Smurtas artimoje aplinkoje - aktuali problema, neaplenkianti ir Lietuvos. Nors visuomenėje vis plačiau diskutuojama šios sąvokos reikšme ir formomis (fizine, psichologine, ekonomine, seksualine), šeimos kontekste smurtas išlieka viena labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimo formų. Statistika, deja, rodo, kad net ir priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, smurtavimo atvejų šeimose mažėja nežymiai, o tai lemia didžiulę fizinę, psichologinę, socialinę ir materialinę žalą visiems šeimos nariams.
Smurto šaknys ir jo poveikis vaiko raidai
Smurto atsiradimo priežastys yra įvairios ir sudėtingos, todėl aktualios sociologams, socialiniams darbuotojams. Dažnai sakoma, kad smurtą gimdo smurtas - smurtautoju negimstama, smurtauti išmokstama, ir tai gali tapti nuolatiniu elgesio modeliu. Šeimoje patiriamas smurtas turi itin didelį, sunkiai pataisomą, o kartais ir nebepataisomą poveikį tiek suaugusiojo, tiek vaiko asmenybei. Jis deformuoja vidines psichines struktūras, dėl ko žmogus visą gyvenimą gali jaustis ir elgtis neadekvačiai.
Žmogus, augęs smurtaujančioje šeimoje ir vaikystėje patyręs smurtą, užaugęs dažnai perima tą patį elgesio modelį su savo vaikais. Visa tai kyla iš bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmo, kai nežinoma, kaip kitaip elgtis su savo jausmais. Lengviausia pyktį ar kitus neigiamus jausmus išlieti ant bejėgiškiausio ir savęs apsiginti nesugebančio vaiko. Tokiu būdu vaikas, gyvenantis smurtaujančioje aplinkoje, atsiduria tarsi įstrigęs spąstuose. Jam iškyla sudėtingas uždavinys - kaip prisitaikyti? Jis privalo rasti būdą, kaip išsaugoti pasitikėjimą žmonėmis, kurie neverti pasitikėjimo, kaip rasti saugumą situacijoje, kuri nesaugi, kaip kontroliuoti situaciją, kuri gąsdinančiai neprognozuojama, kaip įgyti jėgų, kai jautiesi esantis beviltiškoje situacijoje. Visa tai jau nuo pat mažens formuoja baimę, uždarumą. Vaikas gyvena nuolatinėje grėsmėje, nuolatinėje baimėje, kad smurtas gali pasikartoti. Ši baimė niekada neleidžia vaikui pasijusti saugiu - jis negali prognozuoti ateities. Prisitaikymas prie tos nuolatinės grėsmės reikalauja pastovaus budrumo.
Todėl vaikas priverstas išmokti atpažinti pačius menkiausius pavojaus ženklus, pavyzdžiui, smurtautojo veido išraiškos, balso, kūno kalbos pasikeitimus. Vaikas reaguoja į tuos ženklus, net nespėdamas sąmoningai jų įvertinti. Dažnai smurtaujančių šeimų vaikai pradeda bėgti iš namų. Saugumo jausmas vaiko psichikoje pradeda asocijuotis ne su tėvais, šeima ir namais, o su konkrečia vieta, savo slėptuve, kur vaikas gali jaustis saugus, ramus ir nepasiekiamas.
Daugelis moterų, patiriančių smurtą šeimoje, pateisina savo gyvenimą su smurtautoju ir toleruoja tokį sutuoktinio ar partnerio elgesį, teisindamosi sau ir kitiems nenoru ardyti šeimos dėl vaikų. Kadangi daugelis smurto prieš moteris atvejų neviešinami, nes moterys, bijodamos gėdos ir pažeminimo, nenori kalbėti apie savęs skriaudimą, tiksli smurto statistika nežinoma tiek pažangiose, tiek besivystančiose šalyse. Dažniausios smurto priežastys yra šios: vyro girtuokliavimas, nepritekliai, vaikų auklėjimas, nuostatų ir požiūrių skirtumai, dėmesio partneriams trūkumas, mažas rūpinimasis vieni kitais ir kt. Smurtas artimoje aplinkoje smarkiai paveikia ir sutrikdo ne tik suaugusiojo, bet ir vaiko raidą, psichinį vystymąsi. Nuo pat mažens matydamas smurto apraiškas šeimoje, vaikas pradeda matyti iškreiptą šeimos modelį ir ugdosi netinkamą (destruktyvų) bendravimo supratimą. Kai kurie sunkumai nesibaigia vaikystėje, jie žaloja ir jau suaugus, darydami nesibaigiantį smurto ratą.
