XX amžiaus viduryje Lietuvoje, kaip ir visoje Tarybų Sąjungoje, tikėjimo laisvė buvo ne tik apribota, bet ir aktyviai slopinama. Tarybinė ideologija, grindžiama marksizmu-leninizmu ir ateizmu, siekė išnaikinti religijos įtaką visuomenėje, ypač tarp jaunimo. Šiame kontekste ypatingą reikšmę įgavo religinio švietimo draudimai ir tikinčiųjų persekiojimas. Vienas ryškiausių ir skaudžiausių tokio pobūdžio įvykių Tarybų Lietuvos istorijoje nutiko Prienuose, kuomet 1971 metais kunigo J. Zdebskio veikla, ruošiant vaikus Pirmajai Išpažinčiai ir Šv. Komunijai, sukėlė didžiulį valdžios susidomėjimą ir galiausiai - jo suėmimą bei teismo procesą. Šis atvejis atskleidžia ne tik tarybinės valdžios represinius metodus, bet ir tikinčiųjų pasipriešinimą, jų ryžtą ginti savo teisę tikėti ir auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.
Tradicinis Katalikiškas Paruošimas Ir Tarybų Valdžios Ribojimai
Kiekvieną vasarą tūkstančiai lietuvių motinų ruošia savo vaikus pirmajai išpažinčiai ir Šv. Komunijai. Tai nelengvas ir labai atsakingas darbas, kuris iš tėvų ir kunigų pareikalauja daug pasišventimo. Šis religinis ritualas, turintis gilias tradicijas, buvo neatsiejama katalikiško auklėjimo dalis. Tačiau tarybiniais laikais šis procesas susidūrė su rimtais iššūkiais. Tarybiniai įstatymai draudė kunigams mokyti vaikus, taip siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ateizmui plisti ir jo idėjoms įsigalėti visuomenėje. Dalis kunigų, pergyvenę stalininio laikotarpio terorą, nenorėjo turėti konfliktų su valdžia ir nerizikuodavo, pasitenkindami tik vaikų egzaminavimu, vengdami aktyvesnės pedagoginės veiklos. Ši cenzūra ir baimė apribojo galimybes perduoti religines žinias jaunesniajai kartai.
Kaip Bažnyčios socialinis mokymas interpretuoja laikmečio iššūkius?
Įvykių Eiga Prienuose: Rugpjūčio 26-oji - Pradžia
Didelėje Prienų parapijoje kasmet Pirmajai Komunijai ruošdavosi apie 300 vaikų. Šitaip buvo ir 1971 metais. Liepos 16 d. vaikai kartu su savo motinomis susirinko į Prienų bažnyčią katekizacijai. Kun. J. Zdebskiui beaiškinant ir beklausinėjant vaikus, į bažnyčią netikėtai įsiveržė būrys pareigūnų. Tai buvo nepageidaujami svečiai, kurie pradėjo bažnyčioje šeimininkauti: vaikus fotografavo, klausinėjo jų pavardžių ir surašė aktą. Bažnyčioje kilo triukšmas ir pasipiktinimas.
Įvykio liudininkų pareiškimas, pasirašytas 89 tėvų ir išsiųstas į Maskvą, detaliai apibūdina situaciją: „Š. m. liepos mėn. 16 d. Staiga į bažnyčią įsiveržė grupė vyrų ir moterų. Tai buvo vykdomojo komiteto pirmininkas, komjaunimo sekretorius, mokytojai, milicininkai ir kt. Neprašyti svečiai pradėjo bažnyčioje šeimininkauti: vaikus fotografuoti, klausinėti jų pavardžių. Motinos negalėjo neužstoti savo vaikus. Bažnyčioje buvo liūdnas vaizdas. Toks valdžios atstovų elgesys nedaro garbės tarybiniams įstatymams."
Šis incidentas tapo pradžia rimtesniam tardymui. Prienų prokuratūra pradėjo vaikų, tėvų ir kun. J. Zdebskio tardymą. Rugpjūčio 26 d. tardytojas telefonu paprašė kun. J. Zdebskį „truputį" užsukti į jo kabinetą. Žmonės, sužinoję apie kunigo areštą, atėjo į prokuratūrą ir reikalavo kunigą paleisti. Jie tvirtino: „Jei areštavote kunigą, tai pirma mus areštuokite, nes mes vedėme savo vaikus pas kunigą. Jo pareiga mokyti vaikus ir juos egzaminuoti." Tikintieji taip pat nužygiavo pas partijos sekretorių, tačiau šis atsisakė juos priimti. Pasipiktinimo banga nuskriejo per visą Prienų parapiją ir toli už jos ribų.
