Nėštumas: natūrali fiziologinė būsena ir jos ypatumai

Nėštumas - tai ypatingas ir natūralus moters gyvenimo laikotarpis, per kurį jos organizme vyksta daugybė sudėtingų fiziologinių ir biocheminių pokyčių. Ši būsena, nors ir laikoma natūralia, reikalauja ypatingo dėmesio tiek būsimos mamos, tiek jos sveikatos priežiūros specialistų. Nuo pat pirmųjų nėštumo akimirkų, kai užsimezga nauja gyvybė, iki pat gimdymo, moters kūnas patiria nuolatinius pokyčius, prisitaikydamas prie augančio vaisiaus poreikių. Šie pokyčiai apima visus organizmo sistemas - nuo medžiagų apykaitos iki hormoninės veiklos ir fizinių kūno formų. Suprasdama šiuos procesus, moteris gali geriau pasiruošti iššūkiams, užtikrinti savo ir savo vaiko sveikatą bei mėgautis šiuo unikaliu gyvenimo etapu.

Nėštumo pradžia ir ankstyvieji pokyčiai

Nėštumo kelionė prasideda nuo apvaisinimo - susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei, atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis iš pradžių tėra 0,12 mm, tačiau jau tuomet genetinėje medžiagoje yra užkoduota visa informacija apie būsimą žmogų. Po keturių valandų gemalas pradeda dalytis, o po penkių dienų ląstelių gumuliukas keliauja į gimdą, kur pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Jau po kelių dienų nėštumo testas gali parodyti teigiamą rezultatą.

Pirmosiomis savaitėmis moteris gali pajusti pirmuosius nėštumo požymius. Vienas dažniausių ir ankstyviausių yra rytinis pykinimas ar šleikštulys, kuris paprastai išryškėja 4-7 nėštumo savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir dažniausiai praeina iki 12-16 savaitės. Nors tikslios šio nemalonaus pojūčio priežastys nėra iki galo aiškios, manoma, kad jį lemia padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje ir sulėtėję virškinamojo trakto judesiai. Kiti ankstyvieji požymiai gali būti krūtų jautrumas, greitas nuovargis, mieguistumas, nuotaikų kaita, dažnas šlapinimasis, tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas. Šie pokyčiai yra tiesiogiai susiję su organizme vykstančiais hormoniniais pokyčiais, ypač padidėjusiu progesterono lygiu.

Vos tik įtariant nėštumą, moteris turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį. Specialistai paskirs reikiamus tyrimus, o jų rezultatai bus aptariami antrojo apsilankymo metu. Tuomet bus išduodama nėščiosios kortelė, kurioje bus fiksuojami visi svarbūs duomenys apie nėštumą. Šis dokumentas yra itin svarbus, kadangi jį turint, medicinos personalas gali greitai sužinoti apie nėštumą kritinėse situacijose. Specialistai taip pat pataria neprarasti budrumo ir nepradėti gerti nėščiosioms skirtų vitaminų be gydytojo rekomendacijos, ypač jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba mityba nėra subalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.

Mityba nėštumo metu: visavertiškumas ir subalansuotumas

Mityba nėštumo metu yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatą. Gydytojų teigimu, mityba turėtų būti visavertė ir subalansuota, aprūpinanti organizmą visomis reikiamomis maistinėmis medžiagomis. Pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes juose gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Žaliose daržovėse ypatingai svarbi folio rūgštis, kuri yra būtina normaliai nėštumo eigai ir vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos, kuri yra geležies šaltinis, žuvies, kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių, ir pieno produktų, kurie yra kalcio šaltinis.

Svarbu suprasti, kad nėštumo metu negalima laikytis drastiškų dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Per mažai maistinių medžiagų gaunantis vaisius gali sutrikdyti savo raidą, o tai gali lemti mažo svorio naujagimius, kurie būna silpnesni ir vėliau dažniau serga įvairiomis ligomis. Tačiau ir „valgyti už du“ nereikėtų, nes tai didina antsvorio riziką ir nėštumo bei gimdymo komplikacijų tikimybę. Rekomenduojama per parą išgerti apie 2300 ml grynų skysčių, daugiausia paprasto geriamo vandens, o bendras skysčių kiekis, įskaitant maiste esančius, turėtų siekti apie 3000 ml.

Nėštumo metu rekomenduojama atkreipti dėmesį į maisto saugumą, siekiant apsisaugoti nuo tokių infekcijų kaip salmoneliozė, toksoplazmozė ar listeriozė. Patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų ir majonezo. Jūros žuvys, kadangi jose gali kauptis sunkiosios metalos, turėtų būti vartojamos ne dažniau nei kartą per savaitę.

