Šiuolaikiniame pasaulyje, kur mobilumas tarp valstybių yra didelis, vis dažniau kyla sudėtingi teisiniai klausimai, susiję su vaikų gyvenamąja vieta ir kelionėmis į užsienį. Ypač aktualios tampa situacijos, kai tėvai, nutraukę santykius, nori vieni išvykti gyventi į kitą šalį su vaiku. Tokiais atvejais svarbu suprasti, kad vaiko išvežimas į užsienį nėra tik paprasta kelionė, o procesas, griežtai reglamentuojamas tiek Lietuvos, tiek tarptautinės teisės. Šiame straipsnyje gilinsimės į neteisėto vaiko išvežimo sampratą, teisinius instrumentus, skirtus apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti abiejų tėvų teises, bei aptarsime praktinius aspektus, su kuriais susiduriama nagrinėjant tokias bylas.
Neteisėtas vaiko išvežimas: Kas tai?
Neteisėtas vaiko išvežimas, dažnai vadinamas tarptautiniu vaikų grobimu, apibrėžiamas kaip vaiko perkėlimas arba negrąžinimas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą be kito tėvo (motinos) ar globėjo sutikimo, jeigu tai pažeidžia globos teises, kurios yra pripažintos vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisėje. Svarbu suprasti, kad vaiko grobimu gali būti laikomas ne tik vaiko išvežimas iš Lietuvos be abiejų ar vieno iš tėvų sutikimo, bet ir situacija, kai, esant sutikimui laikinai išvežti vaiką, pavyzdžiui, atostogoms, vaikas vėliau negrąžinamas į Lietuvą.
Pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau - Hagos konvencija), neteisėtas vaiko iki 16 metų išvežimas arba laikymas užsienio valstybėje laikomas tarptautiniu vaiko grobimu. Kokie asmenys laikomi turinčiais vaiko globos teises, sprendžiama pagal tos valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno iki išvežimo, įstatymus. Lietuvoje vaiko globos teises turinčiais asmenimis laikomi abu tėvai, nepriklausomai nuo jų santuokinės padėties, o tais atvejais, kai abiejų tėvų valdžia yra apribota, - vaiko globėjas (rūpintojas).
Neteisėtas vaiko išvežimas ir (ar) negrąžinimas pažeidžia globos teises. Asmuo, turintis vaiko globos teisę, netenka galimybės realizuoti šios teisės vaiko gyvenamojoje vietoje, o vaikas netenka asmens globos, kurią turėjo savo gyvenamojoje vietoje, iki buvo neteisėtai išvežtas ar laikytas.
Teisinis reglamentavimas: Hagos konvencija ir ES teisė
Lietuvoje tarptautinio vaikų grobimo bylos nagrinėjamos vadovaujantis Europos Sąjungos reglamentu „Briuselis IIa“ (toliau - Reglamentas) ir 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Šie teisės aktai sudaro pagrindą kovoti su tarpvalstybiniu vaikų grobimu ir užtikrina mechanizmą, leidžiantį „paliktajam“ tėvui (motinai) inicijuoti procedūrą, siekiant vaiko grąžinimo į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę.
Reglamentas „Briuselis IIa“ papildo ir sustiprina Hagos konvencijos nuostatas Europos Sąjungos valstybėse narėse. Jis nustato jurisdikcijos taisykles ir teismo sprendimų pripažinimo bei vykdymo tvarką, susijusią su santuoka ir tėvų pareigomis. Hagos konvencija, savo ruožtu, yra pasaulinis tarptautinis instrumentas, taikomas visoms ją pasirašiusioms valstybėms, siekiant užtikrinti greitą vaikų grąžinimą į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybes.
Nuo 2015 m. Lietuva yra delegavusi atstovą Tarptautiniame Hagos teisėjų tinkle, kuris jungia 88 valstybių atstovus ir užtikrina tarpvalstybinį teismų bendradarbiavimą įgyvendinant 1980 m. ir 1996 m. Hagos konvencijas. Šis tinklas padeda spręsti klausimus, susijusius su valstybių pasitikėjimu viena kitos teisingumo sistema ir užtikrinti efektyvų tarptautinių sutarčių įgyvendinimą.
Pagrindinė taisyklė ir išimtys vaiko grąžinimui
Tiek Reglamente (11 straipsnio 1 dalis), tiek Hagos konvencijoje (1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis) nustatyta bendroji taisyklė: vaikas visada turi būti grąžintas į valstybę, iš kurios jis neteisėtai išvežtas ar į kurią negrąžintas. Tačiau, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko interesų pusiausvyrą, Hagos konvencija numato kelias griežtas išimtis, kada teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką. Šios išimtys įtvirtintos Hagos konvencijos 12-13 straipsniuose.
