Priešmokyklinis ugdymas, kaip svarbus vaiko raidai ir sėkmingai integracijai į mokyklą etapas, Lietuvoje yra reglamentuojamas įstatymų, kurie nuolat tobulinami, atsižvelgiant į kintančius visuomenės poreikius ir tarptautinę praktiką. Šis straipsnis gilinsis į priešmokyklinio ugdymo įstatyminį pagrindą, jo eigą ir svarbiausius pokyčius, siekiant suteikti išsamų supratimą tiek specialistams, tiek plačiajai visuomenei.
Priešmokyklinio ugdymo samprata ir tikslai
Priešmokyklinis ugdymas yra vientisos priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos dalis, kurią tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Ši programa apima vienus metus ir yra skirta vaikams, siekiant juos tinkamai parengti mokyklai. Pagrindiniai priešmokyklinio ugdymo tikslai yra ne tik akademinių žinių suteikimas, bet ir socialinių, emocinių, fizinių bei kūrybinių gebėjimų ugdymas. Siekiama, kad vaikai įgytų savarankiškumo, bendradarbiavimo įgūdžių, ugdytųsi kritinį mąstymą ir pasirengtų tolimesniam mokymosi procesui. Pasaulio praktika rodo, kad vaikai, praleidę daugiau laiko švietimo sistemoje, ateityje dažnai demonstruoja geresnius socializacijos įgūdžius ir akademinius pasiekimus.
Amžiaus kriterijai ir jų kaita
Vienas iš svarbiausių priešmokyklinio ugdymo aspektų yra amžiaus, nuo kurio jis pradedamas teikti. Iki 2023 m. sausio 1 d. galiojo tvarka, kad priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina penkeri metai. Tačiau, atsižvelgiant į individualią vaiko raidą, jo ugdymo ir ugdymosi poreikius bei pažangą, Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka buvo galima pradėti priešmokyklinį ugdymą, kai vaikui tais kalendoriniais metais penkeri metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. Tai buvo galima atlikus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių bei pažangos vertinimą Pedagoginės psichologinės tarnyboje (PPT). Tėvai (globėjai) turėjo kreiptis į PPT ne vėliau kaip iki rugpjūčio 14 dienos dėl vaiko įvertinimo.
Svarbu paminėti, kad priešmokyklinis ugdymas galėjo būti teikiamas ir vėliau, tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina šešeri metai. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įstatymu buvo įteisintas privalomas priešmokyklinis ugdymas, kuris pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai.
Dideli pokyčiai įvyko nuo 2023 m. sausio 1 d. Nuo šios datos priešmokyklinis ugdymas galėjo būti pradedamas teikti vaikams, kuriems 5 metai sueina iki tų metų balandžio 30 dienos arba rugsėjo 1 dienos. Tai reiškia, kad nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinis ugdymas teikiamas vaikams, kuriems 5 metai sueina iki tų metų balandžio 30 d. arba rugsėjo 1 d. Tokiu būdu sudaromos lankstesnės sąlygos tėvams, norint, vaikams galint, mokyklai tarpininkaujant, susidaryti lankstesnes sąlygas vaikams ilgiau ugdytis priešmokykliniame ugdyme - ne metus, o dvejus. Ne visiems vaikams pakanka vienų metų priešmokyklinio ugdymo.
Visuotinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ankstinimas
Lietuvos Seimas pritarė savanoriško visuotinio vaikų ikimokyklinio ugdymo ankstinimui. Laipsniškai bus pereita prie to, kad vaikai galės būti pradedami ugdyti nuo dvejų metų. Pritarta ir siūlymams įteisinti priešmokyklinio ugdymo programą nuo 5 metų. Ar vaikus anksčiau leisti į ugdymo įstaigą, spręs tėvai. Tačiau, socialinės rizikos šeimų atžaloms ankstyvasis ugdymas taps privalomas.
Pagal priimtas naujas pataisas, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą taps visuotinis nuo 4 metų amžiaus, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. - nuo 3 metų amžiaus, o nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. - nuo 2 metų amžiaus. Socialinę riziką patiriantiems vaikams ikimokyklinis ugdymas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. tampa privalomas.
