Priešmokyklinis ugdymas: kada prasideda ir kaip pasiruošti?

Priešmokyklinis ugdymas - tai svarbus žingsnis vaiko gyvenime, žymintis perėjimą iš ikimokyklinio ugdymo į formalųjį pradinį ugdymą. Tėvai dažnai susiduria su klausimu, kada tinkamiausias metas pradėti šį etapą: kai kurie baiminasi, kad ankstyvas startas gali sukelti vaikui stresą, kiti - kad per ilgas laukimas reikš praleistas galimybes. Kaip priimti sprendimą, kuris geriausiai atlieptų vaiko poreikius, pasakoja Gedimino miesto mokyklos direktorė Simona Boguckienė ir mokyklos ir darželio psichologas Šarūnas Zokas.

Priešmokyklinio ugdymo pradžia pagal įstatymus ir praktiką

Remiantis LR Švietimo įstatymu, priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius bei pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti ir tais atvejais, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. Tėvų ar globėjų sprendimu, priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas ir vaikams sulaukus vyresnio amžiaus, tačiau ne vėliau, nei tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Tais atvejais, kuomet priešmokyklinis ugdymas pradėtas teikti 5 metų vaikui, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius bei pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali būti pratęstas ir trukti ne vienerius, o dvejus metus.

Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas. Paskutiniais ankstyvojo ugdymo metais, t.y., kai vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai, vyksta privalomas priešmokyklinis ugdymas. Jei tėvai nusprendžia, vaikas priešmokyklinio ugdymo programą gali pradėti lankyti 5 metų. Programa įgyvendinama per vienerius metus. Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., baigiasi kitų metų rugpjūčio 31 d. Minimali priešmokyklinio ugdymo programa - 640 valandų (arba 4 val. per dieną, 20 val. per savaitę). Šios trukmės programos išlaidas finansuoja valstybė.

Vaiko pasirengimo priešmokyklinei klasei vertinimas

Gedimino miesto mokyklos direktorė Simona Boguckienė įsitikinusi, kad perėjimas iš darželio į priešmokyklinę klasę vaikui visuomet yra reikšmingas pokytis, nes keičiasi ne tik pati aplinka, bet ir visa dienotvarkė. „Teikdami priešmokyklinį ugdymą mokyklos aplinkoje pastebėjome, kad jautresni bei jaunesni vaikai greičiau pavargsta - jiems reikia daugiau poilsio, dėmesio ir ramesnės dienotvarkės. Prisimenu mergaitę, kuri kiekvieną dieną vidurdienį pravirkdavo - jai trūkdavo pietų miego, o mokyklos aplinka tokios galimybės nesuteikia“, - pasakoja S. Boguckienė. Siekiant palengvinti vaikams adaptacijos laikotarpį, Gedimino miesto mokykla įkūrė naują priešmokyklinę klasę ramesnėje aplinkoje - Pavilnių regioniniame parke. Šioje klasėje dienotvarkė lankstesnė, daugiau poilsio ir laiko praleidžiama gryname ore, mažiau stimuliacijos, daugiau galimybių tyrinėti ir pažinti pasaulį bei ugdyti smalsumą.

Gedimino miesto mokyklos psichologas Šarūnas Zokas atkreipia dėmesį, kad priimti sprendimą, kada leisti vaiką į priešmokyklinę klasę, reikėtų atsižvelgiant į paties vaiko raidą, nes tai gali turėti ilgalaikę įtaką emocinei vaiko gerovei ir akademinei jo sėkmei. Todėl visuomet verta pasitarti su švietimo pagalbos specialistais, kurie gali padėti įvertinti vaiko samprotavimo gebėjimus, garsų ir kalbos suvokimą, atmintį, smulkiąją motoriką, žodyno turtingumą, socialinius įgūdžius, savarankiškumą ir emocinę brandą.

