Krūtų skausmas ir diskomfortas žindymo metu: Priežastys, prevencija ir gydymas

Žindymas - tai natūralus ir nuostabus procesas, jungiantis mamą ir kūdikį. Tačiau, deja, ne visada jis būna lengvas ir be rūpesčių. Daugelis jaunų mamų susiduria su įvairiomis krūtų problemomis, kurios gali sukelti skausmą, diskomfortą ir net baimę. Šiame straipsnyje gilinsimės į dažniausius žindymo iššūkius: nuo paprastų spenelių įtrūkimų iki sudėtingesnių būklių, tokių kaip laktostazė ir mastitas, bei grybelinės infekcijos - pienligės.

Paplitusios krūtų skausmo priežastys ir jų sprendimo būdai

Kartais žindymas mamai suteikia ne džiaugsmo, o vargo ir skausmo. Šiais pojūčiais dažnai skundžiasi visos jaunos mamos, mat krūtų spenelių oda iki šiol niekada nėra buvusi taip intensyviai dirginama. Dažniausiai mamytėms skauda tik pradėjus mažyliui žįsti krūtį, o vėliau nemalonūs pojūčiai pamažu rimsta.

Spenelių įtrūkimai: Ką daryti, kai skauda?

Skausmo ir įtrūkimų dažnai padeda išvengti spenelių grūdinimas jau nėštumo metu. Prausiantis juos galima patrinti šiurkštesne plaušine ar rankšluosčiu, į liemenėlę įsidėti gabalėlį drobės, kad speneliams būtų šiurkščiau. Spenelių įtrūkimus ne tik skauda, pro juos į pieno liaukas gali patekti infekcija. Daugeliu atvejų speneliai įtrūksta dėl netaisyklingos kūdikio padėties žindymo metu. Jeigu spenelių oda sutrūkinėjo, kūdikiui pirmiausia duokite tą krūtį, kurią mažiau skauda.

Įtrūkimus efektyviai gydo pačios mamos pienas, todėl po maitinimo dar šiek tiek jo išspauskite ir leiskite jam nudžiūti ant spenelio. Padės ir oro vonios. Galima spenelių odą patepti specialiais kremais, pvz., „Bepanthen“, „Garmastan“.

Plokšti ar įtraukti speneliai: Ar tai kliūtis žindymui?

Plokščius ar net įtrauktus spenelius turi apie 10 proc. moterų. Dažniausiai tai netrukdo žindyti, nes mažylis žinda ne spenelį, o areolę. Nėštumo metu rekomenduojama bandyti koreguoti spenelio formą. Prieš kiekvieną žindymą taip pat reikėtų spenelį patempti į išorę ir paruošti žindymui.

Pieno sąstovis (Laktostazė) ir Mastitas: Kai krūtys tampa akmenimis

Pirmosios žindymo bėdos neretai užklumpa jau antrą trečią dieną po gimdymo. Pienas, užuot normaliai tekėjęs, pradeda kauptis pieno liaukose ir krūtys ištinsta, pasidaro sunkios ir kietos lyg akmenys, o išalkęs naujagimis net nepajėgia apžioti spenelio. Moteris jaučia sunkumą, tempimą krūtyse, jos būna skausmingos, kartais šiek tiek pakyla kūno temperatūra (bet ne aukštesnė nei 38 laipsniai). Būna ir tokių atvejų, kad krūtis lieka minkšta, tačiau kai kuriose jos vietose galima apčiuopti sukietėjimų grūdėtu paviršiumi.

Kaip veiksmingai kovoti su pieno sąstoviu?

Žindyti kūdikį kuo dažniau. Stenkitės, kad kūdikis apžiotų ne tik spenelį, bet ir areolę. Kūdikiui pirmiausia pasiūlykite tą krūtį, kurioje yra užsistovėjusio pieno. Pabandykite išmasažuoti krūtį spenelio link, kad susitvenkęs pienas pradėtų tekėti. Masažuoti reikia atsargiai, nes stiprūs judesiai gali sužaloti pieno lataką. Po maitinimo ant krūties, pridengtos rankšluosčiu, dėkite maišelį su ledukais.

Mastitas: Ūminis pieno liaukos uždegimas

Mastitas - tai ne pieno sąstovis, bet mikrobų sukeltas ūmus infekcinis pieno liaukos uždegimas. Mastitas dažniausiai prasideda, jei krūtyse atsiradę sukietėjimai nėra išmasažuojami, pienas negali išbėgti, o į pieno liaukas patenka infekcija (dažniausiai stafilokokų, rečiau streptokokų, žarnyno lazdelių). Mikroorganizmai gali įsiskverbti per spenelių įtrūkimus ar net mikroįtrūkimus arba per pieno latakus, atsiveriančius į spenelį. Mikrobų į krūtį gali patekti įvairiais būdais: iš žindančio kūdikio nosiaryklės, nuo nešvarių rankų, drabužių.

