Senatvė, kaip ir kiekvienas žmogaus raidos etapas, yra kupina iššūkių ir išbandymų. Tačiau senatvėje su sunkumais susiduria ne tik patys senjorai, bet ir jų artimieji. Šie iššūkiai apima viską - nuo fizinės pagalbos buityje iki svarbių sprendimų priėmimo. Neretai būtent suaugę vaikai privalo įvertinti, ar jų tėvai gali gyventi vieni ir savarankiškai pasirūpinti savimi. Jei tėvai nebegali to padaryti, o jų vaikai neturi galimybių tinkamai jais pasirūpinti, ieškoma kitų alternatyvų. Viena iš tokių alternatyvų - globos namai. Tačiau svarstant apie šią galimybę, kyla įvairių klausimų: ar tikrai globos namai yra geras sprendimas? Ar ten tinkamai pasirūpins tėvais? Kaip reaguos kiti - giminės, draugai, kaimynai? Nors ir kaip norėtume, teisingų atsakymų, tinkančių visiems žmonėms ir situacijoms, nėra. Negana to, ieškant išeičių, nemažą poveikį turi ir visuomenėje paplitę stereotipai bei konservatyvios nuostatos.
Sprendimas apgyvendinti brangų žmogų globos įstaigoje nėra lengvas nei senjorams, nei artimiesiems. Senjorai gali pykti, priešintis tokiam sprendimui, o artimiesiems tenka ne tik atlaikyti jų emocijas, bet taip pat susitvarkyti su savo pačių išgyvenimais. Neretai artimieji patiria kaltę, beviltiškumą, bei sulaukia priekaištų iš kitų žmonių. Šiandien žmonių gyvenimo būdas, ritmas bei aplinka yra gerokai pasikeitusi. Palengva keičiasi ir žmonių suvokimas bei normos. Šie pokyčiai ryškiau matosi vakarų kultūroje. Pavyzdžiui, JAV yra svarbu, kad žmogui, turinčiam specialių poreikių, sergančiam įvairiomis lėtinėmis bei neurodegeneracinėmis ligomis, būtų teikiama specifinė, profesionali ir kompetentinga pagalba, kurios artimieji, nors ir labai norėdami, negali suteikti. Tam yra specialūs namai, centrai, kuriuose žmonės apgyvendina savo artimuosius, linkėdami jiems geriausio. Tai, kad brangus žmogus yra apgyvendinamas globos įstaigoje, nereiškia, jog artimieji yra atribojami nuo jo priežiūros. Jie gali aktyviai dalyvauti specializuotos priežiūros procese.
Socialinių paslaugų skyrimo ir apgyvendinimo tvarka
Dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo ar jo globėjas raštišku prašymu turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Savivaldybės nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai, gavę asmens prašymą, nustato socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal asmens nesavarankiškumą. Miesto (rajono) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, priėmęs sprendimą siųsti asmenį į globos namus, sprendimo kopiją išsiunčia Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Globos namai, į kuriuos siunčiamas asmuo, yra parenkami pagal galimybes atsižvelgiant į asmens pageidavimą.
Trumpalaikė ir ilgalaikė socialinė globa: trukmė ir paslaugos
Trumpalaikės socialinės globos teikimo trukmė suaugusiems asmenims su sunkia negalia, senyvo amžiaus asmenims yra 6 mėnesiai. Paslaugos apima: informavimą, konsultavimą, tarpininkavimą ir atstovavimą, gyventojų asmeninių problemų išklausymą, įvertinimą, planavimą, sprendimų priėmimą, dokumentų ruošimą, bendradarbiavimą su gyventojų šeimos nariais ir kitais artimaisiais. Taip pat sprendžiamos naujai atvykusių gyventojų adaptacijos laikotarpio problemos, ugdomi ir palaikomi kasdienio gyvenimo įgūdžiai (tvarkant pinigų apskaitą, įsigyjant prekes, atliekant buitinius darbus, bendraujant, savarankiškai tvarkant patalpas, aplinką ir pan.), teikiama pagalba rengiantis, maitinantis, prausiantis ir kt.
