Vaiko teisių ir interesų užtikrinimo svarba akcentuotina visuose su vaikais susijusiuose teisiniuose procesuose ar procedūrose. Tai reiškia, kad bet koks teisinių veiksmų ar sprendimų priėmimas, liečiantis vaikus, turi būti grindžiamas jų gerove ir apsauga. Šis principas ypač svarbus, kai vaikai tampa proceso dalyviais, nesvarbu, ar jie yra nukentėjusieji, liudytojai, ar įtariamieji. Šiuose kontekstuose vaiko psichologinė ekspertizė tampa neatsiejama dalimi, siekiant suprasti vaiko psichinę būklę, jo gebėjimus suvokti situaciją ir tinkamai atstovauti jo interesus.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga ne vienerius metus atliekamuose tyrimuose bei metinėse veiklos ataskaitose akcentavo ilgų, neigiamą poveikį vaikui turinčių vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių (toliau - teismo ekspertizės) atlikimo (laukimo eilių teismo ekspertizėms atlikti, teismo ekspertizės akto surašymo) terminų problemą. Ilgai trukę procesai gali sukelti papildomą stresą, nerimą ir neigiamai paveikti vaiko emocinę bei psichologinę būklę, todėl terminų sutrumpinimas yra kritiškai svarbus.
Terminų sutrumpėjimas ir jo priežastys
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos duomenimis, teismo ekspertizių atlikimo terminai pastaruoju metu yra ženkliai sutrumpėję. VTPT Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje 2023 m. tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose laukimo eilių nėra. Tai yra reikšmingas pokytis, lyginant su ankstesniais metais: baudžiamosiose bylose 2020 m. reikėjo laukti vidutiniškai 73 kalendorines dienas, 2021 m. - 63 k. d., 2022 m. - 24 k. d. Civilinėse bylose laukimo laikas taip pat gerokai sumažėjo: 2020 m. - 149 k. d., 2021 m. - 125 k. d., 2022 m. - 80 k. d.
Teismo ekspertizių surašymo terminai (metinis vidurkis) 2020-2023 metais neviršijo keliamo reikalavimo - surašyti ekspertizes per mažiau nei 30 kalendorinių dienų. 2020 m. vidutiniškai ekspertizės buvo surašomos per 27 k. d., 2021 m. - 28 k. d., 2022 m. - 28 k. d., o 2023 m. - vos 21 k. d. Akivaizdžiai sutrumpėjusių teismo ekspertizių atlikimo terminų priežastis - padidėję žmogiškieji resursai VTPT Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje. Šiais metais skyriuje dirba 10 (6 psichiatrės, 4 psichologės) teismo vaikų ir paauglių psichiatrų ar psichologų ekspertų, palyginimui 2020 m. šis skaičius buvo mažesnis.
Didesnis specialistų skaičius leido atlikti daugiau ekspertizių tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose: 2020 m. atliktos 174 ekspertizės, 2021 m. - 226, 2022 m. - 272. Šie skaičiai rodo didėjantį efektyvumą ir gebėjimą greičiau reaguoti į teismų poreikius.
Vaiko apklausa ir psichologinės pagalbos svarba
Ikiteisminio tyrimo sėkmei labai svarbu tikslūs, išsamūs vaiko parodymai apie galimai jo atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką, o tam reikalinga operatyviai organizuoti vaiko apklausą. Po vaiko apklausos, siekiant sumažinti neigiamą nusikalstamos veikos bei teisinio proceso poveikį vaiko emocinei bei psichinei būklei, turėtų būti sprendžiama, kokia pagalba (psichologinė/psichiatrinė) pagal poreikį vaikui reikalinga.
Ypatingai svarbu užtikrinti, kad vaiko apklausa vyktų dalyvaujant profesionaliam specialistui - psichologui. Apylinkių teismuose patvirtinta 14 teismo psichologų etatų, apygardų teismuose - 5. Tačiau 2022 m. pabaigoje buvo užimta tik 14 teismo psichologų etatų. Nepilnai užpildytus psichologų etatus galimai lemia darbo užmokesčio dydis, darbo krūvis bei darbo ypatumai.
