Apuolės gatvė, nors ir ne tiesiogiai susijusi su vaikų fotografija, tampa savotišku ašies tašku, jungiančiu įvairius visuomenės aspektus - nuo kultūros paveldo išsaugojimo iki bendruomenės gyvenimo ir netgi laisvalaikio užsiėmimų. Nagrinėjant Apuolės gatvės kontekstą, ypač atsiranda sąsajų su vaikų saugumu ir jų pasaulio atspindžiu fotografijose, tačiau svarbiausia šioje gatvėje yra jos ryšys su archeologija ir paveldo išsaugojimu, kas atsispindi ir pateiktoje medžiagoje.
Kultūros paveldo atradimai ir metalo ieškiklių entuziastai
Kultūros paveldo departamentui (KPD) Klaipėdos teritorinis skyrius šį pusmetį sulaukė dešimčių archeologinių radinių. Tai žymiai didesnis skaičius nei per pastaruosius keletą metų. Visi šie papuošalai, jų dalys, pinigai ir ginklai buvo aptikti metalo ieškikliais nepaveldosauginėse zonose. Tai reiškia, kad vertingi yra ne tik patys radiniai, kurie papildys muziejų fondus, bet ir informacija apie jų radimvietes. Kai kuriais atvejais entuziastai galbūt atsitiktinai aptiko mokslui dar nežinomus senovės kapinynus ar gyvenvietes. Tokios teritorijos bus žvalgomos, tikrinamos ir siūlomos įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Teisiškai situacija yra dviprasmė: specialiai net ir nesaugomose teritorijose metalo ieškikliais ieškoti senienų draudžiama, nors tai vyksta didžiuliu mastu. Dėl šios priežasties svarstoma tobulinti dabartinę, aktualijų nebeatitinkančią įstatymų bazę, ją darant liberalesnę ir lankstesnę. Vienas iš tokių radinių - XV-XVI a. segė su susikibusių rankų motyvu, kurią aptiko metalo ieškiklininkas.
Nuo "Juodųjų Archeologų" iki Sąmoningų Entuziastų
Prieš keletą dešimtmečių metalo ieškikliais apsiginklavę lobių medžiotojai buvo tapę tikru keiksmažodžiu, suformavę "kapų plėšikų" arba "juodųjų archeologų" įvaizdį. Tam buvo pagrindo, nes jie sąmoningai keldavo koją į turtingus kapinynus ir grobdavo įkapes. Garsus Apuolės piliakalnio (Skuodo r.) papėdėje esančio kapinyno plėšimas, siautėjimai prie Nagarbos piliakalnio ir Kašučių ežero (Kretingos r.) yra ryškūs to meto pavyzdžiai. Autoriui teko asmeniškai užklupti du metalo ieškikliais apsiginklavusius asmenis, kasinėjusius Jazdų kapinyną (Kretingos r.). Prisiplėšę senienų, jie bandydavo jas realizuoti šešėlinėje rinkoje. Pirmosios mūsų eros amžius menančios vakarų baltų kapuose rastos apyrankės, perduotos Klaipėdos paveldosaugininkams, liudija apie šią problemą.
Dabar situacija yra kiek pasikeitusi: atvejų, kai metalo ieškikliais nelegaliai braunamasi į kapinynus, pasitaiko žymiai rečiau. Gaunamas vos vienas kitas pranešimas apie iškasinėtus piliakalnius. Tai atrodo paradoksalu, nes anksčiau, kai metalo ieškiklių turėjo nedaug žmonių, šie incidentai buvo dažnesni. Dabar, kai juos kasmet įsigyja šimtai, situacija pasikeitė. Laisvalaikiu išvykti į užmiestį ir vaikščioti po arimus, laukus ar buvusias senas sodybvietes su metalo ieškikliais tapo madingų užsiėmimu. Metalo ieškikliai ne tik noriai perkami, bet ir dovanojami, jais aprūpinamos šeimos - žmonos, draugės, vaikai, į paieškas leidžiamasi netgi visomis šeimomis.