Ilgalaikės socialinės globos apmokėjimas, kai miesto (rajono) savivaldybės administracija priima sprendimą skirti finansavimą dėl asmens apgyvendinimo globos namuose, susidaro iš: 80 proc. asmens gaunamų pajamų (pensijos), 100 proc. priežiūros/slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos. Jei asmuo turi nekilnojamojo turto, nuo jo vidutinės rinkos vertės bus skaičiuojamas 1 proc. mokestis, kuris turės būti mokamas kiekvieną mėnesį globos įstaigai (įmokos dydį apskaičiuoja savivaldybė). Skirtumas, kurio trūksta iki nustatytos globos namų socialinės globos paslaugų kainos, apmokamas/finansuojamas tos savivaldybės administracijos, iš kurios ir atvyko konkretus asmuo.
Trumpalaikės (6 mėn. per metus) socialinės globos apmokėjimas susidaro taip pat, kaip ir ilgalaikės, tik nėra skaičiuojamas 1 proc. nuo nekilnojamojo turto vertės.
Bendravimas su senjorais ir adaptacija globos namuose
1. Sąžiningumas ir aiškus priežasčių įvardijimas: Labai svarbu būti sąžiningiems - sau, senjorams bei artimiesiems. Svarbu aiškiai įsivardinti tokio sprendimo priežastis. Pavyzdžiui: „Mano mamai yra Alzheimerio liga ir ji jau negali gyventi viena. Jai reikalinga nuolatinė ir nepertraukiama pagalba, kurios šiuo metu negaliu užtikrinti. Todėl turiu ieškoti tinkamiausių išeičių šioje situacijoje“. Aiškiai įsivardinus priežastis ir suvokus savo galimybių ribas, geriau suprantama situacijos realybė. Labai gerai, jei šis sprendimas yra priimamas keleto žmonių.
2. Senjorų reakcijos į apsigyvenimą įstaigoje: Senjorai įvairiai reaguoja į apsigyvenimą įstaigoje. Demencija sergantys žmonės gali būti sutrikę, nerimastingi, o gal kaip tik abejingi aplinkos pokyčiams, tačiau tai didžiąja dalimi priklauso nuo jų ligos specifikos. Ne tik apgyvendinimas įstaigoje, bet apskritai įvairūs įprastos rutinos pokyčiai šiems žmonėms gali sukelti stresą bei bendros būklės pablogėjimą. Kuomet senjoras yra adekvatus, tačiau paveiktas somatinės ligos, apsigyvendamas įstaigoje jis taip pat gali patirti nerimą, liūdesį, pyktį, beviltiškumą, kas yra visiškai normalu tokioje situacijoje. Artimiesiems šie brangių žmonių išgyvenimai kelia daug įtampos ir dar labiau pakursto kaltę, jie ima abejoti savo sprendimu.
3. Melas kaip bandymas "apsaugoti": Artimieji renkasi melą tarsi bandydami „apsaugoti“ savo mylimą artimąjį. Pasakyti, kad jis nuo šiol gyvens globos namuose, yra sunku, nes baiminamasi reakcijos, kad jį įskaudins, nuliūdins ar supykdys. Artimieji čia tampa itin išradingi, sakydami, kad senjoras važiuoja į ligoninę, sanatoriją, poilsio namus, kad čia pagyvens tik kurį laiką ir t.t.
4. Sprendimo priėmimas kartu ir namų pasirinkimas: Jei senjoras yra pajėgus, svarbu su juo tartis ir galutinį sprendimą priimti kartu, atvirai aptariant susiklosčiusią situaciją. Svarbu atsakingai pasirinkti namus, kuriuose senjoras gyvens. Ypač gerai, jei asmuo pats gali dalyvauti šiame procese, jei leidžia jo fizinė ir psichinė būklė.
