Stasys Liupkevičius - tai vardas, kurį Lietuvos muzikos istorijoje sunku pervertinti. Ilgamečio ansamblio „Armonika“ vadovas, muzikantas, atlikėjas ir kompozitorius, savo kūryba ir asmeniniu pavyzdžiu praturtinęs ne vieną lietuvių kartą. Nors pastaruoju metu jis retai dalija interviu, 81-ąjį gimtadienį vasarą paminėjęs kūrėjas mėgaujasi ramesniu gyvenimu Kupiškyje, tačiau jo muzikinė veikla nesibaigia - jis aktyviai kelia savo dainas į interneto platformas, dalindamasis jomis su plačia auditorija.
Ankstyvieji Metai ir Muzikinių Šaknų Formavimasis
Stasys Liupkevičius gimė Šėtos miestelyje, Kėdainių rajone, pačiame Lietuvos geografiniame centre. Ši aplinka, anot paties atlikėjo, paliko gilų pėdsaką jo gyvenime ir kūryboje. Gimtinė, apibūdinama kaip gyvenanti prie laukinės obels ir upės, vardu Obelis, tapo ne tik fizine, bet ir dvasine erdve, įkvepiančia menininką. Jo tėvas buvo kalvis, garsėjęs savo meistriškumu ir gebėjimu padėti aplinkiniams. Mama, kartu su savo seserimis, pasižymėjo nuostabiais balsais ir gražiu dainavimu, o tai, be abejonės, stipriai paveikė jaunojo Stasio muzikinį polinkį.

Nuo pat vaikystės muzika lydėjo Stasį Liupkevičių. Jis prisimena, kaip dar būdamas ketverių metų, vos smakrą siekiančia armonika, jau bandė atrasti jos garsus. Šis ankstyvas susidomėjimas instrumentu nulėmė jo muzikinį kelią - jis tapo savamoksliu, grojančiu beveik visuose mokyklos renginiuose. Ši aistra muzikai, užgimusi vaikystėje, neatslūgo iki pat šiol ir, kaip pats sako, nesiskirs su juo iki pat paskutiniosios. Obelų žydėjimas, simbolizuojantis namų jaukumą ir gamtos grožį, iki šiol įkvepia jo kūrybą ir dainas. Jo pirmoji birbynė, pagaminta 1957 m., buvo pagaminta iš obels medžio, dar labiau sustiprindama šį ryšį.
Muzikinės Karjeros Kelias: Nuo Operos Iki „Armonikos“
Nors Stasys Liupkevičius baigė konservatoriją (dabartinę Lietuvos muzikos ir teatro akademiją) kaip operos solistas, jo muzikinė prigimtis niekada neapsiribojo vienu žanru. Nuo pat vaikystės įvairi muzika jį lydėjo, o studijų metais tai tik sustiprėjo. Studijuodamas Juozo Gruodžio konservatorijoje, jis dainavo Kauno muzikiniame teatre, taip pat aktyviai dalyvavo dainų ir šokių ansambliuose „Nemunas“ ir Medicinos darbuotojų dainų ir šokių ansamblyje. Studijų metais Vilniaus muzikos ir teatro akademijoje, kur įgijo solinio dainavimo specialybę, jis pradėjo įrašinėti dainas su Radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestru.
Vis dėlto, didžiausią pripažinimą ir meilę klausytojų širdyse jam pelnė darbas su legendiniu ansambliu „Armonika“. Nors ansamblis buvo įkurtas Vytauto Juozapaičio 1969 m., 1979 m. vadovo vairą perėmęs Stasys Liupkevičius tapo jo neatsiejama dalimi, daugelio iki šiol laikomas kolektyvo siela ir širdimi. Su „Armonika“ jis apkeliavo daugybę pasaulio šalių - nuo JAV, įvairių Europos kampelių iki Australijos, kur gyvena lietuviai. Šie susitikimai su tautiečiais užsienyje paliko neišdildomą įspūdį, sustiprindami jo norą dalintis lietuviška muzika ir kultūra.