Pagrindiniai atvejai, kai vaikas gali būti negrąžinamas:
- Prisitaikymas prie naujos aplinkos (12 str.): Jei prašymas grąžinti vaiką pateiktas prabėgus metams nuo neteisėto išvežimo dienos ir įrodoma, kad vaikas jau spėjo prisitaikyti prie naujos aplinkos. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teismai šią sąlygą taiko lanksčiai, vertindami individualius vaiko prisitaikymą patvirtinančius aspektus, įskaitant jo emocinį prisitaikymą, saugumą ir stabilumą.
- Rizika, kad grąžintam vaikui bus padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją: Ši išimtis taikoma, jei yra pagrindo manyti, kad vaiko grąžinimas sukeltų jam rimtą žalą. Tai gali apimti atvejus, kai vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, arba kai egzistuoja kitų smurtinių aplinkybių rizika. Tačiau teismas negali atsisakyti grąžinti vaiko, jei bus imtasi priemonių jo apsaugai užtikrinti.
- Asmenys ar įstaiga, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu nesinaudojo globos teisėmis, o jei naudojosi, neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas: Tai reiškia, kad jei asmuo, išvežęs vaiką, iš tikrųjų neturėjo teisės to daryti arba vėliau davė sutikimą, vaiko grąžinimas gali būti netaikomas.
- Vaiko prieštaravimas grąžinimui ir jo pakankamas amžius bei branda: Jei vaikas, sulaukęs pakankamo amžiaus ir brandos, aiškiai prieštarauja grąžinimui, jo nuomonė turi būti atsižvelgta.
Situacija Airijoje: Konkretus atvejis
Tarkime, šeima gyveno Airijoje ilgus metus, tačiau neseniai grįžo į Lietuvą. Paauglys, 13-metis vaikas, nepritapo Lietuvoje. Jo auginimu nuo mažumės rūpinosi antroji motinos santuoka, o biologinis tėvas yra nematytas jau 12 metų. Dabar šeima nusprendė grįžti į Airiją, nes vaikas nepritapo Lietuvoje. Motina turi teismo sprendimą, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Klausimas kyla, ar ji gali su vaiku vėl išvykti į Airiją be biologinio tėvo sutikimo.
Šiuo atveju, kadangi motina turi įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, ir jei ji ketina grįžti į Airiją - šalį, kurioje vaikas galimai jau yra prisitaikęs ir turi socialinius ryšius, - tai gali būti vertinama palankiai. Tačiau net ir turint teismo sprendimą, jei vaikas buvo neteisėtai išvežtas iš Airijos (ar kitos šalies) į Lietuvą be kito tėvo sutikimo, likęs tėvas gali inicijuoti grąžinimo procedūrą pagal Hagos konvenciją. Jei vaikas buvo išvežtas į užsienį (pvz., Airiją) iš Lietuvos be sutikimo, likęs Lietuvoje tėvas gali kreiptis į Lietuvos centrinę instituciją - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, kuri padėtų inicijuoti bylą dėl vaiko grąžinimo.
Svarbu atsiminti, kad net ir turint globos teisę, nuolatinis vaiko išvežimas į kitą valstybę be antrojo tėvo sutikimo gali būti laikomas neteisėtu ir pažeisti jo teisę bendrauti su vaiku. Tokiu atveju, vaiko globos teisė gali būti pakeista.
Išvados ir prevencija
Sprendžiant dėl vaiko išvežimo į užsienį, būtina atsižvelgti į teisinius aspektus ir vaiko interesus. Vienas iš tėvų turi teisę išvežti vaiką į kitą valstybę nuolat gyventi tik gavęs antrojo sutikimą. Jei tokio sutikimo nėra, tėvų ginčą dėl galimybės išvežti vaiką į užsienio valstybę sprendžia teismas. Tai taikoma ir tais atvejais, kai ankstesniu teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta jau yra nustatyta su vienu iš tėvų.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba kontroliuoja tik tai, ar nepažeidžiama vaiko laikino išvykimo tvarka į valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei. Tarnyba nekontroliuoja, ar vaiko išvežimui pritaria visi tėvų pareigų turėtojai, t. y. ar išvežimas yra teisėtas, atsižvelgiant į vaiko tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Šiuos dalykus reglamentuoja Civilinis kodeksas ir 1980 m. Hagos konvencija. Sėkmingas sienos kirtimas nereiškia, kad paliktojo tėvo ieškinys dėl vaiko grobimo nepasivys užsienyje ir kad tos valstybės teismas neįpareigos grąžinti vaiko.
Tėvams, planuojantiems persikelti į kitą šalį su vaiku, rekomenduojama iš anksto konsultuotis su tarptautinės šeimos teisės advokatu, kad būtų išvengta galimų teisinių nesusipratimų ir užtikrinti, kad visi veiksmai atitiktų įstatymus. Siekiant išvengti ginčų, svarbu suprasti, kad vaikas nėra vienas iš jūsų lagaminų, todėl ketindami persikelti su vaiku, gaukite kito tėvo/motinos sutikimą arba kreipkitės pagalbos į konsulines įstaigas, teisininkus, kad padėtų pradėti procesą dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo ar kitų su tuo susijusių klausimų sprendimo.
tags: #teismas #neteisetas #isvezimas #globos #teise #airija