Motyvacijos Testas Ikimokyklinio Ugdymo Studijoms: Kelias į Pedagoginę Misiją

Ikimokyklinis ugdymas - tai ne tik pirmasis, bet ir vienas svarbiausių vaikų ugdymo etapų, apimantis laikotarpį nuo gimimo iki penkerių ar šešerių metų. Šis etapas orientuojasi į saugios, žaidimu grįstos aplinkos kūrimą, kurioje formuojasi patys pirminiai socialiniai, emociniai, kalbiniai ir fiziniai vaiko įgūdžiai. Norint užtikrinti aukštą ugdymo proceso kokybę, itin svarbu atidžiai atrinkti motyvuotus ir kompetentingus pedagogus. Vienas iš efektyvių būdų įvertinti būsimų pedagogų tinkamumą šiai atsakingai profesijai yra motyvacijos testas ikimokyklinio ugdymo studijoms. Šiame straipsnyje gilinamasi į motyvacijos testo svarbą, jo struktūrą, tikslus, taip pat analizuojami veiksniai, motyvuojantys asmenis rinktis pedagogo profesiją ir kaip ši motyvacija gali būti vertinama bei puoselėjama.

Motyvacijos Testo Tikslai ir Svarba

Pagrindinis motyvacijos testo tikslas - įvertinti stojančiųjų į pedagogines studijas motyvaciją ir tinkamumą mokytojo profesijai. Šis testas padeda atskleisti, ar būsimi pedagogai pasižymi pakankamu entuziazmu, atsakomybe ir gebėjimais, reikalingais dirbant su vaikais. Stojantieji, užsiregistravę į ugdymo mokslų programas, turėjo laikyti motyvacijos įvertinimo testą. Būsimi studentai raginami nesibaiminti šio testo. Svarbiausia - laiku užsiregistruoti internetu, nelaukti, kol bus įteiktas brandos atestatas, ir būtinai atvykti laikyti motyvacijos įvertinimo testą pasirinktame mieste (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose). Registracija prasidėjo birželio 1 d. ir tęsis tol, kol iki stojančiojo pasirinktos motyvacijos įvertinimo testo laikymo datos liks ne mažiau kaip 24 valandos.

Šis testas yra ne tik atrankos įrankis, bet ir galimybė patiems stojantiesiems giliau pažvelgti į savo pasirinkimą ir jo motyvus. Jis padeda suprasti, ar pedagoginė karjera iš tiesų atitinka jų asmeninius lūkesčius ir vertybes.

Motyvacijos Testo Struktūra ir Vertinimo Metodika

Motyvacijos įvertinimo testą sudaro dvi pagrindinės dalys: struktūruota nestandartizuota apklausa raštu ir pusiau struktūruotas pokalbis.

Apklausa Raštu

Apklausos raštu metu visiems stojantiesiems pateikiami trys vienodi klausimai. Stojančiųjų prašoma:

1. Pagrįsti numatomos mokytojo profesijos pasirinkimą: Šis klausimas leidžia įvertinti stojančiojo supratimą apie pedagogiko profesijos specifiką, jo asmeninius motyvus ir vertybes, susijusias su mokytojo darbu. Svarbu ne tik deklaruoti norą mokyti, bet ir argumentuotai paaiškinti, kodėl būtent ši profesija yra artima ir svarbi.
2. Aptarti situaciją, kurioje susidūrė su žmonių įvairove (asmenų skirtybėmis): Šis klausimas skirtas įvertinti stojančiojo gebėjimą priimti ir suprasti skirtingus žmones, jo požiūrį į įvairovę, toleranciją ir socialinius įgūdžius. Dirbant su vaikais, ypač svarbu gebėti bendrauti su įvairių socialinių, kultūrinių, etninių aplinkų atstovais.
3. Papasakoti apie savo veiklą mokykloje ir (ar) kitose bendruomenėse: Šis klausimas atskleidžia stojančiojo aktyvumą, iniciatyvumą, patirtį komandiniame darbe, lyderystės gebėjimus ir norą prisidėti prie bendruomenės veiklos. Dalyvavimas įvairiose veiklose ugdo atsakomybę ir organizuotumo įgūdžius.

Šie klausimai padeda išsamiai įvertinti stojančiųjų motyvaciją, socialinius įgūdžius, patirtį ir požiūrį į pedagoginę veiklą.

Pusiau Struktūruotas Pokalbis

Pusiau struktūruotas pokalbis suteikia galimybę giliau išanalizuoti stojančiųjų raštu pateiktus atsakymus, patikslinti neaiškius momentus ir įvertinti jų asmenines savybes, kurios ne visada gali būti atskleistos raštu. Pokalbio metu vertinamas komunikabilumas, empatija, gebėjimas konstruktyviai spręsti problemas, pasitikėjimas savimi ir gebėjimas bendrauti su pašnekovu. Tai svarbu siekiant suprasti, ar kandidatas gebės užmegzti ryšį su vaikais, jų tėvais ir kolegomis.

Motyvacijos Įvertinimo Rezultatai ir Jų Reikšmė

2019 m. stojantieji, užsiregistravę į ugdymo mokslų programas, turėjo laikyti motyvacijos įvertinimo testą. Iš viso testą laikė 1953 asmenys. Džiugu, kad didžioji dalis - 1302 stojantieji - surinko maksimalius 2 balus, 620 laikiusiųjų gavo 1 balą, o tik 31 laikantysis gavo 0 balų. Tai rodo, kad dauguma kandidatų į pedagogines studijas yra motyvuoti ir tinkamai pasiruošę. Motyvacinio testo nelaikę norintys pedagogiką studijuoti asmenys prarado galimybę pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas. Taigi, 1953 stojantieji į pedagogines studijas pretendavo į 1200 studento krepšelių, kas pabrėžia konkurenciją ir atrankos svarbą.

Šie rezultatai leidžia daryti išvadą, kad stojantieji, kurie aktyviai domisi pedagogikos studijomis ir dalyvauja atrankos procese, paprastai yra geriau motyvuoti ir labiau pasirengę studijoms.

Veiksniai, Motyvuojantys Rinktis Pedagogo Profesiją

Žmogaus profesinės veiklos rezultatai iš esmės priklauso nuo jo požiūrio į pasirinktą profesiją ir jos pasirinkimo motyvacijos. Pedagogiko profesija, dėl savo socialinės ir asmeninės svarbos, ryškiai išsiskiria iš visų kitų. Ji yra pašaukta ugdyti, brandinti žmogų visoms profesijoms, specialybėms, pareigybėms ir postams. Ši profesija reikalauja ne tik teorinių žinių, bet ir ypatingų asmeninių savybių bei nuolatinio pasiruošimo pamokoms, pedagoginiam darbui.

Asmeninės Savybės

Asmeninės savybės yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių pedagogo sėkmę:

• Poreikiai, potraukiai ir interesai: Nuoširdus noras dirbti su vaikais, padėti jiems augti, tobulėti ir atrasti save yra esminis motyvuojantis veiksnys.
• Gabumai ir intelektas: Gebėjimas suprasti vaikų poreikius, efektyviai mokyti, įkvėpti ir skatinti jų smalsumą yra būtinas.
• Charakteris ir temperamentas: Kantrybė, empatija, nuoširdumas, komunikabilumas ir gebėjimas ramiai bei konstruktyviai valdyti konfliktus yra nepakeičiami pedagogo bruožai.
• Tikslai ir vertybinės nuostatos: Noras prisidėti prie visuomenės gerovės, ugdyti sąmoningus, kritiškai mąstančius ir kūrybingus asmenis suteikia profesijai prasmę.

Socialiniai Veiksniai

Be asmeninių savybių, svarbų vaidmenį atlieka ir socialiniai veiksniai:

• Mokytojo autoritetas: Teigiamas pedagogo pavyzdys, jo profesionalumas ir įtaka mokiniams gali tapti stipriu motyvuojančiu veiksniu.
• Šeimos tradicijos: Jei šeimos nariai dirba švietimo srityje, tai gali turėti įtakos asmens pasirinkimui ir požiūriui į pedagogiko profesiją.
• Visuomenės poreikiai: Didėjantis poreikis kvalifikuotiems pedagogams, galintiems užtikrinti kokybišką ugdymą, skatina jaunus žmones rinktis šią sritį.

Be tiesiogiai su ikimokykliniu ugdymu susijusių programų, Kaune stojantieji taip pat kviečiami rinktis Švietimo ir informacinių technologijų, Religijos pedagogikos studijų programas bei visas Mokomojo dalyko pedagogikos specializacijas. Tai rodo studijų įvairovę ir galimybes pasirinkti tinkamiausią kryptį.

Ugdymo Metodai Ikimokyklinio Ugdymo Įstaigose

Ugdymo metodai ikimokyklinio ugdymo įstaigose turėtų būti orientuoti į vaiko individualumą, jo poreikius ir unikalius interesus. Tai reiškia, kad pedagogas turi sugebėti prisitaikyti prie kiekvieno vaiko, skatinti jo savarankiškumą ir kūrybiškumą.

Žaidimai ir Edukacinės Veiklos

Žaidimai yra pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaikų veikla, per kurią jie mokosi, pažįsta pasaulį ir bendrauja.

• Integruotos veiklos: Pavyzdžiui, "Įprastas pyrago kepimas gali tapti puikia integruota edukacine veikla. Bandydami su tėvelių pagalba perskaityti receptą, vaikai susipažįsta su raidėmis, mokosi skaičiuoti pyragui reikalingus kiaušinius, pasverti miltus. Laukdami kol iškeps pyragas, vaikai taip pat susipažįsta su laikrodžiu. Serviruodami stalą, paprašykite vaiko kiekvienam šeimos nariui sukurti vardinę kortelę su pirmąja vardo raide ar visu vardu“. Tokios veiklos ne tik lavina praktinius įgūdžius, bet ir ugdo sąvokas, susijusias su matematika, skaitymu ir bendravimu.
• Veiklos gamtoje: "Keliaudamas vaikas mato užrašus ir juos skaito, mato medžius - juos skaičiuoja, aiškinasi jų pavadinimus, lygina, kuris aukštesnis ar žemesnis, kuo skiriasi krūmas nuo medžio, stebi paukščius, klausosi jų balsų. Žygiuose gamtoje ieškokite gamtos dovanų - lapų, kaštonų, gilių, akmenukų, juos parsineškite ir vėliau panaudokite žaidimui ar rankdarbiams. Svarbu atkreipti vaiko dėmesį į gamtoje vykstančius procesus, jam pasakoti apie juos ir taip kurti glaudų santykį.“ Veiklos lauke ne tik skatina fizinį aktyvumą, bet ir ugdo gamtosauginį sąmoningumą bei stebėjimo įgūdžius.
• Ilgalaikiai žaidimai: Priešmokyklinio amžiaus vaikams tai puiki proga mokytis planuoti veiklas, prisiimti atsakomybę, laikytis susitarimų. Patariama pradėti žaisti ilgiau trunkančius žaidimus, vėliau prie jų sugrįžti ir tęsti, patiems laikytis susitarimų ir skatinti tai daryti savo vaiką. Tai ugdo kantrybę, atkaklumą ir gebėjimą siekti tikslo.

Pagarbos Atmosfera ir Personalizuotas Ugdymas

• Pagarbos Atmosfera: „Pažinimo medžio“ pedagogė A. Račiuvienė įsitikinusi: ypač svarbu vaikus auginti pagarbos atmosferoje. Būtent šiame amžiuje vaikams verta diegti suvokimą, kad visi, net suaugusieji, klysta, svarbu mokyti nesmerkti suklydusio žmogaus. Tėvai ir pedagogai šiame procese vaidina kertinį vaidmenį ne tik taikydami ugdymo metodus, bet ir demonstruodami asmeninį pavyzdį. Tokia aplinka skatina vaikų pasitikėjimą savimi ir gebėjimą priimti klaidas kaip mokymosi dalį.

• Personalizuotas Ugdymas: Edukologė dr. Ramunė Burškaitienė pateikia devynis žingsnius, nuo ko pradėti, norint pritaikyti personalizuotą mokymą priešmokyklinio amžiaus vaikams:

  1. Žvelgti į pasaulį vaiko akimis ir būti vaiku kartu su juo.
  2. Parodyti prasmę.
  3. Aktualizuoti ugdymo turinį.
  4. Kontekstualizuoti ugdymo turinį.
  5. Susieti ugdymą su kasdienybe.
  6. Skatinti motyvaciją.
  7. Ugdyti gebėjimą veikti.
  8. Organizuoti komandinį mokytojų darbą.
  9. Naudoti tinkamas priemones.

