Ikimokyklinis ugdymas yra pirmasis organizuoto švietimo laiptelis, kurio paskirtis talkinti šeimai, užtikrinant vaiko socialinį saugumą, tenkinti jo individualius poreikius, sudaryti sąlygas individo identifikacijai, asmenybės raiškai, kūrybiškumui, socializacijai, padėti perimti tautos kultūros pagrindus, pasiekti mokyklinę brandą. Mes nesame kategoriški vienos ar kitos pedagoginės teorijos propaguotojai. Manome, kad gera pedagogų komanda, naudodamasi solidžiomis teorinėmis žiniomis, praktiniais įgūdžiais, sugebėjimu įdėmiai stebėti bei vertinti ir jausdama neveidmainišką meilę vaikams turi nuolat kurti jų raidai palankią, "vedžiojimo už rankelės" nevaržomą aplinką. Šiuo požiūriu mums artima vaiko gyvenimiška patirtimi grindžiama situacijos pedagogika, kurios dėmesio centre yra vaikas - su savo poreikiais ir individualiais gebėjimais. Mes įtraukiame vaikus į įvairiapusę ugdomąją veiklą, atskleidžiančią ir plėtojančią jų gebėjimus.
Būdami savarankiški ir sąmoningos asmenybės, mūsų vaikai iš savo aplinkos "atsineša" individualius poreikius, patirtį, išgyvenimus, baimes ir džiaugsmus, kurie išryškėja pokalbiuose su kitais vaikais bei mokytojais ir tampa darželio kasdienybės dalimi. Vaikų veiklą įprasmina nuolat vykstantys ilgalaikiai projektai. Šiame darželyje vaikus siekiame ugdyti visapusiškai. "Visapusiškai" mums reiškia, jog suvokiame save ir savo ugdytinius kaip neatsiejamą dalį pasaulio, kurį turime jausti visais savo pojūčiais ir vertinti blaiviu protu, kad galėtume prisiimti atsakomybę už tai, kas pasaulyje vyksta ir už mūsų veiksmus jame. Daugelio darželyje patirtų dalykų vaikas negali pasiimti į rankas ir parsinešti namo.
Ugdymo metodų įvairovė: nuo tradicinių iki inovatyvių
Mokymo metodai apibrėžiami kaip mokytojo ir mokymo dalyvio bendros veiklos būdų sistema. Metodus galima sąlygiškai skirstyti į tradicinius ir netradicinius. Valstybės ir savivaldybės ankstyvojo ugdymo įstaigos ugdymą grindžia klasikine ugdymo filosofija, kuri dokumentuose vadinama tradiciniu ugdymu. Tačiau skatinant ugdymo įvairovę, nevalstybinės įstaigos savo ugdymą gali grįsti kitomis ugdymo filosofijomis ir metodologijomis, pavyzdžiui, M. Montessori, Š. Suzuki, Valdorfo ir kt. Valstybės ir savivaldybės ugdymo įstaigos negali grįsti savo metodikos visa netradicine ugdymo sistema, bet gali naudoti jos elementus savo veikloje. Svarbu, kad švietimo įstaigų teikiamas netradicinis ugdymas atitiktų Lietuvos švietimo sistemos principus ir teisės aktus. Kartu netradicinė ugdymo sistema turi užtikrinti vertybines nuostatas: sistema turi padėti asmeniui ugdytis toleranciją, pakantumą kitai pasaulėžiūrai, kultūrai ir religijai, puoselėti asmens orumą, gerbti ir užtikrinti tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas vaikų teises.
Projektinis ugdymas: vaiko patirtimi grįstas mokymasis
Projektų metodas yra vienas iš aktyviųjų metodų, skatinantis ugdymo turinio ir metodų kaitą, lanksčiai integruojant ugdymo sritis, individualizuojant ugdymą, jo turinį orientuojant į vaiko gyvenimui ir ugdymui(si) reikalingų kompetencijų plėtojimą. Teminė projektinė veikla trunka tiek, kiek reikia konkrečiai ugdymo ir ugdymosi temai ar temų grupei išplėtoti. Tema siekiama susieti į visumą vaiko išgyvenimus, atradimus, bandymus. Šis metodas skatina vaikų tyrinėjimo, smalsumo, kritinio mąstymo, bendradarbiavimo ir kūrybiškumo ugdymą.