5. Meilės ir rūpesčio patikinimas: Svarbu akcentuoti, jog nežiūrint to, kad senjoras gyvens kitoje vietoje, jis vis tiek bus mylimas, juo bus rūpinamasi, jis bus lankomas bei tikrai dalyvaus šeimos gyvenime (žinos kas vyksta, kaip sekasi anūkams ir t.t.). Verta aptarti kaip dažnai jis matysis su artimaisiais. Žinojimas taip pat suteikia saugumo.
6. Asmeniškai svarbūs daiktai: Dar vienas dalykas, kuris gali padėti greičiau apsiprasti naujoje aplinkoje - tai asmeniškai svarbūs daiktai. Gal tai knyga, rožinis, nuotraukos, gal mylima gėlė, radijo imtuvas ir pan.
7. Informacijos pasidalijimas su darbuotojais: Jau atvykus į įstaigą, svarbu, kad artimieji pasidalintų su darbuotojais visa turima informacija apie senolį. Papasakokite apie jo įpročius, pomėgius, asmenines savybes ir t.t.
8. Realistiški lūkesčiai ir empatija: Neretai artimieji tikisi, jog atvykę į globos įstaigą senjorai bus nuolat linksmi, aktyvūs, dalyvaus visuose užsiėmimuose, tačiau realybėje gali būti įvairiai. Svarbu atsižvelgti į senjoro fizinę, psichinę bei emocinę būklę, jo poreikius bei galimybes. Neretai galvojame, jog „žinome“, ko senjorui reikia, kas jam yra geriausia, ir bandydami tai įgyvendinti tik sukeliame jam bereikalingą stresą, įtampą, pyktį ar nerimą. Todėl svarbu būti empatiškam ir išgirsti senjorą, ko jis iš tiesų nori. Verta turėti omenyje tai, jog šiame amžiuje senjorų būklė yra kintanti - vieną dieną jaučiasi gerai, kitą jau gali būti silpna, o ką jau kalbėti apie neurodegeneracines ligas, kuomet progresuojant būklei stipriai sutrinka realybės suvokimas. Todėl svarbu realiai vertinti situaciją ir nesitikėti iš senjoro daugiau, nei jis gali.
Vidutiniškai prireikia pusės metų, kol žmogus adaptuojasi. Žinoma, čia taip pat labai svarbios kiekvieno žmogaus patirtys, asmeninės savybės, sveikatos būklė, artimųjų palaikymas ir t.t. Daugelis senjorų, pradžioje matę vien trūkumus, ilgainiui atranda gyvenimo globos namuose privalumų: nuolatinė nepertraukiama priežiūra, bendraamžiai, namuose nuolat vykstantys renginiai, galimybė kas savaitę dalyvauti mišiose, pabūti lauke.
Savarankiškumo ir bendruomeniškumo skatinimas: Grupinio gyvenimo namai ir apsaugotas būstas
Nors globos namai teikia būtiną priežiūrą, vis daugiau dėmesio skiriama savarankiškesnio gyvenimo galimybių kūrimui. Didelių globos namų pertvarkos projektai skatina gyventojų persikėlimą į bendruomenę, pavyzdžiui, grupinio gyvenimo namus ar apsaugotą būstą. Šios iniciatyvos siekia, kad asmenys su negalia ar sunkumais galėtų integruotis į visuomenę, atrasti darbą ir gyventi savarankiškiau.
Tauragėje veikia du grupinio gyvenimo namai, kur neįgalieji gyvena namų aplinką primenančiose įstaigose, gaudami nuolatinę specialistų pagalbą ir naudodamiesi bendruomenės paslaugomis. Vienuose tokių namų gali gyventi iki 10 suaugusių asmenų. Dalis gyventojų, pradėję gyventi savarankiškai apsaugotuose būstuose, užima naujų gyventojų vietas grupinio gyvenimo namuose. Apsaugotame būste suteikiamas ne tik būstas, bet ir įvairios paslaugos, padedančios prisitaikyti visuomenėje.