Personalizuotas ugdymas užtikrina, kad kiekvienas vaikas gauna jam reikalingą dėmesį ir paramą, atsižvelgiant į jo individualius poreikius, gebėjimus ir mokymosi tempą.

Ikimokyklinio ir Priešmokyklinio Ugdymo Skirtumai

Svarbu suprasti skirtumus tarp ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, kadangi tai skirtingi, bet glaudžiai susiję ugdymo etapai.

• Ikimokyklinis ugdymas: Tai vaiko pažindinimas su aplinkiniu pasauliu per žaidimus ir tyrinėjimą, be jokio spaudimo ar vertinimo. Jis apima laikotarpį nuo gimimo iki 5-6 metų. Pagrindinis tikslas - sudaryti sąlygas visapusiškai vaiko raidai žaidimo forma.
• Priešmokyklinis ugdymas: Tai tarsi tiltas tarp darželio ir mokyklos, skirtas vaikams, sulaukusiems 5 arba 6 metų, ir trunkantis vienerius metus. Šio etapo tikslas - parengti vaiką mokykliniam gyvenimui, ugdyti jo mokymosi įgūdžius, savarankiškumą ir socialinius gebėjimus.

7 strategijos, kaip paskatinti ikimokyklinio amžiaus vaikus daryti tai, ko norite jūs! Tai gali apimti pozityvų sustiprinimą, aiškių taisyklių nustatymą, pasirinkimo suteikimą ir bendradarbiavimą su vaiku.

Tyrimo Tikslas ir Metodai Pedagogų Motyvacijai

Tyrimo tikslas - atskleisti ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogų motyvaciją dirbti ir ją lemiančius veiksnius bei problemas. Tyrimo uždaviniai apima:

1. Teoriškai pagrįsti motyvacijos sampratą.
2. Empiriškai nustatyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogų darbo motyvaciją.

Tyrimui atlikti pasitelkti šie metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa raštu, interviu, kiekybinė ir kokybinė duomenų analizė. Toks kompleksinis metodų taikymas leidžia gauti išsamų ir patikimą vaizdą apie pedagogų motyvaciją.

Studentų Akademinės Motyvacijos Skalė (SAMS 21)

Akademiniame pasaulyje studentų motyvacija, arba jos stoka, visada buvo aktuali tema. Šiandien motyvacija išlieka svarbiu veiksniu, turinčiu įtakos mokslo pasiekimams. Siekiant atliepti šį motyvacijos stokos iššūkį, XX amžiaus pabaigoje buvo sukurta ir įdiegta „Studentų akademinės motyvacijos skalė (SAMS 21)“. Ši skalė yra vertinga priemonė, padedanti suprasti esminius studentų motyvacijos faktorius.

Skalės Sukūrimo Istorija ir Tikslai

SAMS 21 (toliau - Skalė) kūrimą (1998 m.) lėmė besikeičiantys aukštojo mokslo poreikiai ir studentų ypatumai. Tarptautinė mokslo bendruomenė inicijavo SAMS 21 sukūrimą siekdama pabrėžti studentų motyvacijos reikšmę ir nustatyti objektyvų, tolygų vertinimą. Kuriant ją dalyvavo akademinės srities specialistai, garsūs psichologai iš viso pasaulio.

Skalės kūrimo tikslas buvo įvertinti mokinių motyvacijos lygį, nustatyti faktorius, turinčius didžiausią įtaką jų akademiniams pasiekimams, ir taip sustiprinti žinių perteikimo studentams efektyvumą. Skalė yra būdas, priemonė, leidžianti pagilinti studijuojančių žmonių poreikių supratimą.

SAMS 21 Taikymas ir Reikšmė

SAMS 21 plačiai naudojamas visame pasaulyje mokslinių tyrimų vertinime, studijose, susijusiose su švietimo kokybe, ir, žinoma, studentų motyvacijos sutelktume. Taip pat Skalė įgalina kurti atskiras programas, kurių pagrindas yra tiksli informacija apie studentų motyvacijos lygius.

SAMS 21 reikšmė akademiniame pasaulyje nuolat auga, ypač atsižvelgiant į pakitusią realybę, atsiradus nuotolinio darbo ir mokymosi būdui. Akademinė motyvacija yra neatsiejama nuo studentų rezultatų.

Esminės Akademinės Motyvacijos Sąvokos

A. Kairio, A. Liniauskaitės, L. Brazdeikienės ir kt. straipsnyje (2017) pateikiamos akademinės motyvacijos sampratos apibrėžtys. Svarbu aptarti pagrindines sąvokas, kurios sudaro akademinės motyvacijos struktūrą:

• Vidinė motyvacija žinoti: Tai motyvacija, kylanti iš paties mokymosi proceso, kai studentas jaučia malonumą ir pasitenkinimą gilindamas žinias. Tai yra aukščiausias motyvacijos lygis.
• Vidinė motyvacija patirti stimuliaciją: Ši motyvacija susijusi su noru patirti naujų ir įdomių dalykų; mokymasis tampa būdu patenkinti smalsumą ir išvengti nuobodulio.
• Išorinė reguliacija: Tai motyvacijos tipas, kai studentas mokosi dėl išorinių priežasčių, pavyzdžiui, norėdamas gauti gerą pažymį ar išvengti bausmės. Toks mokymasis nėra ilgalaikis ir gali sukelti pasipriešinimą.
• Išorinė introjekcinė motyvacija: Šiuo atveju studentas mokosi, kad patenkintų savo ego ar išvengtų kaltės jausmo. Motyvacija kyla iš vidinių spaudimų, bet ne iš pačio mokymosi proceso.
• Išorinė identifikuota motyvacija: Tai motyvacija, kai studentas supranta mokymosi svarbą ir vertę, net jei pats mokymosi procesas nėra labai malonus. Jis suvokia, kad mokymasis yra naudingas jo ateičiai.
• Integruota reguliacija: Aukščiausias išorinės motyvacijos lygis, kai mokymasis tampa integruota asmenybės dalimi ir atitinka studento vertybes. Tai artima vidinei motyvacijai.
• Amotyvacija: Tai motyvacijos stoka, kai studentas nejaučia jokio intereso ar noro mokytis. Tai gali lemti akademinius sunkumus ir nesėkmes.

Tyrimo Pavyzdys: SAMS 21 Praktiniame Taikyme

Tyrimas, atliktas 2023 m. gruodžio 9 d., buvo skirtas mokymosi tikslams. Jį atliko 3 kurso psichologijos bakalauro studijų studentė Simona Razgutė Mažūnienė, 40 metų. Po tyrimo gauti duomenys suvesti į dvi lenteles. Šis konkretus tyrimas iliustruoja, kaip SAMS 21 gali būti naudojamas praktiškai, siekiant įvertinti studentų motyvaciją ir identifikuoti sritis, kuriose reikalingas papildomas dėmesys. Tokie tyrimai padeda ne tik studentams, bet ir aukštosioms mokykloms suprasti ir gerinti studijų kokybę.

Asmens Duomenų Apsauga ir Politika

Tvarkant asmens duomenis, ypač svarbu laikytis galiojančių teisės aktų. Tai apima 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas arba BDAR). Asmens duomenys tvarkomi šiais pagrindais:

1. Jūsų sutikimo (BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktas), kuris išreiškiamas Jūsų aktyviais veiksmais, t. y. kreipimusi į mus ir asmens duomenų pateikimu, arba kitais aktyviais veiksmais. Sutikimą galite bet kada atšaukti susisiekę su mumis el. paštu.
2. Vykdant pavestas viešosios valdžios funkcijas (BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktas), kai tvarkyti asmens duomenis įpareigoja atitinkami teisės aktai. Asmens duomenų tvarkymas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 847 „Dėl profesinio orientavimo teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 15 p. ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1334 „Dėl rekomendacijų dėl karjeros specialistų funkcijų ir profesinio orientavimo paslaugų teikimo švietimo įstaigose patvirtinimo“ ir kt.

Asmens duomenys gali būti gaunami tiesiogiai iš duomenų subjekto, kuris juos pateikia, atsiunčia mūsų nurodytais kontaktais arba kitu būdu kreipiasi į Duomenų valdytoją arba kitų išorinių šaltinių. Duomenų subjektas turi teisę susipažinti su savo tvarkomais asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi. Jeigu Jūs manote, kad Duomenų valdytojas nesilaiko ar netinkamai vykdo teisės aktuose numatytas pareigas asmens duomenų apsaugos srityje, Jūs galite kreiptis į Duomenų valdytoją su skundu.

Elgesio ir Emocinių Sunkumų Ugdymas Mokykloje

Ugdymo praktikoje vis dažniau susiduriama ne tik su elgesio ar emociniais sutrikimais, bet ir su elgesio ar emociniais sunkumais bei sudėtingu elgesiu. Šiandienos mokyklose, ugdant elgesio sutrikimų turinčius mokinius, būtina identifikuoti ugdymo proceso dalyvius, analizuoti veiksnius, kurie daro įtaką pageidaujamam ar nepageidaujamam elgesiui, ir parengti veiksmų strategijas.

Savireguliacijos Svarba

Pastaraisiais metais, kalbant apie vaikus, turinčius elgesio sutrikimų ar sunkumų, dažniausiai vartojamas terminas „savireguliacija“, kuris yra panašus į savikontrolės sąvoką ir reiškia, kad mokinys gali reguliuoti savo elgesį, dėmesį ir emocijas. Tai yra vieni iš svarbiausių įgūdžių, lemiančių normalią raidą. Vertinant savireguliacijos svarbą mokiniams, turintiems elgesio sutrikimų, buvo svarbu išnagrinėti savireguliacijos sunkumus, su kuriais susiduria jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai, turintys elgesio sutrikimų, apžvelgti priemones, aplinkos kūrimo būdus ir žaidimus, kurie padeda ugdyti savireguliacijos įgūdžius.

Tyrimo Rezultatai ir Rekomendacijos

Keliami probleminiai klausimai: 1. Kokie yra savikontrolės sunkumai ugdymo procese jaunesnio mokyklinio amžiaus mokiniams, turintiems elgesio sutrikimų? Tyrimo rezultatai parodė, kad jaunesnio amžiaus mokiniai, turintys elgesio sutrikimų, patiria savireguliacijos sunkumų ugdymo procese, kurie dažniausiai susiję su emociniais protrūkiais ir elgesiu (pyktis, šauksmai, verksmas, daiktų mėtymas, iššaukiantis ir agresyvus elgesys, bėgimas iš klasės, nesugebėjimas priimti pralaimėjimo). Mokytojai pažymi, kad jaunesnio amžiaus mokiniams, turintiems elgesio sutrikimų, reikalingos tinkamos prevencinės priemonės, kad būtų galima išmokyti ir išlaikyti teigiamą elgesį: struktūruota kasdienė rutina, teigiami santykiai ir motyvacijos ugdymas su mokiniu. Kitas labai svarbus metodas yra suaugusiojo, t. y. mokytojo ir mokinio padėjėjo, buvimas, kuris stebi ir padeda reguliuoti emocijas, kylančias konfliktinėse situacijose, kai yra daug jaudulio. Paaiškėjo, kad mokytojai sukuria teigiamą aplinką laikydamiesi bendrų susitarimų, siūlydami vaikams aktyvias veiklas, poilsio zonas, kuriose jie gali nusiraminti, ir organizuodami individualias pertraukas. Tyrimas parodė, kad mokytojai pabrėžia sunkumus organizuojant ugdymo procesą dėl mokinių savireguliacijos trūkumo, nes ne visada įmanoma pasiekti pamokos tikslų.

Šis tyrimas, publikuotas „Open Access“ pagal „Creative Commons“ licenciją CC-BY 4.0, leidžiančią neribotai naudoti, platinti ir atgaminti bet kokioje laikmenoje, su sąlyga, kad nurodytas originalus autorius ir šaltinis (JAUNESNIOJO MOKYKLINIO AMŽIAUS MOKINIŲ, TURINČIŲ ELGESIO SUTRIKIMŲ, SAVIREGULIACIJOS ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS MOKYTOJŲ POŽIŪRIU. (2025). STUDIJOS - VERSLAS - VISUOMENĖ: DABARTIS IR ATEITIES ĮŽVALGOS, 1(X), 88-98), pabrėžia savireguliacijos įgūdžių ugdymo svarbą mokiniams, turintiems elgesio sutrikimų, ir pateikia praktinius patarimus pedagogams.

tags: #motyvacijos #testas #ikimokyklinio #ugdymo #studijoms