Pirmoji pieno liaukos uždegimo stadija vadinama seroziniu mastitu. Pagrindinis požymis - pakyla labai aukšta (iki 39-40 laipsnių) kūno temperatūra, smarkiai pablogėja savijauta, neretai skauda galvą, apima silpnumas, mieguistumas arba, atvirkščiai, kankina nemiga. Krūtis padidėja, parausta, joje galima užčiuopti aiškių ribų sukietėjimų.

Žindyti dažniausiai galima, nes svarbiausia užduotis - priversti tekėti pieną ir gerai ištuštinti krūtį, o tą geriausiai gali atliks žindantis kūdikis. Likęs pienas po maitinimo nutraukiamas pientraukiu ar rankomis. Pamaitinus kūdikį ir nutraukus likusį pieną ant krūties 15-20 minučių galima palaikyti šaltą kompresą. Jį nuėmus krūtį geriau laikyti pakeltą, kad būtų geresnė kraujotaka.

Serozinis mastitas gali virsti pūlingu. Tuomet krūtis dar labiau padidėja, o jos oda įgauna melsvą atspalvį, išryškėja poodžio venos. Po kelių dienų skausmingi sukietėjimai suminkštėja - susidaro pūlinys. Sergant šiuo mastitu padidėja ir pradeda skaudėti pažasties limfmazgiai. Sergant pūlingu mastitu žindyti laikinai negalima, nes piene esančių pūlių pateks į kūdikio žarnyną, o vėliau ir į kraują.

Nuo mastito apsaugo dažnas rankų plovimasis, jas būtina su muilu nusiplauti kiekvieną kartą prieš žindymą. Tuo tarpu dažnas krūtų plovimas nuo infekcijos apsisaugoti nepadės, priešingai - tik nuplausite apsauginį riebalų sluoksnį ir speneliai greičiau įtrūks.

Pienligė (Kandidozė): Kai grybelis sukelia problemas

„Pienligę“ sukelia baltasis balkšvagrybis Candida albicans. Kaip ir bakterijos, mielinių grybelių genčiai priklausantys baltieji balkšvagrybiai yra vienaląsčiai, tik mikroskopu matomi mikrobai. Mieliagrybių aptinkama ir ant sveikų žmonių odos, virškinimo trakte, kvėpavimo takuose, šlapimo ir lyties organų gleivinėse. Jeigu dėl kokių nors priežasčių ši pusiausvyra sutrinka, daugumą įgavusių mikroorganizmai gali tapti nesuvaldomi ir sukelti ligą. Jeigu sąlygos jiems palankios, o žmogaus organizmo atsparumas sumažėjęs, Candida genties grybeliai gali sukelti odos infekciją, pažeisti įvairių organų gleivines.

Grybeliai ant krūtų ir spenelių gali patekti įvairiais būdais. Dažniausiai infekciją čia atneša pienlige sergantis žindomas kūdikis, o šaltiniu, iš kurio jis pats gauna tuos grybelius, dažniausiai (bet ne visada!) būna pati mama. Baltieji balkšvagrybiai mėgsta šilumą, drėgmę ir tamsą. Kaip tik tokias augti ir daugintis tinkamas sąlygas jie randa moters makštyje. Kandidozė greitai plinta per intymius kontaktus drėgnomis, šiltomis kūno vietomis. Gims­tan­čio kū­di­kio ke­lias ei­na pro makš­tį, tai­gi ant jo kū­no ir į bur­ną pa­ten­ka kaž­kiek Can­di­da gry­be­lių. Ma­žy­lio bur­no­je taip pat drėg­na ir šil­ta, o jo imu­ni­nė sis­te­ma dar la­bai silp­na.

