Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintis vaikas grupėje: supratimas, parama ir ugdymas

Vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS), dažnai yra vadinami „sunkiais“ vaikais. Tačiau svarbu suprasti, kad ADS yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdinga sunkumai sukaupti dėmesį, impulsyvumas ir hiperaktyvumas. Šie sunkumai trukdo vaikui jo kasdieniniame gyvenime, tačiau tai nereiškia, kad vaikas yra „blogas“ ar „nepaklusnus“. Auginti vaiką su ADS yra iššūkis tėvams, nes sunkumų kyla ne tik namuose, bet taip pat tėvai dažnai susiduria su vaiko atstūmimu kitose aplinkose (pvz., ugdymo įstaigoje, laisvalaikio erdvėse). Svarbu prisiminti, kad visi vaikai turi savo unikalius gebėjimus, talentus, stiprybes ir išskirtinumus, tik vaikams, turintiems ADS, reikia daugiau pagalbos mokantis įveikti gyvenimo sunkumus ir atskleisti savo potencialą nei ADS neturintiems.

Kas yra Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS)?

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (dar žinomas kaip ADHD - Attention Deficit Hyperactivity Disorder) yra neurologinis sutrikimas, kurio pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia vaikystėje, iki 12 metų amžiaus. Jis pasižymi nuolatiniu sunkumu sutelkti dėmesį ir (arba) valdyti hiperaktyvumą bei impulsyvumą, o tai trukdo arba blogina socialinio, mokyklinio ar darbinio funkcionavimo kokybę ir vystymąsi.

Per pastaruosius dešimtmečius sparčiai išaugo asmenų, kuriems diagnozuojamas šis sutrikimas, skaičius. Remiantis naujausiais demografiniais duomenimis, pasaulyje ADHD diagnozuota apie 15,9% studentų ir 506,17 mln. (9,34%) suaugusiųjų. Lietuvoje, pagal dabartinius turimus rodiklius, ADHD nustatyta apie 5,2% pradinių klasių mokinių, tarp kurių yra 1,9 karto daugiau berniukų nei mergaičių. Šis skaičius nuolat didėja, todėl ADHD dabar laikomas vienu iš labiausiai paplitusių psichinės sveikatos sutrikimų visame pasaulyje.

ADS daugiausia pasireiškia dėmesio stokos požymiu. Vaikams, turintiems šį sutrikimą, yra sunku išlaikyti dėmesį, atlikti užduotis, organizuoti veiklą ir atkreipti dėmesį į detales. Jie dažnai kažką pamiršta, yra lengvai išblaškomi. Vaikai, turintys ADHD, negali sutelkti dėmesio žaidžiant ar atliekant įvairias užduotis, gali nutraukti nebaigtus užsiėmimus arba imtis kelių veiklų vienu metu. Dažniausiai pasitaikantis aktyvumo ir dėmesio sutrikimo tipas yra tas, kai pasireiškia neatidumo, hiperaktyvumo bei impulsyvumo simptomų derinys.

Vaikams, turintiems ADHD, nepavyksta arba yra sunku tinkamai stimuliuoti savo smegenų veiklą, dėl to nusilpsta įvairūs kognityviniai įgūdžiai ir atsiranda sunkumų tiek mokykloje, tiek bet kokioje kasdienėje veikloje.

Sutrikimo priežastys

Atlikti tyrimai atskleidžia, jog ADHD gali pasireikšti dėl genetinių, biologinių bei aplinkos veiksnių, kurie yra:

• Paveldimumas: Remiantis dvynių ir įvaikinimo tyrimais, genetiniai veiksniai gali lemti 60-90% ADHD atvejų. Dėl to ADHD sergančių asmenų tėvai, broliai ar seserys turi didelę tikimybę taip pat turėti ADHD. Vis dėlto, ADHD išsivysto kompleksiškai, todėl sutrikimas nėra susijęs tik su genetiniais veiksniais.
• Smegenų struktūriniai pokyčiai: Skirtingi tyrimai rodo, jog žmonės, kuriems diagnozuotas ADHD sutrikimas, pasižymi pakitusia corpus callosum (nervų skaidulų rinkinys, jungiantis abu smegenų pusrutulius) struktūra, atsakinga už informacijos perdavimą tarp abiejų smegenų pusių. Taip pat atlikta metaanalizė nustatė, jog žmonės su ADHD turi funkcinių pakitimų smegenų srityse, reguliuojančiose kognityvinį slopinimo kontroliavimą ir dėmesį.
• Neurotransmiterių disbalansas: Nustatyta, jog pernelyg didelis dopaminerginis aktyvumas gali lemti prastą motorinių impulsų kontrolę ir blogesnę impulsyvumo kontrolę, kurie yra vieni pagrindinių ADHD simptomų. Taip pat atrasta, jog yra reikšmingas ryšys tarp bendros norepinefrino koncentracijos sumažėjimo ir kognityvinių ADHD simptomų, tokių kaip kontrolė ir koncentracija. Atsižvelgiant į tai, su dopaminu ir noradrenalinu susiję vaistai yra naudojami gydyti ADHD, slopinti šio sutrikimo simptomus medicinėje praktikoje.
• Motinos elgesys nėštumo metu: Moksliškai nustatyta, jog motinų vaikams, kurios nėštumo metu vartojo nikotiną ar alkoholį, yra didelė rizika susirgti ADHD.
• Smegenų sužalojimas: Kai kuriais atvejais, ADHD simptomai gali pasireikšti po stiprios galvos traumos.
• Gimimas neišnešiotam ir/arba mažo svorio: Nustatyta, jog neišnešioti ir/arba mažo svorio kūdikiai turi didesnę riziką susirgti ADHD.

