Aušo saulėtas birželio 1-osios Tarptautinės vaikų gynimo dienos rytas. Darželio kiemas, šventiškai papuoštas įvairiaspalvėmis vėliavėlėmis, šiugždenančiais balionais ir vaikučių rankomis sukurtomis pievų gėlėmis, laukė mažųjų. Į aikštelę susirinko visi darželio vaikai, persikūniję į įvairiausius personažus: „paukščiukus“, „pelėdžiukus“, „bitutes“, „drugelius“, „boružėles“, „meškinus“, „nykštukus“, „kiškučius“, „kačiukus“, „ežiukus“ ir „viščiukus“. Skambi dainelė netikėtai nutilo, kai darželio takeliu pasirodė besidairantis Kalėdų Senelis. Taip, būtent Kalėdų Senelis, kurį vaidino mokytoja Alma Kristutienė.
Kalėdų Senelis, pasakojęs, kad stebuklingu parašiutu atskrido į darželį sužinoti, kas yra vasara, iš vaikų išgirdo paaiškinimus, kodėl jis vasaros nematęs ir suprato, kad Šiaurėje amžina žiema - tik ledas ir sniegas. Mažieji pasakiečiai dainelėmis, šokiais ir eilėmis aiškino Seneliui apie vasarą. Vaikučiai neliko be Senelio dėmesio - jis apdovanojo visus simboliniais ledų rageliais. Ant Kalėdų Senelio lazdos, vietoje nutirpusių snaigių, vaikučiai kabino įvairius paveikslėlius: drugelių, bitučių, boružėlių, paukščiukų, gėlių, kad laikas, praleistas darželio kieme, ilgai primintų vasarą. Kai ore pasklido muilo burbulai, Kalėdų Senelis atsisveikino su vaikais ir pažadėjo sugrįžti.

Šis netikėtas susitikimas darželyje, nors ir vyksta vasaros pradžioje, kelia klausimus apie Kalėdų Senelio darbo specifiką ir pasiruošimą šventėms. Nors iki šv. Kalėdų liko daugiau nei 3 savaitės, Kalėdų Seneliai vizitus po darželius pradeda gerokai anksčiau, kad spėtų aplankyti visus vaikus. Renginių organizatorius ir vedėjas Tomas Ratautas portalui tv3.lt teigė, kad visa savaitė prieš Kalėdas jau būna užsakyta nuo praėjusių metų, o pati intensyviausia savaitė būna paskutinį penktadienį ar ketvirtadienį prieš Kūčias, kai dauguma darželių pageidauja Kalėdinės šventės. Vaikų kalėdinės programos darželiuose prasideda kasdien nuo gruodžio antros savaitės.
Kalėdų Senelio Darbo Užkulisiuose
T. Ratauto teigimu, Kalėdų Senelio darbas darželiuose prasideda nuo 10 valandos ryto ir tęsiasi iki 19 valandos. „Atsivežam ryte aparatūrą, susijungiam ir pradedam. Sutinkam per dieną po 6-7 vaikų grupes, kas valandą ir be sustojimo,“ - pasakojo jis, pabrėždamas, kad šventines programas darželiuose veda vienas, jam talkina tik asistentė, kuri rūpinasi muzikos įjungimu ir išjungimu.

Kainos, Pasiruošimas ir Geografija
Kainos už Kalėdų Senelio pasirodymą šiemet svyruoja nuo 80 iki 100 eurų vienai grupei. Jei darželiai pageidauja mokėti ne už grupę, o už vaiką, kaina tariama apie 4.5 euro. T. Ratautas atkerta kritikams, kad „pigių ir kokybiškų dalykų - nėra“. Jis pabrėžia, kad kasmet reikia investuoti į aprangą, muzikos įrašus, kurti scenarijus, ir tai nepriklauso nuo programos trukmės - ar 10 minučių, ar pusvalandis, profesionaliam pasiruošimui tai nieko nekeičia. Jau 30 metų Kalėdų Seneliu dirbantis kaunietis sulaukia užsakymų ne tik savo mieste, bet ir Vilniuje, kur mokama daugiausiai, bei Šiauliuose. „Važiuojame visur, kur kviečia, tik stengiamės, kad per vieną dieną nereikėtų keliauti po skirtingus darželius. Didmiesčiuose tai užima daug laiko, o dar jeigu prastos oro sąlygos, mašinų spūstys, tai ir į šventę galima pavėluoti,“ - kalbėjo jis.