Kaip atpažinti ekonominį smurtą?
Principai ir taktikos bendravimui su vaiku be smurto
Norint bendrauti su vaiku be smurto, svarbu laikytis tam tikrų principų ir taktikų. Štai keletas patarimų, kurie gali padėti:
Realistiniai reikalavimai ir draudimai: Jei nuolat vaikui kartosite „ne“, jis tiesiog išjungs savo ausis Jūsų žodžiams. Todėl labai svarbu turėti realistinius reikalavimus ir draudimus vaikui. Daug aiškiau tėvams tampa, kai jie susidėlioja sau trijų lygių ribas vaikui:
- Pirmas lygis: Ko niekada neleisite savo vaikui ir visada reaguosite griežtai ir aiškiai sakydami „NE“.
- Antras lygis: Tai, dėl ko su vaiku derėsitės ir kartais jam nusileisite.
- Trečias lygis: Tai, kas Jums nėra svarbu ir Jūs leidžiate spręsti vaikui.
Užmegzkite akių kontaktą: Tam gali prireikti atsitūpti ar atsisėsti.
Kalbėkite trumpai ir aiškiai: Paprasto prašymo nepaverskite penkių minučių paskaita ar moralu, pavyzdžiui, sakykite „Padėk puoduką į kriauklę“, o ne „Kiek galima tau kartoti ir kartoti, kad kai pavalgai indus reikia sudėti į kriauklę. Visai negerbi mano darbo…“.
Įsitikinkite, kad vaikas Jus suprato: Labai dažnai vaikai tiesiog pamiršta paliepimus ir pamokymus arba ne iki galo būna įsiklausę ir supratę, todėl vertinga yra paprašyti, kad vaikas pakartotų, ką jis turi padaryti.
Suteikite galimybę rinktis: Pavyzdžiui: „Ar eisi valytis dantis dabar, ar už vienos minutės?“. Taip vaikas jausis labiau motyvuotas ir galintis kontroliuoti savo gyvenimą.
Prieš kritikuodami ar drausmindami, apibūdinkite situaciją: Iš pradžių tiesiog pasakykite, kokia yra situacija, pavyzdžiui, „Tavo žaislai mėtosi ant grindų“; „Man atrodo, atėjo laikas daryti namų darbus“.
Vietoje neiginio naudokite teiginį: T. y., vietoj to ko nedaryti, sakykite, ką vaikas turėtų daryti. Vietoj to, kad „nebėk“, sakykite „stok“; vietoj „nešiukšlink kambaryje“, sakykite „šiukšles mesk į šiukšlių dėžę“.
Pasitelkite „Aš kalbą“: T. y., sakinius pradėkite nuo pokalbio apie save, o ne vaiko kaltinimo. Tarkim, vietoje „Tu visada išmėtai savo daiktus“, sakykite „Man nepatinka, kai daiktai visur mėtosi“.
Įžvelgti tikslą „zyzimuose“, netinkamame elgesyje, nemandagiame bendravime
Norint tinkamai taikyti auklėjimo metodus, pirmiausia svarbu suprasti, ko vaikas siekia. Kiekvienas vaiko elgesys turi sąmoningą arba nesąmoningą tikslą. Bendraudami su vaiku, dažnai pastebime tik elgesį, kuriuo vaikas siekia savo tikslo. Pavyzdžiui, mamai kalbant telefonu, vaikas pradeda garsiai šaukti, siekti kontakto, trukdyti pokalbiui. Pastebime nemalonų balso toną, nemandagų bendravimą. Panagrinėjus plačiau, suprantame, kad vaikas siekia dėmesio, kontakto. Šiuo atveju nemalonus tonas ir bendravimas yra priemonė pasiekti tikslą - atkreipti tėvų dėmesį ir pabendrauti.
