Kauno mieste, Aleksoto rajone, veikusios gyvūnų globos namų istorija atskleidžia sudėtingą gyvūnų gerovės užtikrinimo, institucijų priežiūros ir visuomenės lūkesčių sąveiką. Nors šiuo metu Aleksoto gyvūnų prieglauda nutraukė savo veiklą, jos patirtis ir iškilę iššūkiai yra svarbūs siekiant gerinti gyvūnų globos sistemą Lietuvoje.
Prieglaudos Veiklos Nutraukimo Priežastys ir Institucijų Reakcija
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kaune reikalavimu, Aleksoto gyvūnų prieglaudos priežiūrą turės perimti kiti gyvūnų globėjai. Karolio Masiliono vadovaujama Aleksoto gyvūnų prieglauda nutraukė savo veiklą, nes nesugebėjo ištaisyti trūkumų, kuriuos patikrinimo metu nustatė VMVT. Šios tarnybos specialistų teigimu, prieglaudoje laikomiems gyvūnams reikalinga nuolatinė veterinarų priežiūra, sergantiems gyvūnams būtini vaistai ir kitos priemonės.
Kauno savivaldybė praneša, kad prieglauda veikė iki liepos 15-osios, kuomet būtų minėjusi 15-os metų gyvavimo sukaktį, tačiau įstaiga balansavo ant išnykimo ribos jau ne vienerius metus. Dėl itin prastų sąlygų, kuriose laikomi gyvūnai, ne kartą skundėsi ir netoliese gyvenantys žmonės. Todėl sutarties nutraukimas buvo tik laiko klausimas. Prieglaudą lankydavę Kauno miesto maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai nuolat rasdavo įvairių pažeidimų, į kuriuos, specialistų teigimu, šeimininkai nereaguodavo. „Gyvūnų prieglaudos steigėjai savo veiklą galėjo tęsti, jei būtų sutvarkę nurodytus pažeidimus. Aleksoto gyvūnų prieglauda galėjo tęsti savo veiklą, tačiau turėjo susitvarkyti būtinus dalykus: turėti veterinarinį numerį, gyvūnų ženklinimo mikroschemų skaitytuvą ir t.t.“, - situaciją komentavo vienas iš KGGPT atstovų.
Kauno Gyvūnų Globos ir Priežiūros Tarybos (KGGPT) Vaidmuo
Praeitais metais Kauno miesto savivaldybė įsteigė Kauno gyvūnų globos ir priežiūros tarybą (KGGPT), kurios tikslas - užtikrinti veiksmingą valstybės ir Savivaldybės institucijų bei įstaigų ir gyvūnų bei jų globėjų interesams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų, Savivaldybės bendruomenės ir bendruomeninių organizacijų bendradarbiavimą gyvūnų globos, priežiūros ir laikymo srityje. Šios tarybos pirmininkės Orinta Leiputė pažymėjo, kad prieglauda Aleksote turėjo nutraukti savo veiklą po gyventojų skundų, bei po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimo. KGGPT atstovai buvo susitikę su gyventojais, lankėsi Aleksoto prieglaudoje. Dėl gyvūnų mylėtojų nusiskundimų buvo kreiptasi keletą kartų į Valstybinę maisto ir veterinarinę tarnybą, UAB „Kauno švara“, UAB „Nuaras“. Buvo bandoma išsiaiškinti, kas atsitinka su negyvais gyvūnais, kaip jie eutanazuojami. Buvo kreiptasi ir į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“.
KGGPT rūpinosi, kad pasibaigus nuomos terminui su laikomais gyvūnais būti pasielgta humaniškai ir jie būtų perduoti kitai organizacijai, kad karantinuotų ir surastų naujuosius globėjus. Teko ne kartą bendrauti ir su UAB „Kauno švara“ direktoriumi, kuris patikino, kad bendrovė neketina keisti pastatų paskirties ir gyvūnų globos ir priežiūros paslaugos bus teikiamos toliau. KGGPT pastangomis Aleksoto prieglaudos veiklos sustabdymas nepaveikė neigiamai pačių gyvūnų. „Tarybai pavyko sukoordinuoti, kad sustabdžius veiklą būtų pasirūpinta prieglaudoje esančiais gyvūnais“,-sakė tarybos atstovai.
