Hiperaktyvūs vaikai yra unikalūs. Jie išsiskiria iš savo bendraamžių - dažnai būna smalsūs, drąsūs, nepailstantys, jų tiesiog visur pilna. Tačiau tokie vaikai kelia iššūkius ne tik sau, bet ir savo tėvams, kurie neretai jaučiasi pavargę, suirzę ir nebežinantys, kaip suvaldyti savo mažylio neišsenkančią energiją. Šiame straipsnyje siūlome naudingus patarimus hiperaktyvius vaikus auginantiems tėvams, kurie padės nukreipti jų energiją konstruktyvia linkme ir palengvinti adaptaciją mokykloje.
Hiperaktyvumas: kas tai ir kaip jį atpažinti?
Nors psichiatrai dar nėra sukūrę tikslaus hiperaktyvaus vaiko apibrėžimo, jie sutinka, kad tai pakankamai retas, vos 3-5 proc. vaikų pasitaikantis sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis vaikystėje ir galintis tęstis net ir suaugus. Hiperaktyvumas apibūdinamas kaip aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS), kuriam būdingas itin didelis judrumas, neatidumas ir impulsyvumas, dėl kurių vaikas patiria sunkumų adaptuodamasis ir sėkmingai funkcionuodamas.
Hiperaktyvūs vaikai nenustygsta vietoje, nuolat juda, rangosi, mostaguoja kojomis ir rankomis. Jiems sunku nusėdėti net ir užsiimant veikla, atrodytų, neatsiejama su ramybe, pavyzdžiui, valgant ar piešiant. Šie vaikučiai sunkiai sukoncentruoja dėmesį, juos išblaško smulkiausi aplinkos dirgikliai. Laukimas ar prašymas nurimti sukelia susierzinimą, net ir isteriją. Jiems sunku pabaigti pradėtą darbą, tad jiems sunkiai sekasi mokytis, atlikti pavestus buities darbus, pasirūpinti augintiniais.
Hiperaktyvūs vaikai nuolat reikalauja suaugusiųjų dėmesio, pertraukia, klausinėja. Jie prasčiau sutaria ir su kitais vaikais - linkę jėga ir pykčiu išsireikalauti norimo žaislo, veltis į konfliktus. Svarbu atskirti, kad ne kiekvienas judrus vaikas yra hiperaktyvus. Dažnai vaikai yra tiesiog veiklesni, žingeidesni, smalsesni, tačiau geba sutelkti dėmesį į jiems įdomią veiklą. Tikrasis hiperaktyvumas pasireiškia abiem požymiais: per dideliu aktyvumu ir sutrikusiu dėmesiu, kurie pasireiškia įvairiose situacijose.
Hiperaktyvumą nustatyti gali padėti vaikų ir paauglių psichiatras, kuris įvertins vaiko polinkius ir pomėgius bei suteiks personalizuotų patarimų.
Kaip suvaldyti hiperaktyvų vaiką ir palengvinti jo mokyklinį kelią?
Auginant hiperaktyvų vaiką, svarbu suprasti, kad tai ne blogas elgesys, o raidos ypatumas, kuriam reikia supratimo, kantrybės ir tinkamų strategijų.
Įveskite aiškias taisykles ir struktūrą
Mažylius auginantys tėvai neretai linkę jiems nuolaidžiauti, prisitaikyti prie vaiko nuotaikos ir jo kasdien kintančių poreikių. Laisvesnis auklėjimo stilius puikiai tinka daugumai vaikų, tačiau aktyviems mažyliams reikėtų sukurti aiškias taisykles ir jų nuosekliai laikytis. Susitarkite su vaiku ir supažindinkite jį su tvarka namuose - nustatykite kėlimosi, valgymo, žaidimų, mokymosi ir ėjimo miegoti laiką. Tokia struktūra suteikia vaikui saugumo jausmą ir padeda jam geriau orientuotis aplinkoje.
Vaikų psichiatrė Ieva Viltrakytė pabrėžia nuoseklumo ir struktūros svarbą visose gyvenimo srityse. Aiški priežasčių ir pasekmių sistema, nuolatinis skatinimas atlikti pradėtus darbus iki galo yra būtini. Tiek namuose, tiek pas senelius ar svečiuose, tiek mokymo įstaigose vaikui turi galioti tos pačios taisyklės.
Formuluokite trumpas ir aiškias užduotis
Hiperaktyviems ir energingiems vaikams sunku sutelkti dėmesį, jį ilgai išlaikyti ir pabaigti sudėtingus darbus. Tai nereiškia, kad reikalavimai turėtų sumažėti, o šiems vaikams negalima skirti užduočių. Anaiptol, kryptingas ir aiškiai sustyguotas darbas moko susikaupti ir ramina. Dideles užduotis reikėtų suskaldyti į smulkesnes ir jas pateikti vaikui. Pavyzdžiui, užuot prašę vaiko suplauti visus indus, paprašykite jo išplauti penkias lėkštes. Tai padeda vaikui geriau suvokti užduotį ir pasiekti sėkmės jausmą.
Mokykloje mokytojai gali pritaikyti trumpesnes užduotis su aiškiomis ir nuosekliomis instrukcijomis. Tikslingas išmaniųjų technologijų taikymas taip pat gali padėti nukreipti ar sutelkti mokinio dėmesį, ugdyti susikaupimo ir savikontrolės įgūdžius.
Išmokykite įvertinti pasekmes
Hiperaktyviems vaikams sunku suprasti ryšį tarp savo elgesio ir pasekmių. Pavargę tėvai ar mokytojai pradeda nuolaidžiauti, išskiria šiuos vaikus iš kitų, taip skaudindami jų brolius, seseris ar mokslo draugus. Tai skatina vaiką jaustis ypatingu, galinčiu valdyti suaugusiuosius. Svarbu suformuoti aiškias, nesudėtingas taisykles ir iškart patikinti, kad jų privalu laikytis, o jas pažeidus teks susidurti su pasekmėmis. Paaiškinkite, kokios pasekmės laukia neatlikus vieno ar kito darbo - jos turi būti susijusios su užduotimi ir atitikti jos rimtumą.
Vaikų psichiatrė pabrėžia, kad tokiems vaikams nesuveiks taisyklė: „Jei mėnesį tvarkysiesi savo kambarį, gausi tą ar tą“ arba „Jei dabar nesėsi prie pamokų, vakare grįžęs tėtis tave nubaus“. Vakaras - tai miglota ateitis. Pasekmes vaikui reikalingos čia ir dabar. Taip pat veiksminga gali būti taškų arba žetonų sistema, kai atlikdamas kasdienes užduotis, vaikas gauna įvertinimus taškų ar žetonų pavidalu, kuriuos vėliau galima į kažką iškeisti.
Parinkite tinkamas veiklas
Aktyviems vaikams neretai puikiai sekasi fizinė veikla, kuri idealiai patenkina jų poreikį išlieti energiją. Pasiūlykite vaikui lankyti sporto, šokių ar teatro užsiėmimus. Tokia veikla padeda ne tik išsikrauti, bet ir ugdo discipliną, komandinio darbo įgūdžius ir savikontrolę.
Svarbu nepamiršti, kad ir hiperaktyvūs vaikai, kaip ir kiti, turi nemažai teigiamų savybių: kūrybiškumą, entuziazmą, spontaniškumą, lankstumą ir energingumą. Jei su jais nesipykstama, kartu būti yra įdomu.
Padėkite vaikui nusiraminti ir valdyti emocijas
Hiperaktyvūs vaikai ne tik sunkiai susitvarko su energijos pertekliumi, bet ir gerokai sunkiau valdo emocijas. Jiems sunkiau išreikšti savo jausmus, jie greitai susierzina ir supyksta. Ištikus krizei, nebarkite vaiko, nusiveskite jį į šoną, stenkitės kalbėti lėtai, ramiai, paglostykite ir pamyluokite savo mažylį.
Sąmoningas dirgiklių vaiko aplinkoje mažinimas taip pat gali padėti. Pavyzdžiui, jo atskyrimas nuo kitų panašaus elgesio vaikų, tyla ir ramybė namuose, kai vaikas ruošia pamokas ar skaito. Mokykloje - sodinimas į pirmą suolą.
Kaip draugauti su hiperaktyviu vaiku?
Vaikai nori bendrauti su vaikais, o ne tik su suaugusiais. Tačiau hiperaktyviems vaikams dažnai sunkiau užmegzti draugystes. Suaugusiųjų vaidmuo šiuo atveju yra didžiulis - padėti jiems susidraugauti arba bent jau užkirsti kelią patyčioms ir kitoms neigiamoms reakcijoms.
