Darželių virtuvėse vyksta pokyčiai, skatinantys sveikatai palankesnius mitybos įpročius nuo pat mažens. Vykdant socialinės atsakomybės projektą „Sveikatai palankūs“, kurį organizuoja VŠĮ „Tikra mityba“ ir AB „Kauno Grūdai“, siekiama ne tik įtraukti daugiau skaidulinių medžiagų turinčių produktų į vaikų valgiaraščius, bet ir formuoti sąmoningą požiūrį į maistą, jo kilmę ir gaminimo kultūrą. Šis projektas apima visą Lietuvą ir siekia peržengti darželių sienas, šviečiant ir tėvus.
Skaidulų svarba ir vaikų įtraukimas į maisto gamybą
Nuo lapkričio 9 d. devyniuose Kauno apskrities darželiuose, bendradarbiaujant su AB „Kauno Grūdai“, inicijuota akcija, skirta įtraukti į vaikų valgiaraščius daugiau skaidulinių medžiagų turinčių produktų. Viena iš veiklų - vaikų pačių gaminami blynai iš viso grūdo miltų. Tai ne tik skatina smalsumą ir norą ragauti naujus produktus, bet ir padeda vaikams suprasti, iš kur atkeliauja miltai ant jų stalo. Šie užsiėmimai atskleidė, kad dauguma vaikų namuose neturi galimybės gaminti kartu su tėvais, o jiems nėra pasakojama apie ingredientus ir maisto kilmę.
„Pabendravus su vaikučiais, maišant blynų tešlą, ne vienas atskleidė, kad namuose tokių galimybių gaminti kartu su tėveliais neturi. Vaikai sakė, kad neleidžia net padėti kepant blynus, nepasakojama apie ingredientus: iš kur atkeliauja grūdas ir kuo skiriasi balti miltai nuo rupių. Vaikai neišmoksta, nesužino iš kur ir koks maistas patiekiamas jų lėkštėse“, - pastebi projekto dalyviai. Šiuolaikiniai vaikai retai supažindinami su maisto gamybos procesais, todėl svarbu skatinti bendravimą ir edukaciją šia tema.
Kodėl sveika mityba darželiuose yra tokia svarbi?
Vaikų gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė pabrėžia, kad tinkama ir pilnavertė mityba vaikystėje yra ypatingai svarbi. Ji ne tik suteikia energijos ir būtinų maistinių medžiagų sparčiai augančiam organizmui, bet ir prisideda prie sklandaus smegenų vystymosi, imuniteto stiprinimo bei ilgalaikių sveikatos įpročių formavimo, galinčių iš esmės pagerinti visą žmogaus gyvenimą. Augantis organizmas kasdien formuoja naujus audinius, vystosi nervų sistema, stiprėja imunitetas, todėl vaikams būtina visaverė, reguliari ir įvairi mityba. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, kiek kalorijų vaikas gauna, bet - iš kokių maistinių medžiagų jos gaunamos. Tai yra, kokios maistinės vertės produktai yra vaikų racione, ar juose tinkamas ir pakankamas pagrindinių maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų kiekis.
Subalansuota mityba ne tik padeda užtikrinti normalų fizinį augimą, bet ir gerina koncentraciją, energijos lygį bei atsparumą ligoms. Vaikams ypač svarbūs geležis, kalcis, vitaminas D ir B grupės vitaminai, kurių trūkumas gali sukelti anemiją, kaulų vystymosi sutrikimus ar nuovargį. Kasdienėje mityboje turėtų būti visų pagrindinių maisto grupių: daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, baltymų šaltinių ir sveikatai palankių riebalų. Taip pat svarbu riboti perdirbtus, daug cukraus ar druskos turinčius produktus, dažniau rinktis šviežius ir natūralius patiekalus, o troškulį malšinti vandeniu, ne saldintais gėrimais.
Dabartinės situacijos ir senų normų iššūkiai
Nors Lietuvos darželiuose vaikai turi galimybę ne mažiau nei tris kartus per dieną valgyti šiltą ir šviežiai pagamintą maistą, kas šeimose sutinkama retai, vis dar išlieka aktualios sovietmečio laikų maitinimo įpročių ir patiekalų įtaka. Trūksta šiuolaikiškų, įvairesnių patiekalų ir maisto produktų. Maistinės ir energinės rekomenduojamos paros normos, pagal kurias sudaromi valgiaraščiai, išleistos 1999 m. lapkričio 25 d. Nr. 510 „dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“, neatsižvelgia į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas ir sveikatai palankios mitybos principus.
