Kūdikių Atpylimas: Priežastys, Kada Nerimauti ir Ką Daryti

Daugiau nei pusė visų kūdikių iki pusės metų amžiaus atpila bent kartą per dieną. Šis reiškinys, kartais vadinamas nekomplikuotu refliuksu, atsiranda, kai skrandžio turinys nevalingai išmetamas į burnos ertmę. Atpilti gali sveiki naujagimiai ir kūdikiai, taip pat - ir žindomi, ir maitinami pieno mišiniais. Nustatyta, kad 50 proc. sveikų kūdikių iki 3 mėnesių ir maždaug 60 proc. - 4-6 mėnesių atpila bent kartą per parą. Fiziologinis, t.y. natūralus atpylimas yra gana dažnas reiškinys. Dažniausiai ir daugiausiai atpila kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vėliau atpylimų vėl gali padaugėti, kuomet vaikas paauga, tampa judresnis, t.y. apie 8-9 mėn.

Anatomija ir Fiziologija: Kodėl Kūdikiai Atpila?

Kūdikio išgertas pienukas, prieš patekdamas į skrandį, keliauja stemple. Stemplė yra panaši į vamzdelį, sudarytą iš audinių ir raumenų sluoksnių, kurie jai padeda praplatėti arba susiaurėti, stumdami maistą į skrandį (šis banguojantis judėjimas vadinamas peristaltika). Apatinėje stemplės dalyje, kuri sujungta su skrandžiu, yra žiedo pavidalo raumuo, vadinamas apatiniu stemplės sfinkteriu. Tačiau kūdikio sfinkteris nėra visiškai susiformavęs, todėl jis dėl raumenų silpnumo gali pilnai neužsiverti, leisdamas skrandžio turiniui patekti į stemplę, kurį kūdikis atpila. Tai natūralus reiškinys, vadinamas gastroezofaginiu refliuksu (GER). Paprastai pastebima, kad kūdikiui pirmaisiais gyvenimo mėnesiais tuoj po valgymo ar atsirūgus iš burnos išbėga nedidelis kiekis apvirškinto pieno. Tai vadinama atpylimu. Dažniausiai kūdikis atpila dėl anatominių ypatybių: trumpos stemplės, silpno apatinio stemplės rauko (atskiriančio stemplę ir skrandį) tonuso, mažos skrandžio talpos. Pastebima, kad kas antras kūdikis atpila bent kartą per dieną. Sulaukę 6 mėnesių kūdikiai atpila gerokai rečiau. Kūdikiui augant, skrandžio ir stemplės kampas pasikeičia, todėl jis natūraliai atpila rečiau.

Kūdikio Atpylimo Priežastys

Yra keletas pagrindinių priežasčių, dėl kurių kūdikiai atpila:

1. Nebrandus apatinis stemplės sfinkteris

Kaip minėta, kūdikių apatinis stemplės sfinkteris dar nėra visiškai susiformavęs ir gali būti per daug atviras. Tai leidžia skrandžio turiniui lengviau patekti atgal į stemplę.

2. Stemplės anatomija

Trumpesnė nei suaugusiųjų stemplė ir silpnas apatinio stemplės rauko tonusas prisideda prie atpylimo dažnumo.

3. Dujų kaupimasis žarnyne

Kūdikiai, ypač maitinami buteliuku, gali praryti daug oro. Šios dujos kaupiasi skrandyje ir gali sukelti atpylimą, kai kūdikis atsirūgsta.

4. Skrandžio dydis ir persivalgymas

Kūdikiai auga labai sparčiai, todėl valgo jie noriai ir daug, ir kartais tas „daug“ virsta „per daug“. Kūdikio skrandis dar labai mažas, todėl pieno perteklių jis atpila. Jei gydytojas pasako, kad vaikas priaugo pakankamai svorio, nesijaudinkite ir nebrukite pieno per prievartą. Ne visi kūdikiai suvalgo tiek, kiek rekomenduojama vadovėliuose.