Jurgita ir Antanas, gyvenantys grupinio gyvenimo namuose, džiaugiasi galimybe turėti savo kambarį, būti savarankiškiems ir jaustis kaip namuose. Jie patys tvarkosi, gamina maistą, priima iššūkius ir džiaugiasi kiekviena veikla. Jurgitos gyvenimas buvo sudėtingas, ji patyrė smurtą vaikų namuose, tačiau dabar, grupinio gyvenimo namuose, ji jaučiasi laisvesnė ir laimingesnė.
Ona ir Žydrūnas, taip pat gyvenantys grupinio gyvenimo namuose, norėtų persikelti į apsaugotą būstą, nes jaučia suvaržymus dabartinėje gyvenimo vietoje. Jie laikosi taisyklių, bet svajoja apie savo butą. Vis dėlto, jie pabrėžia, kad gyventi grupinio gyvenimo namuose yra daug geriau nei dideliuose globos namuose, kur jaučiasi pagarba. Jie abu norėtų rasti darbą - Ona, baigusi siuvėjos mokslus, galėtų dirbti virtuvėje ar siūti, o Žydrūnui, turinčiam stuburo problemų, tiktų darbas, reikalaujantis mažiau judėjimo. Abu jie domisi muzika - Žydrūnas mokosi groti pianinu, o Ona - dainuoti.
Viktoras ir Dalia, gyvenantys apsaugotame būste, siekia gyventi kaip visi žmonės. Viktoras į globos namus pateko jaunas, augo pas senelius, o vėliau - su mamos broliu, tačiau mano, kad artimiesiems parūpo senelio turtas, todėl jis buvo apgyvendintas globos namuose. Jis džiaugiasi, kad sutiko Dalią, kurią pažinojo pirma dieną globos įstaigoje, ir kartu jie rado laimę. Dalios likimas taip pat sudėtingas - ji nebaigė mokyklos, vėliau pateko į vaikų namus, o po to - į globos namus. Viktoras pastūmėjo ją atsikratyti priklausomybių ir kartu jie persikėlė į Tauragę. Dabar jie gyvena savarankiškai, su socialinio darbuotojo padėjėjos pagalba, patys tvarkosi buitį, planuoja pirkinius ir taupo. Jie abu norėtų rasti darbus - Viktoras svajoja apie sargo darbą, o Dalia - valyti patalpas ar tvarkyti viešąsias erdves. Tačiau darbo rasti sunku dėl tolimų vietovių ar reikalingos patirties.
Laikinas svečiavimas: Suteikiant vaikams viltį ir palaikymą
Ne tik senjorai, bet ir vaikai, augantys globos namuose, gali patirti naudos iš laikino svečiavimosi. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė pabrėžia, kad bendrystei atsakingai paruošiamos abi pusės, tarp jų sudaroma tarsi savotiška sutartis ir vietos neaiškumams nepaliekama. Žmogus, kuris pakvies į savo namus, gali tapti pačiu svarbiausiu vaiku.
