Netinkamas Vaiko Elgesys Mokykloje: Priežastys, Prevencija ir Sprendimo Būdai

Vaikų netinkamas elgesys mokykloje - tai sudėtinga ir daugiasluoksnė problema, su kuria susiduria ne tik mokytojai, bet ir tėvai, auklėtojai bei įvairūs specialistai. Svarbu suprasti, kad bet koks netinkamas vaiko elgesys turi savo priežastis, o tinkamas ir apgalvotas reagavimas į jį gali padėti vaikui ne tik išmokti tinkamai elgtis, bet ir spręsti problemas. Šiame straipsnyje gilinsimės į pagrindines netinkamo vaiko elgesio priežastis grupėje, nagrinėsime, kaip efektyviai reaguoti į tokius atvejus ir kaip padėti vaikui ugdytis socialiai priimtinus elgesio modelius.

Vaiko Elgesio Problemos Mokykloje: Situacijos Apžvalga

Dažnai mokytojai susiduria su situacijomis, kurios atspindi sudėtingą auklėjimo dilemą. Vienas iš pavyzdžių, pateiktų straipsnyje, apibūdina paauglį, kuris vidury pamokos atsistoja ir vaikšto po klasę, ignoruoja prašymus atsisėsti. Vėliau jis gali imti draugo sąsiuvinį, jį sugadinti ir sukelti konfliktą. Per kontrolinį darbą jis gali spoksoti pro langą, mėtyti įžeidžiančius komentarus apie klasės draugus ir niekada nesiruošia pamokoms, į klausimus apie neatliktus namų darbus atsakydamas įžūliai. Tokiam vaikui nei aiškinimai, nei pokalbiai su direktoriumi, nei pranešimai tėvams nepadeda. Ši situacija atskleidžia ne tik mokytojo bejėgystę, bet ir giliau slypinčias problemas, kurios liečia tiek patį vaiką, tiek jo aplinką. Mokytojas patiria nusivylimą, nes mato, kad vaiko elgesys trukdo ne tik jam pačiam mokytis, bet ir jo klasės draugams. Kyla klausimas, kaip sutramdyti tokį įžūlumą ir kaip padėti vaikui suprasti, kad egzistuoja tam tikros ribos.

Daugelio Sluoksnių Problema: Prevencija, Šeima Ir Ribų Tikrinimas

Ši problema yra daugiasluoksnė ir reikalauja kompleksinio požiūrio. Pirma, manytina, kad tose mokyklose neveikia tinkamos netinkamo mokinio elgesio ar patyčių prevencijos programos. Jos dažnai egzistuoja tik popieriuose, bet realiai neveikia. Akivaizdu, kad destruktyvus paauglio elgesys neatsiranda staiga, per vieną dieną. Jei toks elgesys nesulaukia deramo atsako, jis tęsiasi toliau. Antra, pastebima, kad vaikas bando įsitvirtinti per destruktyvų elgesį. Destruktyvaus elgesio ištakos visada glūdi šeimoje, o tai, ką matome mokykloje, dažnai yra auklėjimo šeimoje rezultatas.

Pačiam "klasės klounui" nuolat būti neigiamu personažu nėra lengva; tam reikia daug vidinių resursų: pykčio, nepasitenkinimo, pagiežos ir "drąsos" būti mokytojų atstumtam, nemėgstamam. Toks vaikas gali ilgą laiką laukti, kol kas nors jį sustabdys. Jis tikrina ribas, laukia, kol suaugusieji jį sustabdys, nustatydami taisykles ir taikydami pasekmes. Jeigu tėvai ir mokytojai nesustabdo, gali kilti didesnių problemų, pavyzdžiui, fizinis smurtas prieš kitą vaiką, dėl kurio mokinys gali būti šalinamas iš mokyklos. Jei tėvai ir mokytojai nesustabdo vaiko, jie nusiima atsakomybę nuo savo pečių ir užkrauna ją vaikui, nors jis pats negali su tuo susidoroti. Vargu ar jis pats žino, kodėl taip blogai elgiasi, tačiau akivaizdu, kad jam trūksta pasitikėjimo savimi.