5. Judrumas

Kuomet vaikas paauga, tampa judresnis, t.y. apie 8-9 mėn., atpylimų vėl gali padaugėti. Aktyvus kūdikis juda, mataruoja kojomis ir rankomis ar keičia kūno padėtį, todėl pavalgęs atpila. Pamaitintą aktyvuolį 10-20 minučių palaikykite priglaudusi prie savęs. Iš karto po valgio nekeiskite sauskelnių. Atidėkite tai keliolikai minučių, vaiko nekilnokite ir nevartykite, nes gali atpilti.

6. Dantų dygimas

Nors tai nėra tiesioginė atpylimo priežastis, dantų dygimo metu kūdikiai gali būti irzlesni, daugiau seilėtis, kas kartais gali sutrikdyti virškinimą ir paskatinti atpylimą.

7. Pasikeitusi mamos mityba (žindomiems kūdikiams)

Vaiko organizmo sistema dar nebrandi, kai kurių fermentų organizme stinga, todėl jei mama prisivalgė aštraus, neįprasto maisto ar gėrė vaistų, kurie taip pat kartais keičia pieno skonį, vaikas dalį nesuvirškinto pieno gali atpilti. Todėl nevalgykite labai aštraus, kvapaus maisto. Jei sergate ir reikia vaistų, pasitarkite su gydytoju, kad skirtų tinkamų žindyvei ir patartų, kaip ir kada juos vartoti.

8. Dirglus kūdikis

Neramus, dirglus vaikas gali prašyti krūties norėdamas prisiglausti prie mamos ir nusiraminti. Gal jis jaučia nerimą, nori mamos švelnumo arba atsibosta gulėti vienam? Kai mama jį priglaudžia prie krūties, pašnekina, gyvenimas iškart pašviesėja, nes jaučia jos kūno kvapą, girdi švelnų balsą. Todėl verkdamas prašo dėmesio, o mama pamano, kad nori valgyti, ir pamaitina. Kūdikis persivalgo, pienas nebetelpa į skrandį ir atpila. Skirkite kūdikiui daugiau dėmesio: pabendraukite su juo, panešiokite, leiskite paklausyti švelnios, melodingos muzikos.

9. Padidėjusi raumenų įtampa arba galvos smegenų skysčio kaupimasis

Dažno kūdikio raumenys yra įsitempę, tuo pačiu metu ir prievarčio raumuo tarp skrandžio ir dvylikapirštės žarnos. Todėl vaikui skauda, pučia pilvą. Pasitarkite su gydytoju, ar nereikėtų masažų, baseino. Kai kurie kūdikiai pieno atpila, nes plečiasi galvos smegenų skilveliai ir prisikaupia skysčių, serga meningitu arba kita rimta liga. Kai pasveiksta, neatpylinėja.

10. Pilvo bėdos

Jei gimusiam kūdikiui trūko deguonies, reikėjo gaivinti arba sunkiai sirgo užkrečiama arba kita liga, taip pat gali atlieti pieną. Kai vaikas sustiprės, ši bėda išnyks. Svarbu, kad reikiamai priaugtų svorio.

11. Prievarčio susiaurėjimas (stenozė)

Esant stenozei antrą gyvenimo savaitę (liga gali išryškėti ir vėliau, sulaukus 1,5-2 mėnesių) kūdikis maisto pradeda atpilti jau ne gurkšnį. Atsirūgęs iš karto arba net po 1-2 val. fontanu išpila visą išgertą pieną. Nustoja augti jo svoris, nes privalgęs pieno atpila ir lieka alkanas. Tai įgimtas prievarčio susiaurėjimas, kuris gydomas chirurginiu būdu.

Kada Nerimauti: Patologinis Refliuksas

Nors atpylimas daugeliu atvejų yra normalus reiškinys, yra požymių, rodančių, kad gali būti problema. Nerimą turėtų kelti labai dažni atpylimai, kuomet kūdikis atpila bene viską, ką suvalgo, atpila labai stipria srove (fontanu), atpildamas verkia, pyksta, jaučia skausmą, jam blogai auga arba net krenta svoris, atpylimų nemažėja kūdikiui augant. Tokiais atvejais, galima įtarti patologinį, t.y. ligos sukeltą refliuksą.