Esminis skirtumas nuo "kapų plėšikų" laikų yra tas, kad šiuolaikiniai entuziastai analizuoja žemėlapius ir vengia vadinamųjų "raudonųjų zonų", t. y. teritorijų, kuriose archeologiniai radiniai yra itin vertingi ir jų ieškoti draudžiama. Dažnas metalo ieškiklininkas iš anksto susitaria su žemės savininku ar ūkininku ir išrenka iš sklypo įvairius žemės ūkio padargus gadinančius metalinius daiktus. Dalis tokių žmonių kolekcionuoja monetas, medalikėlius, sagas, kokardas, sagtis ir kitus smulkius daiktus. Lietuvoje yra susikūrę ir keli legalūs, registruoti metalo ieškiklininkų klubai, kurie netgi talkina profesionaliems archeologams mokslinėse ekspedicijose. Daugėjant metalo ieškiklių naudotojų, plečiasi ir sąžiningų, pilietiškų žmonių ratas.
Metalo Ieškiklių Sezoniškumas ir Aktyvumas
Ruduo, šilta žiema ir pavasaris yra aktyviausias metalo ieškiklininkų veiklos metas. Užaugus žolei ar sudygus pasėliams, senienų paieškos aprimsta. Nuo praėjusių metų rudens iki šių metų gegužės vidurio KPD skyriui entuziastai pristatė dešimtis radinių, septynis kartus. Kai kurie vyriškiai atnešė apie III a. datuojamų radinių, kurie aiškiai bylojo apie netyčia aptiktą iki šiol mokslo paraštėse buvusį vakarų baltų kapinyną. Kitas entuziastas, vaikščiojęs arimais, perdavė perdegusių X-XII a. sukauptų, vadinamųjų "lietuviškų sidabrinių ilgųjų" dalis.
Vienas iš entuziastų pasakojo: "Vaikščiojimas arimais ir teritorijos žvalgymas metalo ieškikliu man yra tiesiog laisvalaikio praleidimo būdas, hobis, nes renku senas monetas, medalikėlius. Radinių nepardavinėju ir jokios finansinės naudos iš jų neturiu. Pasitaiko, kai netyčia aš ar hobio kolegos randame ir labai senų daiktų, kuriuos perduodame paveldosaugininkams, muziejams. Šį pavasarį vaikštant suartu lauku ieškiklio signalas ėmė fiksuoti vieną po kito po žeme glūdinčius daiktus. Iškasiau, o ten - krūva kuršiškos antkaklės dalių. Šalia buvo kitų papuošalų. Surinkau juos ir apleidau arimus." Ši metalo ieškikliu aptikta kuršiška apyrankė dabar saugoma Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fonduose.
Bendradarbiavimo Dėka - Naujos Žinios apie Praeitį
Anot L. (pavardė nenurodyta), paveldosaugininko, džiaugiamasi, kad dabar žmonės, jei ir atneša kokių senovės papuošalų, gali pasakyti ne tik apytikslę vietą, bet ir pateikti vietovės planelius bei GPS koordinates. Ši informacija yra labai vertinga. Radinius atneša labai įvairūs žmonės: nuo klubams priklausančių metalo ieškiklininkų iki pavienių entuziastų. Kai kurie žino, ką iškasė, o kiti - ne, bet vis vien pristato radinius KPD skyriui. Pasakoja, jog gavo dovanų ieškiklį, yra naujokai, tad nori pasitikslinti, ar iš tiesų archeologines vertybes rado. Tarp atneštų artefaktų - ir etninėse kuršių žemėse rastas ietigalis, ir XIII-XIV a. moters krūtinės papuošalo kabučiai su grandinėlių fragmentais.
Paveldosaugininkas teigia: "Metalo ieškiklininkai tampa sąmoningesni, vis daugėja tokių, kurie iškastinius daiktus ne pardavinėja ar kaupia, o atneša mums taip praturtindami istoriją." Informacija apie radinius, jų nuotraukos vėliau perduodamos centrinei KPD būstinei. Ji kreipiasi į Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisiją, kuri nustato, ar radiniai (kultūros objektai) turi kultūrinę (archeologinę, istorinę) vertę. Etninėje kuršių Ceklio žemėje rastas ietigalis yra vienas iš tokių pavyzdžių.
Teisinė Bazė ir Jos Tobulinimo Iššūkiai
Metalo ieškiklių įsigijimas Lietuvoje yra legalus, jie nėra uždrausti. Tačiau teisinė bazė šio hobio atstovus de jure vis vien stumia į paraštes, nepaisant to, kad žmonės nelenda į "raudonąsias zonas", o radinius pristato paveldosaugininkams. Pavyzdžiui, sąmoningos kilnojamųjų daiktų paieškos metalo ieškikliais gali užtraukti administracinę sankciją.
Žalvarinės Romos imperijos monetos, kadaise buvusios blizgančios, yra vienas iš daugelio radinių, kurių kilmė ir vertė dažnai nustatoma tik po kruopščios analizės.