Sudarant valgiaraščius ugdymo įstaigose atsižvelgiama į rekomenduojamas paros normas (angliavandeniai, baltymai, riebalai), kalorijų kiekį, tačiau neatsižvelgiama į rekomenduojamą, prieš tai nurodytame teisės akte, vitaminų, mineralinių medžiagų kiekį. Dėl to dominuoja patiekalai iš bulvių, rafinuotų miltų produktų bei pieno produktų, keičiasi patiekalų rūšys, o maisto produktų grupės išlieka tos pačios. Vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigose gauna vidutiniškai apie 200 g šviežių daržovių ar vaisių per dieną, nors PSO rekomenduoja suvartoti minimaliai ne mažiau 400 g per dieną šviežių daržovių ir vaisių. Tai atitinka penkias vaisių ir daržovių porcijas (po 80 g) kasdien. Pavyzdžiui, vidutinis vienas obuolys sveria apie 160 g, morka apie 160 g, pusė avokado be kauliuko apie 80 g - tai jau sudarytų 400 g per dieną. Jei bus suvalgomas dar vienas bananas apie 200 g - tai 600 g sudarys dienos racioną ir dienos norma bus didesnė nei minimali dienos norma pagal PSO rekomendacijas.
Vaisių ir daržovių bei pieno produktų vartojimo skatinimo programa
Siekiant sveikatai palankios mitybos įpročius stiprinti nuo mažens, Lietuvoje įgyvendinama Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo ugdymo įstaigose programa. Jos tikslas - padidinti šių produktų dalį vaikų mityboje ir formuoti supratimą apie jų naudą sveikatai. Pagal šią programą vaikams, lankantiems ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigas, kiekvieną mokslo metų mėnesį nemokamai dalijami vaisiai, daržovės, sultys bei pieno produktai.
Vaikai gauna obuolių, kriaušių, morkų, vaisių ar daržovių sulčių, taip pat pieno, jogurto ar sūrio porcijas. Programą administruojančios Žemės ūkio agentūros (ŽŪA) prie Žemės ūkio ministerijos Komunikacijos ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Aistė Kanevičienė pabrėžia, kad ši programa svarbi ne tik vaikų mitybos įpročių formavimui, bet ir lietuviškiems ūkiams. „Vaikams tiekiami tik aukščiausios kokybės, užauginti ar pagaminti Lietuvoje produktai - kartu taip remiamas ir vietos žemės ūkis bei gamintojai. Pavyzdžiui, šiuo metu tiekiamas pienas bei vaisiai ir daržovės yra ekologiški, perėjimo prie ekologinės gamybos etapo arba išauginti pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą“, - pasakoja A. Kanevičienė. ŽŪA specialistė atkreipia dėmesį, kad ši programa apima visą Lietuvą ir kasmet pasiekia daugiau kaip du šimtus tūkstančių vaikų.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką vienam vaikui skiriama viena pieno ar pieno produkto porcija per dieną: apie 125-150 ml pieno, 125 g jogurto arba 40 g sūrio. Šiais mokslo metais pieno produktų vaikai gauna keturis kartus per mėnesį, jogurto arba sūrio - du kartus. Taip pat vaikas gali gauti obuolį ar kriaušę iki 150 g, 80-100 g pjaustytų morkų arba stiklinę vaisių ar daržovių sulčių. Morkos šiais mokslo metais tiekiamos du kartus, obuoliai - tris kartus per mėnesį.
Sveika Mityba ir Vaikų Ugdymas - Seminaras Vilniuje, organizuoja "Sveikatai palankus"
Tėvų vaidmuo ir namų aplinkos įtaka
Nors darželiai ir mokyklos deda pastangas gerinti vaikų mitybą, tėvų ir šeimos vaidmuo yra itin svarbus. Dietologė J. Parnarauskienė sveikina sveikus mitybos įpročius padedančias formuoti iniciatyvas, bei priduria, kad jos turėtų būti pratęstos ir namuose. „Jei vaikas darželyje ar mokykloje gauna vaisių ar pieno produktų, labai svarbu, kad jie iš raciono neišnyktų ir namuose, nes vienas pagrindinių tinkamos mitybos principų yra nuoseklumas. Neegzistuoja jokių „stebuklingų“ produktų - tik nuoseklus, įvairus, sveikas ir subalansuotas kasdienis mitybos racionas“, - teigia specialistė.
Suaugusieji yra geriausias pavyzdys ir vaikų mitybos pokyčių iniciatorius. Nuo spalio 22 d. vykdoma akcija skatina tėvus ugdyti vaikus savo pavyzdžiu, įtraukiant į šeimos pokalbius mitybos temą. Ugdyti vaikus apie tai, ką reikia valgyti, kas yra mitybos pagrindas, kaip valgyti ir kiek reikia suvalgyti. Šeimose daržovės, vaisiai turi būti ant stalo, o ne saldainiai. Svarbu išmokyti vaikus mėgautis maistu, gaminti su jais, valgymo metu susikoncentruoti į maistą ir jį gerai sukramtyti.
Ką turėtų sudaryti vaikų pietūs?
Pietūs - svarbi dienos dalis, aprūpinanti organizmą energija likusiai dienos popietei. Sveikos mitybos specialistė, VŠĮ „Sveikatai palankus“ vadovė Raminta Bogušienė teigia, kad nepavalgius šiltų, maistingų, šviežiai ruoštų pietų, trūks energijos, norėsis nuolat užkandžiauti ir vakare tikėtina vaikai prisivalgys už visą dieną. Pietūs turi sudaryti 30-35 proc. dienos kalorijų normos ir su maistu turime gauti visų reikalingų maistinių medžiagų, t.y., angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų.
