Persileidimas - tai ne tik fizinis, bet ir itin sudėtingas emocinis išgyvenimas, paliekantis gilų pėdsaką moters gyvenime. Po tokios netekties daugelis susiduria su klausimu, kada ir kaip grįžti prie lytinio gyvenimo, kaip atsigauti tiek fiziškai, tiek emociškai. Seksas po persileidimo yra labai sudėtinga tema, ir tai, kas yra „normalu“, kalbant apie fizinį ir psichologinį pasiruošimą, gali labai skirtis. Svarbu suprasti, kad kiekviena moteris reaguoja skirtingai, ir tai, ką jaučiate, yra visiškai normalu.
Jūsų kūnas po persileidimo: fizinis atsigavimas
Vienas svarbiausių aspektų, į kurį reikia atkreipti dėmesį po persileidimo, yra fizinis kūno pasiruošimas lytiniams santykiams. Pirmiausia, svarbu užtikrinti, kad gimdos kaklelis būtų visiškai užsivėręs, siekiant išvengti galimų infekcijų. Po persileidimo gimdos kaklelis plečiasi, kad būtų lengviau pašalinti vaisiaus audinius iš gimdos. Šis užsivėrimo procesas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo nėštumo savaitės, kai įvyko persileidimas.
Jūsų ginekologas gali patikrinti gimdos kaklelio būklę apžiūros metu. Todėl labai svarbu sulaukti gydytojo leidimo prieš grįžtant prie lytinio gyvenimo. Vienintelė išimtis yra „cheminis“ nėštumas, kai nėštumo testas teigiamas, tačiau ultragarsu nėštumo nepastebima. Tokiais atvejais, kurie sudaro apie 75 proc. persileidimų, galima nelaukti ir tęsti lytinį gyvenimą.
Kitas svarbus fizinis aspektas yra hCG (žmogausChorion Gonçalves) hormono, dar vadinamo „nėštumo hormonu“, lygis. Prieš bandant pastoti iš naujo, svarbu įsitikinti, kad šio hormono kiekis kraujyje grįžo į pradinę būseną. Tai galima patikrinti atlikus kraujo tyrimą. Tai padės išvengti galimo naujo nėštumo supainiojimo su senuoju.
Emocinės būsenos ir libido po persileidimo
Fizinis pasirengimas lytiniams santykiams dar nereiškia emocinio pasirengimo. Po persileidimo moterys gali jausti, kad jų kūnas jas nuvylė, arba kaltinti save dėl įvykusio persileidimo. Svarbu suprasti, kad dauguma persileidimų pirmojo trimestro metu įvyksta dėl chromosomų anomalijų, ir moteris nėra kalta.
„Sudėtinga įjungti intymiąją pusę, kai kovojate su tokiais jausmais“, - sako klinikinės psichologijos profesorė Catherine Monk. Svarbu suteikti sau laiko ir užuojautos, kad galėtumėte gedėti taip, kaip tinka jums. Jei jaučiate nenorą užsiimti seksu, tai yra visiškai normalu. Taip pat normalu, jei skaičiuojate dienas, kol gydytojas leis grįžti į lovą. Kai kurios moterys gali jausti dvejopai: norėti lytinių santykių, bet kartu ir labai jų bijoti.
Tokiu atveju nereikia gėdingai ieškoti pagalbos pas kvalifikuotą terapeutą, ypač turintį patirties dirbant su moterimis, patyrusiomis persileidimą. Terapeutas gali padėti suprasti savo jausmus ir suteikti patarimų, kaip bendrauti su partneriu. Svarbu nepamiršti, kad partneris taip pat gali išgyventi gedulą savaip ir nebūti pasiruošęs tęsti lytinio gyvenimo. Atviras pokalbis apie lūkesčius dėl intymumo ir jausmus gali padėti abiem.
Kitas pastojimas: kada ir kaip planuoti?
Dažnai girdima rekomendacija palaukti 3-6 mėnesius po persileidimo prieš bandant pastoti vėl. Tačiau, anot Zevo Williamso, medicinos mokslų daktaro, beveik nėra duomenų, patvirtinančių šią rekomendaciją. Tyrimai rodo, kad ilgiau laukiančios moterys ilgiau negali pastoti. Tačiau tai nereiškia, kad reikia bandyti iškart.
Svarbu užtikrinti, kad kūnas grįžo į prieš nėštuminę būseną. Be gimdos kaklelio užsivėrimo patvirtinimo, būtina atlikti kraujo tyrimą dėl hCG lygio. Jei nėštumas buvo „cheminis“, bandyti pastoti galima jau kitą mėnesį. Jei patyrėte kelis persileidimus, verta pasikonsultuoti su reprodukcinės endokrinologijos specialistu, kad būtų nustatyta ir pašalinta galima problema.
S. Robertson nuomone, poros, planuojančios kūdikį, turėtų reguliariai intymiai santykiauti mažiausiai tris mėnesius prieš planuojamą nėštumą. Tai padeda moters organizmui pasiruošti vaisiaus išnešiojimui.