Jeigu kūdikis atpila nesuvirškintą arba vos apvirškintą, t.y. šviežią, baltą, bekvapį pieną ar mišinuką, atpylimas yra normalus, t.y. fiziologinis. Tačiau jeigu kūdikis atpila apvirškintą, gelsvos ar žalsvos spalvos, salsvo kvapo pieną arba mišinuką, galima įtarti patologiją. Sunerimti reikėtų ir jeigu kūdikis atpila labai dažnai ir labai daug, fontanu, beveik visą suvalgytą maistą, jam krenta svoris, atpila vyresnis nei 6 mėn. kūdikis.

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)

Tik jeigu kūdikis po valgio dažnai ima vemti, tai jau gali būti rimtesnis negalavimas - gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Negydant ligos, gali sulėtėti vaiko augimas ir vystymasis, sutrinka virškinimo ir kvėpavimo sistemos. Gastroezofaginio refliukso liga gali sirgti bet kokio amžiaus vaikas. Kūdikiams ši liga atsiranda dėl to, kad per nesandarų apatinį stemplės sfinkterį į ją patekęs rūgštus skrandžio turinys gali užlieti ryklę, burną, gerklas ir jas nudeginti. Didelės reikšmės atsirasti GERL turi paveldėjimas, įvairios kitos ligos, pavyzdžiui, cistinė fibrozė, nervų sistemos sutrikimai, alergija maistui, pavyzdžiui, karvės pienui, nutukimas, intensyvus verksmas, pasunkėjęs kvėpavimas, greičiau GERL suserga neišnešioti kūdikiai.

Kai kurie šios ligos požymiai panašūs į kvėpavimo takų infekcijų - vaikas gali skųstis ryklės skausmu, užkimti, kosėti. Gana dažnas simptomas kosulys provokuoja refliuksą, o šis - kosulį, taigi susidaro lyg uždaras ratas. Kartais kosulys labiau kamuoja pavalgius. Todėl tėvams nesunku GERL supainioti su peršalimu, juo labiau kad šios ligos kamuojamų vaikų kvėpavimo takai pažeidžiami labiau ir tokie mažyliai dažniau suserga stenozuojančiu ar lėtiniu laringitu, plaučių uždegimu, bronchų astma. Vienas iš būdingų GERL požymių - dažnas vėmimas, gali būti su kraujo priemaišomis. Paprastai vaikas pradeda vemti pirmąją valandą po valgio. Sunkiu ligos atveju vaikas vemia labai stipriai. Refliuksą galima įtarti, jeigu atsiranda pojūtis lyg įstrigo kąsnis, kažkas trukdo ryti. Gali skaudėti skrandį arba po krūtinkauliu, todėl kamuositės dėl dažnų verksmo priepuolių, gali užkimti vaiko balsas. Sutrinka ligoniuko miegas - jis dažnai prabunda naktį, todėl nepailsi. Kiti požymiai: dusulio priepuoliai, rijimo sutrikimai, seilėtekis, žagsėjimas. Vaikui nemalonu, nes jis dažnai atsirūgsta rūgštimi, o rūgštis degina ir graužia, t. y. kamuoja rėmuo, atsiranda nemalonus burnos kvapas. GERL galite įtarti ir griežtai atsisakančio pieno ar kito maisto vaikui.

Kiti ligos požymiai

A. Liubšys taip pat sako, kad reikia atkreipti dėmesį, ką vaikas atpila. Nuo to priklauso, ar vaikas gali sirgti rimta liga, ar jam viskas gerai. „Jeigu kūdikis atpila sutrauktą pieną, gali turėti trupučiuką gelsvo atspalvio - kas reiškia, kad yra tulžies - tada viskas tvarkoje. Bet jeigu tame turinyje yra kraujo arba jeigu jis yra tamsiai žalios spalvos, tai gali būti tam tikros beprasidedančios ligos požymis, į ką tėvai turi labai rimtai atkreipti dėmes“, - sako A. Liubšys.

