Pediatrai sutaria, kad nuo maždaug 6 mėnesių amžiaus kūdikių geležies atsargos, sukauptos dar motinos pilvelyje, ima sparčiai mažėti. Todėl apie 5-6 mėnesių amžiaus, po to, kai vaikas jau yra išbandęs įvairias daržoves ir kruopas, į jo mitybos racioną rekomenduojama įtraukti mėsą. Geležis, esanti mėsoje, yra daug lengviau pasisavinama nei iš kitų maisto produktų, o šis svarbus elementas aprūpina ląsteles deguonimi ir apsaugo organizmą nuo mažakraujystės.
Mėsos vartojimo rekomendacijos vaikams: kiekis ir dažnumas
Kasdien kūdikiai turėtų suvalgyti apie 20-30 gramų mėsos, o vyresni vaikai - iki 100 gramų per dieną. Tiksliau kalbant, 5-6 mėnesių amžiaus vaikams rekomenduojama 20-30 g mėsos per dieną, 6-7 mėnesių amžiaus - 30-50 g, o vyresniems vaikams - iki 100 g. Kuo vaikas vyresnis, tuo didesnį kiekį mėsos galima jam duoti, tačiau svarbu nepersistengti, kad nebūtų apsunkinti vaiko inkstai.
Kaip išgryninti mėsą
Vertingiausios mėsos rūšys kūdikiams ir mažiems vaikams
Tiek dietologai, tiek gydytojai pediatrai sutaria, kad renkantis mėsą kūdikiui, svarbiausias kriterijus turėtų būti jos ekologiškumas, o ne gyvūno rūšis. Būtų idealu, jei mėsa būtų iš gyvūno, kuris augintas be antibiotikų, pesticidų ir nebūtų sirgęs. Pediatrai dažniausiai rekomenduoja pradėti primaitinti kūdikius veršiena arba triušiena. Vėliau į mitybos racioną galima įtraukti ir kitas mėsos rūšis, jas periodiškai kaitaliojant: vieną dieną duoti veršienos, kitą - kalakutienos, dar kitą - triušienos ir pan. Kalbant apie kiaulieną ar jautieną, šių mėsos rūšių rekomenduojama naudoti tik liesą ir vartoti jas rečiau, nes jos yra gana sunkiai virškinamos. Jokiu būdu mažyliams negalima duoti rūkytų produktų, lašinių ar įvairiuose marinatuose paruoštų mėsos produktų, nes jų skrandukai dar labai jautrūs.
Nors kai kurie specialistai teigia, kad kiauliena gali būti lengvai pasisavinama, ir tai, kad vaikams riebalų kiekis nėra ribojamas, todėl nebūtina net visų riebaliukų nupjauti, verta atminti, kad kuo riebesnė mėsa, tuo mažiau joje būna būtinųjų organizmui baltymų. Taigi, jei tik turite galimybę, rinkitės natūraliai augintų gyvūnų mėsą.
Žvėrienos tinkamumas kūdikiams
Pasak specialistų, žvėriena nėra tinkamiausia mėsa pirmam primaitinimui, nes ji yra kieta ir sunkiau pasisavinama. Be to, ji pirmiausia turi būti patikrinta veterinariniu būdu. Tinkama ir stirniena, elniena, nutrijos mėsa, tačiau mažai kas turi galimybių ją įsigyti.
Mėsos paruošimo būdai kūdikiams
Mėsą kūdikiams paprasčiausia išvirti puode arba troškinti garuose, atskirai nuo daržovių. Nuo 1 metų amžiaus į vandenį galima įdėti druskos. Išvirus mėsą reikia sumalti į vientisą masę be gumuliukų. Kai vaikas pradeda kramtyti, mėsą galima malti šiek tiek rupiau arba pjaustyti mažais gabaliukais. Tuomet ją reikia sumaišyti su daržovių koše, pagardinant sviesto gabalėliu ar lašeliu aliejaus. Geriausia naudoti nerafinuotą, šalto spaudimo alyvuogių, saulėgrąžų ar linų sėmenų aliejų. Aliejus ar sviestas padeda vaiko organizmui pasisavinti ląstelieną. Ilgainiui mėsą galima maišyti ne tik su daržovėmis, bet ir su kruopomis.
Kad išvirtos mėsos maistingumas išliktų kuo didesnis, jos prieš virimą nemirkykite. Mėsą virkite stambesniais gabalais, bet jie turi būti visiškai apsemti vandeniu. Kai mėsa smulkiau supjaustoma, daugiau maisto medžiagų pereina į vandenį. Mėsą dėkite į verdantį sūrų vandenį (8 g druskos 1 litrui vandens). Įdėjus mėsą, kurį laiką vanduo nustoja virti, bet nereikia didinti liepsnos. Mėsą virkite ant silpnos ugnies, matomas virimas (kunkuliavimas) neturi būti intensyvus. Taip verdant, į vandenį mažiau prasisunkia tirpių baltymų.