Reaguodami į vaiko netinkamai parinktą priemonę (pvz., daiktų mėtymą) tikslui pasiekti, paskatiname pakartotinai naudoti nemalonų bendravimą ar balso toną panašiose situacijose. Kiekvienas vaiko elgesys turi prasmę ir tikslą, todėl svarbu bandyti suprasti nesąmoningą vaiko nuostatą. Labai svarbu įžvelgti klaidingo elgesio tikruosius tikslus, nes su laiku netinkamas elgesys kinta - darosi įvairesnis, vaikas vis tikslingiau „naudoja“ netinkamą elgesį. Neatpažinus, kokie tikrieji vaiko poreikiai slepiasi po išorėje matomu elgesiu, didėja galimybė nesusikalbėti su vaiku bei naudoti neveiksmingus auklėjimo būdus.
Vaikų netinkamo elgesio tikslai pagal Rudolfą Dreikursą
Remiantis austrų psichiatru bei švietėju Rudolfu Dreikursu, išskiriami keturi vaikų netinkamo elgesio tikslai:
Dėmesio siekimas: Vaikas, kuris nuolat triukšmauja, yra judrus, linkęs erzinti kitus, linkęs išvengti savo pareigų, aplinkiniams kelia pyktį, susierzinimą ir susirūpinimą. Tikėtina, kad jis nori būti pastebėtas ir įtrauktas į prasmingą veiklą, už kurią būtų įvertintas, jaustųsi svarbus. Vaikas nori būti matomas, siekia dėmesio.
Jėgos tikslas: Agresyvūs, užsispyrę vaikai, dažnai prieštarauja ir kovoja su autoritetais, dažnai neigia, bei ginčijasi. Suaugusiuosius toks vaikas dažnai įtraukia į beprasmišką kovą, ir, jei suaugusieji susinervina ar net paklūsta vaikui, jis jaučiasi nugalėjęs, tada atvirai demonstruoja savo pranašumą. Tikėtina, kad šis vaikas jaučiasi vertingas tik tada, kai priverčia paklusti, geba kontroliuoti.
Keršto tikslas: Vaikai, kurie yra įskaudinti, jaučiasi nemylimi ir neverti meilės, kovoja su tikromis ar menamomis nuoskaudomis. Tokio vaiko elgesys pasižymi žiaurumu, impulsų nevaldymu, stengiasi žodžiais ar veiksmais įskaudinti aplinkinius. Tai vaiko žinutė apie viduje išgyvenamą didžiulį skausmą, o kartu ir pagalbos prašymas. Suaugusieji dažnai būna tiesiog pasibaisėję tokiu elgesiu, jaučiasi pasimetę, ir neretai dar labiau skaudina vaiką elgdamiesi panašiai, kaip jis, ar gėdindami jį už tokį elgesį.
Atsitraukimo tikslas: Kai vaikas atrodo neveiklus, apatiškas, neįsitraukia į veiklas, pasiduoda susidūręs su pirma nesėkme, dažnai atsitraukia ir tampa uždaras. Suaugusieji dažnai tokį vaiką apibūdina kaip nekeliantį problemų, ramų. Tačiau iš tikrųjų toks vaikas jaučiasi nevertingas ir nepateisinantis vilčių, jaučiasi nieko negebantis ir net nenorintis bandyti. Tikrieji taip besielgiančio vaiko norai - būti padrąsintam, jausti tikėjimą juo. Tuo tarpu suaugusieji dažnai pasiduoda, nežino, kaip padėti vaikui.
Kaip reaguoti į netinkamą vaikų elgesį?
R. Dreikurs, išskyręs šiuos keturis netinkamo vaikų elgesio tikslus, netikėjo, kad auklėjime verta naudoti bausmes, grasinimus. Vietoje šių būdų autorius siūlo naudoti natūralias, logiškas pasekmes ir padrąsinimus, norint išvengti elgesio problemų, ar jas koreguoti.