Alvydas Juodviršis, taip pat ne vieną dešimtmetį dirbantis Kalėdų Seneliu, teigia, kad atsakingai dirbančius kalėdinių renginių organizatorius ir vedėjus žmonės išgraibsto jau prieš pusmetį, todėl jo darbotvarkėje iki Kalėdų belikę vos vienas kitas laisvas vakaras. Jo teigimu, Kalėdų Senelio pasirodymas vaikų darželiuose tėvams gali kainuoti nuo 5 iki 10 eurų už vaiką, priklausomai nuo pasiruošimo lygio. Jo komanda, kurią sudaro personažas ir garso režisierius, naudoja specialų apšvietimą, o šiemet į pasirodymus įtraukia ir vaizdo projekcijas su sukurtus filmukais, sukurdama interaktyvų spektaklį.
Kaip atrodo Kalėdų senelis?
Tėvų Nuomonės ir Alternatyvūs Šventės Scenarijai
Pasitaiko ir tokių darželių vadovų, kurie siūlo Kalėdų Senelį suvaidinti tėvams, tačiau, anot profesionalų, tai didelė rizika, norint sukurti gražią šventę. Tėvų išlaidos ir nuomonės skiriasi. Vilniuje gyvenantys tėvai praneša, kad už šventinę programą teks pakloti nuo 20 iki beveik 30 eurų už vaiką, įskaitant auklėtojų dovanas, bet ne vaikų dovanas ir vaišes. Klaipėdos mamos mini 20-25 eurus už vaiką, o Alytuje ir Šilalėje - apie 10 eurų.
Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė stebisi tokiomis kainomis: „Kai pradėjo sakyti kainas, man plaukai pasišiaušė. Vien tik už Kalėdų Senelio programą - po 10 eurų. Man lengvas šokas. Kokia tai turi būti programa, kad vienam vaikui tiek kainuotų?“ Ji skaičiuoja, kad viena programa, kainuojanti 10 eurų vaikui, per dieną, sutinkant 7 grupes po 15 vaikų, gali atnešti virš 1000 eurų pajamų.
Dėl kylančių kainų tėvai ieško alternatyvių šventės kūrimo būdų. Kai kurios grupės keliauja į teatrus ar kalėdinius spektaklius, kiti tėvai patys organizuoja šventes, dalijasi dovanomis ir skiria daugiau dėmesio vieni kitiems, suprasdami, kad svarbiausia dovana yra laikas kartu. A. Zarambienė primena, kad ne visoms šeimoms Kalėdos yra džiugi šventė, o finansinis laikotarpis - tikras iššūkis.
Alternatyvūs Šventės Scenarijai ir Vaikų Lūkesčiai
Nors straipsnyje pagrindinė tema yra Senelis Šaltis ir vasara darželyje, pateikta informacija apie Kalėdų Senelio paslaugų kainas ir tėvų reakcijas natūraliai veda link diskusijos apie alternatyvius šventės scenarijus ir vaikų lūkesčius. Organizuojant vaikų gimtadienius ar kitas šventes, svarbu atsižvelgti į vaikų norus, pakviesti jų draugus, planuoti optimalią trukmę (2-3 valandos), turėti planą B blogu oru ir atsižvelgti į vaikų mitybos ypatumus.
Apklausos rodo, kad vaikai gimtadienio šventėje tikisi savo mėgstamų valgių (63%), superherojų apsilankymo (56%) bei pripučiamų lauko batutų (44%). Taip pat dominuoja specifinės tematikos, pavyzdžiui, vienaragiai (46%) ar kompiuterinių žaidimų herojai (41%). Planuojant šventę, tėvai sudaro svečių sąrašą (58%), sugalvoja veiklas (58%) ir sudėlioja valgių sąrašą (57%). Vis dėlto, 78% tėvų jaučia stresą organizuodami vaikų šventes.
