Kaip palengvinti nėštumą: visapusiškas vadovas

Nėštumas - tai nuostabus, bet kartu ir sudėtingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas pokyčių, džiaugsmo ir rūpesčių. Tai metas, kai ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik būsimo kūdikio, bet ir pačios moters sveikatai bei gerovei. Tinkamas pasiruošimas nėštumui, sveikas gyvenimo būdas ir žinojimas, kaip palengvinti nėštumo metu kylančius iššūkius, gali padėti užtikrinti sklandų nėštumo eigą ir pasirengti naujam gyvenimo etapui.

Nėštumo planavimas: atsakingas pasiruošimas

Nėštumo planavimas yra ne tik svajojančių apie vaikus porų siekis, bet ir atsakingas pasiruošimo etapas, apie kurį verta pradėti galvoti iš anksto. Tinkamas pasiruošimas gali padėti greičiau pastoti ir užtikrinti sveikesnę pradžią mažyliui.

5 svarbūs pasiruošimo žingsniai:

1. Žalingų įpročių atsisakymas ir sveika mityba: Planuojant vaikus svarbu iš anksto abiem tėvams atsikratyti žalingų įpročių - rūkymo (ne tik aktyvaus, bet ir pasyvaus), alkoholio vartojimo, sumažinti suvartojamo kofeino kiekį. Taip pat būtina skirti daugiau dėmesio visavertei mitybai, valgyti gerai termiškai apdorotą maistą.
2. Fizinis aktyvumas ir kūno svoris: Besilaukiančioms moterims rekomenduojama skirti laiko fiziniam aktyvumui, tačiau jeigu iki tol intensyviai nesportavote, verčiau nepersistengti pastojus. Prieš pastodamos moterys turėtų atkreipti dėmesį į savo kūno svorį: dažnai pernelyg lieknos moterys turi sunkumų pastojant, nes per jų ciklą gali nevykti ovuliacija. Rekomenduojamas kūno masės indeksas (KMI) yra 20-25. Tinkamas kūno svoris yra svarbus tiek moters, tiek vyro vaisingumui.
3. Folio rūgšties vartojimas: Moterims prieš bandant pastoti rekomenduojama pradėti vartoti vitaminus su folio rūgštimi. Kasdien svarbu, kad būtų suvartojama 400-800 mg folio rūgšties. Ją rekomenduojama pradėti vartoti tris mėnesius iki planuojamo pastojimo ir tai daryti iki 12-13 nėštumo savaitės. Folio rūgštis yra gyvybiškai svarbi vaisiaus nervinio vamzdelio vystymuisi.
4. Kontracepcijos nutraukimo konsultacija: Prieš pradedant bandyti pastoti rekomenduojama pasitarti su savo gydytoja dėl kontracepcijos priemonių naudojimo nutraukimo. Naudojant skirtingas kontraceptines priemones, reikalingi ne vienodos trukmės pereinamieji laikotarpiai, kai vėl galima pastoti.
5. Sveikatos patikrinimas: Planuojančioms nėštumą poroms labai svarbu pasirūpinti savimi. Rekomenduojama vengti pastoti sergant ūmiomis ligomis, jeigu sergate lėtinėmis ligomis, pastoti geriausia esant ligos remisijai. Prieš pastojant moterims rekomenduojama apsilankyti pas gydytojus: naudinga pasikonsultuoti su ginekologu, apsilankyti pas odontologą, pasitikrinti bendrą sveikatą.

Kaip greičiau pastoti?