Naujojo Globėjo Paieška ir Reikalavimai
Aleksote įsikūrusios gyvūnų prieglaudos patalpų savininkė yra UAB „Kauno švara“. Ji nuomojo prieglaudai pastatus ir žemę. Pasak „Kauno švaros“ generalinio direktoriaus Dariaus Tumyno, paskelbtame konkurse patalpoms nuomoti galės dalyvauti tik juridiniai asmenys, turintys veterinarinio patvirtinimo numerį (veterinarijos reikalavimai gyvūnų globos namams). Tikimasi, kad naujieji gyvūnų globėjai sugebės užtikrinti deramą gyvūnų priežiūrą ir laikymo sąlygas, kurios turi atitikti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus. Naujieji globėjai paaiškės po paskelbto konkurso.
Gyvūnų Likimas Po Prieglaudos Uždarymo
Uždarius prieglaudą, joje buvę 15 šunų laikiną prieglobstį rado Gyvūnų priežiūros centre „Nuaras“, o 12 kačių - pas VšĮ „Lesė“ savanorius. Pasak „Nuaro“ direktorės Jurgitos Gustaitienės, nemaža dalis veterinarų apžiūrėtų gyvūnų buvo silpni. „Girdėjau, kad pora kačiukų neištvėrė ir nustipo. Dar vienas - labai prastos būklės. Tarp šunų, kurie dabar laikomi pas mus prieglaudoje, taip pat yra sergančių. Nemaža dalis gyvūnų buvo nusilpę iš bado“, - pasakojo J. Gustaitienė. Tačiau nė vieno iš gyvūnų neketinama užmigdyti. Priešingai, visomis išgalėmis bus bandoma surasti jiems naujus namus. Du šunys buvo pažymėti mikroschemomis, todėl surasti jų savininkai. Paaiškėjo, kad vieną jų kartu su kita kale, kurios mes neradome, į prieglaudą atvežė viena kaunietė. Neturėjusi sąlygų dviejų šunų auginti namuose, moteris nutarė juos įkurdinti Aleksoto prieglaudoje. Nuvežė jiems nemažą kiekį maisto.
Gyvūnų Globėjų Mokomosios Gairės ir VMVT Reikalavimai
Valstybinės Maisto ir Veterinarijos Tarnybos (VMVT) specialistai nuolat tikrina gyvūnų prieglaudas, siekdami užtikrinti gyvūnų gerovę. Prieš dvejus metus, o vėliau pakartotinai buvo nurodyta, kad gyvūnų laikymo sąlygos - netinkamos. Šie reikalavimai ignoruoti. VMVT apsilankę rado 318 šunų ir devynias kates. Keturiolika keturkojų buvo laikomi, kaip įvardyta, ypač prastomis sąlygomis. Patikrinimai ir baudos - nuolatiniai šios prieglaudos palydovai. VMVT specialistai aptiko dalį šunų, laikomų ankštuose gabenti skirtuose narvuose, kuriuose gyvūnai negalėjo nei išsitiesti, nei laisvai pajudėti. „Penkta koja“ yra viešai paskelbusi apie ketinimus plėsti prieglaudą.
„VMVT niekada nesiekė ir nesiekia pakenkti gyvūnų globos organizacijoms ar jų veiklai. Suprantame, koks atsakingas ir sudėtingas yra šių organizacijų darbas, tačiau kaip kontrolės institucija privalome visoms taikyti vienodus teisės aktuose nustatytus reikalavimus“, - teigia tarnybos atstovai. VMVT pareigūnai sekmadienį Kauno Aleksoto turgavietėje atliko patikrinimą bei jo metu nustatė neteisėtai egzotinius gyvūnus pardavinėjantį asmenį. „Akivaizdžiausias signalas, kad gyvūnais prekiaujama nelegaliai yra tas, kad juos įsigyti buvo siūloma atviroje turgavietėje, kur prekyba augintiniais yra draudžiama. Besiruošiantieji įsigyti gyvūnėlį būtinai turi patikrinti, ar prekeivis legalus“, - pranešime cituojama VMVT Kauno apygardos priežiūros skyriaus patarėja Diana Jankauskienė.