Reakcija į dėmesio siekimą:Vaikams dėmesys yra labai svarbus ir reikalingas. Jei vaikai jo gauna nepakankamai, pradeda jaustis nesvarbūs ir reikalauti dėmesio netinkamais būdais. Suaugusieji, susidūrę su netinkamu vaikų elgesiu dėl dėmesio siekimo, jaučiasi susierzinę, pasipiktinę. Norint koreguoti elgesį, atsirandantį dėl dėmesio siekimo, svarbu:
- Suteikti daug pozityvaus dėmesio, ypač kai vaikas demonstruoja pageidaujamą elgesį.
- Suplanuoti ypatingą laiką, kuris būtų skiriamas tik šiam vaikui, pavyzdžiui, prieš miegą dviese su vaiku skaityti pasaką.
- Sukurti progas vaikui gauti dėmesio už tinkamą elgesį, t. y., duoti jam užduočių, kurias jis galėtų atlikti ir pasidžiaugti jo pastangomis jums padėti, pavyzdžiui, leisti vaikui dekoruoti glajumi šventinius sausainius ir pasidžiaugti gautomis spalvomis bei raštais.
- Atsirandant netinkamam elgesiui, jei įmanoma, nekreipti dėmesio į netinkamą elgesį ir tiesiog nukreipti vaiko dėmesį kokiai nors kitai veiklai.
Reakcija į jėgos tikslą:Jeigu, atsiradus netinkamam vaiko elgesiui, jaučiatės įtraukti į kovą, nugalėti, ar norintys patys nugalėti ir vaiką „priversti” kažką daryti, greičiausiai, jūs susidūrėte su vaiku, kurio elgesio tikslas yra „jėga”. Susidūrus su tokiu elgesiu gali norėtis įtvirtinti savo autoritetą, „kovoti” su vaiku, tačiau taip elgiantis vaiko elgesys nekinta, o galbūt blogėja. Tokiems vaikams jūsų įsitraukimas į kovą ir susierzinimas jau yra „laimėjimas”. Būtų vertingiau:
- Jei jaučiate, kad supykote ir įsitraukėte į kovą, išeikite nusiraminti. Jums pavyks suvaldyti vaiko elgesį tik tuomet, jei patys būsite ramūs.
- Sudarykite galimybes vaikui pasirinkti.
- Iš anksto sutarkite vaiko ribas ir logiškas pasekmes.
- Leiskite jam vadovauti dienotvarkei.
Reakcija į keršto tikslą:Kai jūs jaučiatės dėl vaiko elgesio įžeisti ir įskaudinti, atrodo, kad vaikas yra ypatingai piktas ir bjauriai besielgiantis, jums norisi atsilyginti už vaiko įžeidimą, jį gėdinti, jūs susiduriate su kerštaujančiu vaiku. Tokiems vaikams kenksminga taikyti bausmes, nes jei suaugusieji baudžia vaiką už jo netinkamą elgesį, tarsi patvirtina vaikui, kad jis yra blogas, ir jis dėl to dar labiau kerštauja. Kadangi tokie vaikai jaučiasi nesuprasti, svarbu parodyti, kad jūs domitės jais, kad pastebite jų geras savybes, jomis džiaugiatės:
- Ieškokite gerų dalykų ir parodykite juos vaikui.
- Stiprinkite ryšį su vaiku, domėkitės vaiko jausmais ir mintimis, užsiimkite bendromis veiklomis.
- Mokykite vaiką išreikšti liūdesį ir pyktį tinkamai.
- Stenkitės neįsižeisti dėl vaiko elgesio, supraskite, kad vaikas taip elgiasi dėl mažos savivertės.