Vaiko Gerovės Komisijos Ir Specialistų Pagalba

Mokytojas šioje situacijoje negali būti paliktas vienas. Jis turėtų kreiptis į mokyklos vaiko gerovės komisiją, kuri veikia kiekvienoje mokykloje. Vaiko gerovės komisija analizuoja ir nustato netinkamo mokinio elgesio priežastis, atlieka pirminį mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą. Esant sudėtingesniems atvejams, komisija kreipiasi į Pedagoginę psichologinę tarnybą dėl mokinio įvertinimo pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais. Tais atvejais, kai mokinio elgesio priežastys glūdi artimiausioje vaikui aplinkoje, mokyklos vaiko gerovės komisija kreipiasi į savivaldybėje esantį tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, kad koordinuotai būtų teikiama reikalinga pagalba ir vaiko tėvams (globėjams). Mokinių ugdymas yra visos pedagogų komandos bendras rūpestis, ne tik mokytojų. Mokyklose dirba pagalbos mokiniui specialistai: socialiniai ir specialieji pedagogai, psichologai, kurie turi padėti mokiniui ir mokytojui spręsti elgesio, bendravimo sunkumus.

Pagrindinės Vaiko Netinkamo Elgesio Priežastys Grupėje

Vaikų netinkamas elgesys ugdymo įstaigoje gali turėti įvairių priežasčių. Dažnai jos susijusios su tam tikrais stresiniais įvykiais šeimoje arba svarbiais ir nerimą keliančiais pokyčiais vaiko gyvenime, pavyzdžiui, brolio ar sesės gimimu, persikraustymu, tėvų nesutarimais ar naminio gyvūnėlio netektimi.

Per Didelis Tėvų Nuolaidumas

Jei namuose vaikas turi per mažai pareigų ir per daug laisvės bei nėra aiškių ribų, kas galima ir kas ne, darželyje vaikui gali būti sunku prisitaikyti prie ugdymo įstaigos dienotvarkės ir sugebėti būti grupėje. Vaikui svarbu žinoti ir jausti savo ribas, todėl labai svarbu apibrėžti elgesio taisykles ir tarpusavio susitarimus, kaip priimtina ir leistina elgtis, o koks elgesys yra nepageidaujamas.

Su Ugdymu Susiję Sunkumai Arba Dėmesio Koncentracijos Stoka

Kita labai svarbi priežastis - su ugdymu susiję sunkumai arba dėmesio koncentracijos stoka, su nerimu susijęs vaiko aktyvumas: muistymasis kėdėje, negebėjimas ramiai išbūti keliolika minučių. Kai kurie vaikai, jausdami žinių ar gebėjimų stoką tam tikroje situacijoje, stengdamiesi nuslėpti savo gėdos ar nerimo jausmus, gali elgtis netinkamai. Kitiems - priešingai, gali būti nuobodu, jei jie nemoka rasti sau įdomios veiklos, užsiimti vieni arba kai šalia nėra technologijų.

Nepagarba Autoritetui

Labai svarbu, ką patys tėvai kalba apie vienas kitą, senelius, vaiko auklėtojus, kitus suaugusius vaikui reikšmingus asmenis. Kartais tėvų natūralus elgesys - bet kokia kaina palaikyti savo vaiką, besąlygiškai tikėti juo bei būti vaiko gynėjais gali turėti veidrodinį efektą: vaikas situacijas matys ir vertins tėvų (suaugusiųjų) akimis, kas mažins pasitikėjimą savo matymu, savo jau įgytais, išmoktais socialiniais gebėjimais, tuo pačiu iškreips realybės pajautą bei buvimą joje. Nepagarba autoritetui gali sukelti problemų darželyje, vėliau - ir mokykloje.

