Klaipėda, trečias pagal gyventojų skaičių ir plotą Lietuvos miestas, yra unikalių istorinių, geografinių ir kultūrinių ypatybių sankirtoje. Įsikūrusi Vakarų Lietuvoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santaka, ji nuo seno buvo svarbus regiono centras, pramonės ir transporto mazgas. Miesto istorija, prasidėjusi 1252 m. Livonijos ordino įkurtos pilies vietoje, yra sudėtinga ir įvairiapusė, atspindinti daugybės valstybių įtaką ir politinius lūžius.
Geografinė padėtis ir gamtinės sąlygos
Klaipėda yra įsikūrusi Pajūrio žemumoje ir Kuršių nerijos šiaurės vakarinėje dalyje. Miesto teritorijoje į Klaipėdos sąsiaurį įteka Danės upė. Miestui priklauso ir Kiaulės Nugaros sala Kuršių mariose. Ši ypatinga geografinė padėtis, ypač neužšąlantis uostas prie Akmenos-Danės upės žiočių, lėmė miesto vystymąsi ir jo strateginę reikšmę.
Klaipėdoje vyrauja pereinamasis iš jūrinio į žemyninį klimatas, kuriam didelę įtaką daro Baltijos jūra. Žiemos čia dažniausiai švelnios arba šaltos, o vasaros - šiltos, nors pasitaiko ir vėsesnių, ir karštesnių metų. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra aukščiausia Lietuvoje ir siekia apie -1,4 °C, o liepos ir rugpjūčio mėnesiais dienomis oras įšyla iki +20 °C. Karščiai virš 25 °C reti, o virš 30 °C pakyla vidutiniškai kartą per metus.
Krituliai iškrinta ištisus metus, tačiau didžiausias jų kiekis pastebimas vasaros antrojoje pusėje ir rudenį, kai per mėnesį gali iškristi iki 90 mm. Sausiausias metas - pavasaris. Sniegas yra įprastas reiškinys žiemą ir kovo mėnesį, nors pasnygti gali ir spalį, lapkritį bei balandį. Tarybiniais laikais buvo atvejų, kai pūgos paralyžiuodavo miestą visai dienai.
Žiemą mieste dažnai pasitaiko lijundra, plikledis, šerkšnas ir pūgos. Perkūnijos dažnos vasarą ir rudenį, jos gali būti žemyninės (susidaro pučiant rytiniams vėjams) arba jūrinės (atkeliauja su vakariniais vėjais, kai jūra šiltesnė už žemyną). Viesulai Klaipėdoje reti ir dažniausiai pastebimi tik miesto apylinkėse arba virš jūros. Škvalai vasarą galimi, bet palyginti reti. Audros ir speigai yra dažnesni reiškiniai. Speigai, ypač su žvarbiu rytų vėju, gali būti itin grėsmingi. Klaipėda yra vėjuotas miestas - per metus vidutiniškai būna 30 audringų dienų, kai vėjo gūsiai siekia 15-28 m/s, kartais iki 33 m/s. Stipriausi vėjai mieste yra siekę 40 m/s uragano „Anatolijaus“ metu.
Istorija: Nuo kuršių gyvenvietės iki Lietuvos uostamiesčio
Senosios kuršių gyvenvietės vietoje 1252 m. Livonijos ordino pastatyta Memelburgas (Memelburgo) pilis davė pradžią miestui. Iš pradžių pilies įsteigimo dokumentus pasirašė magistras Eberhardas von Zeinas, o rugpjūčio 1 d. magistras Konradas von Tirbergas tvirtovę naudojo kaip atsparos tašką tolimesniems kryžiaus žygiams prieš Žemaitiją. Vėliau miestas priklausė Vokiečių ordinui, Prūsijos kunigaikštystei, Prūsijos karalystei ir Vokietijai.
Senasis Klaipėdos pavadinimas Memel yra vandenvardinis vietovardis, manoma, kilęs nuo vietinių genčių (skalvių, kuršių) pavadinimo Nemuno žemupio tėkmei. Vokiečių ordinas šį pavadinimą perėmė ir suteikė piliai bei miestui, manydamas, kad Marių sąsmauka ties Danės upe yra Nemuno žiotys. Memelburgas minimas nuo 1252 m. rugpjūčio 1 d.