Taip pat, pažymi specialistas, reikia atkreipti dėmesį, ar atpildamas kūdikis nepraranda svorio. Jeigu praranda, kalba gydytojas, tai yra negeras ženklas. „Jeigu atpila vieną-du kartus per parą arba atpila nedaug, dažniausiai tai nėra jokios ligos požiūris, tačiau, jeigu kūdikis apylinėja dažnai arba daug, arba yra patologinių priemaišų - kraujo, tulžies - tada reikėtų, kad mamos neužsiimtų saviveikla, o važiuoti pas gydytojus“, - sako A. Liubšys.

Taip pat svarbu pastebėti, ar kūdikiui pučia pilvą, jis neramus, jo išvaizda - kenčianti ir dar jis atpylinėja, o atpylimo turinys yra su pataloginėmis priemaišomis, tada reikia kreiptis į gydytoją. Jeigu kitų požymių nėra, tiesiog vaikas labai dažnai atpylinėja, tai gali būti tokios ligos prievarčio (tos dalies, kur skrandis pereina į dvylikapirštę žarną) stenozės ženklas. Ši liga išryškėja maždaug pirmojo mėnesio pabaigoje. Tuomet kūdikis vemia po kiekvieno valgymo ir vemia gausiai, gali išvemti fontanu - tokiu atveju reikia skubiai važiuoti į ligoninę.

Ką Daryti, Kad Sumažinti Atpylimą?

Jei jūsų kūdikis atpila, nesijaudinkite, dauguma atvejų tai yra fiziologinis reiškinys. Tačiau yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte atpylimo dažnumą ir kiekį:

1. Taisyklingai žindykite kūdikį

• Teisingas krūties apžiojimas: Jeigu kūdikis žindo iš krūties, labai svarbu, kad kūdikis apžiotų krūtį teisingai - apžiotų ne tik spenelį, bet ir areolę (tamsesnę odos dalį prie krūties spenelio). Kuo geriau jis krūtį paima, tuo jis prisiryja mažiau oro. Jeigu krūtį apima neteisingai, kūdikis prisiryja daugiau oro, tada jis daugiau atpylinėja. Jeigu tu viską darai teisingai, tikimybė, kad vaikas atpylinės yra maža. Pasistenkite rasti žindymo padėtį, kuri leistų kūdikiui lūpomis gerai apimti spenelį ir rudąjį laukelį apie jį. Jei tai nepadeda, į burnytę įkiškite savo pirštą, lėtai ištraukite spenelį ir vėl duokite krūtį iš naujo. Galite pabandyti ir tokį būdą: kelis lašus pieno nuvarvinkite į kūdikio burnytę ir tada žindykite.
• Dažnesnis maitinimas mažesnėmis porcijomis: Maitinkite kūdikį dažniau, kas 2 - 3 valandas. Matindami kūdikį pasistenkite laikyti jį labiau vertikalioje padėtyje. Sumaitinus 30 - 60 ml pieno, leiskite kūdikiui atsirūgti ir vėl tęskite maitinimą.
• Vertikali padėtis po maitinimo: Mama, pamaitinusi kūdikį, turi palaikyti jį vertikaliai - duoti jam atsirūgti, kad iš skrandžio išeitų dujos. Tada atpylimo tikimybė mažesnė. Po maitinimo, apie pusę valandos, palaikykite ar ramiai panešiokite savo kūdikį vertikalioje padėtyje, kad susikaupęs oras galėtų ramiai išeiti. Taip pat pavalgiusį kūdikį palaikykite stačią, kol atsirūgs.

2. Pasirinkite tinkamą buteliuką ir mišinį

• Tinkamas buteliukas: Jeigu vaikas valgo iš buteliuko, reikia pasižiūrėti, kad nebūtų per didelė skylė, nes kuo didesnė skylė, tuo daugiau vaikas prisiryja oro, o kuo daugiau jis prisiryja oro, tuo didesnė tikimybė, kad jis atpils arba išvems. Jeigu mišiniais maitinamas kūdikis, rinkitės buteliukus su specialiu vožtuvėliu, kuris padeda sumažinti oro patekimą.
• Tinkamas mišinys: Jeigu kūdikis atpila mišinuku maitinamas kūdikis, gali būti, kad neįtiko jo skonis. Pabandykite pakeisti kitu mišinuku, tinkamu jūsų vaiko amžiui. Gydytojas gali patarti vartoti specialius adaptuotus pieno mišinius (šie mišinėliai pažymėti raidėmis AR), kurie yra tirštesni nei įprasti pieno mišiniai. Maitinant sutirštintu pieno mišiniu, čiulptuko skylutė turi būti šiek tiek didesnė, bet ne tokia didelė, kad mišinys tekėtų srove. Pieno mišinius rekomenduotina vartoti tik pasitarus su sveikatos priežiūros specialistu. Netikslus pieno mišinio paruošimas, laikymas ir/ar vartojimas gali pakenkti kūdikio sveikatai.