Galima naudoti įvairią literatūrą, nuo pasakų iki apsakymų, apie tai, kaip gali jaustis hiperaktyvūs žmonės ir kaip galima jiems padėti. Viena iš tokių knygų - vaikų neurologės Susan Yarney „Pasikalbėkime apie dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimą. Vadovas draugams, artimiesiems, specialistams“.
Knyga parašyta berniuko Beno, kuriam nustatytas dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas, vardu, kuris pasakoja, kaip jis jaučiasi ir kaip draugai bei suaugusieji jam gali padėti. Pavyzdžiui, draugai gali:
- Ramiai perspėti, kai vaikas pradeda triukšmauti ar nurodinėti.
- Prašyti stengtis bendromis pastangomis išvengti nemalonumų.
- Atleisti, jei vaikas lepteli nepagalvojęs ar neišgirsta, ką sakėte.
- Kviesti į gimtadienius, nes su hiperaktyviu vaiku gali būti smagiau.
- Nesišaipyti iš jo dėl dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimo.
Tai nesudėtingi prašymai, kurie padės kitiems vaikams geriau suprasti ir priimti hiperaktyvius vaikus, o pastariesiems - nesijausti atstumtiems ir nereikalingiems.
Mokyklos vaidmuo ir iššūkiai
Mokykloje hiperaktyviems vaikams iškyla bendravimo su kitais vaikais problema. Labai judrūs vaikai dažnai nepritampa prie draugų, būna nepopuliarūs, nes vaikai turi žinoti žaidimo taisykles ir jų laikytis, o hiperaktyvūs vaikai dažnai yra nekantrūs, negali sulaukti savo eilės, nekreipia dėmesio į kitus, nesilaiko taisyklių, nustatinėja savo taisykles, trukdo žaisti, todėl dažnai yra nepriimami ir nuo pat mažens izoliuojami, atstumiami, paliekami nuošalyje.
Nenuostabu, kad patys vaikai dažnai jaučiasi nelaimingi, mažėja jų savivertė, didėja nerimas, nepasitikėjimas savimi. Tačiau hiperaktyvūs vaikai tikrai nori bendrauti su savo bendraamžiais, turėti draugų ir žaisti bendrus žaidimus.
Mokytojai dirbantys su hiperaktyviais vaikais, pirmiausia turi ieškoti gerųjų tų vaikų savybių ir kalbėtis visai mokyklos bendruomenei. Svarbu, kad visa bendruomenė bendrautų: pats vaikas, tėvai, kiti tėvai, mokytojai. Jeigu į vaiko trukdymą pamokose bus reaguojama pykčiu, tas pyktis vaikui gali sukelti didžiulį stresą.
Vis dėlto, mokykloje gali kilti ir didelių sunkumų. Kaip pasakoja viena mama, jos dukrai, kuriai diagnozuotas hiperaktyvumas, mokykla net nesuteikė reikalingos psichologo pagalbos ir netgi siūlė ieškoti kitos mokyklos. Tokiais atvejais, kai mokykla atsisako bendradarbiauti ir suteikti reikiamą pagalbą, tėvams tenka kovoti už savo vaiko teises.
Švietimo įstatymas numato, kad už mokinio elgesio normų pažeidimą gali būti skiriamos drausminės auklėjimo poveikio priemonės. Mokyklos tarybos sprendimu mokinys, turintis 16 ir daugiau metų, gali būti šalinamas iš mokyklos, tačiau įstatyme paliekama galimybė perėjimo ir perkėlimo į kitą mokyklą.
Svarbu suprasti ir priimti
Tėvams labai svarbu kuo anksčiau įsisąmoninti, kad nei jie, nei jų vaikas nėra blogi. Reikėtų tolerantiškai žvelgti į vaiko būdą, nesistengti jo perauklėti. Dauguma psichologų vaikų aktyvumą siūlo priimti kaip nedalomą jo asmenybės dalį.
Supratingumas, nuoseklumas, aiškios taisyklės ir tinkamai nukreipta energija gali padėti hiperaktyviam vaikui ne tik sėkmingai adaptuotis mokykloje, bet ir augti laimingu bei savimi pasitikinčiu žmogumi. Svarbiausia - nepamiršti, kad sudėtingas elgesys - tikrai ne laisvas vaiko pasirinkimas.
tags: #hiperaktyvus #vaikas #mokykloje