Netinkamas Auklėjimas

Kartais tėvai aptarinėja senelių, auklėtojų, kitų vaikui svarbių asmenų elgesį su jų vaiku, jį kritikuoja ir peikia. Be abejo, tėvai gali turėti tokią nuomonę, tačiau jei šią informaciją jie nuolat sustiprina ir nepateikia alternatyvų, „kas gero nutiko darželyje", „kas patiko šiandien", formuoja pesimistinį požiūrį, skatina vaiką įvairiose aplinkose ieškoti tik blogų dalykų. Vaikas gali padaryti išvadą, kad jis visada elgiasi gerai, net jei kiti atitinkamose situacijose taip nemano, o kiti nuolat elgiasi netinkamai. Vaikas tai suvokia štai taip: „nėra blogai negerbti senelių ar auklėtojų (bei kitų suaugusiųjų) ir elgtis su jais nepagarbiai, aš neprivalau laikytis taisyklių ir jei kažką ir prisidirbsiu, mama ir tėtis vis tiek mane palaikys ir tikės tik manimi". Tuo pačiu „niekas negali man pasakyti pastebėjimų apie mano netinkamą elgesį, nes tik kiti elgiasi netinkamai".

Vaikų Patyčios

Tiek visuomenėje, tiek mokykloje apie patyčias kalbama daug ir aktyviai veikiama siekiant sumažinti patyčias. Tėvams vaikų patyčios kelia susirūpinimą, nes jie nori apsaugoti savo vaikus, nori užtikrinti, kad jų vaikas neįsitrauktų į patyčias. Tačiau pernelyg dažnas ir neteisingas „patyčių" sąvokos naudojimas gali būti ir kenksmingas.

Kitos Priežastys

Vaiko kandžiojimasis, grubumas ar kitoks netinkamas elgesys gali kilti dėl to, kad jis jaučiasi vienišas, išsigandęs arba jam dygsta dantys. Taip pat kandžiojimas gali būti būdas išreikšti savo poreikius bei norus, tokius kaip alkis ir nuovargis. „Vaikams, kurie dar nemoka kalbėti arba kalba neaiškiai, tai gali būti būdas išreikšti savo sudėtingus jausmus, pavyzdžiui, nusivylimą, pyktį, baimę ar pasimetimą, kai jiems per daug neaiškumo", - teigia specialistai.

Kaip Reaguoti Į Vaiko Netinkamą Elgesį Grupėje

Reaguoti į bet kokį nepagarbų vaikų tarpusavio bendravimą yra būtina. Tačiau suaugusiųjų reakcijos turi būti įvertintos ir pamatuotos, o atsakas - gerai apgalvotas, sumanus, o ne greitas. Reaguojant į nemandagų ir grubų vaiko elgesį, pirmiausia reikia pasakyti vaikui, kad toks elgesys yra nepriimtinas, tokio elgesio kartojimas nebus toleruojamas bei sukels atitinkamų padarinių. Svarbu mokyti vaiką, kaip tinkamais ir pagarbiais būdais jis gali išreikšti tai, ką norėjo išreikšti nemandagiu ar grubiu elgesiu. Nereikėtų suteikti galimybės vaikui pateisinti savo nemandagaus ar grubaus elgesio frazėmis: „ji(s) pirma(s) pradėjo", „aš tik gyniausi". Kai netinkamas elgesys turi pateisinimą, formuojasi vaikų tolerancija agresijai.

Pagrindiniai Principai Reaguojant Į Netinkamą Elgesį

• Būkite Ramus Ir Nesikarščiuokite: Specialistai tikina, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai tėvai, norėdami parodyti, kad nekandžiojama, bando kandžioti atgal. To daryti griežtai nereikėtų, nes tai tas pats, kas mušant vaiką jį mokyti, kad muštis negalima. Jei taip elgsitės, vaikui atrodys, kad tai normalu, nes „net ir mama supykusi kanda".

• Sukurti Vaikui Sąlygas Savikontrolei: Svarbu sukurti vaikui tokias sąlygas, kurios leistų jam kontroliuoti savo elgesį. Vilties skatinimas, grupėje sužinant kitų žmonių gyvenimo istorijas, susipažįstant su jų patirtimi ir problemų sprendimo būdais, gali padėti.