Gyventojų Nusiskundimai ir Gyvūnų Laidojimo Problemos
Linksmakalnio gyventojai taip pat siekia, kad būtų atsižvelgta ir į žmonių, kurių kaimynystėje įsikūrė prieglauda, gerovę. „Čia gyvenu daugiau nei 20 metų. Ne mes atsikraustėme prie „Penktos kojos“, o ji atsikraustė prie mūsų. Nuo pat pradžių matėme, kaip viskas vyko, vystėsi. Klaikus triukšmas. Įsivaizduokite, kai vienu metu pasivaikščioti išvedami šimtai šunų. Vasarą jie vedami vedžioti ir septintą valandą ryto, nes dieną šunims karšta. Policija į mūsų skambučius jau net nebereaguoja. Pasako, kad taip, žinome situaciją. Šeštadienį, kai turi būti ramybės laikas, šunys irgi vedami ir skalija. Klaiki ir smarvė, kai vėjas nuo prieglaudos atsisuka į miestelio pusę. Anot kreipimosi autorių, kyla toks triukšmas, kuris yra „nepriimtinas gyvenamojoje zonoje, kuris trikdo kasdienybę, veikia nervų sistemą, verčia jaustis bejėgiškai“. Toliau dėstoma: „Išmatų krūvos prie pat tvoros, kur pėsčiųjų takeliu iš Liepų gatvės pusės visi gyventojai eina į seniūniją, autobuso stotelę, sporto salę. Vėjo krypčiai pasisukus link miestelio, tvaikas jaučiamas namuose.“ Vaizdžiai apibūdinama, kad nuo šio kvapo įsiskausta galva, sunku kvėpuoti, pykina, ima šleikštulys. Vardijama, kad beglobius gyvenvietėje vedžiojantys savanoriai šunims ne visuomet uždeda antsnukius, gyventojai nesaugiai jaučiasi prasilenkdami, keturkojai yra užpuolę ir vietinių gyventojų, ir jų augintinių.
Kauno rajono savivaldybė rugpjūčio 1 d. vėl gavo Linksmakalnio gyventojų skundą dėl „Penktos kojos“. „Skundai buvo perduoti nagrinėti ir kitoms atsakingoms institucijoms, įskaitant VMVT, Aplinkos apsaugos departamentą, kurie, mūsų žiniomis, įstaigoje atliko patikrinimų. Spalio 8 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus atstovai surengė patikrinimą dėl statinių Liepų g. A. Volockytė įpareigota per mėnesį pakeisti pastato paskirtį pagal faktiškai vykdomą veiklą.
Gyvūnų laidojimo klausimai taip pat kelia rūpesčių. Kaunietė Saulė Kulikauskienė pasakojo, kad neseniai atsibudusi ryte prie kojų rado nugaišusią ir jau sustingusią savo katę. Moteris sutriko, nes nežinojo, ką daryti su augintinės gaišena. „Esu girdėjusi, kad užkasti augintinio net ir prie savo namų negalima. Vežti pas veterinarijos gydytojus taip pat nenorėjau. Bijojau, kad nugaišusi katė, kurią labai mylėjau, neatsidurtų nežinia kur“, - sakė moteris. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros darbuotojas Konstantinas Šumskas sakė, kad tyrimas dėl Aleksote aptiktų gyvūnų palaikų dar vyksta. Aiškinamasi, kada, kas ir kokius gyvūnus čia laidojo. Tačiau jei gyventojai naudojasi oficialiai gyvūnų gaišenas surenkančių įmonių paslaugomis, o jos laikosi įstatymų, baimintis dėl blogų pasekmių nereikėtų. Gyvūnų gaišenomis Kaune rūpinasi Kauno regiono gyvūnų globos namų „Nuaras“ specialistai. Įmonės paslaugomis naudojasi ir kitos prieglaudos, ir veterinarijos gydytojai. Veterinarijos gydytojas Saulius Laurusevičius sakė, kad irgi bendradarbiauja su „Nuaru“. „Žmonės kartais palieka nugaišusius augintinius. Ypač žiemą, kai žemė įšalusi, o augintinis buvo didelis, svėrė apie 50 kilogramų. Tada gyventojai tiesiog priversti palikti mylėtus augintinius“, - sakė S. Laurusevičius. „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė sakė, kad laidoti gyvūnus viešose vietose - parkuose, miškuose - ar išmesti juos į šiukšlių konteinerius griežtai draudžiama. „Gyventojai, susidūrę su šia problema, gali kreiptis į veterinarijos gydytojus arba tiesiogiai į mus. Mes esame gavę Veterinarijos tarnybos leidimą užsiimti kritusių, žuvusių ar užmigdytų gyvūnų gaišenų surinkimu, nes turime reikiamas priemones bei šaldymo įrangą joms laikyti“, - pasakojo J. Gustaitienė. Domas Sirgedas, Kauno savivaldybės Gyvūnų globos ir priežiūros tarybos pirmininkas, teigė: „Pagal Kaune galiojančias taisykles, gyventojai savo augintinius gali laidoti savo sklypuose. Tik reikia laikytis higienos ir sanitarijos normų, nelaidoti gyvūnų arti pastatų, vandens telkinių ar nuotekų linijų. Kadangi dėl gyvūnų laidojimo kauniečiams neretai kyla problemų, mieste planuojama įrengti gyvūnų kapines. Jos įrenginėjamos Vainatrakio kapinėse, viename kraštiniame jų plote.