Nors ne visoms poroms pavyksta pastoti iš karto, yra keletas būdų, kaip padidinti tikimybę:

• Seksas per vaisingas dienas: Pati svarbiausia pastojimo sąlyga yra seksas per vaisingas dienas. Ovuliacijos nustatymo testai, ciklo kalendoriaus stebėjimas ar mobiliosios programėlės gali padėti tiksliai nustatyti vaisingąsias dienas. Ovuliacijos diagnostikos testas nustato liuteinizuojančio hormono (LH) padidėjimą šlapime, kuris rodo optimalias vaisingumo dienas.
• Reguliarūs lytiniai santykiai: Reguliarūs lytiniai santykiai, bent kas 2-3 dienas, dar labiau padidina šansus.
• Mityba ir papildai: Sveika mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, omega-3 riebalų rūgščių, taip pat pakankamas folio rūgšties, cinko ir vitamino D kiekis yra labai svarbūs. Kaip papildai, be folio rūgšties, rekomenduojami vitaminas D, omega-3 riebalų rūgštys, geležis (jei nustatytas jos trūkumas), B grupės vitaminai, cinkas, selenas.
• Sveikas gyvenimo būdas: Atsisakykite rūkymo, ribokite alkoholio vartojimą ir kofeiną, palaikykite sveiką svorį. Reguliarus fizinis aktyvumas, bet ne per didelis intensyvumas, padeda palaikyti gerą kraujotaką ir reprodukcinių organų veiklą. Svarbu valdyti stresą, skirti pakankamai laiko poilsiui.
• Namų priemonės: Namuose galima naudoti greituosius diagnostikos testus spermatozoidų kiekiui nustatyti arba ovuliacijos testus. Kai kurioms poroms gali padėti ir pastojimo taurelė.

Jei per metus nepavyksta pastoti, turint reguliarius lytinius santykius ir nenaudojant kontracepcijos priemonių, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu.

Nėštumo metu: kaip palengvinti savijautą

Nėštumas yra nuolatinis kūno pokyčių procesas. Suprasti, kas vyksta su Jūsų organizmu, kam ir kada reikia pasiruošti, padeda žinios ir tinkamos priemonės.

Kūno pokyčiai ir kaip jiems ruoštis:

• Rytinis pykinimas ir vėmimas: Šie simptomai, dažniausiai prasidedantys 4-7 savaitę, gali būti susiję su hormonų koncentracijos padidėjimu ir sulėtėjusiais virškinamojo trakto judesiais. Pajutus pykinimą, rekomenduojama atsisėsti ir pasilenkti taip, kad galva būtų tarp kojų.
• Krūtų jautrumas, nuovargis, mieguistumas: Šie pojūčiai gali būti susiję su hormonų pokyčiais ir didėjančiu energijos poreikiu.
• Nuotaikų kaita: Hormonų svyravimai gali lemti nuotaikų svyravimus, nerimą ar didesnį jautrumą.
• Dažnas šlapinimasis: Tai normalus reiškinys, ypač pirmojo nėštumo trimestro pabaigoje.
• Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas: Nėštumo metu kūne vyksta daugybė pakitimų, prie kurių lengviau prisitaikyti padeda mankštos pratimai.
• Nugaros ir pilvo skausmai: Augant kūdikiui, keičiasi kūno svorio centras, didėja krūvis nugaros ir pilvo raumenims. Mankštos, nėščiųjų diržai ar korsetai gali padėti palengvinti šiuos skausmus.
• Taisyklinga laikysena: Avėkite žemakulnius arba lygiu padu batus. Nedarykite staigių judesių atsikeldama. Pirmiausia apsiversti ant šono, po to pasikelti ant alkūnių, pasistumti rankomis ir atsisėsti. Galiausiai, tiesiai laikydama nugarą, lėtai atsistoti.

Mankštos ir fizinis aktyvumas nėštumo metu:

Sportas yra sveika tiek nėščiajai, tiek vaisiui, jei nėra kontraindikacijų. Rekomenduojama rinktis neintensyvią veiklą: jogą, neintensyvią aerobiką, plaukiojimą, vaikščiojimą, šokius. Svarbu, kad veikla patiktų ir būtų smagu. Nėščioms moterims nerekomenduojami vidutiniai ir dideli krūviai.

