Kasmet Lietuvoje vidutiniškai po 27 tūkst. asmenų, daugiausia moterys (apie 75 proc.), išeina vaiko priežiūros atostogų. „Sodros“ duomenys rodo, kad šis skaičius pastarąjį penkmetį svyruoja nuo 26,4 tūkst. iki 28,8 tūkst. specialistų. Šios atostogos, nors ir būtinos šeimai, natūraliai atitraukia darbuotojus nuo darbo rinkos, gali lemti darbo įgūdžių atbukimą, o grįžus - pasijautimą tarsi naujoje organizacijoje dėl pasikeitusių tvarkų, teisės aktų ar kolegų kaitos. Tinkamas pasiruošimas darbuotojo sugrįžimui yra itin svarbus.
Pasiruošimas grįžimui: darbdavio ir darbuotojo vaidmenys
Patyrusių specialistų nuomone, vadovas turėtų iš anksto susisiekti su grįžtančiais darbuotojais, išsiaiškinti jų poreikius ir pasitarti, kaip palengvinti darbo ir šeimos reikalų derinimo iššūkius. Toks abipusis bendravimas leidžia darbuotojams kur kas sklandžiau vėl įsilieti į darbo rinką. Tėvai, patyrę vaiko priežiūros atostogas, akcentuoja lankstumo ir abipusiu sutarimu grįstų santykių svarbą. Pavyzdžiui, vienas darbuotojas pasakoja: „Mano atveju darbdavys pakvietė grįžti į darbą po metų. Neplanavau to, bet įmonė pažadėjo sukurti visas reikiamas sąlygas derinti darbą ir motinystę, tad sutikau. Vaikeliui buvo tik vieneri, todėl nerimo buvo daug.“
Psichologė Ugnė Juodytė pabrėžia, kad svarbiausi sklandaus grįžimo aspektai yra geranoriškas darbdavio požiūris ir lankstumas. Ji pataria darbuotoją supažindinti su įmonės naujovėmis, galbūt paskirti kolegą, kuris padėtų susigaudyti naujose užduotyse ir pokyčiuose. Savo ruožtu darbuotojas, prieš kalbėdamas su darbdaviu, turėtų apgalvoti logistinius iššūkius: kas prižiūrės vaiką jam esant sveikam ir kai jis sirgs, kokia situacija su vaikų darželiu, kokios šeimos narių galimybės padėti. „Visus lūkesčius ir galimybes svarbu apgalvoti ir aptarti su darbdaviu - jam taip pat bus lengviau, kai žinos, ko tikėtis. Svarbus aiškumas, abiejų pusių lūkesčių susiderinimas ir komunikacija“, - teigia ji.
Teisinės garantijos: ką numato Darbo kodeksas?
Darbo teisė yra viena iš pagrindinių teisės šakų, kurios tikslas - užtikrinti sąžiningas, saugias ir teisėmis pagrįstas darbo sąlygas visiems darbuotojams. Ji reguliuoja darbo santykius, nustato darbo užmokesčio garantijas, darbo ir poilsio laiko ribojimus, darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemones. Ypatingas dėmesys skiriamas moterų, ypač besilaukiančių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių darbuotojų, apsaugai.
Darbo kodeksas (DK) numato, kad darbuotojams turi būti suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų). Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. Šių atostogų laikotarpiu mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta išmoka.
Tėvystės atostogos suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis ir naudojamos bet kuriuo metu nuo vaiko gimimo iki jam sukaks vieneri metai. Tėvystės išmoka taip pat siekia 77,58 proc.
Vaiko priežiūros atostogos: kas, kam ir kada?
Vaiko priežiūros atostogos, iki kol vaikui sukanka treji metai, suteikiamos motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), seneliui, senelei arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju. Atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Šios neperleidžiamos dalies abu tėvai negali imti tuo pačiu metu.
Vaiko priežiūros išmokų dydžiai priklauso nuo pasirinkto laikotarpio. Kai pasirenkama prižiūrėti vaiką iki jam sukaks 18 mėnesių, išmoka yra 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), bet negali viršyti dviejų šalies vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Kai išmokos dydis yra 60%, asmeniui, uždirbančiam 5000 eur, ji yra mažesnė dėl taikomų lubų. Pavyzdžiui, jei VDU yra 3500 eur, o išmoka - 60%, tai papildomai galima uždirbti 1400 eur, kad išmoka nemažėtų.
Papildomos garantijos ir lankstumas
Darbo kodeksas numato, kad nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moterys, taip pat mamos, auginančios vaiką iki aštuonerių metų, ir vienišos mamos, auginančios vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, turi teisę reikalauti dirbti nuotoliniu būdu. Nuotolinio darbo laikotarpis įstatymu nėra ribojamas, todėl mamos gali prašyti šios darbo formos tiek laikinai, tiek neribotam laikui, taip pat derinti darbą nuotoliniu būdu su darbo vietoje atliekamomis pareigomis (mišrus darbas).