2022 m. padėti apklausti vaikus sudaryta galimybė ir psichologams iš Psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese, sąrašo, kurį administruoja ir tvarko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Siekiant vienodinti teismo psichologų darbo organizavimo principus ir tvarką, Teisėjų tarybos 2022 m. birželio 29 d. protokoliniu nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl teismo psichologų veiklos organizavimo.
Teismo psichologų veiklos organizavimas ir iššūkiai
Teismo psichologai taip pat pastebi kelionės organizavimo ir jos išlaidų apmokėjimo problemą, kai teismo psichologui tenka vykti į apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją ikiteisminio tyrimo metu kitame teisme ar kituose teismo rūmuose nei psichologo darbo vieta. Kita specialistų akcentuota problema - ikiteisminių tyrimų teisėjų vykdomų nepilnamečių apklausų data ir laikas neretai priklauso nuo vaikų padedančių apklausti teismo psichologų užimtumo, dėl to apklausos ne visada būna atliekamos laiku.
Atsižvelgiant į atliekamo ikiteisminio tyrimo aplinkybes ir svarbą operatyviai užfiksuoti reikšmingą informaciją, nesant galimybės greitu laiku apklausti vaiką su teismo psichologo pagalba, nepilnamečių apklausas atlieka ikiteisminius tyrimus atliekantys pareigūnai, šiam veiksmui pasitelkdami psichologus iš Psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese, sąrašo. Pasirenkant psichologą iš minėto sąrašo, ikiteisminį tyrimą atliekantys (organizuojantys) pareigūnai susiduria su psichologų paieškos problema, kol randamas arčiausiai esantis ir artimiausiu metu apklausoje galintis dalyvauti psichologas.
Siekiant rasti veiksmingus, tinkamiausius, geriausius ir palankiausius vaikui, susiduriančiančiam su teisine sistema, sprendimus labai svarbus efektyvus, operatyvus, geranoriškas visų institucijų bendradarbiavimas aptariant vienodos praktikos formavimą organizuojant ir vykdant nepilnamečių apklausas.
Greitas traumos patikrinimas – vaiko apklausa
Psichologinės ir psichiatrinės ekspertizės: skirtumai ir vaidmenys
Daugeliui žmonių, kurie susiduria su ekspertizės sąvoka, yra aišku, kad tai tam tikras procesas, kurio metu konkrečiam asmeniui, kuris turi specifinių žinių, yra skiriama atsakyti į teismo pateiktus klausimus, pateikti išvadą teismui. Tačiau dažnai kyla klausimas, kuo skiriasi psichologinė ir psichiatrinė ekspertizė? Ar skiriasi psichologo ir psichiatro vaidmuo ekspertizėje?
Teismo psichologijos ekspertizė - „tai teismo ar teisėjo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti į specialius teismo psichologijos žinių reikalaujančius klausimus, teismo psichologas ekspertas ištiria turinčius teisinės reikšmės asmenų psichikos procesų ypatumus, dėsningumus ir struktūrą.“ E. Žiobienė (2012, p. 2) teigia, jog „teismo psichologinės, teismo psichiatrinės ekspertizės baudžiamajame procese skiriamos visais atvejais, kai reikia objektyviai įvertinti vaiko psichikos būseną, jo psichikos būseną nagrinėjamo įvykio metu, įvertinti ar dėl nagrinėjamo įvykio neatsirado kokių nors psichikos sutrikimų, taip pat, kai reikia įvertinti vaiko sugebėjimą suvokti bei perteikti reikšmingas bylai aplinkybes (nukentėjęs vaikas) ar jo gebėjimą visiškai (pilnai) suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (įtariamas vaikas).“ Autorė teigia, kad daugiausia yra skiriamos ekspertizės, kurios susijusios su nepilnamečių ar mažamečių seksualine prievarta. Bet kokio pobūdžio ekspertizė, ne išimtis ir psichologinė ekspertizė, skiriama tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo arba teismo metu prireikia specialiųjų žinių. Psichologinės ekspertizės atveju tai įvairaus pobūdžio psichologijos žinios (Justickis ir Valickas, 2003).
Psichologinės ir psichiatrinės teismo ekspertizės taikymą reglamentuoja specialūs teisiniai aktai, iš kurių vienas svarbiausių yra Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos Ministro įsakymas Nr. V-499 2003 m. rugpjūčio 18 d. „Dėl teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“.
Kaip galima pastebėti iš pateiktų apibrėžimų, psichiatrinės ekspertizės susitelkia į teisme dalyvaujančių asmenų psichinę būklę, t. y. daugiau yra susitelkiama į tai, ar asmuo nėra priklausomas nuo psichoaktyvių medžiagų, neserga psichikos liga, kuri gali (galėjo) turėti įtakos asmens veiksmams, jų kontrolei, mąstymui. Tuo tarpu psichologinės ekspertizės yra skiriamos tuomet, kai asmeniui nėra nustatyto psichikos sutrikimo.
Kadangi Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos Ministro 2003 m. rugpjūčio 18 d. Nr. V-499 įsakyme „Dėl teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ yra teigiama, kad „ekspertizes daro tarnybos teismo psichiatrai ekspertai, teismo psichologai ekspertai <…> turintys galiojančius kvalifikacinės komisijos išduotus pažymėjimus ir įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą“, toliau, kalbant apie psichologus bei psichiatrus, kurie nėra įtraukti į ekspertų sąrašą, ekspertizės terminui naudosime psichologinės/psichiatrinės išvados teismo tikslais sąvoką. Pastaroji sąvoka naudotina dėl tos priežasties, jog psichologai ir psichiatrai, kaip specialistai gali teikti išvadas teismui, bet kadangi jie nėra įrašyti į nacionalinių ekspertų sąrašą, jų atliktas darbas negali būti vadinamas ekspertize.
Teisės psichologo, klinikinio psichologo ir psichiatro vaidmenys
Kyla klausimas, ar atliekant psichologinius tyrimus ir teikiant išvadą teismui, privalumą turi psichiatras, klinikinis psichologas ar teisės psichologas? Nekyla abejonių, kad psichiatrines išvadas privalomai turi teikti specialiųjų psichiatrijos žinių turintys specialistai. Tačiau, ar tokios žinios gali būti naudingos siekiant parašyti psichologinę išvadą teismui? Kaip jau minėta, psichologinė išvada gali būti teikiama tuomet, kai nėra psichikos sutrikimo, taigi tokiu atveju naudingesnis būtų psichologas, kuris gali turėti mažiau anatominių ar psichopatologinių žinių, tačiau galbūt daugiau žinių apie žmogaus raidos, psichologinius ypatumus, įvairias būsenas ir pan.
Psichologas, kaip ir psichiatras, dirba su kiekvienu žmogumi kaip su unikalia asmenybe, kuriai būdinga tam tikra gyvenimo istorija, asmenybės bruožai ir psichikos procesai. Tačiau svarbu pabrėžti, kad būtent psichologai yra įgiję žinių apie įvairius psichikos procesus (dėmesys, atmintis, mąstymas) bei asmenybės bruožus (savęs vertinimas, sugebėjimas užmegzti santykius ir pan.) vertinančias metodikas ir jų taikymą. Taigi psichologai, atliekantys ekspertizes, už psichiatrus yra pranašesni tuo, kad jie orientuojasi į asmenybę, jos psichikos procesus, auklėjimo ypatumus, o ne į ligas ar sutrikimus ir jų įtaką žmogaus elgesiui bei gali pritaikyti skirtingas įvertinimo metodikas, padėsiančias atsakyti į įvairius ekspertizės klausimus.