Kada atsirado pavadinimas Klaipėda, nėra aišku. Šaltiniuose jis minimas nuo XV a. pradžios. 1413 m. Ldk Vytauto laiške rašoma "Caloypede", 1420 m. Kryžiuočių ordino derybų su Vytautu santraukoje kalbama apie "castrum Memel alias Klawppeda", o 1422 m. Melno taikos sutartyje randamas pavadinimas "Cleupeda". Vienas rimčiausių aiškinimų, kurį palaiko ir latvis Janis Endzelynas, yra A. Cveko teorija, siejanti "klai-" su latvių kalbos žodžiu "klajš" (atviras, tuščias, lygus, plynas), o "-pėda" su "pads" (padas, grįstinė, laitas, grendymas). Taigi, Klaipėda galėtų reikšti žemą, lygią, plyną vietą, tikriausiai kuršiškos kilmės vietovardis. Kalbininkas Kazimieras Būga manė, kad varde slypi žodžiai "klaips" ir "ėsti", reiškiantys "duonos ėdėja", tačiau ši etimologija laikoma pernelyg romantiška. Liaudies etimologija siūlo kilmę nuo žodžių junginio „klampi pėda“.
1253 m. Memelburge įsitvirtino Livonijos ordino kariuomenė. 1255 m. sembai nesėkmingai bandė užimti Memelį. Miestelis greitai plėtėsi, 1254 m. gavo Liubeko miesto teises. 1323 m. lietuvių kariuomenė apgulė Klaipėdos pilį, priverčiant ordiną pradėti derybas dėl paliaubų. 1379 m. pilis ir miestas buvo nusiaubti lietuvių. 1422 m. Melno taikos sutartis stabilizavo sieną tarp Vokiečių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Nuo XV a. pradžios Klaipėda (Memelis) tapo svarbiu prekybos centru, o 1475 m. miestui suteiktos Kulmo miesto teisės.
Po Albrechto Brandenburgiečio atsivertimo į liuteronybę, Klaipėda taip pat priėmė šią religiją. 1525 m. susikūrė Prūsijos kunigaikštystė, o Klaipėda pradėjo ilgą klestėjimo laikotarpį, veikdama kaip svarbus uostas kaimyninei Lietuvai. XVI a. miestas sparčiai vystėsi, atsirado amatų cechai, pirklių gildija, prasidėjo laivų statyba ir jūrų prekyba. 1540 m. miestą nusiaubė didelis gaisras.
1627 m. pradėti statyti gynybiniai įtvirtinimai, kurie pakeitė miesto statusą. Iki XVIII a. pradžios Klaipėda tapo viena stipriausių tvirtovių Prūsijoje, o 1701 m. - oficialia Prūsijos karalystės dalimi. 1709-1711 m. miestą siaubė maras. Septynerių metų karo metu, 1757 m., miestą buvo užėmę rusų kariai. Nuo XVIII a. antrosios pusės, dėl mažesnių muito mokesčių nei Rygoje, Klaipėda pritraukė anglų pirklius, kurie čia įkūrė pramonines lentpjūves ir medienos uostą. Iš per Klaipėdą eksportuojamos medienos buvo statomas Britanijos karališkasis laivynas.
1807-1808 m. Napoleono karų metu Klaipėda trumpam tapo Prūsijos karalystės sostine. Čia karalius Frydrichas Vilhelmas III pasirašė Spalio ediktą, panaikinantį baudžiavą visoje Prūsijoje. Naujas miesto įstatymas leido bet kurios tautybės atstovams įsikurti mieste. XIX a. pradžioje žemės aplink Klaipėdą patyrė ekonominį nuosmukį dėl Napoleono Bonaparto vykdytos ekonominės blokados.
Dokumentinis filmukas apie Klaipėdos kraštą
Po vokiečių žemių suvienijimo į Vokietijos imperiją 1871 m., Klaipėdos raidai didelę įtaką darė pramonės revoliucija ir urbanizacija. Nors gyventojų skaičius XIX a. padidėjo keturis kartus, miestas vystymosi tempais atsiliko nuo kitų Vokietijos miestų. Sunkiosios pramonės nebuvimas sąlygojo augimo stagnaciją, o medienos gamyba išliko pagrindine šaka. Miestas išliko svarbiausiu Baltijos regiono prekybos mediena tašku. XIX a. pabaigoje, dėl mažėjančios prekybos su Britanija, daugelis anglų pargrįžo į tėvynę. Nuo 1900 m. tarp Klaipėdos ir Kranto bei Tilžės ėmė kursuoti garlaiviai. Klaipėda tapo lietuvių kalba spausdintų knygų leidybos centru, nes spauda lietuvių kalba buvo draudžiama Rusijos imperijoje. 1910 m. vokiečių surašymo metu Klaipėdos teritorijoje 149 766 gyventojai, iš kurių 67 345 save laikė lietuviais.