ADHD yra laikomas paveldimu sutrikimu, kurio patogenezę lemia genai. Tačiau genetinių ir aplinkos tyrimų rezultatai patvirtina hipotezę, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos šiai ligai, nes lemia individo jautresnę reakciją į aplinkos poveikį, ypač prenatalinėje stadijoje, kur iššaukia biologinius pokyčius. Taigi, ADHD priežastys yra dažniausiai kompleksinės: genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių junginys.

Sutrikimo simptomai

Pagrindiniai aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD) simptomai yra:

• Nedėmesingumas: Sudėtinga sutelkti ir išlaikyti koncentraciją, ji yra lengvai sutrikdoma. Yra sunku atkreipti dėmesį į detales, nuosekliai sekti nurodymus, vienodai kokybiškai atlikti užduotis ir užbaigti darbus iki galo. Gali pasireikšti nesugebėjimas organizuoti užduotis, aktyviai klausytis, kai kiti kalba. Dažnai užmirštama, kas buvo pasakyta ar ką reikėjo padaryti.
• Hiperaktyvumas: Nuolatinis netikslingas skubėjimas, noras pastoviai judėti, nesugebėjimas išsėdėti vienoje vietoje. Sunkumai įsitraukti į ramią veiklą, atlikti vieną užduotį, dažnas užduoties keitimas neužbaigus pirmosios.
• Impulsyvumas: Neprognozuojamas ar įkyrus elgesys, kai sunku nustygti vienoje vietoje, sulaukti savo eilės, susilaikyti ir iki galo išklausyti kito mintis ar užduoto klausimo pabaigą, žinant teisingą atsakymą. Dažnas kitų pertraukinėjimas, greitas svarbių sprendimų priėmimas, neapgalvojus jų pasekmių.

Be šių pagrindinių simptomų, gali pasireikšti šiek tiek vėlesnis kalbos, motorinių ar socialinių įgūdžių vystymasis, žemas frustracijos toleravimo lygis, aukštas dirglumas ar dažnas nuotaikų kintamumas.

Sutrikimo tipai

Pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM-V) dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas skirstomas į tris tipus:

• Neatidus ADHD tipas: Šiam sutrikimo tipui būdinga sunkumas sutelkti dėmesį, didelis išsiblaškymas be hiperaktyvumo ar impulsyvumo požymių.
• Hiperaktyvus/impulsylus ADHD tipas: Rečiausiai aptinkamas sutrikimo tipas, kuriam būdingas bereikalingas nuolatinio judėjimo poreikis - hiperaktyvumas, impulsyvus elgesys be dėmesingumo sutrikimo.
• Kombinuotas ADHD tipas: Labiausiai paplitusi sutrikimo forma, kuriai būdinga nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymių kombinacija.

Diagnozavimas

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą diagnozuoja sveikatos priežiūros specialistai, kai:

1. Pasireiškia 6 ar daugiau dėmesingumo stokos ir (arba) hiperaktyvumo, impulsyvumo simptomų (5 ar daugiau, jei esate vyresnis nei 17 metų amžiaus), kurie išlieka bent 6 mėnesius.
2. Keli simptomai aptinkami iki 12 metų amžiaus ir kenkia vaiko vystymuisi.
3. Simptomai pasireiškia dviejose ar daugiau skirtingų aplinkų (pvz., namai, mokykla, darbovietė).
4. Simptomai trukdo arba blogina socialinio, akademinio ar darbinio funkcionavimo kokybę.
5. Simptomai nėra geriau paaiškinami kitų psichikos sutrikimų (pvz., depresijos, nerimo).

Kaip padėti vaikams su ADS grupėje?