Persileidimo priežastys ir jų įvertinimas
Persileidimo priežastys gali būti įvairios ir ne visada lengvai nustatomos. Jos gali būti susijusios su:
- Vaisiaus patologijomis: Apie 40 proc. ankstyvų persileidimų įvyksta dėl vaisiaus genetinių anomalijų. Kuo vyresni tėvai, tuo didesnė tikimybė sutrikdyti lytinių ląstelių susidarymą. Kritinis laikotarpis vaisiaus vystymuisi yra 7-14 dienų po apvaisinimo, kai bet koks žalingas veiksnys gali sukelti persileidimą.
- Motinos sveikatos problemomis: Gimdos patologijos (miomos, pertvaros, vystymosi anomalijos), gimdos kaklelio nepakankamumas (įgimtas ar įgytas), lėtinės ir ūmios infekcijos (gripas, toksoplazmozė, citomegalija). Svarbu prieš planuojant nėštumą išsitirti dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų.
- Gyvenimo būdu ir aplinkos veiksniais: Rūkymas, alkoholio vartojimas, antsvoris, netinkama mityba, vartojami vaistai, stiprūs fiziniai sukrėtimai (traumos, energingi lytiniai santykiai), stresas, psichinės traumos.
- Imuninės sistemos veikla: Kai moters imuninė sistema vaisių suvokia kaip svetimkūnį.
- Kitomis priežastimis: Kartais persileidimo priežastis lieka neaiški.
Jei įvyko persileidimas, svarbu bandyti išsiaiškinti jo priežastis. Prieš vėl pastodama, planuokite nėštumą, pailsėkite ir atlikite būtinus tyrimus:
- Išsitirkite dėl lytiniu keliu plintančių ir bendrų organizmo infekcijų.
- Atlikite hormoninius tyrimus.
- Atlikite echoskopinį ir rentgenologinį gimdos tyrimą.
- Pasistenkite susitvarkyti darbo ir poilsio sąlygas.
Ką daryti toliau?
Po persileidimo moteris patiria didelį dvasinį skausmą, liūdesį ir nerimą dėl galimos ateities persileidimų rizikos. Svarbu leisti sau liūdėti ir neatsisakyti šių jausmų. Slėpimas gali sukelti fizinius skausmus ir psichinės veiklos sutrikimus. Laikui bėgant, skausmas gali virsti planais apie naują nėštumą.
Jei atrodo, kad „daugiau nebegalite“, atminkite, kad persileidimai yra dažni. Pokalbiai su draugėmis ar dalyvavimas internetiniuose forumuose gali padėti sumažinti vienišumo jausmą.
Medikai stengsis įvertinti situaciją ir nustatyti persileidimo priežastis. Jei priežastys yra momentinės (pvz., gripas, stresas), nėra pagrindo manyti, kad kitas nėštumas bus nesėkmingas. Svarbu nugalėti persileidimo baimę ir bandyti vėl.
Prieš vėl pastodama, stiprinkite savo organizmą: maitinkitės sveikai, atlikite lengvus fizinius pratimus, vartokite vitaminus. Nėštumo metu svarbu stebėti savo kūno pokyčius ir nedelsiant kreiptis į medikus, jei pastebite persileidimo simptomus.
Persileidimas yra dažnas reiškinys, ir viena nesėkmė neturėtų atbaidyti nuo minties pastoti iš naujo. Svarbiausia - įveikti liūdesį, nugalėti baimę ir drąsiai planuoti šeimos pagausėjimą.
Lytiniai santykiai nėštumo metu ir po gimdymo
Nors pagrindinis dėmesys straipsnyje skiriamas lytiniams santykiams po persileidimo, svarbu paminėti ir santykius nėštumo metu bei po gimdymo. Nėštumo metu, jei nėra komplikacijų, lytiniai santykiai paprastai yra saugūs. Mokslas įrodo, kad lytiniai santykiai nesukelia nei persileidimo, nei priešlaikinio gimdymo, nei vaisiaus vandenų nutekėjimo. Tačiau jei yra kraujavimo ar persileidimo grėsmė, gydytojas gali uždrausti vaginalinius lytinius santykius.
Po gimdymo moters kūnas patiria didelių pokyčių. Makštis gali būti sausa ir jautri. Svarbu naudoti lubrikantus ir rinktis patogesnes pozicijas. Dauguma moterų gali grįžti prie lytinio gyvenimo pakankamai greitai po normalaus gimdymo, tačiau visada svarbu pasitarti su gydytoju. Jei baiminamasi naujo nėštumo, svarbu naudoti kontracepciją.
Atviras pokalbis su partneriu apie fizinius ir emocinius pokyčius, taip pat apie lūkesčius, yra itin svarbus norint išlaikyti intymius santykius tiek po persileidimo, tiek nėštumo metu ir po gimdymo.
tags: #lytiniai #santykiai #po #persileidimo