Šiuo metu šalyje globos įstaigose auga 1600 vaikų ir jaunuolių. Tarnybos Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė Rugilė Ladauskienė atskleidžia, ką reikia žinoti, norint priimti jaunąjį svečią į savo namus. Globos namuose užaugęs, dabar dvidešimtmetis Liudas, dalijasi prisiminimais apie savo savaitgalio išvykas į Kauną. Liudas gyvenimą sieja su muziko profesija. Nors šiuo metu dirba, studijų planų neatsisako. Nuo vaikystės jis grojo saksofonu. Liudas pasakoja, kad jo gražią vaikystę pakeitė skaudi nelaimė - avarijoje žuvo tėveliai, o artimųjų, galinčių pasirūpinti tada vienuolikmečiu, neatsirado. Iki pilnametystės jam teko augti globos namuose netoli Kauno. Jaunas vyras atviras: blogai nebuvo, jautėsi mylimas auklėtojų, gerai mokėsi ir dar grojo gimnazijos renginiuose. Pažintis su paauglių grupei mokymus vedusia socialine darbuotoja, Liudo gyvenimą keitė dar kartą. Su grupelės vadove jis iš karto rado bendrą kalbą, vėliau pradėjo pas ją svečiuotis savaitgaliais, per šventes ir bendrauja iki šiol. „Iš pradžių tą draugystę priėmiau labiau kaip pramogą. Labai laukdavau išvykos į Kauną ir nors viešėdamas ten negrojau, kartu tempdavausi instrumentą, buvau įsitikinęs, kad šauniau atrodau. Dažnai keliavau vienas, auklėtoja palydėdavo iki autobuso, o globėja stotyje sutikdavo. Pamenu, mėgau įsivaizduoti, kad visi keleiviai į mane žiūri, net pavydi, nes žino, jog manęs laukia Kaune namuose paruošta staigmena. Tikrąją šio ryšio vertę supratau tik palikęs globos namus. Dabar aš turiu žmogų, į kurį galiu remtis besąlygiškai. Gyvenimas būtų kitoks, jeigu nepažinočiau šios moters, nebūtų šeimos švenčių kartu ar visada man atvirų jos namų durų“, - asmenine patirtimi dalijasi Liudas.
Ekspertė Rugilė Ladauskienė atkreipia dėmesį, kad pakviesti laikinai svečiuotis galima ne jaunesnį nei septynerių metų amžiaus vaiką. Vyresniems vaikams kaip ir mažiesiems, itin svarbus artimas žmogaus ryšys, jis ne tik padeda išgyventi emociškai sudėtingą laikotarpį iki pilnametystės, bet dažnai tęsiasi ir uždarius globos įstaigos duris. "Per ryšį su kitais tampame tokiais žmonėmis, kokie esame, nes atspindime juos kaip veidrodžiai. Ir tai, ką iš globos namų atvykęs pas asmenį ar į šeimą vaikas gauna, išlieka jo gyvenimo dalimi - bendrystė suformuoja emocinį ryšį, atskleidžia realų socialinį gyvenimą“, - kalba R. Ladauskienė.
Globos namų atstovas pakvietusiam draugystei asmeniui pateikia informaciją apie vaiko ar jaunuolio poreikius, įpročius, mitybą, režimą, taip pat ir neliečiamas temas ar bet kokius kitus vidinį skausmą keliančius dalykus. Asmuo arba šeima į šią veiklą gali įsitraukti tik priėmusi labai aiškų atsakingą sprendimą dėl bendravimo formos - svečiavimosi ir, žinodami, kad šiai dienai dar nėra pasirengęs/usi arba iš viso neturi ketinimų dėl globos. „Jeigu jūs tikite, kad svarbiausia gyvenime yra žmogaus ryšys su žmogumi ar žmogaus pagalba žmogui, tačiau nesate apsisprendę dėl nuolatinės vaiko globos arba šiuo metu aplinkybės jums neleidžia žengti tokio žingsnio, laikinasis svečiavimasis, suaugusio ir vaiko, jaunuolio draugystė yra nuostabi forma įgyvendinti savo misiją“, - teigia R. Ladauskienė.
Ekspertė paaiškina, kad svečiavimasis yra kaip savanorystė: „Kartu dėliojame kontraktą, pavyzdžiui: mes susitiksime kartą per mėnesį metus laiko, mano gyvenimo vieta po metų gali pasikeisti, todėl galiu dabar pažadėti, kad ateinu į tavo gyvenimą metams. Susitikimų dažnumą ir numatomą draugystės trukmę įvardyti būtina. Sutariame, ką mes kartu veiksime: pasiimsiu tave namo ar pasiimsiu į gamtą, bendrausime tik gyvai ar ir per ryšio priemones. Išsiaiškiname, kad mūsų tikslas yra draugystė ir pasitariame, kaip leisime laiką: kokie mano pomėgiai, ko galiu išmokyti, kas tave domina. Suaugusiojo užduotis yra kuo aiškiau prisistatyti vaikui. Jam reikia aiškumo ir plano, tik taip vaikas jausis saugus“.