Vaikams, turintiems ADS, ugdymas grupėje gali kelti nemažai iššūkių. Mokytojai, kurių grupėje yra vaikų su ADHD sutrikimu, kasdien susiduria su didžiuliais iššūkiais. Kaip elgtis mokytojui ir kaip dirbti su „kitokiu“ vaiku? Kaip užtikrinti visos grupės ugdymo kokybę? Atsakymai slypi supratime, kantrybėje ir tinkamose strategijose.

Supratimas ir empatija

Pirmiausia, svarbu suprasti, kad ADS nėra sąmoningas elgesys ar noras trikdyti. Tai neurologinis sutrikimas, turintis įtakos vaiko gebėjimui reguliuoti savo veiksmus ir dėmesį. Vaikai, turintys ADS, gali būti bendraujantys, aktyvūs, ekstravertiški bei intuityvūs. Jie gali nukreipti savo energiją į sportą arba kitaip nei kiti vaikai, t. y. savo būdu, atlikti įvairius dalykus. Svarbu orientuotis į pozityvius aspektus ir vengti kritikos išsakymo. Pavyzdžiui, dažnai vaikai su ADS turi labai greitą orientaciją ir išreikštą kūrybišką mąstymą, kas padeda jiems būti išradingiems ir kurti naujas, įdomias idėjas.

Mokymosi aplinkos koregavimas

Vaikams su ADS mokykloje yra gausu stimuliacijų, kurios gali būti trukdančios ir iššaukiančios sunkumus. Kai vaikui mokymosi procese reiškiasi dėmesio sunkumai, atliekant užduotis gali atsirasti aplaidžios klaidos, nes jam sunku pastebėti detales bei sunku išlaikyti dėmesį visos pamokos metu. Taip pat šie vaikai gali vengti užduočių, kurioms reikia ilgesnio dėmesio sukaupimo. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad vaikas nesiklauso, nesidomi, kas jam sakoma.

Siekiant padėti, svarbu:

• Skaidyti informaciją: Pateikti informaciją mažomis, lengvai virškinamomis porcijomis.
• Leisti daryti pertraukas: Trumpų, reguliarių pertraukėlių įtraukimas gali padėti vaikui atgauti koncentraciją.
• Koreguoti aplinką: Sumažinti nereikalingus dirgiklius, pvz., triukšmą, vizualinius stimuliatorius. Vaikui gali būti naudinga sėdėti arčiau mokytojo, toliau nuo langų ar durų.
• Daryti patikslinimus: Užtikrinti, kad vaikas suprato instrukcijas, paprašyti pakartoti jas savo žodžiais.
• Dažniau teikti pozityvų grįžtamąjį ryšį: Pagirti vaiką už pastangas ir sėkmes, net ir mažas.

Elgesio strategijos

Reiškiantis hiperaktyvumui, vaikas pamokoje gali dažnai muistytis ir nenusėdėti vietoje, pavyzdžiui: judinti rankas ir kojas, sukinėtis. Taip pat šie vaikai savo elgesiu gali trukdyti kitiems, nes jiems yra sunku išbūti ramiai.

• Stebėkite, kas blogina situaciją: Atkreipkite dėmesį, kokios situacijos ar aplinkybės sukelia didesnį aktyvumą.
• Įtraukite fizinį aktyvumą: Jei yra galimybė, išlaikant taisykles suteikite galimybę fizinio aktyvumo pertraukėlei ir po to vėl grąžinkite vaiką prie užduoties. Aptarkite galimybę vaikui pajudėti klasėje netrukdant kitiems. Tai gali būti specialus kampelis, kur galima pasistumdyti, ar net trumpas pasivaikščiojimas po klasę.
• Pastebėkite ir skatinkite tinkamą elgesį: Pagirkite, jei vaikui pavyko išlaukti savo eilės, jei užbaigė užduotį ar ilgiau ramiai išsėdėjo savo vietoje.
• Imkitės prevencijos: Numatyti situacijas, kurios gali sukelti sunkumų, ir pasiruošti joms.

Reiškiantis impulsyvumui, vaikas gali dažnai sakyti dalykus neapgalvojęs, skubėti atsakinėti į klausimus bei daryti daug skubos klaidų. Šiems vaikams kyla sunkumų išlaukti savo eilės, todėl jie gali pertraukinėti kitus, komentuoti. Pasireiškiantis netinkamas elgesys yra susijęs su sunkumais numatyti elgesio pasekmes bei mokytis iš pasekmių, todėl kyla nepaklusnaus vaiko įvaizdis. Impulsyvumas yra susijęs su emocinėmis reakcijomis, kurios gali būti staigesnės ir stipresnės, kas apsunkina santykius su kitais vaikais.