Veršieną virkite apie 60 minučių, jauną vištieną (viščiuką), triušieną - apie 45 minutes, jautieną ir seną paukštieną - 2,5-3 valandas. Gerai išvirta mėsa yra minkšta, bet neištižusi.
Atšildytos mėsos negalima pakartotinai užšaldyti. Nedideli mėsos gabaliukai (apie 100 g) kambario temperatūroje atšyla per 2-3 valandas. Atšildomą mėsą laikykite verdančiu vandeniu perlietoje lėkštelėje. Nedera mėsos atšildyti karštame vandenyje ar mikrobangų krosnelėje. Atšildytos mėsos nemirkykite vandenyje, tik nuplaukite tekančiu vandeniu, nuimkite plėves, riebalus, pašalinkite sausgysles.
Mažyliams iki 8-9 mėnesių amžiaus rekomenduojama mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes jų virškinimo sistema dar neišsivysčiusi. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos.
Vaikai iki trejų metų amžiaus vis dar pavargsta ilgai kramtyti. Nors juos to mokyti reikia, tačiau vis dėl to rekomenduojama gaminti maltinukus. Verčiau suaugusiems prisitaikyti prie tokio gaminimo būdo, nei vaikus versti valgyti suaugusių gaminamus sunkiai kramtomus gaminius. Dar vienas būdas, puikiai tinkantis ir vaikams, ir suaugusiems, tai ilgas kepimas orkaitėje (130-150 °C temperatūroje) apie tris valandas ar ilgiau, priklausomai nuo mėsos rūšies ir gabalo dydžio. Tokiu būdu mėsa tampa labai minkšta. Panašus, bet dar geresnis būdas - ilgai virti.
Mėsos ir daržovių ar kruopų santykis
Svarbiausia, kad mažylis gautų bent 30-40 g (vyresni - ir daugiau) mėsos kasdien. Mėsos ir daržovių ar kruopų santykis košėje nėra itin svarbus; reikėtų įvairiai maišyti košes ir ieškoti mažylio mėgstamų skonių derinių. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.
Ką daryti, jei vaikas atsisako valgyti mėsą?
Pirmą kartą duodami paragauti mėsos, turėtumėte atsižvelgti į tai, ar kūdikio gomurys yra jautrus. Mažyliui, kuris vos pajutęs šaukštelį prie liežuvio žiaukčioja, mėsą reikia sumalti iki grietinės tirštumo. Jeigu gomurys nėra toks jautrus ir vaikas gerai ryja tirštą maistą, mėsa gali būti malta šiek tiek rupiau, gali būti likę nedidelių gumuliukų. Kad mažylis neįspringtų valgydamas mėsą, rekomenduojama jį užpilti trupučiu nuoviro, kuriame virė mėsa, išmaišyti ir duoti paragauti tokios mėsos tyrelės. Taip kūdikis ne tik sužinos mėsos skonį, bet ir gaus daugiau jam reikalingos geležies ir cinko. Įmaišius mėsos į kruopų ar daržovių tyrę, vaikutis mėsos suvalgys mažiau.
Jei kūdikis, kuriam duodate mėsos, bando ją išstumti iš burnytės, tuomet nerekomenduojama jos kišti per prievartą. Tiesiog pabandykite išvirti kitos rūšies mėsos. Jeigu ir šios nenorės, kurį laiką dėkite po lašelį mėsos tyrelės į kūdikio mėgstamą maistą ir palaipsniui didinkite jos kiekį.
Jei vaikelis kelis kartus iš eilės griežtai atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite vėliau.
Daug kur galima rasti rekomendacijas duoti mėsą kasdien. Tačiau, nepamirškime, kad dar yra žuvis, kiaušiniai, rūgštaus pieno produktai. Taigi, sudarius įvairų meniu, mėsą vaikai valgys tikrai rečiau nei kartą per dieną. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu. Mano nuomone, blogas pasirinkimas, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, o kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau. Išimtis - pirmieji primaitinimai, kai vienu kartu mažylis suvalgo per mažą kiekį mėsos, kad patenkintų baltymų, geležies, cinko ir kitų reikalingų medžiagų poreikį. Tuomet galima tokią pačią daržovių ir mėsos tyrę duoti ir kelis kartus per dieną.