Po Pirmojo pasaulinio karo, pagal 1919 m. Versalio taikos sutartį, Klaipėda ir jos kraštas buvo atskirti nuo Vokietijos ir tapo Antantės valstybių protektoratu. Prancūzams buvo laikinai pavestas regiono administravimas. Tiek Lietuva, tiek Lenkija reiškė pretenzijas į Klaipėdos valdymą. Nerandant bendro sutarimo, miestas galėjo tapti laisvuoju miestu. 1923 m. įvyko Klaipėdos sukilimas, po kurio teritorija buvo prijungta prie Lietuvos. 1939 m., po vokiečių ultimatumo, Klaipėda vėl buvo okupuota Vokietijos. 1945 m. miestas su Klaipėdos kraštu buvo okupuotas Sovietų Sąjungos ir prijungtas prie Lietuvos TSR.
Kultūrinis gyvenimas ir dabartinė reikšmė
Šiandien Klaipėda yra svarbus Vakarų Lietuvos pramonės, kelių, geležinkelių ir jūrų transporto mazgas. Mieste veikia keletas muziejų, tarp kurių žymiausias - Lietuvos jūrų muziejus. Taip pat veikia Klaipėdos dramos ir muzikinis teatrai. Žymiausi renginiai - Jūros šventė ir Pilies džiazo festivalis, kasmet pritraukiantys daugybę lankytojų.
Iš Klaipėdos nesunku pasiekti populiarius pajūrio kurortus, tokius kaip Nida pietuose ar Palanga šiaurėje. Miestas išlaiko savo unikalų kultūrinį identitetą, atspindintį jo turtingą ir sudėtingą istoriją. Jo globėjas - Šv. Steponas.
Mieste veikia keletas muziejų, tarp kurių žymiausias - Lietuvos jūrų muziejus, esantis ant Kopgalio, kur galima susipažinti su Baltijos jūros gyvūnija, jūrų istorija ir pamatyti delfinariumą. Klaipėdos dramos teatras ir Muzikinis teatras siūlo įvairius spektaklius ir koncertus ištisus metus.
Vienas svarbiausių ir populiariausių renginių mieste yra kasmetinė Jūros šventė, trunkanti tris dienas. Ji sutraukia tūkstančius žmonių iš visos Lietuvos ir užsienio, siūlydama koncertus, parodas, sporto varžybas ir įvairias pramogas. Taip pat garsus Pilies džiazo festivalis, pritraukiantis žymius džiazo atlikėjus ir gerbėjus.
Klaipėda yra patogus susisiekimo taškas į populiarius pajūrio kurortus. Pietuose esanti Nida, garsėjanti savo unikalia gamta ir Kuršių nerijos nacionaliniu parku, yra lengvai pasiekiama keltu. Šiaurėje įsikūrusi Palanga, garsėjanti savo kurortiniu gyvenimu, gintaro muziejumi ir gražiais paplūdimiais, taip pat yra netoliese.
Miesto senamiestis, nors ir nukentėjęs per karus ir perstatytas, išsaugojo XIII-XV a. susiformavusį stačiakampį gatvių tinklą. Čia galima rasti istorinių pastatų, jaukių kavinių ir parduotuvėlių. Viena iš svarbių Klaipėdos istorinių dalių yra Smeltė, įsikūrusi prie Kuršmarių.
Klaipėdos miesto savivaldybė aktyviai plėtoja turizmą ir kultūrinį gyvenimą, siekdama išlaikyti miesto unikalumą ir pritraukti daugiau lankytojų. Miestas nuolat atnaujinamas, vystoma infrastruktūra, organizuojami įvairūs kultūriniai ir sportiniai renginiai, kurie praturtina miesto gyvenimą ir skatina jo plėtrą. Klaipėda ne tik svarbus ekonominis centras, bet ir gyvas kultūrinis židinys, turintis ilgą ir turiningą istoriją.
tags: #gitana #kazimieraitiene #gim #metai