Vaikystės raidos etapai (6–11 metų)
Dvejų metų priešmokyklinis ugdymas ir jo išimtys
Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius bei pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus tiems vaikams, kurie pagal priešmokyklinio ugdymo programą pradėjo būdami 5 metų. Tai numatyta ir nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. įteisinus dvejų metų priešmokyklinio ugdymo programą. Išliktų galimybė priešmokyklinį ugdymą baigti ir per metus.
Nuo 2023 m. vadovaujantis Tvarkos aprašu, priešmokyklinis ugdymas gali būti vykdomas dvejus metus vaikams, kurie 2022 m. rugsėjo 1 d. jau buvo pradėję priešmokyklinį ugdymą. Taip pat, priešmokyklinis ugdymas gali būti vykdomas antrus metus kai kuriems iš tų vaikų, kurių tėvai (globėjai) nusprendė nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.
Privalomo ugdymo amžiaus ankstinimo pasekmės ir argumentai
Visuotinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ankstinimas sukėlė nemažai diskusijų. Kai kurie specialistai išreiškė susirūpinimą, kad mokyklinio amžiaus ankstinimas, tinkamai nepasirengus, gali traumuoti daugelį vaikų jauname amžiuje. Jie argumentuoja, kad mokykla yra formalizuota organizacija su griežta dienotvarke, pamokų struktūra ir reikalavimais, kuriems jaunesnio amžiaus vaikai gali būti sunkiai pasiruošę. Penkerių-šešerių metų vaikai dar nori aktyviai žaisti, o didelė jų dalis negali apsieiti be pietų miego. Mokyklinio amžiaus ankstinimas taip pat sukeltų didesnius iššūkius vaikams su įvairiomis negaliomis.
Pereinamuoju laikotarpiu mokinių skaičius išaugs, kai į mokyklas ateis vaikai pagal senąją tvarką ir jaunesni pagal naująją. Tokiu būdu bent 10 tūkstančių padidės mokinių skaičius, kurie vienu metu pradės priešmokyklinę, po metų pirmąją klasę ir t.t. Dėl privalomojo ugdymo amžiaus paankstinimo padidės išlaidos švietimui apie 15 mln. eurų kasmet ateinančius 12 metų iš eilės, reikės papildomai 500 pedagogų ir atitinkamai švietimo pagalbos specialistų.
Kita vertus, valstybė ryžtasi šiam žingsniui ir skiria tam lėšų. Teigiama, kad per tą laiką, kai buvo investuojama į ugdymą, dabar yra tinkamas metas ankstinti ugdymą, nes tai bus investicija į ateitį ir vaikus, kurie ilgainiui parodys geresnius akademinius rezultatus. Tai taip pat sudarys galimybes jaunoms šeimoms, ypač mamoms, siekti karjeros. Jei šeimoje nėra pakankamų sąlygų ugdytis ir vaikas išeitų į švietimo instituciją ne šešerių, o penkerių metų, tai yra didelis laiko tarpas vaiko raidoje, kuris gali būti labai naudingas.
Įstatymų pataisų chronologija
Priešmokyklinio ugdymo įstatyminis pagrindas nuolat kito. Nuo 2015 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. … iki 2022 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. … (TAR, 2023, Nr. …), buvo atlikta daugybė pakeitimų, kurie formavo dabartinę priešmokyklinio ugdymo sistemą. Šie pakeitimai atspindi nuolatinį siekį tobulinti švietimo sistemą ir užtikrinti geriausias sąlygas vaikų ugdymui.
Nuo 2016 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. … (TAR, 2016, Nr. …), nuo 2017 m. gruodžio 19 d. įstatymu Nr. … (TAR, 2017, Nr. …), nuo 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymu Nr. … (TAR, 2020, Nr. …) ir nuo 2022 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. … (TAR, 2023, Nr. …), priešmokyklinio ugdymo tvarka buvo nuosekliai keičiama ir tobulinama, siekiant pritaikyti ją prie visuomenės ir vaikų poreikių. Šie pakeitimai apima amžiaus kriterijus, ugdymo trukmę ir privalomumo aspektus.
tags: #priesmokyklinis #ugdymas #istatymas