• Mokyti laukti: Suteikti vaikui galimybę praktikuoti laukimą, pvz., skaičiuojant iki tam tikro skaičiaus prieš atsakant.
• Aiškios taisyklės ir pasekmės: Nustatyti aiškias taisykles ir nuosekliai taikyti numatytas pasekmes už jų nesilaikymą.
• Skatinimas apgalvoti: Prieš atsakant ar veikiant, paskatinti vaiką trumpai pagalvoti apie galimas pasekmes.

Kognityvinės elgesio terapijos ir kitų metodų taikymas

Tiksli diagnozė ir tinkamai pritaikyta pagalba gali padėti vaikams ir jų tėvams valdyti ADHD simptomus ir labai pagerinti gyvenimo kokybę. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymas paprastai apima elgesio terapiją, specialų ugdymą bei kognityvinių įgūdžių stiprinimą ir lavinimą.

• Kognityvinė elgesio terapija (KET): Ši terapija gali padėti vaikams geriau valdyti savo emocijas ir priimti apgalvotus sprendimus, taip mažinant impulsyvų elgesį. Tėvai taip pat mokomi nuosekliai reaguoti į neigiamą vaiko elgesį ir padėti jam siekti tikslų, paraleliai mokant vaiką įvairių nusiraminimo ir įveikos technikų bei socialinių įgūdžių.
• „Braingym“ treniruotės: Šios treniruotės gali padėti vaikams, turintiems ADHD, išsiugdyti stipresnį dėmesio įgūdį, todėl tampa lengviau išlaikyti koncentraciją ir atlikti įvairias užduotis.
• Specialus ugdymo planas: Mokykloje gali būti sudaromas individualus ugdymo planas, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir stiprybes.
• Fizinis aktyvumas ir sveikas gyvenimo būdas: Subalansuotas, reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba, pakankamas miegas ir ribotas elektroninių prietaisų naudojimas gali padėti palengvinti ADHD simptomus.

Bendradarbiavimas ir palaikymas

Tėvai, auginantys vaiką su ADHD, dažnai susiduria su aplinkinių priekaištais dėl netinkamo vaiko elgesio viešose vietose, netinkamo auklėjimo. Prasidėjus pastaboms iš mokyklos juos irgi gali apimti susierzinimas, bejėgiškumas, kas namie kelia nuolatinę įtampą. Svarbu, kad tėvai ir mokytojai glaudžiai bendradarbiautų, dalintųsi informacija ir kartu ieškotų efektyviausių sprendimų.

• Komunikacija su specialistais: Nuolatinis bendravimas su mokyklos psichologu, specialiuoju pedagogu ir kitais specialistais yra būtinas.
• Tėvų paramos grupės: Dalyvavimas tėvų paramos grupėse gali suteikti emocinę paramą ir praktinių patarimų.
• Šeimos nuoseklumas: Svarbu, kad namuose ir mokykloje būtų taikomos panašios taisyklės ir strategijos, užtikrinant nuoseklumą vaiko gyvenime.

Atsparumas ir potencialo atskleidimas

Atsparumas yra vidinės žmogaus savybės, kurios kartu su lavinamais įgūdžiais tampa stiprybėmis. Atsparumas turi didelę reikšmę viso gyvenimo eigoje ir jam susiformuoti padeda išvystytas pasitikėjimas savimi, suformuoti įgūdžiai ir tam tikros kompetencijos. Susiformavusio atsparumo dėka, vaikas gali adaptuotis ir atlaikyti stresinius įvykius ar nepalankias situacijas.

Vaikams, turintiems ADS, svarbu padėti atskleisti jų gabumus, orientuojantis į pozityvius aspektus. Anksti nustačius šį sutrikimą ir suteikus reikiamą pagalbą, apie 20-50% atvejų simptomai išnyksta pasiekus paauglystę. Visgi laiku nesiėmus dirbti su šiuo sindromu, suaugus simptomai gali tęstis ir sukelti dar didesnių sunkumų nei vaikystėje. Todėl ypač svarbi tėvų ankstyva pagalba vaikui, kuri padėtų jam įgyti pasitikėjimo savimi ir atskleisti savo potencialą.

Vaikai yra tarsi kempinės, sugeriančios visą informaciją iš aplinkos, todėl yra svarbu, kokioje aplinkoje vaikai auga ir ugdosi bei kokią informaciją apie save gauna iš aplinkos. Vaikai įvidina informaciją apie save, kurią gauna iš tėvų, mokytojų ir bendraamžių. Vaikų ADS turėtų būti vertinamas kaip sąlyga, kuri turi įtakos vaiko vystymuisi.

Galų gale, kiekvienas vaikas elgiasi tinkamai, jei tik jis gali. Supratimas, kantrybė ir tinkamos strategijos yra raktas į sėkmingą aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčio vaiko ugdymą ir jo potencialo atskleidimą grupėje.

tags: #aktyvumo #ir #demesio #sutrikima #turintis #vaikas