• Mokykite Vaiką Prisiimti Atsakomybę Už Savo Veiksmus: Ne tik pripažinti, bet prisiimti atsakomybę. Būti atsakingam, vadinasi, kritiškai vertinti situaciją ir turimus resursus, kurių reikia tinkamiems pagal situaciją sprendimams priimti. Galima kalbėti su vaiku apie tai, kad atsakomybės prisiėmimas - irgi statusas. Juk jokia lyderystė neįmanoma be gebėjimo prisiimti atsakomybę. Visi klystame, bet visi turime galimybę klaidą atitaisyti: atsiprašant, atkuriant padarytą žalą, prisiimant atsakomybę, įsipareigojant pačiam sau ateityje panašių klaidų nedaryti. Atsakomybės prisiėmimas yra drąsos žingsnis.

• Stiprinkite Teigiamą Vaiko Elgesį: Skatinkime ir girime tinkamą vaiko elgesį bei pastangas. Paskatinimas ir pagyrimas yra būtini norint užtikrinti norimą vaiko elgesio tęstinumą. Kai pavyks užčiuopti tuos momentus, kai vaiko elgesyje nėra netinkamų elementų, turime labai didžiuotis vaiku. Svarbu stiprinti net ir mažiausią norimą rezultatą. Dar svarbiau yra stiprinti vaiko pastangas, kurias jis deda siekdamas keisti savo elgesį.

• Būkite Nuoseklūs: Elgesio gerinimo veikla turi būti pastovi ir nuosekli.

• Bendradarbiaukite Su Auklėtojais Ir Specialistais: Labai gerai, kai tėvai ir auklėtojai susivienija ir kartu stebi vaiką, bando suprasti priežastį ir kuria pagalbos planą. Tėvams arba auklėtojams reikėtų sureaguoti, kai netinkamas elgesys įvyksta pirmą kartą.

• Kreipkitės Į Specialistus, Jei Reikia: Jei vaiko elgesys negerėja, reikėtų kreiptis į specialistus. Kandžiojimas yra įprastas kūdikiams ir 3-4 metų vaikams jis turėtų išnykti. Bet jeigu jūsų vaikas vyresnis ir jau išbandyti įvairūs būdai pakoreguoti vaiko elgesį, o atrodo, kad situacija tik blogėja, gali būti, kad vaikas turi rimtesnių emocinių sunkumų. Taigi, tokiu atveju ypač svarbu kreiptis pagalbos į specialistus.

Savikontrolės Ugdymas

Mokytojai dalinasi įžvalgomis, padedančiomis išvengti keblių situacijų ir ugdyti mažųjų savikontrolę:

• Neakcentuoti netinkamo elgesio: Jei norime, kad netinkamas vaiko elgesys nesikartotų, pasistenkime jo neakcentuoti. Viena iš netinkamo elgesio atsiradimo priežasčių yra mažojo noras atkreipti į save dėmesį ir gauti norimą rezultatą. Jei vaikas šaukia, galime jam vieną kartą pasakyti: „aš tave girdžiu, prašau kalbėti tyliau“. Jeigu vaikas šaukia ir toliau - ignoruoti. Vaikui pradėjus kalbėti tyliai - galima jau ir sureaguoti. Tyrimai rodo, kad jei trikdantis elgesys nėra sustiprinamas tėvų ar mokytojų dėmesiu, 50 procentų atvejų vaiko nepriimtinas elgesys yra linkęs išnykti.

• Pakeisti aplinką: Kartais pakeitus sąlygas ar aplinką į labiau tinkamą, vaiko savikontrolė pagerėja. Aplinka turi užtikrinti tinkamus pažinimo iššūkius, bet tuo pačiu ir ugdyti savikontrolę bei pusiausvyrą.

• Netoleruojamą elgesį aptarti neutraliu laiku: Nereikėtų pamiršti, kad bet koks dėmesys gali dar labiau paskatinti nemalonų vaiko elgesį ar žeminti jų savivertę. Norint aptarti situaciją, galime ją suvaidinti su žaislais ir parodyti koks sprendimas turėjo būti priimtas. Galime perskaityti trumpą istoriją ar parodyti filmuką apie nepriimtiną ir priimtiną socialinį elgesį.

