Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika yra sudėtinga ir daugialypė sritis, kurios tikslas - užtikrinti optimalią vaiko raidą ir ugdymo(si) kokybę. Šios srities pagrindas - gebėjimas kritiškai vertinti bei realizuoti ugdytinių grupėje ir sociume tautos bei Europos bendrijos švietimo ir kultūros vertybes, humanistinės, demokratinės ir pilietinės visuomenės principus, mokslo bei technologijų pasiekimus. Tai reiškia, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas turėtų būti grindžiamas ne tik bendražmogiškais, bet ir specifiniais kultūriniais bei socialiniais aspektais, atspindinčiais Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos švietimo kryptis.
Ugdymo Programų Kūrimas ir Įgyvendinimas
Vienas iš svarbiausių ikimokyklinės pedagogikos uždavinių yra gebėjimas kurti ir įgyvendinti vaikų ugdymo programas. Tai procesas, reikalaujantis ne tik pedagoginių žinių, bet ir gebėjimo vertinti ugdymo kokybę bei vaikų pasiekimus. Reflekcija ir prognozavimas vaiko pažangos srityje yra esminiai elementai, leidžiantys pritaikyti ugdymo metodus ir turinį prie individualių vaikų poreikių. Programos kūrimas turėtų būti grindžiamas šiuolaikinėmis ugdymo mokslo ir meno sampratomis, siekiant ugdyti stiprią profesinę ir kūrybinės saviraiškos motyvaciją.
Vaiko Individualumo Atsižvelgimas Ugdyme
Ugdant vaikus, itin svarbu atsižvelgti į jų amžiaus galimybes, ugdymo(si) stilius ir skirtingus ugdymo(si) poreikius. Tai leidžia teikti profesionalią švietimo pagalbą, kuri yra pritaikyta kiekvienam vaikui. Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl ugdymo procesas turi būti lankstus ir adaptabilus, atsižvelgiant į individualius skirtumus. Tai apima tiek kognityvinius, tiek socialinius, emocinius ir fizinius poreikius.
Vertinimo Sistemos Principai
Studentų žinios, supratimas ir gebėjimai ikimokyklinės pedagogikos srityje yra vertinami nustatant mokymo(si) rezultatus per semestrą. Semestro metu atliekami nuolatiniai ir tarpiniai studijų rezultatų vertinimai laikomi būtina galutinio vertinimo sąlyga. Studentų žinios bei gebėjimai vertinami dešimties balų sistema, vyrauja dvi suminio vertinimo formos: suminis pažymys be egzamino ir suminis pažymys su egzaminu (egzaminas šiuo atveju sudaro 50 proc. vertinimo). Ši sistema užtikrina nuoseklų ir objektyvų studentų pasiekimų vertinimą, atspindintį jų įgytas kompetencijas.
Dalyko pasiekimai vertinami remiantis šiais kriterijais:
- Aukštas (9-10 balai): Tvirtos, geros (ir puikios, išskirtinės) teorinės žinios ir gebėjimai. Studento sukaupta dalyko studijų rezultatų įvertinimo dalis sudaro 85-100 proc.
- Vidutinis (7-8 balai): Vidutinės (ir geresnės negu vidutinės) teorinės žinios ir gebėjimai, daroma neesminių klaidų. Studento sukaupta dalyko studijų rezultatų įvertinimo dalis sudaro 65-84 proc.
- Minimalus būtinas (5-6 balai): Žinios ir įgūdžiai žemesni negu vidutiniai, tenkina minimalius reikalavimus. Studento sukaupta dalyko studijų rezultatų įvertinimo dalis sudaro 45-64 proc.
Tokia vertinimo sistema skatina studentus siekti aukštų rezultatų ir nuolat tobulinti savo žinias bei įgūdžius.