Tikinčiųjų Solidarumas Ir Protestai
Kun. J. Zdebskio areštas dėl vaikų ruošimo pirmajai išpažinčiai sukėlė didžiulį pasipiktinimą tarp Prienų parapijos tikinčiųjų. Jie suprato, kad kunigas atlieka savo pareigas ir padeda tėvams, kurie neturi galimybių ar priemonių patys paruošti vaikus religiniams sakramentams. Tėvai akcentavo savo sunkumus: darbą gamyklose ir kolūkiuose, neturint laiko, ir religinių knygų trūkumą. Jie pareiškė: „Mes vedame savo vaikus pas kunigus ir reikalaujame: padėkite paruošti mūsų vaikus, kad jie nors minimumą žinotų apie tikėjimą."
Tikinčiųjų protestai neapsiribojo žodžiais. Apie 350 žmonių pasirašė pareiškimą, kuriame prašė paleisti kunigą J. Zdebskį ir suteikti tikrą religijos laisvę. Šis pareiškimas buvo nuvežtas ir įteiktas TSRS Prokuratūroje. Tikintieji taip pat kreipėsi į respublikinį prokurorą ir Religinių kultų reikalų tarybos (RRT) įgaliotinį Rugienį. Tačiau šie veiksmai nepasiekė greito rezultato.
Rugpjūčio 30 d. kun. Zdebskis buvo išvežtas į Vilnių. Nuo ankstyvo ryto minia žmonių stovėjo prie milicijos būstinės laukdama, kada bus išvežamas kunigas. Saugumiečiai žmones fotografavo ir bandė išvaikyti. Į klausimą: „Ko čia stovite? Ar stebuklą norite išvysti?" - žmonės atsakė: „Daugiau kaip stebuklą!" Rugsėjo 3 d. kun. Zdebskio bute buvo atlikta antroji krata.
Vis didesnį pasipiktinimą kėlė valdžios pareigūnų elgesys ir apribojimai. Viename pareiškime tikintieji rašė: „Mums neleidžiama išleisti religines knygas - mes jų niekada nematėme. Mes neturime net mažų katekizmų. Dažnai mes negalim išklausyti Šv. Mišių. Mums trūksta kunigų. Kasmet numiršta apie 20 kunigų, o į seminariją gali įstoti vos 10. Mūsų kunigai yra areštuojami už vaikų ruošimą pirmajai išpažinčiai." Dėl šių priežasčių 2010 tikinčiųjų pasirašė pareiškimą, prašydami Tarybų Sąjungos vyriausybės: „duokite mums tikrą religijos laisvę; duokite laisvę mūsų kunigams, kad jie be kliūčių ir be baimės galėtų atlikti savo pareigas; patvarkykite, kad būtų iš arešto paleistas mūsų kunigas J." Valdžia, atrodo, nepramatė, kad tikintieji, nors ir prislopinti, yra kaip laikinai užgesęs vulkanas, galintis vėl atgimti.
Teismo Spektaklis Ir Liudijimai
Kun. J. Zdebskio teismo diena buvo vilkinama ir kruopščiai slepiama. Tik lapkričio 11 d. išvakarėse Prienų parapiją pasiekė žinia: „Rytoj Kaune teisiamas kun. J. Zdebskis." Nuo ankstyvo ryto žmonės užpildė teismo rūmų laiptinę ir kiemą, nešini gėlėmis. Tačiau milicininkai, siekdami „daryti tvarką", pradėjo jėga stumti žmones laukan, net vieną moterį sukruvinti. Katalikai buvo išvyti, o jų vietą teismo salėje užėmė didžiulis saugumiečių būrys. Būtent taip buvo siekiama suvaidinti viešą teismo procesą.
Teisme buvo apklausiami nepilnamečiai liudininkai. Dalis vaikų sakė, kad kunigas mokė „poterių", kiti teigė, jog „nemokė, o tik klausinėjo". Dar kiti minimėjo, kad kunigas mokė „nedaužyti langų, nekraustyti kišenių, nesimušti, nevogti, klausyti mokytojų, tėvelių." Dauguma vaikų patvirtino, kad katekizmus turėjo mama ar bobutė. Kai kurie vaikai verkė ir tylėjo, o prieš kiekvieną apklausiamą vaiką kunigas J. Zdebskis prašė sakyti visą tiesą.
