Placenta, lotyniškai „plokštuma“ ar „paviršius“, yra nepaprastai svarbus, nors ir laikinas organas, gyvybiškai jungiantis motiną ir jos besivystantį vaisių. Ji ne tik tiekia vaisiui gyvybiškai svarbias maistines medžiagas ir deguonį, bet ir šalina medžiagų apykaitos produktus, reguliuoja hormonų pusiausvyrą ir netgi atlieka imunologines funkcijas. Tačiau kartais šis gyvybės tiltas gali susidurti su patologijomis, tokiomis kaip placenta previa, kuri kelia rimtą grėsmę tiek motinos, tiek vaiko sveikatai.
Placenta: Maža, bet galinga
Nors placenta dažnai lieka nepastebėta, jos vaidmuo nėštumo metu yra neįkainojamas. Šis parašiuto formos organas, vidutiniškai 23 cm skersmens, 2,5 cm storio ir sveriantis apie pusę kilogramo, veikia kaip vaisiaus „plaučiai“, aprūpindamas jį deguonimi ir šalinant anglies dvideginį. Placentoje cirkuliuoja tiek motinos, tiek vaikelio kraujas, tačiau jie niekada nesusimaišo. Trečiojo trimestro pabaigoje per placentą prateka apie 600 ml motinos kraujo kiekvieną minutę, užtikrinant nenutrūkstamą maistinių medžiagų ir deguonies tiekimą. Svarbu paminėti, kad placenta nėra motinos organas - ji vystosi iš apvaisintos kiaušialąstės, todėl yra sudaryta iš abiejų tėvų genų.
Be savo pagrindinių funkcijų, placenta taip pat veikia kaip liauka, gamindama hormonus, tokius kaip estrogenas ir progesteronas, kurie palaiko nėštumą ir ruošia moters kūną žindymui. Ji reguliuoja imuninės sistemos atsaką, padėdama vaisiui nesukelti motinos organizmo imuninės sistemos atmetimo. Įdomu tai, kad placenta yra vienintelis savaime pasišalinantis organas žmogaus kūne, kuris po gimdymo atsiskiria ir yra pašalinamas. Mokslininkai taip pat tiria placentos gebėjimą padėti kovoti su vėžiu, atsižvelgiant į jos unikalią savybę augti ir įsiskverbti į audinius, išvengiant imuninės sistemos puolimo.
Placenta Previa: Kai placenta blokuoja kelią
Viena iš rimtesnių placentos patologijų yra placenta previa (lot. placenta praevia), dar vadinama placentos pirmeiga. Ši būklė pasitaiko maždaug 0,3-0,7% nėštumų. Tai liga, susijusi su placentos padėtimi gimdoje, kai placenta yra per žemai ir gali blokuoti arba trukdyti normaliam vaisiaus vystymuisi ir gimdymui. Dažniausiai placenta previa diagnozuojama ultragarsiniu tyrimu nuo apytiksliai 18 iki 22 nėštumo savaitės, o tiksliausiai ji nustatoma tiriant transvaginaliniu davikliu.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Manoma, kad placenta previa vystosi dėl įvairių veiksnių, susijusių su apvaisinto kiaušinėlio implantacija ir ankstyvuoju gemalo vystymusi. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai apima:
- Ankstesni cezario pjūviai: Tai vienas svarbiausių rizikos veiksnių, nes operacijos metu atsiranda randai gimdos sienelėje, kurie gali paveikti placentos implantaciją.
- Daugiavaisiai nėštumai: Kai auga du ar daugiau vaisių, placenta gali būti didesnė ir užimti didesnę gimdos dalį, didinant riziką, kad ji bus per žemai.
- Senesnis motinos amžius: Vyresnės nei 35 metų moterys turi didesnę riziką susirgti placenta previa.
- Ankstesni nėštumo sutrikimai: Tokie kaip placentos atšoka ar persileidimai, gali paveikti gimdos gleivinės būklę ir placentos implantaciją.
- Gimdos anomalijos: Įvairūs gimdos formos ar struktūros pakitimai, taip pat miomos, gali prisidėti prie placentos implantacijos sutrikimų.
- Choriono (gemalo dangalo) vystymosi patologijos: Netinkamas gemalo dangalo vystymasis gali lemti placentos padėties pakitimus.
- Distrofiniai gimdos gleivinės pokyčiai: Pakitimai gimdos gleivinėje, kurie sutrikdo normalų apvaisinto kiaušinėlio įsitvirtinimą.
- Sutrikusi apatinės gimdos dalies kraujotaka: Tai gali lemti netinkamą placentos prisitvirtinimą.
- Apvaisinto kiaušinėlio nepilnavertiškumas: Nors ir reta, gali būti viena iš priežasčių.