• Skatinti socialiai priimtiną elgesį: Nepraleiskime progos pagirti vaiko, kai matome jo tinkamą elgesį. Geriausia tai daryti neutraliu laiku, kai vaikas visiškai nesitiki gauti dėmesio. Labai svarbu apdovanoti vaiką, pastebėjus pageidaujamą elgesį.

• Eiti link vaiko, kuris demonstruoja netinkamą elgesį: Pasireiškus nepriimtinam vaiko elgesiui, reikšmingos vertės turi ir ėjimas link vaiko, nepalaikant su juo akių kontakto. Tai gali padėti nutraukti netinkamą elgesį.

• Buvimas šalia vaiko: Kartais norint nuraminti vaiką ir nutraukti jo netinkamą elgesį užtenka pabūti šalia jo. Vaiko ir suaugusiojo artumo gali pakakti, kad užgesintume nepageidaujamą elgesį.

• Švelnus prisilietimas: Švelnus prisilietimas gali paskatinti vaiką susikoncentruoti ir nutraukti nepriimtiną elgesį. Taip pat ramiu tonu galime paprašyti vaiko susikaupti.

• Perspėjimas: Jei vaikas netinkamai elgiasi, galima jį perspėti, kas nutiks, jei jo elgesys nepasikeis. Labai svarbu įvardinti vaikui kas bus ir kiek laiko tai truks, bet dar svarbiau, kad mes laikytumėmės savo žodžio.

• Pavyzdžio rodymas: Rodykime vaikui tinkamą pavyzdį pabrėždami žodį AŠ. Maži vaikai tėvus laiko autoritetais, tad jie noriai seka jų pavyzdžiu.

• Perdėto susirūpinimo išreiškimas: Vaikui pasielgus netinkamai išreikškime perdėtą susirūpinimą ir pasiūlykime pabūti kartu. Tai gali padėti vaikui suprasti, kad kitiems jo elgesys yra nepriimtinas.

• Supratingumas: Ilgainiui vaikas supras, kad jei nenori visą laiką būti kartu su mokytoju ar tėvais bei būti nuolat stebimas, jis turi nutraukti nepriimtiną elgesį ir išmokti elgtis tinkamai. Svarbu prisiminti, kad visi vaikai yra individualūs. Tai kas tinka vienam vaikui, nebūtinai tiks ir kitam.

Ribų Nustatymas Ir Laikymasis

Svarbu, kad namuose vaikai laikytųsi ribų. Tai padeda pasiekti šie aspektai:

• Pozityvi šeimos atmosfera: Vyrauja palankumas ir rūpestis, tolerancija, pagarbus požiūris į nuomonių skirtumus, dėmesingas ir empatiškas reagavimas į kito patiriamas emocijas. Kai šių vertybių laikomasi šeimoje, vaikai linkę jas perimti.
• Pozityvus tėvų tarpusavio bendravimo ir elgesio modelis: Kai tėvai šilti ir bendradarbiaujantys, paremiantys ir supratingi, savo elgesiu demonstruoja tai, ko tikisi iš vaiko - to paties mokosi ir vaikas.
• Tvirto emocinio ryšio su vaikais kūrimas, partneryste ir bendradarbiavimu paremtas vaikų auklėjimas: Tik sukūrus tvirtą emocinį pagrindą santykyje, vaikai gali priimti bei gerbti nustatytas ribas.
• Aiškumas ir konkretumas formuojant ribas: Aiškiai įvardinti, kokio elgesio iš vaiko tikimasi, ir nuolat jį stiprinti, aptarti, koks vaiko elgesys netinkamas ir kodėl, kokius jausmus jis kelia. Iš anksto įvardinti, kokios pasekmės bus taikomos, jei nustatytų ribų nebus laikomasi.
• Taikomos pasekmės turi būti logiškos, iš anksto sutartos ir susijusios su netinkamu poelgiu, kad vaikas jas suvoktų teisingai.
• Kvietimas vaikams diskutuoti dėl susitarimų ir taisyklių šeimoje priėmimo, reikalingumo, pasekmių, jų nesilaikant, numatymo: Jausdamas, kad jo nuomonė yra reikšminga ir svarbi, jis dalyvauja sprendimų priėmimo procese, vaikas labiau įsitrauks ir jausis atsakingas už susitarimų laikymąsi.
• Atskiriamas netinkamas vaiko elgesys nuo jo asmenybės.
• Kai nustatytos ribos yra peržengiamos ir ima pažeisti kitų ribas, klasės mokiniai kviečiami apie tai diskutuoti kartu, pagarbiai išsakant savo požiūrį ir kylančius jausmus dėl susitarimų nesilaikymo. Taip siekiama kiekvieno mokinio įsitraukimo ir atsakomybės už pozityvios ir saugios klasės atmosferos kūrimą.