Reakcija į atsitraukimo tikslą:Vaikai, turintys atsitraukimo tikslą, atrodo apatiški, nenorintys bendradarbiauti, įsitraukti į veiklas, lengvai pasiduodantys. Dažnai tokie vaikai nekrinta į akis ir „nekelia bėdų”, tačiau toks elgesys rodo vaiko pasidavimą, žemą savivertę ir tokio elgesio keitimas gali trukti ilgiausiai. Susidūrę su tokiu vaiko elgesiu galite jaustis bejėgiai, norintys pasiduoti, tačiau jūs galite vaikams padėti:
- Tikėkite vaiko gebėjimais, net tada, kai jis pats jais netiki.
- Drąsinkite vaiką, džiaugdamiesi jo mažais pasiekimais, svarbiausia, džiaukitės jo pastangomis.
- Sukurkite sąlygas mažiems laimėjimams.
- Išskaidykite užduotis mažais žingsneliais.
Nors kartais gali atrodyti, kad vaikas netinkamai elgiasi vien tam, kad jus paerzintų, tačiau, greičiausiai, tuo metu, kai jums kyla irzlumas, jaučiatės nugalėti ar įžeisti, vaikas nesąmoningai demonstruoja savo poreikį, prašo jūsų pagalbos.
Tėvystės iššūkiai ir vaiko teisės
Neretai kyla klausimas, kodėl tėčiai vis dar laikomi antraeiliais vaikų auginime. Vienareikšmiško atsakymo nėra. Terminas „50:50 bendravimo su vaiku tvarka“ yra naudojamas Lietuvos teismų praktikoje, tačiau skirtingose šalyse dviguba gyvenamoji vieta suprantama skirtingai. Žinoma, vaiko gyvenimas šeimoje, kurioje vaiku rūpinasi abu tėvai, sukelia mažiau problemų nei gyvenimas išsiskyrusioje šeimoje. Tačiau net ir tėvų gyvenimas skyrium gali užtikrinti ryšio išsaugojimą ne tik su vienu iš tėvų (dažniausiai mama), bet abiejų tėvų socialinių, emocinių, o ne tik finansinių išteklių prieinamumą. Tyrimai atskleidė, kad vaikai, gyvenantys išsiskyrusiose šeimose, bet turintys dvigubą gyvenamąją vietą arba 50:50 bendravimo su abiem tėvais tvarką, susiduria su mažiau problemų nei vaikai, gyvenantys tik su vienu iš tėvų. Nesibaigiantys tėvų tarpusavio konfliktai daro didelę žalą vaikui.
Pagal LR Civilinio kodekso 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių yra teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Visi klausimai, susiję su vaikų auklėjimu, sprendžiami abiejų tėvų tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus.
Teismų praktika rodo, kad nustatant 50:50 bendravimo tvarką svarbus ankstesnis vaiko ryšys su abiem tėvais ir kiekvienas iš jų aktyviai dalyvavo vaiko gyvenime. Priešingu atveju, gali susidaryti situacija, kai vaiko mamos teigia, kad jos atsakingai augina vaikus, o tėtis, staiga panoręs bendrauti su vaiku pusę laiko, pakeis nusistovėjusią tvarką, prie kurios vaikas yra pripratęs. Tačiau kai tėčiai dingsta iš vaikų gyvenimo arba lieka tik „savaitgaliniais“ tėčiais, tuomet vėl pastebimas nepasitenkinimas dėl per menko ryšio, paramos ir palaikymo vaikui. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad teismai nustatė, jog poroje susiklostę itin konfliktiški santykiai iš esmės kyla dėl vaiko, t. y. vaikas tampa priemone išspręsti poros tarpusavio nesutarimus ir nuoskaudas. Nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.
Tėvystė yra gyvenimo kelionė, kuriai reikalinga ne tik kantrybė ir pasišventimas, bet taip pat ir noras bei gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių vaiko poreikių ir aplinkos.
Fizinis smurtas prieš vaikus ir pagalbos paieška
Fizinis smurtas - tai tyčiniai asmens veiksmai, kurie sukelia fizinį skausmą. Tokie veiksmai gali sutrikdyti žmogaus sveikatą bei sukelti pavojų gyvybei, šis elgesys nėra toleruotinas ir teisėtas. Niekas neturi teisės bet kokia forma, taip pat ir fiziškai, skriausti kito. Jeigu patiriate fizinį smurtą, ar jį matote - žinokite, kad galite kreiptis pagalbos.
Fizinio smurto apraiškos gali būti įvairios: trenkimas, spyrimas, pliaukštelėjimas, stiprus purtymas, stumdymas, tampymas, dusinimas, plakimas, braižymas, žnaibymas, tąsymas už plaukų, badymas, šaudymas, skandinimas, deginimas, mušimas įvairiais daiktais, grasinimas fiziškai užpulti ir kt. Taip pat tai gali būti bazinių poreikių nepatenkinimas, įskaitant miego ir maisto ribojimą ar nesuteikimą, atsisakymas suteikti pagalbą sergant ar su(si)žeidus, fizinės bausmės už tam tikrą elgesį, priverstinis suvaržymas ar uždarymas, užrakinimas patalpoje, daiktų daužymas ir mėtymas ginčo metu į kitą asmenį.
Su fiziniu smurtu susidurti galima įvairiose aplinkose: šeimoje, kai smurtauja suaugęs prieš vaiką, ugdymo įstaigose, kieme ar kitur, kai smurtauja vaikas prieš vaiką. Taip pat galima tapti smurto liudininku, kuris tampa bejėgis tam tikroje situacijoje. Suaugusiojo fizinis smurtas prieš vaiką yra nelegalus veiksmas, kuris yra draudžiamas įstatymų ir už jį baudžiama. Tai nėra tinkama forma išreikšti emocijas, spręsti iškilusius sunkumus ar ginčus šeimoje.
Susidūrus su fiziniu smurtu šeimoje ar kitoje aplinkoje, kurioje smurtauja suaugęs, kviečiame netylėti ir kreiptis pagalbos. Suprantama, kad gali būti baugu ir nedrąsu kreiptis, nes nežinote, kaip sureaguos smurtautojas. Gal jaučiatės vienišas/a ir nežinote, kaip kažkas, jūsų akimis, beviltiškoje situacijoje, galėtų padėti, taip pat gali nežinoti įstaigų, į kurias galite kreiptis.
Visų pirma, galite apmąstyti aplinką, kurioje gyvenate. Galbūt joje yra suaugusių žmonių, kuriais pasitikite ir kurie jums galėtų padėti. Taip pat galite kreiptis į Vaikų liniją (116 111) arba parašyti pokalbiais internetu. Su jumis pasikalbės savanoris, leis išbūti jūsų sunkius jausmus, išklausys ir pasidalys galimybėmis, kur galite kreiptis savo atveju. Tiek Vaikų linijos savanoris, tiek Vaiko teisių linijos konsultantas neprašys jūsų prisistatyti, jei to nenorėsite, galėsite likti anonimas. Vaiko teisių linijos atstovas galės jums suorganizuoti pagalbą, papasakos visą eigą, kaip ir kas vyks. Jei nenorėsite, neatskleis jūsų duomenų ir smurtautojas nesužinos, kad būtent jūs kreipėtės pagalbos. O jeigu jums gresia pavojus šiuo metu, kreipkitės į Bendrosios pagalbos centrą numeriu 112.
Fizinis smurtas, patiriamas iš kito vaiko, taip pat yra netoleruotinas veiksmas. Skriauda iš kito vaiko dažnai patiriama tokioje aplinkoje, kurioje skriaudėjas jaučiasi saugus, nematomas ir nebaudžiamas. Tai gali būti uždaresnės erdvės mokykloje ar kai nėra šalia suaugusiojo. Skriaudžiamas dažnai būna silpnesnis vaikas už skriaudėją. Tačiau taip pat reikia žinoti, kad bet koks skriaudimas nėra tinkamas ir leistinas elgesys.
Jei matai, kad kitas vaikas yra skriaudžiamas, pasakyk „STOP“ arba duok ženklą sustoti skriaudikui. Įvardyk, jog tai nėra priimtina ir apie smurtą informuosi atsakingus suaugusiuosius. Jei nepavyksta žodžiu ar atsitraukimu sustabdyti skriaudiko arba tai vyksta ne pirmą kartą, ieškoti pagalbos galima kreipiantis į suaugusiuosius, kuriais pasitikite. Tai gali būti mokytojai, šeimos nariai ar kiti. Jeigu neramu ar nesi tikras, kad suaugusieji padės, visada gali kreiptis į Vaikų liniją. Čia tave išklausys savanoris ir galėsite kartu pamėginti ieškoti sprendimų, jei tuo metu to norėsi.
Fizinis smurtas tikrai nėra bendravimo priemonė ir kiekvieno pareiga stabdyti tokį elgesį. Suaugusiųjų informavimas apie mušimą ar kitą daromą fizinę skriaudą yra pagalba kenčiančiam, o ne skundimas.
Jeigu taip nutiko, jog įsitraukei į netinkamą draugiją, kuri skatina skriausti kitus, ar dėl emocinių iššūkių nesusivaldei ir ėmeisi fizinio smurto prieš kitą vaiką, tu visada gali sustoti. Tikriausiai supranti, kad smurtas nėra tinkama išeitis ir būdas spręsti kilusį konfliktą ar kitą situaciją. Todėl visada gali kreiptis į patikimus suaugusiuosius - tai gali būti tavo šeimos nariai, mokytojai ar kiti. Pasikalbėk su jais, pasidalyk, kas nutiko ir kaip jautiesi. Suaugęs tau padės rasti sprendimo būdų, kaip suvaldyti situaciją, kaip pasielgti vienu ar kitu atveju. Jeigu situacija užsitęsia ir jauti atstūmimą iš anksčiau buvusių draugų, dalinkis apie tai su suaugusiais, pasikalbėk su draugais ar bendraklasiais. Būk šiuo atveju nuoširdus ir nusiteik, kad gali sulaukti kritikos. Tačiau tavo atviras pokalbis ir drąsa parodys kitiems vaikams, jog pripažįsti savo klaidas ir keitiesi. Žinoma, priklauso nuo situacijos, kiek tai užtruks. Tačiau būk kantrus ir nepamiršk bendrauti su tau padedančiais žmonėmis. Jei norėsis dar su kažkuo iš šalies pasikalbėti, visada gali kreiptis į Vaikų liniją.
Taip gali nutikti, kai šeimoje tėvų skriaudžiamas brolis ar sesė, gali būti smurtaujama prieš tavo draugą, o kartais gali pamatyti mušamą ar kitaip gatvėje skriaudžiamą nepažįstamąjį. Tai išties sudėtingus ir sunkius išgyvenimus sukelianti patirtis. Kartais gali būti sunku dėl to, jog bijai, kad pats fiziškai nenukentėtum, bet kitas yra skriaudžiamas, ką daryti? Jei tavo draugas ar pažįstamas yra mušamas ar kitaip skriaudžiamas kito vaiko, svarbu perduoti šią informaciją suaugusiems, kuriais pasitikite. Ir žinok, kad toks poelgis nėra skundimas, kaip kartais gali atrodyti, arba gali taip sakyti skriaudėjas ir bandyti tave bauginti. Informavimas apie kito skriaudimą gali padėti nuskriaustajam ir tai yra teisingas žingsnis.
Jei tavo šeimoje yra skriaudžiamas tavo brolis ar sesė, tu taip pat tampi smurto auka ir raginame kreiptis pagalbos ne tik dėl brolio ar sesės, bet ir dėl savęs. Nors nesi žalojamas fiziškai, tuo metu tau gali pakenkti emociškai. Išties smurtaujančioje aplinkoje būti kasdien yra didelis iššūkis ir taip būti neturi. Jei matai gatvėje ar kitur suaugusiojo skriaudžiamą pažįstamą ar nepažįstamą vaiką, susisiek ir informuok apie tai savo tėvus ar kitus suaugusiuosius.
Įsimink, kad smurtas nėra tinkama bendravimo forma šeimoje, tad nebijok apie tai kalbėti ir kreipkis pagalbos.
tags: #bendravimas #su #vaiku #be #smurto