Tėvų parodymai atskleidė valdžios pareigūnų taktiką. Vienas liudininkas pasakojo, kad liepos mėnesio pradžioje Vykdomasis Komitetas gavo signalus iš gyventojų apie vaikų mokymą bažnyčioje. Nuėję į bažnyčią, jie rado apie 50 vaikų ir moteriškių. Kunigas Zdebskis aiškino. Kai pareigūnai atėjo, jis padarė pertrauką. Zakristijoje kunigas buvo įspėtas, kad tokiais veiksmais pažeidžia įstatymą. Jis atsakė: „Mokiau ir mokysiu. Kur susikerta Dievo ir Bažnyčios įsakymai su valstybės, Dievo labiau reikia klausyti." Po savaitės, pareigūnai vėl nuėjo su komisija, ir vėl kun. Zdebskis vedė apmokymą. Jis net pajuokavo: „Gal vaikų atėjote?"
Bylos lapai atskleidė, kad kunigas J. Zdebskis jau buvo įspėtas. Bylos lapas Nr. 3: „Prienų raj. Vykdomo Komiteto pirmininkas raštas RRT įgaliotiniui Rugieniui, kad š.m. liepos mėn. 8 d. Prienų parapijos bažnyčioje rastas altarista Zakaryza su 50 vaikų grupe. Įspėjus, Zakaryza pareiškė: „Mokiau ir mokysiu. Darau, ką sako Dievas." Liepos 9 d. kun. Zdebskis įspėtas pareiškė tą pat." Kitas lapas Nr. 20 iš ankstesnės kun. Zdebskio darbovietės Lazdijų rajone mini, kad jo įtakoje "aktyvėjo religinis darbas", vaikai nešioja kryžius, karūnas, pionieriai ir sspaliukai rašomi į rožančius.
Teismo Argumentai Ir Gynyba
"Visuomeninis" kaltintojas, Prienų vidurinės mokyklos internato direktorius S. Ratinskas, savo kalboje teigė, kad kun. Zdebskis žino įstatymus, draudžiančius nepilnamečius vaikus mokyti religijos, tačiau jų nepaiso, motyvuodamas turįs paklusti aukštesniems įstatymams. Jis kaltino, kad Bažnyčia žmones bauginanti, neturinti gyvenimo patirties, o tikybos mokymas bažnyčioje buvęs organizuotas, nes apie tai buvo paskelbta per pamokslą. Kaltintojas taip pat plėtojosi gandus apie kunigą.
Prokuroras A. Miliukas argumentavo, kad tėvai ir globėjai turi teisę mokyti vaikus tikėjimo dalykų, tačiau kun. Zdebskis pažeidė Bažnyčios atskyrimo nuo valstybės įstatymą. Jis organizavo ir sistemingai vykdė nepilnamečių vaikų apmokymą, todėl jam turi būti skiriama bausmė. Pasak prokuroro, nusikaltimas yra tikras ir visiškai įrodytas.
Tačiau gynėjas A. Riauba įrodinėjo, kad kun. Zdebskis neorganizavo vaikų apmokymo, o tik paskelbė susirūpinimą vaikų religinėmis žiniomis. Jis pabrėžė, kad jokios prievartos nebuvo, o BK priede nurodyta, jog vieno vykdymo neužtenka sistemingam pažeidimui konstatuoti. Gynėjas taip pat priminė Lenino reikalavimą neįžeidinėti tikinčiųjų ir prašė teismo netaikyti BK 143 str., o palikti kunigo nubaudimą vykdomajam komitetui.
Kun. Zdebskio Paskutinis Žodis Ir Bylos Baigtis
Kun. J. Zdebskis savo paskutiniame žodyje pakartojo savo motyvus, kuriuos buvo pareiškęs ir bažnyčioje, kai ateistų grupė paklausė, ar žino, kad vaikams mokyti draudžiama. Jis atsakė tais pačiais žodžiais, kuriais pirmieji Jėzaus pasiuntiniai paaiškino Aukščiausiam teismui: „Dievo reikia klausyti labiau kaip žmonių…" Teisėjas kelis kartus pertraukė jo kalbą, neleisdamas pasakyti norimų minčių. Nors tikslus nuosprendis nebuvo detaliai aprašytas, pats teismo procesas ir visuomenės reakcija į jį parodo tarybinės valdžios represinę politiką religijos atžvilgiu ir tikinčiųjų pasiryžimą ginti savo tikėjimą.
Šis įvykis Prienuose tapo simboliu platesnei kovai už religijos laisvę Lietuvoje sovietmečiu. Tai buvo ne tik vieno kunigo byla, bet ir visos bendruomenės pasipriešinimas ideologinei priespaudai, parodantis, kad tikėjimas ir noras auklėti vaikus pagal savo vertybes yra stipresni už represijas.
tags: #kudikiu #demonstrasijos #pav