Patyčių Prevencija Ikimokyklinėse Įstaigose

Tyrimai rodo, jog siekiant sumažinti patyčių mastą pirminė prevencija turėtų būti vykdoma jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pagrindinės patyčių formos aptinkamos jau vaikų darželyje, jos pasireiškia agresija, nukreipta į kitą asmenį siekiant jį įskaudinti. Vyrauja žodinė agresija (pravardžiavimas, erzinimas, pašaipios replikos). Pedagogai turėtų palaikyti kuo glaudesnį ryšį su vaiko šeima. Vaikai, augdami aplinkoje, kurioje gauna per mažai meilės, šilumos, pradeda naudoti patyčias kaip būdą įrodyti sau ir kitiems, kad „esu kažko vertas". Todėl tik bendradarbiaujant su vaiko tėvais galima pasiekti teigiamų rezultatų.

Programos Ankstyvajai Netinkamo Elgesio Prevencijai

Pedagogams rekomenduojama keletą specialių programų ankstyvajai netinkamo elgesio prevencijai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose įgyvendinti:

• Programa „Zipio draugai": Programos tikslas - padėti vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų siekiant geresnės emocinės vaikų savijautos. Vykdant šią programą pasitelkiamos žaismingos ir vaikams priimtinos priemonės, kuriomis naudojantis vaikai mokomi įvairių socialinių įgūdžių: kaip suprasti ir reikšti jausmus, kaip atjausti kitą, kaip susidraugauti, kaip spręsti konfliktus, kaip reaguoti į kitų vaikų nedraugišką ar agresyvų elgesį ir t. t.
• Emocinio intelekto programa „Kimochis": „Kimočiai" - žaislai, išreiškiantys jausmus. Šie žaislai yra skirti vaikų savigarbai, pasitikėjimui savimi stiprinti ir ugdyti, kalbėtis apie jausmus.

S. Dirgėlienė įsitikinusi, kad žinios nėra vertos aukoti žmoniškumą ir cituoja kolegės žodžius: „Nemačiau nei vieno suaugusio žmogaus, kuris nemokėtų rašyti. Bet mačiau daugybę suaugusių žmonių, kurie nemoka bendrauti ir turi emocinių problemų“. Mokykloje ir vaikų, ir mokytojų laukia daugybė iššūkių. Siekiant gerinti mokymosi atmosferą mokyklose bei vaikų bendravimo įgūdžius, jau ne vienerius metus mokykloms siūlomos įvairios socialinio - emocinio ugdymo programos.

Didžiausia bėda yra ta, kad ne visi mokytojai yra tinkamai parengti ir ne kiekvienas mokytojas kaip asmenybė sugeba tą programą įgyvendinti. Besimokant įtampoje atsiranda daugybė tikrų ligų, kurios prasideda nuo paprasto nerimo, peraugančio į įtampą ir baimę. „Daug vaikų į mokyklas ateina turėdami elgesio problemų ir tie specialieji ugdymosi poreikiai mokytojams pateikia labai sudėtingų iššūkių. Būna klasių, kuriose 26 mokiniai, o 18 iš jų auga išsiskyrusiose šeimose. Apie kokį socialinį-emocinį ugdymą galima kalbėti?“, - sunkią padėtį apibendrindama retoriškai klausia psichologė. Jos teigimu, tokiu atveju reikia vaikus palaikyti, kad jie iš viso nesugriūtų tokioje sunkioje jiems situacijoje. Mokytojas yra ruošiamas mokyti, tačiau jam reikia išmokti išklausyti vaiką, išmokti jį išgirsti ir nevertinti išgirsto pasisakymo.