3. Padėkite pasišalinti dujoms ir formuokite tinkamus įpročius

• Leiskite atsirūgti: Po kiekvieno maitinimo palaikykite kūdikį vertikaliai, kol jis atsirūgs. Tai padės pašalinti nurytą orą.
• Tinkama miego padėtis: Jeigu kūdikį, - po to, kai jis atsirūgo - trumpam paguldysim ant pilvo arba ant kairio šono, tuomet jis atpylinės žymiai rečiau. Kita vertus, gulint ant nugaros atpilama dažniausiai. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad miegoti vaikas ant pilvo negali, nes guldant ant pilvo dažniau būna netikėtos ir staigios mirties sindromas. Sergančio gastroezofaginiu refliuksu vaiko nedera guldyti 3 valandas po valgio, o guldyti geriausia ant kairiojo šono, lovos galvūgalį pakelti bent 15 cm.
• Venkite aktyvių judesių po valgio: Iškart po valgio nekeiskite sauskelnių, neatlikite aktyvių manipuliacijų, nekilnokite ar nevartykite mažylio, nes gali atpilti. Stenkitės, kad jis pabūtų ramiai. Maždaug valandą po valgymo stenkitės kūdikio nejudinti, intensyviai nesupinti. Daryti masažus, mankštelę ar vandens vonias reikėtų praėjus ne mažiau kaip 1,5 val.

4. Mamos mitybos korekcija (žindantiems kūdikiams)

Jei kūdikis atpila ir įtariama, kad tai susiję su mamos mityba, vertėtų apžvelgti jos racioną. Pabandykite atsisakyti produktų, kurie gali sukelti dujų kaupimąsi ar alergines reakcijas: aštraus, kvapnaus maisto, pieno produktų (jei įtariama alergija karvės pienui), citrusinių vaisių, rūgščių sulčių, gazuotų gėrimų. Jei sergate ir reikia vaistų, pasitarkite su gydytoju, kad skirtų tinkamų žindyvei ir patartų, kaip ir kada juos vartoti.

5. Specialios priemonės

• Tirštinti mišiniai: Atpilantiems nežindomiems kūdikiams gydytojas gali patarti vartoti specialius adaptuotus pieno mišinius (AR), kurie yra tirštesni.
• Magnio alginato pagrindo preparatai: Skrandžio rūgštingumo nemažina medicininės priemonės, pagamintos iš jūros dumblių išgaunamos medžiagos - magnio alginato. Skrandyje šios medžiagos pagrindu pagamintas sirupas išbrinksta, o tokia masė sudaro barjerą, neleidžiantį skrandžio sultims patekti į stemplę.
• Vaistai: Vaistai skiriami tik išskirtiniais atvejais, kai vaikui nepadeda taisyklingų gyvenimo įpročių formavimas ar dietos. Gydyti vaistais vaiką iš viso nerekomenduojama. Kai šios priemonės nepadeda, skiriama virškinamojo trakto judesius ir rūgštingumą mažinančių preparatų.

Išvada

Kūdikių atpylimas - dažnas ir daugeliu atvejų nekelia susirūpinimo reiškinys. Svarbiausia - atidžiai stebėti savo kūdikį, atpažinti simptomus, rodančius galimą patologiją, ir laiku kreiptis į gydytoją. Tinkama priežiūra, taisyklingas maitinimas ir kiti tėvų įpročiai gali žymiai sumažinti atpylimo dažnumą ir padėti kūdikiui jaustis geriau.

tags: #kudikis #atpylineja #miegant