ramunė įvykį vertina kaip sudėtingą dėl „labai prieštaringos informacijos“, pateikiamos viešumoje. Ji pabrėžė, kad tai buvo „trauminis įvykis“, o kai vaikui įvykiai būna per sudėtingi, psichika „instinktyviai ginasi ir galima depersonalizacija, kai vaikas atsiskiria nuo to, kas buvo, ir pradeda reaguoti taip, lyg nieko nebūtų įvykę“.
Paviešintas vaiko atvaizdas: žala ar informacijos sklaida?
Internete vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas vaiko paėmimas, išplatino Antanas Kandrotas-Celofanas. Jis teigė, kad jam įrašą atsiuntė žmonės, prašę pasidalinti. Nors vaiko veidas nebuvo užmaskuotas, Celofanas paaiškino, kad „man atrodo vaikui padaryta kur kas didesnė žala, todėl, palyginus, ta žala, kad paviešintas vaiko veidas, yra apie nieką“. Paklaustas, ar vaizdo įrašą su vaiko veidu ištrins, jis atsakė: „Kol kas ne, tegul sukasi, tegul žmonės dalinasi.“
Daugiau detalių apie šią sudėtingą istoriją buvo galima išvysti laidoje „Prieš srovę“.
Vaiko teisės - pamatinės vertybės ir teisinės spragos
Vaiko teisės - tai žmogaus teisės, išskiriamos kaip atskira grupe dėl nepilnamečiams asmenims reikalingos ypatingos apsaugos, siekiant užtikrinti tinkamą jų augimo ir vystymosi poreikį. Visų pirma, atsakomybė už vaiko teisių užtikrinimą tenka šeimai. Šeima, kaip visuomenės ląstelė, atspindi šalies kultūrą, tradicijas ir mentalitetą. Tačiau neretai šeimos, ypač skyrybų procesų metu, permeta atsakomybę už tinkamą vaiko aplinką valstybės ar savivaldybės institucijoms.
Teisminiai procesai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, neišvengiamai „apnuodija, išsekina tą šeiminę ląstelę iš vidaus“, taip pažeidžiant vaiko teises į saugią aplinką ir laimingą vaikystę. Nors teisė į teisingą teismą ir teisinę gynybą yra pamatinė žmogaus teisė, įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šeimos teisės bylose nepilnamečių asmenų teisė į tinkamą atstovavimą nėra pakankamai užtikrinta dėl galiojančio teisinio reguliavimo spragų.
Vaiko advokatas: privalomas ar tik rekomendacija?
Sprendžiant šeimos teisinius ginčus, svarbu tinkamai užtikrinti vaiko teisių atstovavimą. Tačiau, atsižvelgiant į dabartinį teisinį reguliavimą, nepilnamečio asmens, priklausančio nuo tėvų ar globėjų valios, teisė į tinkamą atstovavimą šeimos teisės bylose nėra garantuota. Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis skelbia asmens teisę į gynybą ir teisę turėti advokatą, o Civilinio proceso kodekso 57 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta, kad asmenys gali vesti bylas patys arba per atstovus, išskyrus atvejus, kai advokatas privalomas. Socialiai pažeidžiamiems asmenims užtikrinama valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba.
Besiskiriantys tėvai gali pasinaudoti savo teise į advokatą arba kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos. Tačiau šeimos teisės bylose svarbiausi dalyviai yra vaikai, kurių teisės ir interesai tiesiogiai susiję su ginčais dėl jų tėvų nesutarimų. Tad kyla klausimas, kas užtikrina vaiko, priklausančio nuo suaugusiųjų valios, teisę į tinkamą atstovavimą jo interesams.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tokiose bylose nėra numatytas privalomas vaiko advokato dalyvavimas. Jei tėvai ar globėjai nemato būtinybės kreiptis vaiko interesais į advokatą (valstybei nekyla pareiga skirti vaikui advokatą šeimos teisės bylose, nagrinėjamose dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pan.), tinkamas vaiko atstovavimas nėra užtikrinamas, taip pažeidžiant žmogaus (vaiko) teisę į advokatą kaip garantą į teisingą teismą. Tėvai, veikdami per savo advokatus, deklaruodami vaiko interesus kaip prioritetinius, visų pirma yra suinteresuoti savo teisėtų lūkesčių patenkinimu, kurie nebūtinai sutampa su realiais vaiko poreikiais.
Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnis numato advokato pareigą teikti teisines paslaugas taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Advokatui, priėmus pavedimą veikti vieno iš tėvų interesais, objektyvus, nešališkas vaiko teisių atstovavimas tampa neįmanomas.
Vaiko teisės - prioritetas ar manipuliacijos įrankis?
Vaiko teisių apsaugai ir įgyvendinimui skiriamas itin didelis dėmesys. Vaiko teisės, siekiant užtikrinti pamatinę vertybę - vaiko teisę į laimingą vaikystę, fundamentaliai įtvirtintos tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek nacionaliniu lygmeniu. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija - tai tik keletas tarptautinių dokumentų, kuriais remiantis užtikrinamos vaiko teisės.
Konstitucija skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas užtikrina vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą.
Tačiau, deja, tėvai, naudodamiesi savo procesinėmis teisėmis, „dažnu atveju manipuliuoja vaiko teisėmis savo asmeniniams tikslams pasiekti, net ir nepaisydami realių vaiko poreikių ir teisėtų jo interesų“.