„Vaikas, keliaudamas į priešmokyklinę klasę, turėtų gebėti spręsti problemas, logiškai samprotauti, turėti pakankamai turiningą žodyną ir suprasti kalbos garsus bei iš jų konstruoti reikšmę turinčius žodžius. Vaikas turi turėti ir bendrųjų faktinių žinių apie jį supantį pasaulį. Svarbūs ir smulkiosios motorikos įgūdžiai, o jie paprastai pasireiškia vaiko gebėjimu kirpti, taisyklingai laikyti rašomą priemonę, apvedžioti raides ir nuspalvinti paveiksliukus neišeinant iš ribų“, - pasakoja Š. Zokas. Labai svarbus aspektas yra ir socialiniai įgūdžiai, kurie sufleruoja apie vaiko gebėjimą prisitaikyti prie jį supančios aplinkos, komunikuoti savo poreikius ir socialiai priimtinais būdais spręsti kylančius kasdienius konfliktus. Būtina paminėti ir savarankiškumo įgūdžius - priešmokyklinėje klasėje paprastai yra skiriama mažiau dėmesio buitinėms užduotims, tad vaikas turėtų gebėti pats apsirengti, pasirūpinti savo higiena, susitvarkyti savo darbo ar valgio vietą.

Kada verta palaukti su priešmokykline klase?

Tam tikrų įgūdžių trūkumas gali sufleruoti, ar vaiko adaptacija ir ugdymo procesas priešmokyklinėje klasėje bus sklandus, ar reikėtų dar vienerius metus praleisti darželio grupėje. „Pavyzdžiui, jei vaiko mąstymo gebėjimai nėra pakankamai išlavėję, jis gali susidurti su sunkumais priimant akademinę informaciją ir jau šiame ugdymo etape gali atsirasti spragų. Tą patį galima pasakyti ir apie socialinius įgūdžius - jei vaikas nėra pasirengęs prisitaikyti prie labiau įpareigojančios aplinkos, sunkiai randa sprendimus konfliktinėse situacijose, sunkiau priima nesėkmes, tuomet ir priimti naujas žinias bus daug sunkiau. Būtent todėl labai svarbu pažinti individualias vaiko galias ir sunkumus bei numatyti, kaip galima jas tobulinti. Pažindami ir suprasdami vaiką, lengviau pasirinkite ir priešmokyklinio ugdymo klasę mokykloje ar darželyje“, - sako psichologas.

Pastebima, kad vaikui kylantys iššūkiai dažnai lemia akademines spragas, kurios išryškėja antroje - trečioje klasėje, kuomet prasideda sudėtingesnės matematikos, skaitymo ir rašymo užduotys. Minėtos spragos gali užkirsti kelią pasiekti patenkinamų rezultatų bendrosiose ugdymo programose, o tokiu atveju tenka kreiptis į psichologinę pedagoginę tarnybą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymo. Tokiu atveju yra suteikiamos pagalbinės priemonės, diferencijuojamos atitinkamų dalykų užduotys.

„Taip pat pastebima, kad akademiniai sunkumai yra glaudžiai susiję su elgesio ir emocinėmis problemomis. Kitaip tariant, vaikai, susidurdami su mokymosi sunkumais neretai patiria nerimą, nusivylimą, pasižymi žema saviverte, o tai gali atsispindėti ir jų elgesyje“, - priduria Š. Zokas. Taigi nėra vieno teisingo atsakymo - sprendimas priklauso nuo individualios situacijos, vaiko raidos ypatumų, tėvų lūkesčių bei požiūrio į vaikų ugdymą.

Priešmokyklinio ugdymo programa ir kompetencijos

Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus. Labai svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas.

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.

• Komunikavimo kompetencija: Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visiškai išplėtota komunikavimo kompetencija apima gebėjimą bendrauti, tardamiesi dalintis patirtimi, įspūdžiais, įvardyti savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelti klausimus ir išsakyti savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius, bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiamasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoti, suprasti gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus.

• Kultūrinė kompetencija: Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas. Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.

• Kūrybiškumo kompetencija: Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.

• Pažinimo kompetencija: Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.

• Pilietiškumo kompetencija: Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.). Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.

• Skaitmeninė kompetencija: Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.

• Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.

Priešmokyklinio ugdymo organizavimas ir finansavimas

Priešmokyklinio ugdymo grupės (klasės) gali būti atskiros, t.y. veikiančios atskirame pastate ar patalpose, arba jungtinės, t.y. veikiančios kartu su ikimokyklinio ugdymo grupėmis. Tėvų ar globėjų sprendimu, priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas ir vaikams, sulaukusiems vyresnio amžiaus, tačiau ne vėliau, nei tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Tais atvejais, kuomet priešmokyklinis ugdymas pradėtas teikti 5 metų vaikui, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius bei pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali būti pratęstas ir trukti ne vienerius, o dvejus metus.

Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme yra taikomas mišrus finansavimo principas. Tai reiškia, kad kiekvienai ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupei pagal jos dydį ir vaikų skaičių joje ir tam tikroms kiekvieno vaiko išlaidoms padengti valstybė skiria lėšų sumą. Ji apskaičiuojama pagal Vyriausybės nustatytą metodiką. Ūkio lėšas padengia įstaigos savininkas. Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme paskaičiuota, kad valstybės skiriamos lėšos turi padengti vaiko ugdymą 20 val. per savaitę. Jei vaikas lanko ilgesnę ugdymo programą nei 20 val. per savaitę, už papildomas ugdymo valandas moka tėvai (globėjai). Tėvai (globėjai) taip pat moka už vaiko maitinimą.

Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas. Nuo 2020 m. privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje savivaldybės skiria apie 100 eurų kompensaciją lankant privačias ugdymo įstaigas.

Papildomos paslaugos ir lengvatos

Priešmokyklinukams (taip pat ir moksleiviams) gali būti teikiama nemokamo pavežėjimo iki ugdymo įstaigos paslauga. Įprastai ji teikiama kaimuose, miesteliuose gyvenantiems vaikams. Savivaldybė organizuoja pavežėjimą kaimo ir miestelių vaikams, kurie gyvena toliau nei 3 km nuo ugdymo įstaigos. Šiuo atveju savivaldybė užtikrina vaiko vežimą į arčiausiai vaiko namų esančią ir atitinkančią vaiko poreikius ugdymo įstaigą.

Mokestį už papildomą ugdymą ir maitinimo mokestį nustato ugdymo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Ji gali nustatyti ir atvejus, kada šie mokesčiai gali būti mažinami arba iš viso nemokami. Savivaldybės dažnai nustato, kad mažesnius mokesčius moka socialiai remtinos šeimos, šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų ir pan.

Nuo 2025 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui ikimokyklinis ugdymas gali būti privalomas. Informaciją apie tai, kad vaikui turėtų būti skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas, surenka savivaldybės paskirti asmenys. Surinktą informaciją svarsto ir rekomendacijas - skirti / neskirti privalomą ugdymą - savivaldybės administracijos direktoriui teikia savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija. Privalomas ikimokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vaikui nuo gimimo iki 6 metų (iki vaikas privalo pradėti lankyti priešmokyklinio ugdymo programą). Privalomas ikimokyklinis ugdymas gali trukti iki 6 mėnesių, iki 1 metų. Vaikui skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas yra nemokamas vaiko tėvams (globėjams). Kartu yra skiriamas ir nemokamas maitinimas.

Kviečiame apsilankyti Gedimino miesto darželyje ir iš arčiau susipažinti su mūsų mokytojais, aplinka ir ugdymo filosofija. Tėvams dažnai kyla klausimų dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos, kainos, ugdymo įstaigos pasirinkimo, skirtumo nuo ikimokyklinio ugdymo. Ikimokyklinio ugdymo metu vaikai mokosi pagrindinių kasdienių gyvenimo, socialinių, emocinių ir kalbos įgūdžių. Prieš pradėdami lankyti pradinę mokyklą, vaikai Lietuvoje gali būti ugdomi namuose arba ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Ikimokyklinis ugdymas yra prieinamas nuo gimimo iki privalomo priešmokyklinio ugdymo pradžios (t.y. vaikui sulaukus 6 metų). Nors ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, jei tėvai nusprendžia leisti vaikus į darželį, valstybė arba savivaldybės turi užtikrinti vietas vaikams nuo 3 metų amžiaus. Galite pasirinkti valstybines arba privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas savo vaikui.

Priėmimo į darželius tvarka gali skirtis priklausomai nuo įstaigos ar savivaldybės, tačiau paprastai paraiškos priimamos ištisus metus. Kai kuriuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Marijampolė ir kt., priėmimo procesas yra centralizuotas ir vykdomas per elektroninę sistemą. Kiekviena savivaldybė turi savo tvarką ir teikia pirmenybę paraiškoms, atsižvelgdama į tokius veiksnius kaip gyvenamoji vieta, tą patį darželį lankantys broliai ir seserys, šeimos socialinė padėtis. Taip pat reikia pateikti sveikatos patikrinimo pažymą, todėl rekomenduojama šį dokumentą gauti iš anksto.

tags: #kiek #metu #prasideda #priesmokyklinis #ugdymas