Tyrelių ir pieno mišinukų ypatumai
Maistas kūdikiams dažnai apima košes ir tyreles, kurių yra tikrai įvairių. Renkantis tinkamą variantą, pravartu atsižvelgti į produkto sudėtį bei skonį. Dauguma tyrelių ir košių pagamintos iš vaisių, kai kurios - iš daržovių. Visgi, šių nepatariama naudoti pernelyg dažnai, nebent jas ruošiate patys. Pirktines tyreles geriausia vartoti tik tuomet, kai to tikrai reikia, pavyzdžiui, kelionių metu. Pirmiausia pravartu pradėti nuo daržovių ir vaisių, tokių kaip bananų, obuolių, morkų ar bulvių produktai. Kiek vėliau į vaiko mitybą galima įtraukti ir tokias tyreles, kurių sudėtyje yra mėsos, kiaušinių bei pieno. Žinoma, pirkdami visuomet atsižvelkite į pasirinkto produkto galiojimo datą. Jeigu vienu metu vaikas nesuvalgo visos tyrelės, indelį uždarykite ir įdėkite į šaldytuvą, tačiau jis ten neturėtų užsibūti ilgiau nei 3 paras.
Kūdikių maistas taip pat apima pieno mišinukus, kuriuos galima skirstyti į 3 pagrindines rūšis: sausus, paruoštus vartoti ir skystus koncentruotus. Sausi mišinukai yra pati populiariausia forma, pigiausia ir turinti ilgiausią galiojimo laiką, tačiau juos paruošti užtrunka. Paruošti vartoti mišinukai yra patogiausi, jų nereikia ruošti, todėl kūdikį galima maitinti iš karto, tačiau jie yra brangūs ir turi trumpą galiojimo laiką. Skysti koncentruoti mišiniai yra viduriukas tarp šių variantų - pigesni už paruoštus vartoti, bet brangesni už sausus, tereikia atskiesti vandeniu.
Renkantis tinkamą pieno mišinuką, pravartu atsižvelgti į produkto sudėtį. Puiku, jei jis praturtintas įvairiais vitaminais ir mineralais. Kai kuriuose mišiniuose gausu gerųjų bakterijų, naudingų kūdikio virškinimui. Tokie produktai įprastai pagaminti iš skirtingų baltymų. Pavyzdžiui, karvės pieno išrūgų mišinukas yra lengviau virškinamas, todėl tiks jaunesniems kūdikiams. Kazeino baltymų mišinukai gali būti alternatyva, jei pienas turi specifinį kvapą. Svarbu atsižvelgti į konkrečius kūdikio poreikius, pavyzdžiui, jei jis netoleruoja laktozės, reikėtų įsigyti sojos pieno mišinius. Tačiau, jei kūdikis alergiškas ir sojai, rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Taip pat yra mišinių, sukurtų specialiai neišnešiotiems arba turintiems įvairių sveikatos problemų mažyliams.
Kada ir kokius produktus įvesti į kūdikio mitybą?
Nuo 6-7 mėnesių amžiaus kūdikiui galima duoti paragauti termiškai apdorotų ir sutrintų daržovių, tokių kaip bulvės, morkos, moliūgai. Vėliau reikėtų įvesti kiek daugiau rūgšties turinčių produktų, pavyzdžiui, pomidorų, maždaug nuo 9 mėnesio. Teigiama, kad iki pirmojo gimtadienio vaikas įprastai gali valgyti visas daržoves, atsižvelgiant į galimas alergines reakcijas.
Vaisius vaikui geriausia duoti saikingai. Geriausia pradėti nuo bananų, slyvų, kriaušių, obuolių. Vėliau galima įvesti persikus, arbūzus, vyšnias ar braškes. Citrusinius vaisius dažniausiai patariama duoti tik nuo pirmojo gimtadienio.
Praktiškai visas grūdines kultūras galima įvesti vos pradėjus primaitinti. Patariama pradėti nuo ryžių, grikių ir avižų.
Kur pirkti mėsą kūdikiui?
Mėsą, ypač skirtą vaikams, geriausia pirkti parduotuvėse. Svarbu, kad perkama mėsa būtų patikrinta veterinarų ir tinkamai laikoma iki pardavimo (šaldytuvuose). Perkant nepatikrintą mėsą didelė rizika užsikrėsti trichinelioze.
Kai kurie tėvai teigia, kad turguje mėsa atrodo patikimiau, nes perkama tiesiai iš ūkininko, galima pasiklausti apie auginimo sąlygas. Taip pat turguje esą didesnis pasirinkimas, geresnė kokybė ir galima pasiderėti. Tėvai, perkantys parduotuvėse, atkreipia dėmesį į produktus su „sveikas pradas“ ženklu.
Nepriklausomai nuo to, kur perkate mėsą, svarbiausia užtikrinti jos kokybę ir tinkamą paruošimą. Rinkdamiesi mėsą, atkreipkite dėmesį į gyvūno amžių ir mėsos liesumą - kuo jaunesnio gyvūno mėsa ir kuo ji liesesnė, tuo lengviau ji pasisavinama.
Atkreipkite dėmesį, kad tai yra bendros rekomendacijos. Kiekvieno vaiko mitybos poreikiai yra individualūs, todėl visada verta pasikonsultuoti su gydytoju ar dietologu.