Pagrindinė taisyklė: laikytis susitarimų. Taisyklė laikytis susitarimų yra viena pagrindinių auginant vaikus ir mezgant santykį per svečiavimąsi: jokiu būdu negalima žadėti, ko ištesėti negalėsite. Jeigu jaunąjį svečią pakvietėte į savo namus ir sutarėte susitikti kartą per mėnesį bei šventes, tą ir turite padaryti. „Jeigu ryšys nutrūks ir nepaaiškinsite kodėl, galite sukelti vaikui emocinę traumą. Vaikas gali kaltę prisiimti sau, manyti, kad neatitiko jūsų lūkesčių ar buvo blogas ir dėl to jį metėte. Vaikai linkę kaltinti save. Netekusieji tėvų globos yra patyrę daugybines emocines traumas. Žmonėms yra nelengva atsisveikinti, tačiau jeigu turėsite susitarimą, atsisveikinsite iš lėto, fiziškai nebesusitikdami atsiųsite žinutę ar laišką, atsisveikinimas bus daug lengvesnis emociškai“, - akcentuoja R. Ladauskienė.
Svečiavimasis kartais perauga į globą. R. Ladauskienė patvirtina, kad atvejų, kai draugystė perauga į tvirtą ilgalaikį ryšį, pasitaiko, bet jie nėra dažni ir nėra savaime svečiavimosi tikslas. „Gali būti taip, kad ryšys užsimezgė ir jūsų gyvenime atsiras vietos dar vienam žmogui. Jeigu santykis užaugs - puiku. Čia labai natūralus procesas. Ir tikrai yra tokių atvejų, kai užsimezgęs ryšys motyvuoja žmogų kardinaliai keisti savo gyvenimo planus, būdą, stilių, būstą vien tik dėl to, kad galėtų pakviesti tą jauną žmogų į savo namus“, - kalba R. Ladauskienė. Pašnekovė teigia, kad puikiais globėjais tampa ir brandūs jauni žmonės, kurių pažinties pradžia su globos įstaigoje gyvenančiu vaiku prasidėjo nuo savanorystės, dalijantis laisvalaikiu, pomėgiais. Rugilė prisimena neseną atvejį, kai globos namuose savanoriavęs 26 metų vilnietis atrado kelią į gana didelių emocinių sunkumų turinčio penkiolikmečio širdį. Paaugliui buvo ypač sunku prisitaikyti globos namuose, tad jam reikėjo nuolatinės pagalbos, per kurią buvo atkurtas jo saugumas, pasitikėjimas. Užmegztas santykis su nedaug vyresniu savanoriu, baigėsi sėkminga globa - globėjas užaugino jaunuolį kaip vyresnį brolį.
Norint pakviesti vaiką laikinai svečiuotis, reikia kreiptis į teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių ir pateikti rašytinį prašymą bei sveikatos pažymėjimo kopiją. Taip pat reikalingi kartu gyvenančių asmenų, vyresnių nei 16 metų, raštiški sutikimai. Mokymai pagal Bendrąją globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą neprivalomi, tačiau bus atliekamas tinkamumo priimti vaiką laikinai svečiuotis patikrinimas. Patikrinimas atliekamas ne ilgiau kaip per 30 kalendorinių dienų. Svarbu žinoti, kad išsiaiškinama, ar nesate priskirtinas asmenims, pas kuriuos draudžiama išleisti laikinai svečiuotis vaiką, ar nebuvote teistas. Priimti vaiką laikinai svečiuotis reikalingos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, vaikui turi būti atskira lova, privati erdvė ir gyvenimo sąlygos, kurios leistų užtikrinti bazinius vaiko poreikius ir saugumą. Pajamoms konkretūs reikalavimai nekeliami. Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs teigiamą išvadą, pateiks vaikų socialinės globos įstaigų sąrašą, taip pat galite kreiptis ir dėl galimybės svečiuotis konkrečiam vaikui.