Kyla ir kitas klausimas, kuo teisės psichologas yra pranašesnis už klinikinius psichologus? Anot T. J. Trull (2005, cit. pagal Pranckevičienė, 2008), klinikinis psichologas dažniausiai užsiima psichologiniu konsultavimu/psichoterapija bei psichologine diagnostika. Autorius teigia, kad šią specialybę įgiję asmenys turi įvairių žinių, kurios apima tokias sritis: žinios apie psichikos sutrikimus, apie asmenybės vystymąsi ir individualius skirtumus, psichologinio įvertinimo ir diferencinės diagnostikos žinias ir įgūdžius, išmanymas psichologinių intervencijų, tokių kaip psichologinis konsultavimas, psichoterapija, mokslinių tyrimų pagrindai bei psichologo etikos ir profesinių principų žinojimas. Lyginant su teisės psichologu, galima pastebėti, kad minimos specialybės asmenys galbūt turi mažiau žinių apie psichikos sutrikimus, diferencinę diagnostiką ar psichoterapiją, tačiau kitos išvardintos žinios ir įgūdžiai nesiskiria - psichologai universitetuose yra mokomi tiek apie asmenybės vystymąsi bei jos ypatumus ir skirtumus, tiek ir apie etikos principus ir pan.
Tačiau, jei klinikinė ir teisės psichologijos specialybės turi tiek pranašumų, tuomet kuo teisės psichologai yra pranašesni už klinikinius psichologus teikiant teismui psichologines išvadas? Remiantis Amerikos psichologų asociacijos (APA) pateikiamais duomenimis, klinikiniai psichologai savo darbe orientuojasi į psichinių, emocinių ir elgesio sutrikimų gydymą, įvairių krizinių situacijų sprendimą, bei kitas fizines būkles, sąlygotas psichikos sutrikimų. Tuo tarpu teisės psichologai savo žinias taiko teisinio reguliavimo srityje. Jų darbas gali apimti pagalbą teisėjui nusprendžiant tėvystės klausimus, taip pat įvertinti kaltintojo psichinę kompetenciją dalyvauti teisminiame procese. Kaip viena iš teisės psichologo darbo sferų išskiriama liudytojo parodymų įvertinimas (APA duomenys). Be abejonės, klinikinio psichologo kompetencija vertinti anomalius psichikos reiškinius bei delikventinio elgesio ypatybes yra vertinga teisės psichologijoje, tačiau šių kompetencijų neužtenka sėkmingai vykdyti teismo psichologinėms ekspertizėms, todėl šioje srityje ir reikalingi teisės psichologai.
Todėl atsakymas į šį klausimą yra gana aiškus ir paprastas. A. M. Goldstein ir I. B. Weiner (2003, cit. pagal Grigutytė, 2011, p. 16) teigia, jog „teisiniame procese dalyvaujantis psichologas turėtų būti susipažinęs su teisine sistema ir įstatymais, reguliuojančiais jo darbą, suprasti ir naudotis teisine kalba bei būti informuotas apie jo procesinio statuso teises ir pareigas“. Studijuodami teisės psichologijos dalyką universitete, studentai įgyja specialių žinių, skirtų atlikti psichologines ekspertizes. Studentai gauna teisinių žinių, žinių apie aukas ir tapimą aukomis, kriminalinio elgesio raidą ir ją aiškinančias teorijas, praktinių įgūdžių analizuojant psichologines ekspertizes ir pan.
Apibendrinant svarbu pastebėti, jog atliekant psichologinę ekspertizę tuo atveju, kai nereikia nustatyti psichinio sutrikimo, teisės psichologas tampa pranašesniu už psichiatrus ir klinikinius psichologus, kadangi turi specifinių psichologinių ir teisinių žinių. Tokios teisės psichologo žinios yra apie asmens kriminalinio elgesio raidą, viktimologijos bei teisės pagrindai. Šie specialistai geba analizuoti atliktas ekspertizes bei teikti pasiūlymus galimai pakartotinei ekspertizei. Tuo atveju, kaip yra diagnozuojama psichikos liga, tampa reikalingas psichiatro ir psichologo bendradarbiavimas. Minėtą nuostatą patvirtina ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos Ministro įsakymas Nr. V-499 2003 m. rugpjūčio 18 d.
tags: #vaiko #psichologine #ekspertize