Be santykio vaikas mokytis negali. Vaikai mokykloje turi įgyti bendravimo, žinių, savitvardos kompetencijų, socialinio sąmoningumo ir išmokti atsakingai priimti sprendimus. Mokytojo ir vaiko santykis labai priklauso nuo amžiaus, nes skirtingo amžiaus vaikai nori skirtingo bendravimo su suaugusiuoju. Jeigu pirmokas nori labiau globėjiško ir profesionalaus bendravimo, tai ketvirtokas nori, kad būtų išlaikomos ribos, bet būtų pakankamas draugiškumo lygmuo, tačiau nenueinama iki familiarumo. Mokytojas turėtų suvokti, kokio amžiaus vaikui kas yra svarbiausia bendraujant su suaugusiu, kad padėtų jam užmegzti pakankamai draugišką profesionalų santykį, kuris padėtų ir mokymosi procese, nes tai iš esmės yra pagrindas. Pagrindinis kriterijus yra pagarbus ir geranoriškas santykis, kuris labai svarbus vaiko emociniam ugdymui. Jeigu santykis su mokytoju yra užmegztas ir nuolat palaikomas, tai vaikas tame santykyje auga ir mokosi visų kitų gebėjimų.

Mokytojo įgūdžiai ir jo asmeninis pavyzdys gali padėti vaikui suprasti, kad vertinamas ne jis pats, o elgesys, jei jis yra netinkamas. Visos mokinio emocijos yra priimtinos, tik reikia socialiai priimtinais būdais išmokti jas reikšti. Todėl pastebėjus nusiminusį vaiką specialistė mokytojui pataria būtinai atkreipti dėmesį ir pasakyti: „Matau, kad tau liūdna, mes galim sustoti ir apie tai pakalbėti“. Nes jeigu vaikui skauda, jis vis tiek negali mokytis. Mokymosi kokybė dėl to labai nukenčia. O kartais mažas laiku mokytojo pasakytas žodis padeda vaikui atgauti savivertę ir sugebėjimą mokytis. Mokytojai skatinami skatinti vaikus pasisakyti, kaip jie jaučiasi ir kuo dažniau paklausti: „Na, ir kaip jums sekėsi?“ Ir būtinai išklausyti, kad tai nebūtų tik retorinis klausimas. Mokytojams linkima, pamačius vaiką pirmiausia nusišypsoti, pasisveikinti ir galvoti, kad sugebės su juo sutarti ir išmokyti įvairiausių dalykų. Galės jam skirti papildomai laiko, ir jeigu pamatys, kad jis yra liūdnas, linksmas, jam sekasi ar nesiseka, ar jis apatiškas, mokytojas sustos prie to vaiko ir paklaus, kaip jam sekasi ir būtinai išklausys, išgirs ir jeigu reikia - padės. O pajutęs, kad sunku suprasti, kas vyksta, kreipsis į mokykloje dirbančius specialistus, ieškos bendrų sprendimų su tėvais.

„Labai noriu, kad mokytojas suprastų, kad vaikas daro viską ne tam, kad jį įskaudintų. Bet vaikui taip skauda, kad jis nori, kad mokytojas, pajutęs jo skausmą, jam padėtų. Nes jei jis elgiasi baisiai, tai ne tam, kad kitam būtų blogai. Iš tiesų siunčiama žinutė yra tokia: „Man yra labai blogai ir aš elgiuosi taip baisiai tam, kad tu galų gale pamatytum, kaip man yra blogai ir padėtum“.