Ant sergančiojo burnos gleivinės (liežuvio, dantėnų, skruostų ar lūpų vidinių paviršių) atsiranda nenuvalomų baltų apnašų (išsidės­iu­sių taš­ke­liais, lo­pi­nė­liais ar net iš­ti­su luo­bu), panašių į sutrauktą pieną. Kandidozės pa­lie­sta bur­na darosi dau­giau ar ma­žiau skaus­min­ga, to­dėl kū­di­kis ga­li at­si­sa­ky­ti žįs­ti ar tru­pu­tį pa­žin­dęs grei­tai krū­tį me­ta ir rė­kia su­dir­gęs. Ar­ba žįs­da­mas, dėl skaus­mo sau­go­da­ma­sis, jis ga­li blo­gai ap­žio­ti krū­tį, to­dėl bū­na gir­di­mas spe­ne­lio čiul­pi­mui bū­din­gas čep­sė­ji­mas. Ši­taip val­gy­da­mas kū­di­kis ne­pa­si­so­ti­na, be to, pri­si­ry­ja daug oro, to­dėl pra­de­da at­py­li­nė­ti, jam pu­čia pil­vą. Ma­žy­lis negali nurimti ir tarp mai­ti­ni­mų, la­bai daž­nai pra­šo­si žin­do­mas. Ka­dan­gi iš bur­nos su sei­lė­mis ir mais­tu pien­li­gės sukėlėjai pa­ten­ka į skran­dį ir to­liau ke­liau­da­mi žar­ny­nu pa­sie­kia išan­gę, daž­nam burnos kan­di­do­zę tu­rin­čiam kū­di­kiui ga­li iš­si­vys­ty­ti ir sėd­me­nų, tarp­vie­tės, bei kirkš­nių už­de­gi­mas, dar va­di­na­mas „vys­tyk­li­niu“ der­ma­ti­tu.

Pien­li­gė su­sir­gęs kū­di­kis mo­ti­nos spe­ne­lius Can­di­da gry­be­liais pa­pras­tai už­kre­čia žįs­da­mas. Spe­ne­lių at­spa­ru­mas pri­klau­so nuo dau­ge­lio ap­lin­ky­bių. Drėg­mė dėl sa­vai­mio pie­no te­kė­ji­mo tarp žin­dy­mų, ne­hi­gie­niš­ki, oro ne­pra­lei­džian­tys sin­te­ti­niai dra­bu­žiai su­ku­ria ge­res­nes są­ly­gas gry­be­liams tarp­ti ir dau­gin­tis, o dėl šu­ti­mo ir trin­ties at­si­ra­dus nors ir ma­žiau­sioms trau­moms, leng­viau ky­la kan­di­do­zi­nis spe­ne­lių odos ir pie­no la­ta­kų glei­vi­nės už­de­gi­mas. Ypač grei­tai spe­ne­lių su­ža­lo­ji­mų at­si­ran­da ne­tai­syk­lin­gai žin­dant, tada, kai kūdikis apžioja tik spenelį ir jį trau­muo­ja siurbdamas burna ir maigydamas dantenomis. Tai­gi krū­tų ir spe­ne­lių kan­di­do­zė ir­gi ga­li bū­ti su­si­ju­si su kū­di­kio pri­glu­di­mo prie krū­ties ypa­ty­bė­mis. Ne vien tik gim­da­mas kū­di­kis ga­li už­si­krės­ti Can­di­da gry­be­liais ir ne­bū­ti­nai tik mama bū­na jų šal­ti­nis. Jei­gu ne­si­lai­ko­ma hi­gie­nos, už­kra­tą ga­li per­duo­ti bet ku­ris šią in­fek­ci­ją tu­rin­tis žmo­gus.

Krūtų pienligės simptomai dažniausiai išryškėja tarp antros ir devintos savaičių po gimdymo, ir ji atpažįstama pagal būdingą išvaizdą ir jutimus, kuriuos sukelia moteriai. Baltųjų balkšvagrybių sukeltas uždegiminis spenelių odos paraudimas gali būti įvairaus atspalvio - nuo blyšk­aus melsvai rausvo iki ryškiai rau­do­no. Kar­tais in­fe­kuo­ta oda ga­li ne­si­skir­ti nuo nor­ma­lios svei­ko spe­ne­lio odos. Prik­lau­so­mai nuo už­de­gi­mo in­ten­sy­vu­mo, spe­ne­liai dau­giau ar ma­žiau su­tins­ta ir ga­li pa­si­da­ry­ti daugiau ne­gu įpras­tai iš­ki­lę. Ne­re­tai ant jų ma­tyti ir žaiz­de­lių. Kan­di­do­zi­niam už­de­gi­mui iš­pli­tus į areo­lę, oda ap­link spe­ne­lius pa­raus­ta, at­ro­do iš­džiū­vu­si, įtemp­ta, bliz­gan­ti, šer­pe­to­ja. Dėl ne­to­ly­gaus pleis­ka­no­ji­mo ir epi­der­mio lu­pi­mo­si ji ne­ten­ka da­lies pig­men­ta­ci­jos ir at­ro­do mar­ga, o pa­vir­šius da­ro­si ne­ly­gus, gruob­lė­tas, ga­li at­si­ras­ti smul­ku­čių van­de­nin­gų pūs­le­lių. Sa­vo iš­vaiz­da kan­di­do­zės pa­žeis­ta oda pri­me­na būk­lę po ūmaus stip­raus įde­gi­mo sau­lė­je. Kar­tais ant spe­ne­lių ga­li at­si­ras­ti ir pien­li­gės bū­din­gų bal­tų taš­ke­lių, o areo­lė­je - net ir di­des­nių kan­di­do­zi­nio ap­na­šo lo­pi­nė­lių.