Ikimokyklinio Ugdymo Principai
Gairės ikimokyklinio ugdymo srityje parengtos vadovaujantis svarbiausiais principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai sudaro pagrindą efektyviam ugdymo procesui:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Tai reiškia, kad net ir rutininės veiklos turėtų būti transformuojamos į ugdomuosius momentus.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas: Ugdymas turi atitikti vaiko raidos etapus ir jo individualius poreikius.
- Žaismės principas: Žaidimas yra pagrindinė vaikų veikla, per kurią jie mokosi, tyrinėja ir atranda pasaulį.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas: Ugdymas turėtų atspindėti ir puoselėti vaiko socialinę ir kultūrinę aplinką.
- Integralumo principas: Ugdymo turinys turėtų būti integruotas, apimantis įvairias ugdymo sritis.
- Įtraukties principas: Kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo individualių savybių, turi jaustis priimtas ir įtrauktas į ugdymo procesą.
- Kontekstualumo principas: Ugdymas turėtų būti susietas su vaiko gyvenimo realijomis ir patirtimi.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas: Mokytojas ir vaikas yra partneriai ugdymo procese, bendradarbiaujantys ir mokantys vienas iš kito.
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas: Skatinamas giluminis mokymasis, atsisakant skubėjimo ir paviršutiniškumo.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Šie principai sudaro tvirtą pagrindą ikimokyklinio ugdymo kokybei gerinti.
Ugdymo(si) Aplinkos Modeliavimas: Kontekstų Kūrimas
Gairėse pateikiama nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Tai reiškia, kad aplinka neturėtų būti tik pasyvi erdvė, bet aktyvus ugdymo proceso dalyvis. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
Universalaus dizaino principai – naudojimo paprastumo ir intuityvumo principas
Kūrybinių Dialogų Kontekstas
Kūrybinių dialogų kontekstas modeliuojamas kuriant vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinką, akcentuojant patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.
Tyrinėjimo ir Gilaus Mokymosi Kontekstas
Šio konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
Žaismės Kontekstas
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyriais. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
Judraus Patirtinio Ugdymosi Kontekstas
Šio konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
Kultūrinių Dialogų Kontekstas
Kultūrinių dialogų kontekstas skirtas tam, kad vaikai ugdymo įstaigoje dalyvautų daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
Kalbų Įvairovės Kontekstas
Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
Realios ir Virtualios Aplinkų Kontekstas
Šio konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
Ikimokyklinio Ugdymo Rezultatai ir Pasiekimų Sritys
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Vertybinė Nuostata ir Esminiai Gebėjimai: Pavyzdžiai
Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
Esminiai gebėjimai (srities „Mūsų sveikata ir gerovė“ pavyzdžiai):
A1. Mityba:
- Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą.
- Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
- Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai.
- Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas.
- Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
- Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
A2. Asmens higiena ir savitvarka:
- Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą.
- Savarankiškai naudojasi tualetu.
- Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
- Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja.
- Taisyklingai plaunasi rankas.
- Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
A3. Saugi aplinka:
- Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju.
- Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
- Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių.
- Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles.
- Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti.
- Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki.
- Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus.
- Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose.
- Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas.
- Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.
- Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
Esminiai gebėjimai (srities „Aš ir bendruomenė“ pavyzdžiai):
B1. Fizinis aktyvumas:
- Pralenda pro kliūtis keturpėsčias.
- Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu.
- Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes).
- Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija.
- Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros.
- Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu.
- Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją.
- Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes).
- Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn.
- Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos.
- Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį.
- Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius.
- Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų.
- Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn.
- Lipa kopėtėlėmis.
- Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes.
- Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį.
- Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai.
- Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus.
- Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu.
- Šoka į tolį, į aukštį.
- Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje.
- Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
B2. Smulkioji motorika ir koordinacija:
- Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito.
- Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka.
- Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį.
- Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai.
- Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais.
- Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai.
- Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.
Ikimokyklinė pedagogika, remdamasi šiais principais ir kontekstais, siekia sukurti ugdymo(si) aplinką, kurioje kiekvienas vaikas galėtų augti, tobulėti ir atskleisti savo potencialą.
tags: #ikimokyklines #pedagogikos #rusys