Atsakingas Gyvūnų Įsigijimas ir Globėjų Patikimumas
Dovanodami savo globotinius, būkite budrūs, daug ir ilgai kalbėkite su būsimu savininku. Yra asmenų, kuriems negalima jokiu būdu leisti pasiimti jokio gyvūno. Žmonės meluoja norėdami gauti gyvūną. Pralaikę daugiau, kaip metus, atsisakė katino, nes jis neva neprisirišo. Kaip paaiškėjo, katinas buvo visai žiemai paliktas soduose vienas, nes iš užsienio grįžo anūkas ir šeimininkams jau nebeliūdna - katinas nereikalingas. Būkit labai atsargūs, nedovanokite katukų skambinančiam telefonu 867862438 vyrui. Paėmęs iš globėjos mažą katukę ją išmetė, o telefonu meluodavo, kad jai viskas gerai, apsipratus ir laimingai gyvena:( Gyvena Kaune, Žaliakalnyje, bet gali būt, kad ir adresą sumelavo.
Istorinis Kontekstas ir Pasaulinė Gyvūnų Globos Tradicija
Gyvūnais pasaulyje rūpinamasi jau nuo senų laikų. Seniausia organizacija - Anglijos Karališkoji gyvūnų globos draugija, įsikūrusi 1824 m. Vėliau steigėsi naujos draugijos ir daugumą jų dabar po savo sparnu glaudžia WSPA - Pasaulinė gyvūnų globos draugija. Lietuvos gyvūnų globos draugija (LGGD) buvo įkurta 1873 m. Rietave (Plungės raj.) kunigaikščių Oginskių pastangomis. Įvairių mecenatų paaukotomis lėšomis Rietave buvo įkurta pirmoji veterinarijos klinika su vidaus ligų ir chirurgijos skyriais, surinktos pavyzdinės arklių pakinktų, pasagų bei tinkamų skerdyklų, tvartų ir avilių modelių kolekcijos. Vėliau draugijai vadovavo veterinarijos gydytojas generolas knygnešys Jonas Jurgis Bulota. 1937 m. draugiją globojo Respublikos Prezidentas A. Smetona, daug naujovių įdiegė Sofija Čiurlionienė, Tadas Ivanauskas. Nuo 1939 iki 1990 m. draugijos veikla buvo nutrūkusi. 1990 m. įvyko atkuriamasis (IX), o 1993 m - X draugijos suvažiavimai. Šią atkuriamąją veiklą inicijavo ir organizacijai pradėjo vadovauti LVA profesorius vet. gydytojas Kazys Trainys. Jo pradėtus darbus tęsė Vilniaus universiteto profesorius Romualdas Lekevičius ir LVA vet. fakulteto dekanė doc. dr. Albina Aniulienė. Šiuo metu organizacijai vadovauja vet. Gyvūnais pasaulyje rūpinamasi jau nuo senų laikų. Mūsų draugija taip pat yra šios organizacijos narė. Daug veterinarijos gydytojų ir žymių žmonių dirba gyvūnų labui, propaguodami jų globą Lietuvoje šūkiu "Sekime šv. Pranciškaus pavyzdžiu - būkime gailestingi gyvūnams"! Nuo pat atsikūrimo dienos mūsų draugija bendradarbiauja su Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, glaudžiasi LVA patalpose. Čia mus supranta ir padeda Dr. LGGD centrinė būstinė (Radvilų dvaro g. 33-1, tel/fax (8-37) 363333, el. 1992 m. buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje LGGD skyrius - Kauno skyrius.
Aleksoto gyvūnų prieglaudos istorija yra priminimas, kad gyvūnų gerovės užtikrinimas reikalauja nuolatinio dėmesio, atsakomybės ir glaudaus bendradarbiavimo tarp institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės.