Placenta - tai laikinas, bet nepaprastai svarbus organas, formuojantis nėštumo metu ir užtikrinantis gyvybiškai svarbią sąsają tarp motinos ir vaisiaus. Tai ne tik maisto ir deguonies tiekimo sistema, bet ir endokrininis centras bei apsauginis barjeras, lempiantis moters ir jos vaikelio sveikatą nuo pirmųjų nėštumo akimirkų iki pat gimimo ir net po jo. Nors mokslininkai placentą vadina vienu mažiausiai suprastų žmogaus organų, jos vaidmuo yra neabejotinai vienas svarbiausių.
Placento sandara ir vystymasis
Placentos formavimasis prasideda ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Maždaug 7-10 parą po apvaisinto kiaušinėlio įsiskverbimo į gimdos ertmę, pradeda formuotis ląstelės, kurios vėliau dalijasi į vaisiaus organizmo užuomazgą ir būsimos placentos ląsteles. Iš esmės, placenta, kaip ir vaisius, susidaro iš zigotos, todėl yra genetiškai artima abiem tėvams. Vaisiaus dalis, dar vadinama chorionu, vystosi iš gemalo dangalo, o motinos dalis - iš gimdos gleivinės, vadinamos pamatinę atkrintančiąja plėve.
Galutinai placenta subręsta apie ketvirtą nėštumo mėnesį. Ji yra disko formos, paprastai 10-20 cm skersmens, 2-3 cm storio ir sveria apie 500-600 gramų, kas sudaro maždaug šeštadalį naujagimio kūno svorio. Jos paviršius yra didžiulis - apytiksliai 14-15 kvadratinių metrų, kas leidžia efektyviai vykti medžiagų apykaitai.
Gyvybiškai svarbios placentos funkcijos
Placenta atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, kurios užtikrina vaisiaus augimą ir vystymąsi:
- Maitinimo ir deguonies tiekimas: Tai pagrindinė ir turbūt pati svarbiausia placentos funkcija. Per placentą iš mamos kraujo vaisius gauna visus reikalingus mikroelementus, baltymus, angliavandenius, vitaminus ir kitas gyvybiškai svarbias medžiagas. Ji veikia kaip „plaučiai“, kartu su mamos krauju aprūpindama vaisių deguonimi.
- Medžiagų apykaitos produktų šalinimas: Placenta taip pat atlieka šalinimo funkciją. Per ją vaisius atiduoda mamos organizmui anglies dvideginį ir kitus medžiagų apykaitos produktus, kurie vėliau yra šalinami iš motinos organizmo.
- Apsauginis barjeras: Nors ir nevisiškas, placenta veikia kaip barjeras, saugantis vaisių nuo daugelio užkrečiamųjų ligų ir nereikalingų medžiagų. Dėl šios priežasties kai kurie motinos vartojami vaistai, pavyzdžiui, insulinas, tiesiogiai nepasiekia vaisiaus. Ji taip pat perduoda motinos antikūnus, kurie suteikia vaisiui pasyvųjį imunitetą nuo tam tikrų infekcijų.
- Hormonų gamyba: Placenta yra svarbus endokrininis organas, gaminantis nėštumui reikalingus hormonus. Vienas svarbiausių yra chorioninis gonadotropinas (hCG), kurio kiekis pirmaisiais nėštumo mėnesiais sparčiai didėja ir kurį aptinka nėštumo testai. Kitas svarbus hormonas yra placentinis laktogenas, kuris skatina vaisiaus raidą ir ruošia motinos krūtis pieno gamybai. Placenta taip pat gamina progesteroną ir estrogeną, kurie yra būtini nėštumo palaikymui, užtikrina gimdos kraujotaką ir augimą, o vėliau vaidina svarbų vaidmenį gimdymo procese. Šie hormonai ilgainiui perima geltonkūnio funkciją.
Placento prisitvirtinimo vieta ir jos reikšmė
Placenta dažniausiai prisitvirtina prie gimdos dugno ar sienelės. Tačiau kartais ji gali „įsikurti“ apatinėje gimdos dalyje ar net dengti jos kaklelį. Tokia būklė vadinama placentos pirmeiga (lot. placenta praevia). Tai gali nutikti moterims, kurios sirgo ligomis, pažeidusiomis gimdos gleivinę (pvz., uždegimu), patyrė persileidimą su abrazija, atlikta cezario pjūvio operacija ar buvo šalinta mioma.
Kas yra placentos pirmeiga?
Placentos pirmeiga diagnozuojama, kai placenta prisitvirtinusi apatinėje gimdos dalyje taip arti vidinių gimdos kaklelio žiočių (angos, vedančios į gimdą iš makšties) arba jas dengia, kad tai gali trukdyti normaliam gimdymui ir sukelti kraujavimo riziką. Ši patologija yra gana reta, pasitaikanti maždaug 0,3-0,7 % gimdančių moterų.
Placentos pirmeigos tipai:
- Visiška placentos pirmeiga: Placenta visiškai dengia vidinius gimdos kaklelio žiočius.
- Dalinė placentos pirmeiga: Placenta iš dalies dengia vidinius gimdos kaklelio žiočius.
- Kraštinė placentos pirmeiga: Placenta siekia vidinius gimdos kaklelio žiočius, bet jų nedengia.
- Žemai prisitvirtinusi placenta: Placenta yra arti vidinių gimdos kaklelio žiočių (paprastai mažiau nei 2 cm atstumu), bet jų nesiekia ir nedengia.
Svarbu pastebėti, kad jei žemai prisitvirtinusi placenta nustatoma ankstyvame nėštumo etape (pirmojo ar antrojo trimestro metu), dažnai nerimauti nereikia. Augant gimdai, apatinė jos dalis tempiasi, ir placenta kartu su ja gali „pakilti“ aukščiau. Galutinė diagnozė paprastai nustatoma vėlesniu nėštumo laikotarpiu (apie 32-36 savaitę) atlikus pakartotinį ultragarsinį tyrimą.
Kaip ir kada nustatoma placentos pirmeiga?
- Ultragarsinis tyrimas: Tai pagrindinis ir patikimiausias būdas diagnozuoti placentos pirmeigą. Dažniausiai ji nustatoma planinio antrojo trimestro ultragarsinio tyrimo metu (apie 18-22 nėštumo savaitę). Tiksliausiai placentos padėtį leidžia įvertinti transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (kai daviklis įvedamas į makštį), kuris yra saugus tiek mamai, tiek vaisiui.
- Simptomai: Kartais placentos pirmeigą galima įtarti dėl atsiradusio neskausmingo kraujavimo iš makšties antroje nėštumo pusėje. Kraujavimas gali prasidėti staiga, be aiškios priežasties, kartais po lytinių santykių. Tai rimtas signalas, reikalaujantis skubios gydytojo apžiūros. Kraujavimas dažniausiai prasideda be skausmo.
- Vaisiaus padėtis: Kartais įtarimą gali sukelti neįprasta vaisiaus padėtis gimdoje (pvz., sėdmeninė ar skersinė), nes žemai esanti placenta gali trukdyti vaisiui įsistatyti galvute žemyn.
Kodėl placentos pirmeiga kelia susirūpinimą?
Pagrindinis pavojus, susijęs su placentos pirmeiga, yra staigaus ir gausaus kraujavimo iš makšties rizika, ypač vėlesniuoju nėštumo laikotarpiu ar prasidėjus gimdymo veiklai. Kai gimdos kaklelis pradeda trumpėti ir vertis, gali atsiskirti dalis žemai prisitvirtinusios placentos, pažeidžiant kraujagysles. Toks kraujavimas gali būti pavojingas tiek motinos, tiek vaisiaus gyvybei.
Nėštumo priežiūra ir rekomendacijos esant placentos pirmeigai
Jei diagnozuota placentos pirmeiga ar žemai prisitvirtinusi placenta, nėštumo priežiūra bus atidesnė:
- Reguliarus stebėjimas: Bus atliekami pakartotiniai ultragarsiniai tyrimai, siekiant stebėti placentos padėtį ir vaisiaus būklę.
- Dubens ramybė („Pelvic Rest“): Siekiant sumažinti kraujavimo riziką, gydytojai paprastai rekomenduoja vengti lytinių santykių pro makštį viso likusio nėštumo metu. Kai kurie gydytojai rekomenduoja atsisakyti ir analinių lytinių santykių, kadangi jų metu taip pat gali būti judinamas gimdos kaklelis. Galima juos pakeisti kitais meilės žaidimais, pvz., oraliniais lytiniais santykiais ar masturbacija.
- Fizinio aktyvumo ribojimas: Gali būti rekomenduojama vengti sunkaus fizinio krūvio, sunkių daiktų kėlimo.
- Mityba ir vidurių užkietėjimo prevencija: Svarbi pakankama skysčių ir skaidulų mityba, siekiant išvengti vidurių užkietėjimo.
- Kelionių ribojimas: Ypač vėlesniame nėštumo etape patariama vengti ilgų kelionių ir būti arčiau gydymo įstaigos, galinčios suteikti pagalbą kraujavimo atveju.
- Anemijos gydymas: Kadangi yra kraujavimo rizika, svarbu palaikyti normalų hemoglobino kiekį kraujyje. Jei nustatoma mažakraujystė, skiriamas gydymas geležies preparatais.
- Pasiruošimas galimam kraujavimui: Gydytojas aptars su Jumis galimą kraujavimo riziką ir veiksmų planą, jei taip nutiktų. Kartais, esant didelei rizikai ar pasikartojantiems kraujavimams, gali būti rekomenduojama hospitalizacija stebėjimui.
Gimdymo būdas esant placentos pirmeigai
Gimdymo būdas priklauso nuo placentos padėties nėštumo pabaigoje:
- Planinė Cezario pjūvio operacija: Jei placenta visiškai, iš dalies ar kraštu dengia gimdos kaklelį, gimdymas natūraliais takais yra neįmanomas dėl itin didelės gyvybei pavojingo kraujavimo rizikos. Tokiu atveju planuojama Cezario pjūvio operacija, kuri paprastai atliekama šiek tiek anksčiau nei numatyta gimdymo data (pvz., apie 36-38 nėštumo savaitę), kad būtų išvengta savaiminės gimdymo veiklos pradžios.
- Gimdymo būdo svarstymas (esant žemai prisitvirtinusiai placentai): Jei placenta yra tik arti gimdos kaklelio (pvz., daugiau nei 2 cm atstumu), bet jo nedengia, kartais galima bandyti gimdyti natūraliai, tačiau sprendimas priimamas labai individualiai, įvertinus atstumą, kraujavimo riziką ir kitus veiksnius. Toks gimdymas turi vykti ligoninėje, kur yra galimybė bet kada skubiai atlikti Cezario pjūvio operaciją. Dėl padidėjusios kraujavimo rizikos, moterims su placentos pirmeiga dažniausiai rekomenduojama gimdyti aukščiausio (tretinio) lygio ligoninėje.
Kas po gimdymo? Placenta - ne tik organas, bet ir ritualas
Gimus kūdikiui, placenta turi atsiskirti nuo gimdos per kelias ar keliolika minučių. Tačiau kartais viena ar kelios jos dalelės priauga prie gimdos sienelės, todėl po gimdymo dalis placentos gali likti gimdos ertmėje. Todėl akušeris ar gydytojas apžiūri placentą gimdykloje. Jei kyla abejonių, ar placenta vientisa, ranka patikrinama gimdos ertmė. Jei placenta negimsta arba moteris gausiai kraujuoja, placenta gali būti atskiriama ranka.
Tradiciškai Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių placenta buvo utilizuojama (išmetama). Tačiau vis daugiau šeimų renkasi ją pasilikti, laikydamos ją sakraliu ir pagarbos vertu dalyku. Yra įvairių būdų, kaip galima elgtis su placenta po gimdymo:
- Pašventinimas moksliniams tyrimams: Nemažai moterų pasirenka paaukoti placentą moksliniams tyrimams, prisidedant prie žinių apie jos svarbą plėtimui ir naujų diagnostinių bei gydymo metodų kūrimui.
- Lotoso gimdymas arba vėlyvas virkštelės užspaudimas: Tai senovės ritualas, kai virkštelė nukerpama tik užgimus placentai ir nustojus pulsuoti kraujui, arba placenta laikoma kartu su naujagimiu iki tol, kol virkštelė savaime nudžius. Nors pastarasis metodas susilaukia medikų kritikos dėl galimų infekcijų, vėlyvas virkštelės užspaudimas (įprastai iki 15 minučių) yra priimtinas ir šiuolaikinėje medicinoje.
- Ritualinis palaidojimas arba sudeginimas: Daugelyje kultūrų egzistuoja tradicijos rituališkai laidoti arba deginti placentą, kaip padėkos ir simbolinio gimdymo laikotarpio užbaigimo aktą. Lietuvoje anksčiau placenta būdavo pakasama po slenksčiu arba žemėje, o toje vietoje pasodinamas medelis.
- Meno kūriniai iš placentos: Populiarus tampa placentos atspaudų, kai ji nudažoma įvairiomis spalvomis, kūrimas. Taip pat galima pasidaryti papuošalus su placentos inkliuzais ar net marškinėlius.
- Placentos suvartojimas (placentofagija): Kai kurios moterys po gimdymo suvartoja placentą, tikėdamosi naudos atsistatymui po gimdymo, pieno gamybos skatinimui ar nuotaikos svyravimų mažinimui. Nors nauda nėra moksliškai pagrįsta, ši praktika yra populiari. Svarbu užtikrinti higieną, kad būtų išvengta infekcijų.
- Užšaldymas ateičiai arba paaukojimas audinių bankams: Placenta ir virkštelės ląstelės gali būti naudojamos įvairiose atstatomosiose operacijose, padedant gydyti žaizdas ar opas. Taip pat yra galimybė užšaldyti placentą ateičiai, nors tai dažnai yra brangu ir retai rekomenduojama gydytojų.
Placentos įvedimas (3D animacija)
Placenta - tai ne tik sudėtingas biologinis darinys, bet ir simbolis, jungiantis du pasaulius, du gyvenimus. Jos supratimas ir tinkama priežiūra nėštumo metu yra esminiai tiek motinos, tiek vaiko sveikatai.