Klounų terapija: Juokas ir džiugios emocijos senjorų gyvenime
Organizacija „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“ jau aštuonerius metus teikia emocinę ir psichosocialinę pagalbą ne tik mažiesiems ligoniams, bet ir senjorams, turintiems fizinį ir (ar) socialinį nesavarankiškumą. Reguliariai lankydamiesi senjorų socialinės globos namuose, aktoriai-klounai, lydimi šokių, dainų, individualių užsiėmimų ir žaidimų, sugrąžina šiltus prisiminimus, padeda pasijusti svarbiais ir mylimais. Moksliniai tyrimai rodo, kad juokas gerina socialinės globos įstaigose gyvenančių senjorų gyvenimo kokybę.
Senjorų socialinės globos namų direktorius Vytautas Gricius dalijasi įspūdžiais: „Labai greitai pamatėme ir patikėjome, kad po nerūpestingumo šypsena yra tikri profesionalai, kurie atsakingai ruošiasi kiekvienam susitikimui, domisi vyresnių žmonių raidos ypatumais, mokosi, yra jautrūs bei nuoširdūs. Klounai atneša į mūsų namus šypseną, nuoširdumą, pagarbą, jautrumą ir svarbiausia - individualų santykį. Tokį, kokio konkrečiam žmogui tuo metu labiausiai reikia. Labiausiai džiugina tai, kad žmonės, būdami su klounais tarsi „atgyja“, veidus papuošia šypsenos, akyse įsižiebia smalsumas.“
Psichologė Jurgita Bagdanavičiūtė, dirbanti Senjorų socialinės globos namuose, patvirtina klounų terapijos naudą: „Klounų lankymasis pas senelius jau tapo vienu svarbesnių resursų, padedančių senjorams bent trumpam atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių, pamiršti ligas ir prisiminti, kokie jie gali būti gyvybingi. Mes, kaip specialistai, negalime prieiti prie senjorų taip, kaip tą sugeba ir moka klounai, todėl jie mums yra nepakeičiami. Klounai sugeba sukurti tokią situaciją, kurioje senoliai pasijaučia ypatingais bei svarbiais. Tai gali būti bendras žaidimas, dainavimas kartu, klounų pokštai vienas kito atžvilgiu, į kuriuos įtraukiami senjorai, ar senolio apkabinimas, palaikymas už rankos, šypsena, šiltas žvilgsnis, skirtas tik jam.“
Gydytojai klounai yra nuoširdūs, atviri, linksmi, kūrybiški ir savo srities žinovai, puikiai gebantys profesionalumą, atsakingumą bei pagarbą senyvam žmogui išlaikyti net ir šėliodami. Jie lanko senelius kiekvieną savaitę, užkalbina kiekvieną sutiktą, sugeba užmegzti kontaktą, kuris su kiekvienu susitikimu tik stiprėja. Klounai dainuoja, muzikuoja, deklamuoja eiles, įtraukia gyventojus į bendrus žaidimus, visa tai veikia labai terapiškai. Po vizito daroma trumpa aptarimas, kas vyko, kaip klounams sekėsi, kokių klausimų ar pastebėjimų iškilo. Šie pastebėjimai yra svarbūs specialistams.
Socialinių paslaugų prieinamumo gerinimas ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas
Akmenės rajono socialinių paslaugų namai, kartu su partneriais iš Duobelės, Augšdaugavos ir Plungės savivaldybių, dalyvauja 2021-2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną projekte „Socialinių paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms prieinamumo gerinimas ir tarpvalstybinių pagalbos pajėgumų stiprinimas“. Projekto tikslas - skatinti socializaciją, įtraukiant dalyvius į kultūrines, edukacines bei sveiką gyvenimo būdą skatinančias veiklas.