"Išties teisinius metalo ieškiklių reglamentavimo klausimus būtina aiškiau apibrėžti, bet tam reikia keisti ne vieną įstatymą Seime, o tai užtrunka," - teigia pareigūnai. Radinių pristatymo KPD skyriams didėjimo tendencija demonstruoja sunkiai valdomą procesą. Vis dėlto departamentas laikosi pozicijos, jog geriau šie kultūros objektai bus pristatyti, negu niekada nepasieks muziejų ar bus pasisavinti ir parduoti. Tokiu būdu mažėja administracinės teisenos atvejų. Deja, tik maža dalis pristatytų artefaktų leido identifikuoti galbūt dar neatskleistus kultūros paveldo objektus, nes dauguma pristatomų radinių yra be konkrečių koordinačių ar kitokios svarbios mokslinės informacijos. Būna atvejų, kai radėjai tiesiog meluoja, aiškindami, kad rado radinius savo sklype.
Lietuvos mastu vien 2019 m. sulaukta apie 1 tūkst. metalo ieškikliais aptiktų radinių, o už neteisėtą prekybą archeologinėmis vertybėmis buvo nubausti keli asmenys.
Perspektivos ir Bendradarbiavimo Galimybės
"Gerai, kad atneša, bet reikėtų ir tikslias aplinkybes nurodyti, vietovę," - teigia pareigūnai. Situacija yra dviprasmė: viena vertus, metalo ieškikliais naudojamasi tarsi žvejyboje meškerėmis, kai nežinai, ką pagausi. Daugelis mėgėjų net nesupranta, ką aptiko, neturi jokių archeologinių žinių ir sunku suskaičiuoti tikrąjį artefaktų radimo atvejų mastą bei kiek jų guli stalčiuose. Kita vertus, daugėja ir radinius atnešančių žmonių, o tai yra teigiama tendencija.
"Turime rasti išeitis, nes metalo ieškiklių naudotojų gretos vis gausėja, tad ir iškastinių artefaktų daugėja. KPD nėra baubas, kuris visus tik baudžia, mes linkę bendradarbiauti, jei žmogus elgėsi sąžiningai, nemelavo," - teigia pareigūnas. "Žinoma, vis dar yra neišsilavinusių, piktybinių žmonių, kurie vaikosi pelno ir jiems nusispjauti į aplinkybę, kad senovės reliktai - mūsų istorijos dalis, Lietuvos turtas. Tačiau reikia kažkaip nustatyti aiškesnes taisykles, nes tie teisės aktai - pasenę." KPD ne kartą inicijavo pasitarimus Kultūros ministerijoje, buvo sudaryta darbo grupė dėl metalo ieškiklių naudojimo licencijavimo galimybės ir teisinio tokios veiklos reglamentavimo, tačiau rezultatų kol kas nėra. Dar viena problema: jei radiniai perduodami tiesiogiai muziejams, aplenkiant KPD teritorinius skyrius, paveldosaugininkai negauna informacijos, nes muziejai ja nesidalija.
Muziejų ir Archeologų Požiūris
"Mūsų muziejus yra gavęs ne vieną metalo ieškikliais rastą artefaktą. Kai kuriais atvejais jie būna unikalūs ir atveriantys naujus istorijos, krašto pažinimo horizontus," - teigia muziejininkai. Antai Kretingos rajone rasta XV-XVI a. žiedinė segė, puošta dviejų susikibusių pasisveikinimui rankų motyvu. Pirmosios šio tipo segės į mūsų kraštą atkeliavo Hanzos prekybos keliu iš vokiškosios kultūros žemių. Jų iki šiol aptikta tik Palangos apylinkėse, Senosios Palangos ankstyvosiose kapinėse, Klaipėdos Šv. Jono bažnytinėse kapinėse ir piliavietėje.
Archeologas dr. J. (pavardė nenurodyta), ne vienerius metus su metalo ieškiklininkais bendradarbiaujantis, pastebi: "Prieš keletą dešimtmečių vykdavo planinės archeologinės ekspedicijos, kai buvo žvalgomos ištisos teritorijos. Dabar to nebėra. Būna tik pavieniai archeologiniai kasinėjimai gavus finansavimą arba prieš ką nors statant. Tad metalo ieškiklininkai savotiškai atlieka žvalgų darbą, suteikia naujos informacijos apie žilos praeities pasaulį. Neseniai metalo ieškiklininkas veikiausiai rado ir kuršių kapinyną, kurio mes nesėkmingai ieškojome daug metų. Bendradarbiavimas tikrai yra pagyvėjęs, pildomos istorinės spragos, o tai yra vertinga ir ateities kartoms."