Kad mokykla dažnai nėra emociškai pati saugiausia vieta vaikui, pritaria ir Valdorfo mokyklos ugdymo specialistė. „Gaila, tačiau visuomenėje ir mokyklose vis dar susiduriame su didelėmis patyčiomis. Vaikai tyčiojasi mokyklų koridoriuose, rūbinėse, kūno kultūros persirengimo kambariuose, už mokyklos tvoros, dabar jau ir socialiniuose tinkluose. Ne visi mokytojai suranda tinkamiausius mokymo būdus, kad vaikai išlaikytų nuostabą ir susižavėjimą pasauliu, neprarastų noro mokytis, kurti, nebijotų padaryti klaidą. Yra jautrių vaikų, kurie dėl mokykloje išgyvenamo streso serga, jiems skauda galvą, pilvą, rytais vemia, atsisako vaikščioti į mokyklą, o liūdniausia, kai išgirstame apie nusižudžiusius jaunuolius“, - apie visuomenės žaizdas kalba pedagogė. Anot specialistės, labai svarbu, kad mokykloje galiotų visiems sutartos taisyklės, nes atsidūrę didelėje grupėje vaikai mokosi bendrauti ir bendradarbiauti. Šalia žinių apie pasaulį, jie mokosi atpažinti ir įvardinti savo ir kitų jausmus, priimti save ir kitus, tokius kokie esame, suprasti, kad visi esame skirtingi, bet visi lygūs.

Taisyklės ir aiškios ribos labai svarbios kiekviename vaiko brendimo etape, kada keičiasi jo požiūris ir santykis su pasauliu. Žinodami, kokie iššūkiai yra būdingi kiekviename asmenybės raidos etape, suaugusieji padeda vaikui išgyventi krizes ir augti. Vaikui išgyvenant devynerių metų individualumo brandos krizę, suaugusieji iš naujo turi įtvirtinti savo autoritetą. Dvyliktais metais vaikai pradeda suprasti ir domėtis priežasties - pasekmės ryšiais ir jiems tampa labai svarbu, kad visi laikytųsi aiškių taisyklių. 13-14 metų paaugliai gyvena nuolatiniame jausmų lifte tarp dangaus ir pragaro, čia pat viskas nuostabu ir čia pat nepakenčiama.

Vertybinis pagrindas formuojasi labai anksti, todėl labai svarbi yra mokyklos aplinka, dienos ritmas, suaugusiųjų tinkamas elgesys, nes maži vaikai mokosi mėgdžiodami. Antrajame septynmetyje, kai vaikai pradedami formaliai mokyti mokykloje, svarbu išnaudoti jų vaizduotės galias, o viską, ką reikia prisiminti, reikia kartoti daug kartų. Kaip tik šiuo metu formuojasi teigiamas savęs vertinimas, todėl mokytojų užduotis parinkti mokiniams užduotis pagal jų jėgas ir gebėjimus, kad vaikai patirtų mokymosi džiaugsmą ir sėkmę. Tačiau, anot ugdymo specialistės, daugelis savyje turime dar mokykloje įsitvirtinusias nuostatas: „Niekada nesupratau matematikos ir nesuprasiu“, „Niekada nemokėjau piešti (šokti, groti, dainuoti, vaidinti, ….) ir nedarysiu“. Mokytojas turi pastebėti stipriąsias vaiko puses ir neakcentuoti nesėkmių: „Tau gerai pavyko“, „Puikiai padarei“, „Čia, atrodo, yra klaida, paieškok“, „Pabandyk dar kartą“.

Žmogus gali būti labai lėtas, mokydamasis matematikos, bet svarbu, kad jis išlaikytų smalsumą, susidomėjimą pasauliu, žaismingumą, norėtų mokytis, rastų jėgų išgyventi tikrai sunkiose situacijose. Kai pasėjame sėklas ant palangės ar šiltnamyje ir paaugintus daigelius išnešame į lauką, išauga puikūs stiprūs augalai. Žmogaus vaikystė tęsiasi labai ilgai, visiškai už save atsakingu jis tampa sulaukęs gerokai virš dvidešimties. Iki to laiko suaugusieji turi pasirūpinti kurdami tinkamą aplinką, būdami geru pavyzdžiu, kūrybingai mokydami, išlaikydami tinkamas ribas ir taisykles savo paaugliams.

tags: #netinkamas #vaiko #elgesys #mokykloje