Slaugos profesija, neatsiejama nuo medicinos istorijos, šiuolaikiniame pasaulyje atlieka vis svarbesnį vaidmenį, ypač akušerijoje - srityje, kurioje sprendžiami du gyvybės klausimai: motinos ir naujagimio. Šiame straipsnyje gilinsimės į slaugos svarbą akušerijos praktikoje, jos evoliuciją, dabartinius iššūkius ir ateities perspektyvas, remdamiesi tiek ilgamete patirtimi, tiek naujausiais tyrimais ir praktikomis.
Slaugytojo ir akušerio profesijų reikšmė sveikatos sistemoje
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2020-uosius paskelbė Slaugytojų ir akušerių metais, siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į šios profesinės grupės, gausiausios sveikatos priežiūros sistemoje, indėlį į pasaulio gyventojų sveikatą. Slaugytojo darbas išties ypatingas, nes jis glaudžiai susijęs su žmogumi, kuris yra pažeidžiamas, nerimauja dėl ateities, patiria skausmą ar yra prislėgtas ligos. Šiuolaikiniame paciento gydymo ir sveikatos gerinimo procese dalyvauja visa sveikatos priežiūros specialistų komanda, o slaugytojai, būdami arčiausiai paciento, yra vieni svarbiausių jos narių.
Akušerė, dirbanti nuo 1990-ųjų, pabrėžia, kad ji su visa komanda, kurios priešakyje gydytojas, atsako už dvi gyvybes - mamos ir kūdikėlio. Negalima atsipalaiduoti, visada stengiamasi suteikti visokeriopą pagalbą gimdyvei, nes tikslas - sveikas naujagimis ir sveika mama. Kiekvienas budėjimas darbe yra iššūkis, o nuovargį kompensuoja naujagimio riksmas ir laimingų tėvų ištartas „Ačiū už pagalbą“.
Slaugos darbo specifika ir iššūkiai
Slaugytojų profesinės veiklos procesas grįstas komandiniu darbu ir bendradarbiavimu. Tai tarsi grandinėlė, kurioje kiekviena dalis svarbi. Gydant pacientą, išmetus slaugos grandinės dalis, liktų tuščia erdvė. Todėl itin skaudu, kai viešojoje erdvėje valdžios atstovai, kurdami įstatymus, nesugeba teisingai ištarti šios profesinės grupės pavadinimo.
Bendruomenės slaugytoja, turinti 23 metų darbo patirtį, Alytaus poliklinikoje jaučiasi lojali šiai įstaigai ir vertina pastovumą, pažįstamus kolegas ir pacientus. Atsakingumas, pareigingumas, supratingumas ir paprastumas - tai savybės, kurias ji siekia perteikti pacientams, kad jie su mielu noru sugrįžtų. Vyriausybė plečia slaugytojų kompetencijų ribas, suteikdama daugiau savarankiškumo. Gydytojo ir slaugytojo darbas yra komandinis, ir nesant vieno nario, nėra ir komandos, ką ypač jaučia pacientas.
Norint, kad slaugos specialybė būtų labiau pripažinta, reikia suteikti daugiau galimybių slaugytojams save realizuoti ir tobulėti. Lyginant situaciją dabar ir prieš 15-20 metų, padėtis keičiasi. Dabar slaugytojams suteikiama galimybė dalyvauti konferencijose, skirtose tiek gydytojams, tiek slaugytojams, taip pat rengiamos konferencijos tik slaugytojams, ko anksčiau nebuvo. Galima tęsti slaugos studijas universitete, įgyjant bakalauro ar magistro laipsnius. Reikia naudotis šiomis galimybėmis, kurios suteikia žinių ir naujovių slaugos praktikoje bei keičia požiūrį į slaugytojo profesiją.
Vis dėlto, slaugytojo profesijos atstovai atiduoda labai daug, bet nėra pakankamai įvertinti nei atlygio, nei prestižo atžvilgiu. Darbo praktikoje, nors kartais ir pajuntama, kad pacientai ne visada vertina, po ilgesnio darbo kartu ar bendravimo jie pakeičia požiūrį į slaugytojo profesiją.
Motyvacija pasirinkti slaugytojo ir akušerio profesijas
Daugelis slaugytojų ir akušerių pasirenka šią profesiją vedini vaikystės svajonių, žavėjimosi baltomis chalatomis, vaistų kvapu ar medicininėmis knygomis. Įtakos gali turėti ir šeimos tradicijos, pavyzdžiui, jei mama buvo medikė. Darbas su pacientais, jų artimaisiais, noras tobulėti ir plėsti žinias bei gebėjimus yra pagrindiniai motyvai.
Tačiau mediko darbe dažnai patiriamas stresas, įtampa, negatyvios emocijos, trūksta džiaugsmo ir šypsenų. Kaip teigė Motina Teresė, „Mes niekada nesužinosime, kiek daug gėrio padovanoti gali paprasčiausia šypsena“. Šie žodžiai galioja tiek medikui, tiek pacientui. Slaugytoja laiminga, kai supranta, kad yra reikalinga kolegei, kai padeda jai pajusti palengvėjimą, kai atlieka gerą darbą, nors jis jai ir nepriklausė. Laimingiausia ji jaučiasi tada, kai padeda pacientui ar jo artimajam, kai jis išeina laimingas ir su šypsena, dėkodamas. Kartais užtenka tik paguosti, nuraminti ar patarti.