Spe­ne­lis yra daug ner­vi­nių re­cep­to­rių tu­rin­ti kū­no vie­ta, todėl ne tik trau­mi­niai jo pa­ken­ki­mai, bet ir už­de­gi­mi­niai pa­ki­ti­mai mo­te­riai ga­li su­kel­ti ne­ma­lo­nių po­jū­čių. Gy­dy­to­jai įta­ria krū­tų kan­di­do­zę, jei­gu kū­di­kį žin­dan­ti mo­ti­na ima guos­tis žin­dy­mo me­tu atsirandančiu dis­kom­for­tu, ku­ris grei­tai tam­pa ryš­kiu spe­ne­lių skaus­min­gu­mu, tar­si de­gi­ni­mu kar­tu su nie­žu­liu. Kai kan­di­do­zės in­fek­ci­ja yra gau­si, ji ga­li pra­si­skverb­ti ir į pie­no la­ta­kus bei pie­no an­čius, esan­čius krūtyje už spe­ne­lio. Žin­dant ky­lan­čius skaus­mus mo­te­rys pa­ly­gi­na su dil­gi­ni­mu, rai­žy­mu, svi­li­ni­mu, „ug­ni­mi pie­no la­ta­kuo­se“, „ada­tų ar su­grūs­tų stik­lo šu­kių ba­dy­mu krū­ty­je“. Kar­tais skaus­mas plin­ta į pažastis ar nu­ga­rą. Skir­tin­gai ne­gu trau­mi­niai spe­ne­lių skaus­mai, at­si­ra­dę kaip kū­di­kio blo­go pri­glu­di­mo prie krū­ties pa­sek­mė, kan­di­do­zi­niai skaus­mai jun­ta­mi ne tik žin­dy­mo me­tu, bet ir dar ku­rį lai­ką po to, o kar­tais neat­lėgs­ta iki ki­to mai­ti­ni­mo. Stip­raus pie­no te­kė­ji­mo ref­lek­so su­kel­tas smul­kaus dyg­lia­vi­mo krū­ty­je ju­ti­mas ga­li bū­ti šiek tiek pa­na­šus, ta­čiau jis grei­tai praei­na. Ki­tas es­mi­nis skir­tu­mas yra tai, jog esant Can­di­da in­fek­ci­jai, skau­dūs ir žaiz­do­ti spe­ne­liai ne­gy­ja net ir ta­da, kai kū­di­kis prie krū­ties pri­glun­da ge­rai.

Jei­gu at­ro­dy­tų, kad su­si­rgo­te jūs ar­ba kū­di­kis, ne­dels­ki­te kreip­tis į gy­dy­to­ją. Jis nu­sta­tys diag­no­zę ir skir­s tin­ka­mus vais­tus. Kan­di­do­zė yra in­fek­ci­nė, už­kre­čia­moji li­ga, to­dėl gy­dy­ti rei­kia iš­kart vi­sus ja ser­gan­čius. Kan­di­da in­fek­ci­ja kū­di­kio bur­no­je nai­kinama vie­tiš­kai vei­kian­čiais antigry­be­li­niais vais­tais. Grybeliai ga­li bū­ti pri­li­pę įvai­rio­se bur­nos glei­vi­nės vie­to­se. Kan­di­do­zi­niam „vys­tyk­li­niam“ der­ma­ti­tui gy­dy­ti, be spe­cia­lių antigry­be­li­nių vais­tų, ku­riuos skir­ia gy­dy­to­jas, reikš­min­gos ir pra­ktiš­kos prie­mo­nės, su­trum­pi­nan­čios tarp­vie­tės ir sėd­me­nų odos bu­vi­mo drėg­mė­je ir per di­de­lė­je ši­lu­mo­je lai­ką. Gy­dant mamos spe­ne­lių kan­di­do­zę, antigry­be­li­niu vais­tu te­pa­ma po kiek­vie­no mai­ti­ni­mo. Iki ki­to mai­ti­ni­mo dau­gu­ma vais­to nu­si­tri­na į mo­ti­nos dra­bu­žius, lie­me­nė­lę ar jos įdėk­lus, to­dėl plau­ti spe­ne­lių prieš žin­dy­mą nebūtina. Jei­gu per pen­kias die­nas pa­ge­rė­ji­mo ne­su­lau­ktumėte, kreip­ki­tės į sa­vo gy­dy­to­ją - gal­būt tą vais­tą rei­kia pa­keis­ti ki­tu, nes yra daug gry­be­lių at­mai­nų. Ge­riau­sia ap­sau­ga nuo bet ko­kios in­fek­cinės ligos, tai­gi ir gry­be­lių sukeliamos, pasikartojimo yra svei­ka oda. To­dėl spe­ne­lių kan­di­do­zės pro­fi­lak­ti­kai ypač svar­bi ge­ra žin­dy­mo tech­ni­ka.