Ansamblio „Armonika“ repertuaras buvo itin turtingas ir įvairus, apimantis pokštus, humorą, kupletus, dainas ir pasakojimus. Tai atspindėjo ir Balio Dačiulio laidą „Subatvakaris“, kuriai ansamblis buvo ypač reikalingas. Žinomiausios „Armonikos“ dainos, tokios kaip „Kur tas kelelis“, „Berniukai“, „Gromatėlę parašiau“, „Ridigdo“, „Ir atskrido sakalėlis“, „Elektrėnų žiburiai“, „Vėjas man pasakė“, „Mėlynakė rasa“ ir daugelis kitų, iki šiol skamba lietuviškose šventėse ir radijo eteryje. Anot S. Liupkevičiaus, net ir užsienio klausytojams patikdavo tos dainos, kurias pamilo Lietuva, tai liudija universalų jų grožį ir patrauklumą.
Kūrybinis Bendradarbiavimas ir Asmeninis Gyvenimas Kupiškyje
Šiandien Stasys Liupkevičius, sulaukęs 81-erių, gyvena ramų gyvenimą Kupiškyje. Jį į šį miestelį atviliojo poetė Irena Gildutytė-Navikienė, tapusi ne tik kūrybos partnere, bet ir širdies drauge. Šiandien jie yra puikus kūrybinis duetas: Irena kuria eiles, o Stasys joms suteikia muzikinę formą, paversdamas jas dainomis. Anot jo, Irenos eilės jį taip įtraukia, kad jis tiesiog jose „skęsta“, ieškodamas tinkamiausios melodijos. Šiuo metu jis aktyviai kelia savo sukurtas dainas, kurių jau yra apie 900, į „YouTube“ platformą, siekdamas, kad jas išgirstų lietuviai visame pasaulyje. Sulaukia daugybės teigiamų atsiliepimų ir užmezga gražių draugysčių.
NEMYLĖT NEGALIU ... MUZIKA, ATLIKIMAS STASIO LIUPKEVIČIAUS, ŽODŽIAI IRENOS GILDUTYTĖS -NAVIKIENĖS
Nors daugelis dainų jo repertuare sukurtos pagal Irenos tekstus, svarbią vietą užima ir dainos, sukurtos pagal Janinos Liupkevičienės tekstus. Jo dukterys, Audra ir Ugnė, taip pat buvo susijusios su muzika. Jos mokėsi muzikos mokykloje, dainavo legendinėje „Dainų dainelėje“, o vėliau - ir su tėčiu. Nors jos pasirinko medicinos kelią, muzikos meilė liko jų gyvenime. Stasys džiaugiasi galėdamas išvysti archyvuose išlikusius įrašus, kuriuose jis dainuoja su dukromis ar kitais šalies atlikėjais.
Gyvenimas Kupiškyje kupinas ne tik kūrybos, bet ir ramios kasdienybės. Stasys Liupkevičius mėgsta vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis, grožėtis gamta, žiūrėti sporto varžybas ir skaityti. Jis ir Irena brangina kiekvieną dieną kartu, stengdamiesi, kad netrūktų džiaugsmingų akimirkų. Jie dažnai leidžia laiką prie ežero, Kupiškio marių, piliakalnio, o kasdienybę paįvairina išvykomis į Irenos tėviškę.
Palikimas ir Įvertinimas
Nors šiandien Stasį Liupkevičių scenoje matome rečiau, jo dainos gyvuoja klausytojų širdyse ir perduodamos iš kartos į kartą. LRT archyvai saugo jo koncertų ir interviu įrašus, liudijančius apie jo ilgametę ir vaisingą karjerą. Paklaustas apie ilgaamžiškumo paslaptį, jis susimąsto, kad turbūt tai muzika, tačiau svarbiausia - namuose netrūkstantis juokas, optimizmas ir gera nuotaika. Jo gyvenimas, kupinas muzikos, meilės ir kūrybos, yra įkvėpimas daugeliui.

Jo, kaip muzikanto, instrumentalisto, vokalisto, kompozitoriaus ir „Armonikos“ vadovo, indėlis į Lietuvos kultūrą yra neįkainojamas. Jo kūryba yra gyvas liudijimas apie lietuviškos dainos grožį, emocinį gilumą ir gebėjimą jungti žmones. Net ir sulaukęs garbingo amžiaus, jis nenustoja kurti ir dalintis savo talentu, įrodydamas, kad muzika neturi amžiaus ribų. Jo dainos, kurios skambėjo nuo scenų iki širdžių, ir toliau gyvuos, primindamos apie legendinės „Armonikos“ sielą ir jos ilgametį vadovą.
tags: #stasio #liubkevicisus #biografijskurias #metsis #gime #stasys