• Tinkamas sportas: Joga, neintensyvi aerobika, plaukiojimas, vaikščiojimas, šokiai.
• Netinkamas sportas: Boksas, karatė, gimnastika, jojimas, slidinėjimas, važinėjimas dviračiu, alpinizmas, čiuožimas ir pan. Nesaugus tas sportas, kurio metu galima užsigauti arba nukristi - didėja placentos atšokos rizika.
• Pratimai dubeniui: Atsiklaupkite, pasiremkite rankomis, nugara ištiesta. Pakelkite dubenį suspausdama sėdmenų raumenis ir sukūprindama nugarą. Mankšta taip pat stimuliuoja virškinamąjį traktą.
• Kvėpavimo pratimai: Nėštumo metu, ypač trečiame trimestre, gali varginti dusulys. Kvėpavimo pratimai gali padėti pagerinti savijautą.
• Sportas po gimdymo: Po normalaus gimdymo galima pradėti sportuoti praėjus kelioms dienoms, nejaučiant skausmo ir gerai jaučiantis. Krūviai didinami pamažu, pradedama nuo lengviausio.

Ortopedinės priemonės ir pagalbininkai:

• Nėščiųjų diržai ir korsetai: Antrojoje nėštumo pusėje rekomenduojama nešioti diržą pilvui prilaikyti - korsetas pakelia ir prilaiko pilvo sienos raumenis, apsaugo juos nuo pertempimo ir nuo pilvo sienos išvaržų. Jie gali padėti išvengti ir nemalonių nėštumo padarinių - strijų, pilvo padidėjimo po gimdymo. Nėščiųjų diržus ar korsetus dėvėti patariama ne anksčiau kaip nuo vidurio nėštumo, didesnio fizinio aktyvumo metu.
• Kompresinės kojinės ar pėdkelnės: Jos stimuliuoja kraujo cirkuliaciją kojose ir taip malšina skausmą bei polinkį į tinimą, venų plėtimąsi. Itin greitai augant svoriui ar kūnui kaupiant vandenis, venų problemos pasireiškia kur kas dažniau. Specialistai gali patarti kompresines kojines nešioti jau nuo trečiojo nėštumo mėnesio iki gimdymo ar netgi kurį laiką po jo.
• Elastinės kojinės: Jos stimuliuoja kraujo cirkuliaciją kojose ir taip malšina skausmą bei polinkį į tinimą, venų plėtimąsi.

Kada sportuoti nerekomenduojama?

Prieš skatinant sportuoti ar toliau užsiimti sportine veikla, kiekvienai moteriai specialistas turėtų įvertinti fizinio aktyvumo riziką. Absoliučios kontraindikacijos, kada draudžiama sportuoti, yra: nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, nutekėję vaisiaus vandenys, gimdos kaklelio nepakankamumas, kraujavimas antrame ar trečiame nėštumo trimestruose, daugiavaisis nėštumas, placentos pirmeiga ar gresiantis priešlaikinis gimdymas. Reliatyvios kontraindikacijos - vaisiaus augimo sulėtėjimas, blogai kontroliuojama hipertenzija, pirmo tipo diabetas, skydliaukės ligos. Nutraukti pratimus reikia, jei skauda pilvą, nugarą, nuteka vaisiaus vandenys, pasirodo kraujo iš makšties, atsiranda silpnumas, didelis nuovargis, alpulys ar dusulys.

Nėštumo eiga: savaitė po savaitės

Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos.

I trimestras (1-12 savaitės): Ankstyvoji vaisiaus raida ir motinos pokyčiai

• 1-4 savaitės: Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Tai labai svarbus laikotarpis kūdikio raidai, įskaitant gyvybinių organų vystymąsi. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm. Po keturių valandų gemalas ima dalytis. Po penkių dienų ląstelių gumuliukas keliauja į gimdą. Po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė.
• 5 savaitė: Ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai.
• 9 savaitė: Žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos.
• 9-12 savaitės: Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Nuo 10-os savaitės vaisius jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Vaisiaus judesiai dabar jau gana aiškūs. Krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi jis kvėpuotų.
• 11-13 savaitė: Atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.