Prevencija ir tinkama priežiūra - raktas į sklandų žindymą

Viena iš svarbiausių taisyklių, norint išvengti daugelio žindymo problemų, yra tinkama higiena ir kūdikio priglaudimo prie krūties technika. Dažnas rankų plovimas, ypač prieš ir po žindymo, yra būtinas. Taip pat svarbu, kad kūdikis kuo geriau apžiotų ne tik spenelį, bet ir didžiąją dalį areolės, ypač apatinę jos dalį. Tai padeda išvengti spenelių traumų ir užtikrina efektyvų pieno nutraukimą.

Tinkamas kūdikio priglaudimas prie krūties ir optimalus jos apžiojimas yra ypač svarbūs siekiant išvengti spenelio sužalojimų. Kūdikis turi apžioti kuo daugiau rudojo laukelio, ypač iš apačios, jo smakras ir skruostai turėtų liestis prie krūties, o nosytė nebūti įsmigusi į krūtį.

Pasikartojantis mastitas gali būti ženklas, jog reikia peržiūrėti ne tik žindymo techniką, bet ir moters bendrą sveikatos būklę - įskaitant mitybą, kraujo rodiklius, netgi emocinį krūvį. Prevencijai taip pat svarbu organizmo stiprinimas, mitybos korekcija, ribojant sočiųjų riebalų kiekį ir didinant polinesočiųjų riebalų vartojimą. Tai prisideda prie uždegiminių procesų mažinimo.

Svarbu atskirti ūminį mastitą nuo kitų krūtų būklių, kurios irgi pasireiškia krūties čiuopiamu sukietėjimu ar odos pakitimais. Taikant tinkamą ūminio mastito gydymą, o krūties būklei negerėjant, žindyvė privalo būti apžiūrėta krūtį tiriančio specialisto.

Mėgstama mitas, kad krūtis reikia stipriai masažuoti - „išmasažuoti guzus“, perteklinai traukti pieną - „ištuštinti", dėti karštus kompresus. Pasireiškus mastitui žindymas toliau tęsiamas, taip pat ir vartojant priešuždegiminius preparatus, antibiotikus. Taikomas tik švelnus limfodrenažinis masažas - glostoma nuo spenelio atgal, ant krūtų dedami vėsūs ar šalti kompresai po maitinimo ar pieno traukimo.

Sergant mastitu, rekomenduojama valgyti švelnų, šiltą tausojantį maistą - troškintas, virtas, ruoštas garuose, keptas orkaitėje. Svarbus pakankamas skysčių vartojimas - tinka mineralinis vanduo, švelnios vaisinės arbatos, natūralūs vaisių kompotai, naminis sultinys - ypač esant karščiavimui, prakaitavimui.

Krūties uždegimas - neretas žindančių moterų sveikatos sutrikimas. Įvairių šaltinių duomenimis, jis nustatomas 3-20% žindyvių. Įrodyta, jog susiformavus pieno sąstoviui, gali kilti neinfekcinis krūties audinio uždegimas, o prisidėjus bakterinei infekcijai susiformuoti pūlinys. Įtarus uždegimą, būtina užtikrinti gerą krūties ištuštinimą (tai svarbiausia ir efektyviausia gydymo priemonė!) ir nedelsiant kreiptis į gydytoją. Moteris turėtų daugiau ilsėtis, pagulėti lovoje, gerti pakankamai skysčių. Jeigu reikės, gydytojas paskirs antibakterinį gydymą. Nėra įrodymų, jog žindymas iš pažeistos krūties keltų grėsmę sveiko, išnešioto mažylio sveikatai.

tags: #krutu #ligos #zindant