Iššūkiai pandemijos metu ir akušerių vaidmuo
Koronaviruso pandemija sukėlė nerimą ir iššūkius sveikatos priežiūros sistemoje. Slaugytojai, dirbantys „pirmose gretose“, privalo griežtai laikytis visų reikalavimų, kad apsaugotų save ir kitus. Baimė, kad virusas nepaliestų artimų žmonių, skatina laikytis karantino sąlygų. Žinant, kokia specialybė pasirinkta, suvokiama, kad tai yra darbas ir pašaukimas, kurio negalima atsisakyti, net jei tektų dirbti su COVID-19 sergančiais pacientais. Svarbiausia - tikėjimas ir viltis, kad viskas bus gerai.
Pandemijos laikotarpis pareikalavo iš akušerių dar didesnio susitelkimo ir empatijos. Pandemijos pradžioje, kai dar nebuvo leidžiama lydintiems asmenims būti kartu su gimdyve, akušeris tapo vieninteliu žmogumi, palaikančiu moterį svarbiausią jos gyvenimo akimirką. Akušerio vaidmuo pandemijos metu įgavo dar daugiau prasmės. Nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu moterims itin svarbus artimųjų buvimas šalia, palaikymas ir pagalba. Pandemijos metu daugeliu atvejų pacientėms artimųjų buvimą pakeitė ir užtikrino akušeriai.
Kiekvienoje situacijoje - džiaugsmo, nerimo, baimės ar nežinomybės jausmo metu - akušeris yra tas asmuo, kuris kartu su moterimi išgyvena kiekvieną jos emociją, komunikuoja, palaiko, nuramina ir sprendžia iškilusius klausimus.
Akušerijos ir ginekologijos klinikos iššūkiai ir inovacijos
Kiekviena diena akušerijoje yra iššūkis, nes nėra dviejų vienodų nėštumų ar gimdymų. Visos besilaukiančios moterys ir jų artimieji yra skirtingi. Siekiant sklandžios nėštumo ir gimdymo eigos, ypatingai svarbus yra tarpusavio ryšys tarp akušerio ir nėščiosios, abipusis įsiklausymas ir noras bendradarbiauti. Kiekviena nauja pažintis, kiekvienas siekis užmegzti ryšį su moterimi ir jos artimaisiais yra iššūkis, su kuriuo akušeriams tenka susidurti kasdien.
Akušerijos ir ginekologijos klinikoje nėra neįveikiamų iššūkių, nes jaučiamas stiprus palaikymas tiek iš ligoninės, tiek iš klinikos administracijos, skyrių vadovų ir gydytojų. Dėl supratingumo ir pagalbos galima savarankiškai dirbti su mažą riziką turinčiomis nėščiosiomis ir gimdyvėmis. Tai stiprina ir suteikia galimybę greta praktinės veiklos atlikti ir mokytojo funkciją: didelę darbo patirtį turintys akušeriai moko studentes ir jaunus specialistus.
Akušeriai nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu siekia užtikrinti kuo geresnius rezultatus, motyvuoti moterį, suteikti žinių ir įgūdžių, turinčių ypatingos reikšmės. Didelę laiko dalį akušeriai skiria prevencijai, teikdami nėščiosioms žinias apie nėštumo eigą, pasiruošimą gimdymui, mitybą ir fizinį aktyvumą.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos klinikos yra Kauno Perinatologijos centro sudėtinė dalis. Perinatologijos centruose teikiamos aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugos gimdyvėms ir naujagimiams. Kauno Perinatologijos centras yra didžiausias Lietuvoje, jame kasmet gimsta apie 3300 naujagimių, iš jų apie 500 neišnešiotų.
Profesorius M. Kliučinskas akcentuoja, kad visa Lietuvos akušerija šiandien vadovaujasi paciento saugos principais. Net specializuoti kursai, skirti regionų gydytojams, visada pradedami nuo paciento saugos ir komandinio darbo temų. Nenutrūkstamas mokymasis yra privaloma praktika: gydytojai ir akušeriai kas penkerius metus privalo atnaujinti žinias pagal akušerinės pagalbos kursus, paremtus mokslu ir tarptautine patirtimi. Mokymasis ir klaidų analizė - tai ne bausmė, o galimybė tapti dar geresniais.
Kauno klinikose įdiegti specialūs lagaminai su visomis priemonėmis kritinėms situacijoms, tokioms kaip kraujavimas, eklampsija, septinis ar anafilaksinis šokas. Jie padeda išvengti chaoso ir užtikrina, kad kiekvienas komandos narys žinotų savo vaidmenį, taip sutaupant laiko. Atsakinga akušerė žino, kad panaudotą priemonę būtina papildyti. Kiekvieną rytą šių lagaminų, kaip ir naujagimio gaivinimo gimdymo palatose priemonių, sudėtys yra peržiūrimos ir atnaujinamos.
Standartizacija gelbsti ir kitose situacijose. Anksčiau, priimant sprendimą atlikti vaisiaus vakuuminę ekstrakciją, kildavo papildomų klausimų. Dabar, laikantis algoritmų ir standartų, ramiai, bet tiksliai atliekami visi veiksmai. Pasak profesoriaus, svarbi pacientų saugos dalis yra ir netekčių analizė. Kauno klinikose veikia perinatalinių mirčių nagrinėjimo komisija, kuri aptaria visus atvejus, kai naujagimis gimė negyvas arba mirė per pirmąsias 28 dienas. Siekiama atsakyti į klausimą, ar galima buvo to išvengti. Tai nėra žmonių baudimas - tai mokymasis iš situacijų, kad ateityje būtų galima užtikrinti dar didesnį saugumą.
tags: #slaugos #svarba #akuserijoje #mokslincius