II trimestras (13-28 savaitės): Augantis pilvelis ir vaisiaus judesiai

• 13 savaitė: Po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja. Gimdoje apsuptas vaisiaus vandenų su dvigubai nei motinos plakančia širdele snūduriuoja būsimasis žmogutis.
• 18-20 savaitė: Atliekamas ultragarsinis tyrimas, matuojamas vaikelio dydis, vertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius.
• Vidurinis nėštumo laikotarpis: Pradeda matytis pilvelis. Gydytojas ar akušerė matuoja pilvo apimtį, kūno svorį. Galite pajusti vaisiaus judesius, kurie primena kylančius dujų burbuliukus ir pamažu pereina į aiškius spyrius. Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau gali jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos. Būtini kraujo tyrimai, siekiant nustatyti, ar nereikia vartoti geležies papildų.
• Vaisiaus vystymasis: Vaisiaus dydis beveik kaip melionio. Placenta taip pat auga ir storėja. Visi organai vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau panašėja į naujagimio. Pirštai pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius. Vaisius jau naudoja klausos pojūčius, jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai, tačiau pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti. Vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi.

III trimestras (28-40 savaitės): Pasirengimas gimdymui

• 27-40 savaitės: Tai trečiasis nėštumo trimestras. Gyvenimas nuolatinėje vandenų drėgmėje, šilumoje ir tamsoje tęsiasi. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, nėštumas atrodo lengvas ir smagus.
• 36 savaitė: Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų. Daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą.
• 37 savaitė: Vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda. Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais.

Nėštumas ir COVID-19 pandemija

COVID-19 pandemija kelia nerimą daugeliui, ne išimtis ir besilaukiančios moterys ar nėštumą planuojančios poros. Laikantis rekomendacijų, galima sėkmingai išnešioti ir pagimdyti sveiką naujagimį. Svarbu nusiraminti, nepanikuoti ir stebėti savo būklę. Pradėjus karščiuoti, kosėti, atsiradus dusuliui, reikėtų vykti į gydymo įstaigą, prieš tai informuojant nėščiųjų priimamojo akušerę. Dėl COVID-19 vakcinacijos nėščios moterys turėtų aptarti rizikas su gydytoju akušeriu ginekologu. Planuojančios pastoti moterys neturėtų vengti vakcinacijos.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

• Ar galima pastoti prieš mėnesines? Taip, nors tikimybė pastoti prieš mėnesines yra mažiausia, ji vis tik yra. Tai priklauso nuo moters ciklo ilgio ir ovuliacijos laiko.
• Ar galima pastoti per mėnesines? Nors pastoti per mėnesines yra mažai tikėtina, tai nėra visiškai neįmanoma. Spermatozoidai gali išlikti gyvybingi moters organizme iki 5 dienų, o jei ciklas yra trumpas ir ovuliacija įvyksta netrukus po mėnesinių, tikimybė pastoti gali padidėti.
• Kada galima pastoti po mėnesinių? Po mėnesinių pastoti galima, kai prasideda vaisingasis laikotarpis. Ovuliacija yra pats tinkamiausias laikas pastoti.
• Kokia poza geriausia mylėtis norint pastoti? Nors nėra vienos patvirtintos „geriausios“ pozos pastojimui, tačiau tradicinė misionieriaus poza (kai vyras yra viršuje) yra laikoma palankia, nes leidžia vyro sėklai lengviau pasiekti gimdą.
• Kaip sužinoti, kada vyksta ovuliacija? Ovuliaciją galima nustatyti naudojant ovuliacijos testus, stebint kūno pokyčius (gimdos kaklelio gleivių konsistenciją, bazinę kūno temperatūrą) arba naudojant ciklo stebėjimo programėles.

Nėštumas - tai ne liga, o ypatinga organizmo būsena. Tinkamai pasiruošus, rūpinantis savimi nėštumo metu ir žinant, kaip palengvinti kylančius iššūkius, šis laikotarpis gali tapti džiaugsmingu ir nepamirštamu gyvenimo etapu.

tags: #kaip #palengvinti #nestuma