Darbdavys privalo patenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų. Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma atsižvelgiant į nėščių darbuotojų ir darbuotojų, auginančių bent vieną vaiką iki trejų metų, interesus. Mamos, vienos auginančios vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, turi teisę į ilgesnes kasmetines atostogas (25 dienas, jei dirbama 5 dienas per savaitę, arba 30 darbo dienų, jei dirbama 6 dienas per savaitę).
Vaiko priežiūros atostogos: ką svarbu žinoti?
Apsauga nuo atleidimo ir darbo vietos išsaugojimas
Darbo teisė užtikrina stiprią nėščių moterų ir mamų apsaugą nuo atleidimo. Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties su nėščia darbuotoja nėštumo laikotarpiu ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (šalių susitarimu, darbuotojos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, kai baigiasi terminuota darbo sutartis arba kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys). Ši apsauga įsigalioja tik tada, kai darbuotoja pateikia darbdaviui gydytojo pažymą apie nėštumą.
Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės. Nuo 2023 metų valstybės įmonėse, kuriose dirba 100 ir daugiau darbuotojų, privalo būti įrengti vaikų kambariai.
Po vaiko priežiūros atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojas grįžtų į savo darbo vietą ir išsaugotų buvusias darbo sąlygas. Keisti darbo sutarties sąlygas ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavys gali tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.
Darbo laiko organizavimas ir papildomos galimybės
Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius). Darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę).
Nuo 2023 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus įstaigose dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, numatyta sutrumpinta 32 valandų darbo savaitė. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų.
Yra galimybė dirbti ir vaiko priežiūros atostogų metu. Jei darbuotojas su savo darboviete nėra pasirašęs nekonkuravimo susitarimo, kliūčių sudaryti darbo sutartį su kita darboviete nėra. Svarbu laikytis konfidencialumo, ypatingai jei yra pasirašyti konfidencialumo susitarimai. Pasitaiko atvejų, kai įmonės siūlo nutraukti darbo sutartį abipusiu sutarimu, tačiau vis daugiau organizacijų supranta, kad tokia praktika yra žalinga reputacijai ir apsunkina specialistų paiešką ateityje.
Nors „Sodros“ duomenys rodo, kad vaiko priežiūros atostogų metu darbuotojai natūraliai atitrūksta nuo darbo rinkos, daugėja darbdavių, kurie supranta grįžtančio specialisto svarbą ir stengiasi sukurti jam palankias sąlygas. Tai leidžia išlaikyti darbuotojų lojalumą ir užtikrinti sklandų grįžimą į profesinę veiklą.
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų (ar neįgalų vaiką iki 18 metų), įspėjimo terminas atleidžiant yra tris kartus ilgesnis nei įprasti. Tai reiškia, kad vietoje standartinio vieno mėnesio įspėjimo terminas tokioms mamoms pratęsiamas iki trijų mėnesių.
Naujovės ir skaičiuoklės
Siekiant palengvinti tėvams orientaciją vaiko priežiūros atostogų metu, sukurtos skaičiuoklės, padedančios suprasti, kiek galima uždirbti, kad vaiko priežiūros išmoka nemažėtų. Tai leidžia darbuotojams planuoti savo pajamas ir darbo laiką, išlaikant finansinį stabilumą.
Darbo kodeksas numato, kad nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos negali būti skiriamos dirbti viršvalandžių be jų rašytinio sutikimo. Taip pat jų sutikimas yra būtinas, jei darbdavys nori jas paskirti budėti, dirbti naktį, poilsio ar švenčių dienomis bei išsiųsti į komandiruotes. Jeigu nėščia ar neseniai pagimdžiusi moteris atsisako dirbti naktį arba pateikia gydytojo pažymą, kad toks darbas gali pakenkti jos sveikatai ar saugai, darbdavys privalo perkelti ją į dieninį darbą.
Krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę į specialias pertraukas kūdikiui maitinti, kurios suteikiamos ne rečiau kaip kas tris valandas ir trunka ne mažiau kaip pusę valandos. Darbuotojos pageidavimu šias pertraukas galima sujungti, pridėti prie bendros poilsio ir pietų pertraukos arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo laiką. Svarbu tai, kad pertraukos kūdikiui maitinti yra apmokamos darbuotojos darbo užmokesčiu.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę pasitikrinti sveikatą darbo metu, jei tai būtina jų sveikatos būklei stebėti ar užtikrinti. Tokiais atvejais darbdavys privalo atleisti darbuotoją nuo darbo, o už praleistą laiką mokamas jos darbo užmokestis.