Jis priduria: "Jei metalo ieškikliai nėra uždrausti, su jais ir vaikščios, o sureguliuoti tokią veiklą neįmanoma. Tad belieka rasti abipusius susitarimus, kompromisus."
Bendruomenių ir Paveldosaugininkų Bendradarbiavimas
Paveldosauginio statuso neturinčias teritorijas žvalgantys metalo ieškiklininkai vis dažniau bendradarbiauja su paveldosaugininkais. "Jie priima į savo gretas ne bet ką, tik sąžiningus žmones, kurie ne grobsto protėvių paveldą, o padeda jį rasti. Klubai turi savireguliacijos mechanizmą, jie atsiskaito ir viešai rodo savo veiklos rezultatus," - teigia klubų atstovai. "Pats esu kvietęs ne kartą į žvalgomąsias ekspedicijas metalo ieškiklininkus, kurių dėka pavyko aptikti ne vieną iki tol nežinotą archajišką paminklą. Prisidėjimas prie istorijos atskleidimo savaime yra apdovanojimas jiems. Tik reikia aiškiau reglamentuoti tą veiklą."
Tuo tarpu Skuodo rajone vykęs renginys "Daina ir bendrystė stiprina draugystę" sujungė bendruomenę ir pabrėžė lietuvių liaudies dainų svarbą, ypač artėjant 2025-iesiems, paskelbtiems Lietuvių liaudies dainų metais. Renginio dalyviai, apsirengę drabužiais, primenančiais Apuolės pilėnų įvaizdį, demonstravo bendrystę ir aktyvų gyvenimo būdą. Šis renginys, nors ir nesusijęs tiesiogiai su archeologija, atspindi bendruomeniškumo ir kultūrinio paveldo puoselėjimo svarbą, kuri yra glaudžiai susijusi su Apuolės gatvės ir jos apylinkių istorija.
Apuolės Gatvės Geografinis Kontekstas Kaune
Apuolės gatvė yra Kaune, Smėlių (Šilainių seniūnija) mikrorajone. Jai priskiriami pašto kodai 47137, 47138, 48300, 48302 ir kiti. Gatvėje yra įsikūrę įvairūs objektai, tarp jų ir įmonės bei įstaigos: Transviva, UAB; Dalikė, UAB; E. ir L. Kubilių projektavimo biuras, UAB; Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionatas, VBĮ; K. Norkūno įmonė, IĮ; Antis, Kauno oreivių klubas, Asociacija; Kauno apskrities specialioji mokykla, VBĮ; Apuolita, UAB; A. Kalvaičio įmonė, IĮ; Giliukas, darželis-mokykla, SBĮ.
Gatvės vieta Kaune yra gana strategiškai patogi, ji yra netoli miesto centro, prekybos centrų ir kitų svarbių infrastruktūros objektų. Atstumas iki Kauno centro ("Akropolis") yra apie 6.0 km, iki prekybos centro "Mega" Sargėnuose - 4.8 km, o iki Aleksoto seniūnijos - 6.0 km. Tai rodo, kad Apuolės gatvės gyventojai turi gerą susisiekimą ir prieigą prie įvairių miesto paslaugų. Šis geografinis kontekstas, nors ir ne tiesiogiai susijęs su archeologiniais radiniais, formuoja gatvės bendruomenės gyvenimą ir jos ryšį su miestu. Kai kurie namai Apuolės gatvėje yra: Apuolės g. 4, 5, 6, 8, 8a, 9, 9a, 11, 15, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42.
Ši informacija apie Apuolės gatvę Kaune, jos gyventojus ir įstaigas, kartu su archeologiniais atradimais, sudaro visapusišką vaizdą apie šią vietovę, kurioje susikerta istorija, bendruomenės gyvenimas ir kultūros paveldo išsaugojimo aktualijos. Vaikų nuotraukos, nors ir nebuvo tiesiogiai minimos, galėtų būti dar vienas sluoksnis šios gatvės istorijos - juk gatvėse ir kiemuose vyksta vaikų gyvenimas, kuris gali būti užfiksuotas fotografijose, atspindinčiose kasdienybę ir bendruomenės dvasią.
tags: #apuoles #gatve #vaiku #nuotraukos