STEAM ir STREAM: mokslas, technologijos ir menai vaikų pasaulyje
Vaikų tyrinėjimo, smalsumo, kritinio mąstymo, bendradarbiavimo ir kūrybiškumo skatinimui lopšelyje-darželyje yra taikomas STEAM ir STREAM ugdymas. STEAM ugdymas yra integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis vaikų gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (STEAM, angl. science, technology, engineering, arts, maths) kontekste. STREAM (angl. science, technology, reading, engineering, arts, maths) ugdyme yra integruojami gamtos mokslai, technologijos, skaitymas, inžinerija, menai ir matematika. Šie metodai padeda vaikams suvokti save ir savo ugdytinius kaip neatsiejamą dalį pasaulio, kurį turime jausti visais savo pojūčiais ir vertinti blaiviu protu, kad galėtume prisiimti atsakomybę už tai, kas pasaulyje vyksta ir už mūsų veiksmus jame.
Ekologinis ugdymas ir sveikatos stiprinimas
Į lopšelio-darželio ir grupių veiklą integruojamas ekologijos ugdymo turinys. Nuo 2022 m. pagal Aktyvios mokyklos ir Sveikatą stiprinančios mokyklos statusus (šalies lygmeniu) visose grupėse organizuojamos vaikų fizinį aktyvumą skatinančios ir sveikatą stiprinančios veiklos, organizuojami fizinį aktyvumą skatinantys renginiai (akcijos, orientacinio sporto varžybos ir kt.). Specialios paskirties grupėse taikomas sensorinės integracijos modelis.
Naujos ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptys
Gairėse, kurios parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę, pateikiama aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Ši kryptis grindžiama universalaus dizaino mokymuisi principu, kuris užtikrina lankstią, visiems vaikams prieinamą ugdymo(si) aplinką ir veiksmingą procesą, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
Universalus mokymosi dizainas: UDL
Vaikų ugdymo(si) kontekstų įvairovė
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Kontekstų pavyzdžiai:
- Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
- Žaismės kontekstas: palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyriais.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą.
- Kalbų įvairovės kontekstas: kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius.
- Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Ugdymo(si) rezultatai: visapusiškas vaiko potencialo atskleidimas
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Pavyzdžiui, ugdymo srityje „Mūsų sveikata ir gerovė“ siekiama, kad vaikai domėtųsi, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Esminiai gebėjimai apima maisto ragavimą, ruošimą, atpažinimą, vaisių ir daržovių plovimą, pjaustymą, užkandžių ir salotų gaminimą. Vaikai aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo, ir teikia pirmenybę sveikatai palankiems maisto produktams. Taip pat ugdomi savarankiško tualeto naudojimo, rankų plovimo, prausimosi įgūdžiai, gebėjimas apsirengti, nusirengti, apsiauti, nusiauti batus. Saugus elgesys gatvėje, gamtoje, su aštriais daiktais, buitiniais prietaisais, pavojingomis medžiagomis, gebėjimas atpažinti tinkamus ir netinkamus prisilietimus, supratimas apie savo kūno neliečiamybę yra neatsiejama saugaus ugdymo(si) dalis.
Kitoje srityje, „Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus“, ugdomi fiziniai gebėjimai: pralindimas pro kliūtis, atsistojimas, atsitupimas, judėjimas įvairiomis kryptimis, bėgimas, lipimas laiptais, šuoliai, pusiausvyros išlaikymas, triratuko ar balansinio dviračio vairavimas, kamuolio metimas ir spardymas, taisyklinga laikysena, ištvermė, judesių koordinacija. Taip pat lavinami smulkiosios motorikos įgūdžiai: daiktų paėmimas, laikymas, perdavimas, rašiklio ir žirklių taisyklingas laikymas, tikslūs judesiai su smulkiais daiktais, vikrumas, kruopštumas piešiant ir kertant.
Toks netradicinių ugdymo metodų taikymas ikimokyklinėje įstaigoje leidžia vaikams ne tik įgyti žinių ir gebėjimų, bet ir ugdytis vertybines nuostatas, skatina savarankiškumą, kūrybiškumą ir atsakomybę už save bei aplinką.
tags: #netradiciniai #ugdymo #metodai #vaiku #darzelyje