Projekto renginių metu dalyviai iš Lietuvos ir Latvijos susitiko Aucėje ir Duobelėje, kur vyko rankdarbių užsiėmimai, garso terapijos seansai, ekskursijos po miestelius, susipažinimas su vietos kultūra ir savivaldybių veikla. Šie susitikimai stiprina tarpusavio bendradarbiavimą, keitimąsi patirtimi ir gerosiomis socialinių paslaugų teikimo praktikomis. Projektas yra puikus pavyzdys, kaip bendradarbiaujant tarpvalstybiniu lygiu galima gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą senjorams bei asmenims su negalia.
Atsiliepimai apie globos namus: Subjektyvumas ir objektyvumas
Atsiliepimai apie globos namus gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo individualios patirties ir lūkesčių. Svarbu atsižvelgti į tai, kad kiekvienas žmogus turi savo nuomonę ir vertinimo kriterijus. Kai kurie gyventojai gali būti patenkinti priežiūra ir paslaugomis, o kiti - ne. Pavyzdžiui, straipsnyje minimas atvejis, kai Ksaverija Baronienė skundėsi, esą ji globos namuose nuodijama, tačiau medikai nustatė jai sveikatos sutrikimą. Kitos gyventojos, Valerijos Pušnytės, pasakojimu, K. Baronienė taip pat skundėsi dėl neįtikusių batonų. Šie pavyzdžiai rodo, kad atsiliepimai apie globos namus gali būti labai subjektyvūs ir priklausyti nuo gyventojo asmenybės, nuotaikos ir sveikatos būklės. Todėl, renkantis globos namus, svarbu atsižvelgti ne tik į atsiliepimus, bet ir į kitus faktorius, tokius kaip įstaigos reputacija, personalo kvalifikacija, teikiamų paslaugų kokybė ir kaina.
Svarbūs aspektai renkantis globos namus:
- Priežiūros kokybė: Ar įstaiga užtikrina tinkamą priežiūrą, atsižvelgiant į gyventojų poreikius? Ar personalas yra kvalifikuotas ir rūpestingas?
- Paslaugų spektras: Ar globos namai teikia reikiamas paslaugas, tokias kaip medicininė priežiūra, socialinė pagalba, maitinimas, užimtumo veiklos?
- Gyvenimo sąlygos: Ar patalpos yra švarios, tvarkingos ir pritaikytos gyventojų poreikiams? Ar yra galimybė gyventi vienviečiame kambaryje?
- Atmosfera: Ar įstaigoje vyrauja šilta, draugiška ir jauki atmosfera? Ar gyventojai jaučiasi saugūs ir gerbiami?
- Kaina: Ar globos namų kaina atitinka teikiamų paslaugų kokybę? Ar yra galimybė gauti kompensaciją iš valstybės ar savivaldybės?
- Atsiliepimai: Ką apie globos namus sako buvę ar esami gyventojai ir jų artimieji?
Pateikti atsiliepimai apie Palangos Socialinių Paslaugų Centrą rodo, kad įstaiga stengiasi užtikrinti ne tik fizinę, bet ir emocinę gerovę savo gyventojams, sukurdama šiltą ir pagarbios priežiūros aplinką.
Įstaigų patirtis ir iniciatyvos, tokios kaip "Senior Group Lietuva" ar Utenos socialinių paslaugų centro padalinys, rodo nuolatinį siekį gerinti senjorų ir asmenų su negalia gyvenimo kokybę, skatinant savarankiškumą, kūrybingumą ir bendravimą.
Atsiliepimai apie medicinos įstaigas, pavyzdžiui, Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, patvirtina, kad profesionalus gydymas, rūpestingas personalas ir malonus bendravimas yra itin svarbūs pacientų gerovei.
tags: #susitikimai #malonus #globos #namuose