Simptomai ir diagnozė
Pagrindinis ir dažniausias placenta previa simptomas yra kraujavimas iš makšties nėštumo metu. Šis kraujavimas atsiranda dėl to, kad nuo gimdos sienos pradeda atsiskyrinėti dalis placentos. Kraujoplūdis gali prasidėti bet kada nėštumo metu, tačiau dažniausiai jis pasireiškia antroje nėštumo pusėje arba prasidėjus gimdymui. Kraujavimas dažnai prasideda staiga, be skausmo ir, rodos, be priežasties, pavyzdžiui, naktį ar po lytinių santykių. Kraujavimas gali kartotis, būti nestiprus ir tik kartkartėmis sustiprėjantis, tačiau pasitaiko atvejų, kai nėščiosios visai nekraujuoja.
Kiti galimi simptomai, nors ir ne visada juntami moters:
- Nestiprūs, paruošiamieji sąrėmiai: Artėjant gimdymo terminui, prasideda nesmarkūs sąrėmiai, per kuriuos apatinė gimdos dalis įsitempia, o placenta pradeda po truputį atsiskirti nuo gimdos sienelės. Deja, tokių vidinių sąrėmių moteris nejaučia.
- Blogi kraujo tyrimų rezultatai: Sumažėjęs hemoglobino ir eritrocitų kiekis (mažakraujystės požymiai) gali signalizuoti apie kraujavimą.
- Netipinė vaisiaus padėtis: Placenta previa atvejų randama netaisyklinga vaisiaus padėtis, nes placentos buvimas gali trukdyti vaisiui užimti normalią galvos padėtį.
Diagnozė paprastai patvirtinama atlikus ultragarsinį tyrimą. Tiksliausiai patologija nustatoma, kai tiriama transvaginaliniu davikliu. Papildomai gali būti atliekama kardiotokograma (KTG) vaisiaus būklei įvertinti.
Placenta Previa slaugos gydymas, simptomai, tipai, priežastys NCLEX paskaita
Gydymas ir komplikacijos
Placentos pirmeiga gali sukelti rimtų komplikacijų tiek nėštumo metu, tiek gimdymo metu. Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl placentos pirmeigos yra liga, susijusi su placentos padėtimi ir funkcija. Ši patologija gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kraujavimas, vaisiaus deguonies trūkumas (hipoksija) ir netgi priešlaikinis gimdymas. Jei placenta yra per žemai gimdoje, ji gali blokuoti arba trukdyti normaliam vaisiaus vystymuisi.
Jei moteriai diagnozuota placenta previa ir pradėtas kraujuoti, pajutus sąrėmius ar maudžiant pilvą, būtina kuo skubiau vykti į artimiausią gimdymo skyrių arba kviesti greitąją pagalbą.
Gydymo galimybės priklauso nuo simptomų sunkumo ir nėštumo trukmės.
- Lengvi atvejai: Jei kraujavimas nestiprus ir nėštumas dar neilgas, gali būti rekomenduojama stebėti paciento būklę, vengti fizinio krūvio, lytinių santykių ir keliauti. Pacientė gali būti stacionarizuojama į akušerijos skyrių, kad būtų galima nuolat stebėti motinos ir vaisiaus būklę. Gali būti skiriami vaistai, skirti vaisiaus plaučių brendimui (nuo 24 iki 34 nėštumo savaitės), jei prognozuojamas priešlaikinis gimdymas.
- Sunkesni atvejai: Sunkesniais atvejais, kai kraujavimas yra gausus, gali prireikti hospitalizacijos ir nuolatinės stebėsenos. Kai kuriose situacijose gali prireikti kraujo perpylimų. Jei kyla didelė komplikacijų rizika, ypač artėjant gimdymo terminui, dažniausiai rekomenduojamas cezario pjūvis.
Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl placentos pirmeigos gali lemti neišnešiotumą, perinatalinę mirtį, nukraujavimą. Todėl labai svarbu laiku diagnozuoti ir tinkamai valdyti šią būklę.
Kamieninės ląstelės iš placentos ir virkštelės
Be placentos pirmeigos, verta paminėti ir kitą placentos bei virkštelės panaudojimo galimybę - kamieninių ląstelių išsaugojimą. Kamieninės ląstelės yra unikalios tuo, kad gali virsti bet kokiomis organizmo ląstelėmis, todėl jos yra nepaprastai vertingos medicinoje. Kraujas iš virkštelės ir placenta yra turtingi kamieninių ląstelių šaltiniai.
Šių ląstelių paėmimas ir saugojimas specializuotuose audinių bankuose gali būti patikima priemonė gydyti rimtas ligas ateityje. Nors procedūra nėra pigi, ji gali suteikti galimybę gydyti vaikus, jų brolius, seseris ar tėvus nuo tokių ligų kaip širdies ir kraujagyslių susirgimai ar net cerebrinis paralyžius. Tai - ateities medicina, kurios potencialas vis dar intensyviai tiriamas.
Nors placenta yra laikinas organas, jos reikšmė moters ir vaiko sveikatai yra milžiniška. Tinkama priežiūra nėštumo metu, laiku diagnozuotos patologijos ir modernios medicinos galimybės leidžia užtikrinti kuo saugesnę nėštumo eigą ir sveiką ateitį tiek motinai, tiek vaikui.