Šeimos bylos: kai tikslas - nubausti buvusį sutuoktinį
Dažnai kiekvienas iš tėvų ginčus dėl vaiko sprendžia siekdamas savo interesų. Pavyzdžiui, bendravimo tvarka gali būti siūloma taip, kad „apriboti, švelniai tariant, „netoleruotino“ buvusio gyvenimo partnerio su vaiku bendravimą iki minimumo“, nors tai nebūtinai atitinka vaiko interesus. Tėvai gali manipuliuoti vaiko teise į saugią aplinką, nors faktinės aplinkybės to nepagrindžia.
Taip pat tėvai per vaiko išlaikymo institutą gali siekti finansinės naudos, prašydami nepagrįstai didelės sumos, arba, norėdami finansiškai nubausti buvusį partnerį, įrodinėti kuo mažesnės išlaikymo sumos pagrįstumą, kuri akivaizdžiai neatliepia net būtinųjų vaiko poreikių.
Alimentai internetu: greitas ir patogus sprendimas?
Šiuolaikinės technologijos atveria naujas galimybes ir teisinių paslaugų srityje. Paslauga „Alimentai internetu“ leidžia tvarkyti visus klausimus nuotoliniu būdu, taupant laiką ir pastangas. Klientai gali gauti kokybiškas paslaugas neišvykdami iš namų, net būdami kitame pasaulio krašte. Specialios anketos padeda greitai ir patikimai paruošti procesinius dokumentus teismui be jokio valandinio užmokesčio.
Šeimos teisės advokato vaidmuo ir atsakomybė
Advokatų kontoros, turinčios gilią ekspertinę patirtį šeimos teisės srityje, sprendžia daugybę sudėtingų klausimų: santuokos nutraukimą, sutuoktinių turto padalijimą, vaikų gyvenamosios vietos nustatymą ir bendravimo su vaikais tvarką, tėvystės nustatymo ginčus, leidimo išvykti gyventi į užsienį klausimus.
Šeimos teisė yra viena jautriausių ir sudėtingiausių teisinės sistemos sričių, nes čia susiduria ne tik įstatymai, bet ir gilios emocijos, nuoskaudos bei, svarbiausia, mažamečių interesai. Visų šeimos teisinių ginčų ašis - vaiko interesų pirmumo principas. Teismas, spręsdamas klausimus dėl gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ar išlaikymo, visada vertina situaciją per vaiko prizmę.
Svarbu suprasti, kad tėvų valdžia yra lygi, o pareigos - kur kas platesnės nei tik finansinės. Abu tėvai privalo rūpintis vaiko fiziniu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, aktyviai dalyvauti jo gyvenime, užtikrinti jo sveikatos priežiūrą. Tas tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, privalo netrukdyti, o priešingai - skatinti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu.
Kai tėvai gyvena skyrium, būtina nustatyti aiškią bendravimo tvarką, kad vaikas jaustųsi saugus. Standartinė tvarka dažnai apima kas antrą savaitgalį, dalį atostogų ir šventines dienas. Tačiau vis dažniau taikomas ir lygiavertės tėvystės modelis.
Lietuvoje galioja taisyklė, kad sprendžiant ginčus dėl vaiko, jo nuomonė turi būti išklausyta. Nuo 10 metų vaiko nuomonės išklausymas teisme yra privalomas, tačiau vaiko noras nėra vienintelis ir galutinis kriterijus. Teismas vertina, ar vaiko noras nėra suformuotas manipuliacijų, ar jis atitinka jo geriausius interesus.
Dažnai klaidingai manoma, kad jei tėvas ar motina moka priteistą išlaikymą (alimentus), jų pareigos tuo ir baigiasi. Tačiau tai yra mitas. Draudimas matytis su vaiku negali būti naudojamas kaip bausmė už nemokamus alimentus. Jei tėvas nemoka išlaikymo, skolą reikia išieškoti per antstolius.
Išvykstant su vaiku į užsienį, ypač nuolatiniam gyvenimui, būtinas kito tėvo sutikimas. Tokiais atvejais teismas ir specialistai aiškinasi priežastis, ar tai natūralus vaiko nenoras, ar kito tėvo įtaka.
Šeimos bylos pasižymi tuo, kad jose retai būna laimėtojų. Ilgas bylinėjimasis sekina finansinius resursus ir, kas blogiausia, žaloja vaiko emocinę sveikatą. Todėl visada rekomenduojama pirmiausia ieškoti taikaus sprendimo būdo. Tačiau, kai susitarti nepavyksta, kvalifikuoto šeimos teisės advokato pagalba tampa būtina norint tinkamai apginti vaiko teisę į visavertį gyvenimą.
Vaiko globa ir rūpyba: prioritetas - vaiko interesai
LR Civilinis kodeksas numato, kad vaikui turi būti teikiama tokia apsauga ir globa, kokios reikia jo gerovei. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai.
Pagrindinis principas steigiant globą (rūpybą) yra vaiko interesų pirmumas. Pirmumo teisę tapti globėjais turi vaiko artimieji giminaičiai. Pirmenybė teikiama globai šeimoje, tačiau globa (rūpyba) gali būti teikiama ir šeimynoje ar vaikų globos institucijoje. Svarbu siekti neišskirti brolių ir seserų. Globa nustatoma vaikams iki 14 metų, o rūpyba - vaikams nuo 14 iki 18 metų. Globėjas turi rūpintis ir įgyvendinti asmenines ir turtines nepilnamečio teises.