Pietų patiekalus turi sudaryti įvairūs baltymų, riebalų bei angliavandenių šaltiniai. Ypatingas dėmesys skiriamas subalansuotam maistui, kad būtų patenkintas ne tik vaikų sotumas, bet organizmas gautų visas reikalingas medžiagas - vitaminų, mineralų, skaidulų. Pirmenybė teikiama tausojantiems patiekalams - virtiems garuose ar vandenyje, troškintiems, gamintiems konvekcinėse krosnyse su garais. Tausojantis gamybos būdas - tai toks maisto ruošimo procesas, kuris maksimaliai išlaiko maistinę vertę ir neužteršia maisto kancerogeninėmis medžiagomis.
Svarbus pietų lėkštės rodiklis - sumažintas druskos ir cukraus kiekis, negali būti jokių saldiklių, dažiklių, skonio ir kvapo stipriklių. Daržovės turi sudaryti trečdalį pietų lėkštės.
Pietų patiekalų pavyzdžiai:
- 1 diena: mėsa (jautiena/kiauliena) su daržovių garnyru ir kruopomis.
- 2 diena: žuvis (riebi/liesa) su daržovių garnyru ir daržovių troškiniu.
- 3 diena: mėsa (vištiena/kalakutiena) su daržovių garnyru ir pilnaverčių grūdų makaronais.
- 4 diena: vegetariškas patiekalas (pvz., ankštinių daržovių kotletukai) su daržovių garnyru ir bulvėmis.
- 5 diena: pieno produktai/žuvis/ankštinės daržovės/mėsa su daržovių garnyru ir kruopomis ar krakmolingosiomis daržovėmis (bulvės, morkos).
Eksperimentuokite su įvairiais garnyrais - bulvės (ne daugiau tris kartus per savaitę), ryžiai, grikiai, sorai, lęšiai, pupelės, viso grūdo makaronai, konvekcinėje keptos ar virtos įvairios daržovės. Šviežios, raugintos daržovės ar jų salotos būtinos kiekvienų pietų metu. Šaltuoju metų laiku, kai nėra šviežių daržovių, rinkitės salierus, burokėlius, morkas, kopūstus, moliūgus, raugintas daržoves. Špinatai ir gražgarstės vertingos visus metus, kaip ir šaldytos daržovės.
Nepamirškite tirštų sriubų, troškinių, ypatingai šaltuoju metų laiku. Jei tiekiate troškinį, tai sriubos pietums jau nebereikia. Sriubą galima gardinti nesaldintu jogurtu, grietine ar tiekti su viso grūdo duona, tačiau šie priedai padidins sotumą ir vaikas gali nevalgyti pagrindinio patiekalo. Tokiu atveju, pagal vaikų maitinimo rekomendacijas, sriubos tiekti ne daugiau 150 ml. Geriausias gėrimo pasirinkimas prie pietų stalo - vanduo, nesaldinta arbata. Venkite saldintų gėrimų, desertų ar net vaisių po maisto, kad netrikdytumėte virškinimo sistemos ir neskatintumėte puvimo procesų.
Naujų receptų kūrimas ir edukacija
Projekto „Sveikatai palankūs“ metu organizuojami vaikų gaminimo, susipažinimo su maistu užsiėmimai, kurių metu vaikai gamina ir degustuoja, taip pratinami prie sveikatai palankaus maisto. Taip pat siekiama sudaryti penkių dienų sveikatai palankius valgiaraščius ugdymo įstaigoms ir suderinti juos su atsakingomis institucijomis. „Jau dabar esame pradėję kurti naujus patiekalų receptus, technologines korteles, kurie būtų ne tik sveikatai palankūs, bet ir patiktų vaikams. Norime šviesti tėvus ir paskatinti juos vaikams ir namuose gaminti sveikatai palankius patiekalus“, - teigia projekto organizatoriai.
Ugdymo įstaigos, tokios kaip Vilnelės Baze, jau nuo rugsėjo 1 d. savo maitinimo racione atsisakė riebių padažų, sulčių, mažina cukraus ir druskos kiekį. Padaugėjo augalinės kilmės patiekalų iš daržovių, ankštinių ir pilnaverčių grūdinių kultūrų. Lyginant su iki šiol buvusiu standartiniu meniu, mažiau gaminama bulvinių, miltinių gaminių. Atsisakyta saldintų gėrimų, vietoj jų vaikams dažniau siūloma vanduo, žolelių arbata be cukraus, nebeliko perdirbtos mėsos gaminių (dešrelių ir t.t.), vietoj jų - tik šviežiai ruošta mėsa. Nuo 2004 m. lopšelis-darželis dalyvauja paramos programoje „Pienas vaikams“, o nuo 2012 m. vykdoma „Vaisių vartojimo skatinimo programa“.
Šie pokyčiai darželiuose yra svarbus žingsnis link sveikesnės vaikų mitybos ir ilgaamžiškumo. Svarbu, kad šios iniciatyvos būtų tęsiamos ir namuose, ugdant sąmoningą ir atsakingą požiūrį į maistą nuo pat mažumės.