Pramogos vaikų šventėse gali būti įvairios: animatorius, pripučiamas batutas, saldumynai, muilo burbulai, nealkoholiniai kokteiliai. Vasaros metu populiarėja šventės gamtoje, mobilūs kokteilių barai, hyperaktyvus linksmadienis, muilo burbulų fiesta ar saldainių pinjatos.
Baltiškos Tradicijos ir Tapatumo Puoselėjimas
Viena iš alternatyvių švenčių organizavimo krypčių yra orientacija į lietuviškas tradicijas. Šeimos centro įkūrėja Alina Sinicė pasakojo apie idėją vaikus auklėti pagal baltiškas tradicijas, pastebėjusi, kad tokio darželio Lietuvoje nėra. Ji pabrėžia, kad šeima yra svarbiausia vaiko socializacijos ląstelė, perduodanti vertybes ir tradicijas.
Jos vadovaujamame darželyje vaikai per dailę, muziką, teatrą ir pasakas, sekamas prie židinio, supažindinami su senolių išmintimi, pasauliu ir tuo, kas gera Lietuvoje. Pavyzdžiui, piešiant saulę, kalbama ne tik apie jos reikšmę, bet ir apie tai, ką ji reiškė protėviams. Pastebima, kad pažindami šeimos, giminės, bendruomenės ir tautos tradicijas, vaikai giliau suvokia savo tapatumą, perima patirtį ir formuojasi nuostatos, skatinančios gerbti ir puoselėti tradicijas. Kalendorinių švenčių šventimas ir papročių pažinimas leidžia vaikams pajusti gamtos ritmą ir laiko tėkmę.
A. Sinicė pastebi vaikų išsiblaškymą ir išsibalansavimą, kurį sukelia daugybė tarptautinių, kosmopolitinių dalykų, stokojant ritmo ir supratimo apie gamtos ciklą. „Trūksta pagrindinių akcentų, kuriuos ir norime sudėlioti. Per visas tradicijas ir simbolius vaikams aiškiname apie gamtą, pasaulėžiūrą, santykius šeimoje. Tada vaikui lengviau suvokti pasaulį. Tradicijos ir senovinės vertybės - labai geras būdas vaikui perteikti pasaulį,“ - teigė ji.

Šeimos centras jau pasipuošė kalėdiniais papuošimais, tačiau jie skiriasi nuo įprastinių: eglutės papuoštos natūraliais dirbiniais iš molio, šiaudų, vaikų darytais popieriniais papuošimais. „Svarbiausia šventėje yra žmonės ir jų atnešta nuotaika,“ - šyptelėjo A. Sinicė. Saulėgrįžos šventėje netrūko tradicinių užsiėmimų, bet ir mažai girdėtų tradicijų, pavyzdžiui, Blukio deginimo. Blukio vilkimas ir deginimas yra senovės lietuvių tradicija, simbolizuojanti kalėjimą, į kurį surenkamos visos nesėkmės, kad jos išnyktų ir metų pradžia būtų švari.
Kalėdų šventėje vaikams dovanas atnešė ne raudonai baltas Kalėdų Senelis, o lietuviškasis Kalėda. „Jis visai kitaip atrodo, šneka. Mes norime prikelti užmirštąjį lietuviškąjį Kalėdą, ir gal kiek pabėgti nuo Santa Klauso, Šv. Mikalojaus įvaizdžio. Mūsų lietuviškasis Kalėda yra apsirengęs žemiškų spalvų drabužiais, su kailiais, padabinta varpeliais lazda,“ - apibūdino moteris. Kadangi Kalėda dovanų nenešdavo, o priešingai - išsakęs palinkėjimus, jas priimdavo, šventėje buvo laikomasi panašių tradicijų. Kalėda vaikams atneša riestainių ir riešutų, simbolizuojančių grįžusią šviesą, saulę, šilumą. Dovanėlės - labai simbolinės, neįprastos. Tokiu būdu, net ir susiduriant su suaugusiųjų pasaulio komercializacija ir išlaidomis, svarbu išlaikyti švenčių prasmę ir puoselėti tautines vertybes.