Folio rūgšties ir kitų svarbių maistinių medžiagų vaidmuo

Folio rūgštis yra vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu, reikšmingas įvairioms organizmo funkcijoms. Ją rekomenduojama pradėti vartoti jau planuojant pastoti ir tęsti bent pirmąsias 12 nėštumo savaičių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties, o kai kuriais atvejais - net visą nėštumo laikotarpį. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.

Nėščiosioms taip pat rekomenduojama gauti apie 1000 mg kalcio per parą. Vitaminas D skiriamas toms nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų. Geležies preparatai skiriami esant mažakraujystei, kuri nėštumo metu pasireiškia itin dažnai dėl didelio geležies poreikio. Polivitaminų kompleksai gali būti skiriami, jei mityba nepakankama, yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar sulėtėjęs vaisiaus augimas. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį, tačiau didelės vitamino C dozės gali didinti inkstų akmenų formavimosi riziką, todėl rekomenduojama jį gauti su maisto produktais, o ne tabletėmis.

Fizinis aktyvumas ir jo nauda

Nėštumo metu fizinis aktyvumas dažniausiai sumažėja, tačiau tinkamai parinkti pratimai gali duoti daug naudos. Jie padeda reguliuoti nėščiųjų kūno svorį, teigiamai veikia vaisiaus vystymąsi, mažina nugaros ir dubens skausmus bei šlapimo nelaikymo tikimybę. Fizinio aktyvumo krūvis turėtų priklausyti nuo moters fizinio pasirengimo. Jei prieš nėštumą moteris nesportavo, pradėti reikėtų nuo 5 minučių fizinio aktyvumo per dieną ir laipsniškai ilginti trukmę iki 30 minučių vidutinio intensyvumo per dieną.

Geriausia rinktis tokias fizinio aktyvumo rūšis, kurios mažiau apkrauna sąnarius: vaikščiojimą, plaukiojimą, važinėjimą stacionariu dviračiu. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą ir bendrą sveikatos būklę. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sportuojant kvėpavimas neturėtų būti sutrikęs, o tempas turėtų leisti laisvai kalbėtis. Prieš ir po mankštos seansų būtina apšilti ir atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama vengti pratimų, atliekamų gulint ant nugaros, ir mankštintis vengiant karštų bei drėgnų sąlygų.

Akušerės ginekologės pabrėžia, kad nors mankštintis galima, individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net ir aktyviai sportavusiai moteriai pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Svarbu nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, esant priešlaikinio gimdymo rizikai, ūmiam karščiavimui, sunkiai toksikozei ar membranų trūkimams, sportuoti nerekomenduojama. Sportuojant širdies dažnis neturėtų viršyti 140 dūžių per minutę, kad būtų užtikrintas pakankamas deguonies tiekimas mamai ir vaisiui.

Vaistų vartojimas nėštumo metu: atsargumas ir gydytojo priežiūra

Nėštumo metu moteris gali jausti įvairius skausmus, tokius kaip galvos ar nugaros skausmai, ir dažnai griebiasi vaistų nuo skausmo. Tačiau svarbu žinoti, kad tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (pvz., ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas), gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Trūksta aiškių gairių, kaip gydytojams įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką bei naudą, bei įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu.

Būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo, ypač jų kombinacijas, nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus. Tyrimai, apėmę daugiau nei 150 000 nėštumo atvejų, parodė, kad nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.

Žalingų įpročių atsisakymas

Žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas, būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Vartojant alkoholį kyla grėsmė vaisiaus alkoholio sindromo (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų atsiradimui, o vėliau - protinės ir neurologinės raidos sutrikimams, bendravimo bei mokymosi problemoms. Su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.

Kelionės nėštumo metu

Nėra mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką. Saugiausia keliauti antroje nėštumo pusėje, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos vaisiaus sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją galima sumažinti dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai judinant kojas. Prieš kelionę svarbu pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. Kelionės, susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis, yra naudingos.

Odos ir plaukų pokyčiai

Nėštumo metu oda ir plaukai taip pat patiria pokyčių. Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta ima gaminti hormonus ir organizme susidaro jų perteklius. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines. Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti.

Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Padidėjusi hormonų koncentracija lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje. Gali susiformuoti antrinė areolė, patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda. Kartais moterims patamsėja apgamai, strazdanos, turėtos pigmentinės dėmės ir vidurinė pilvo linija. Apie 50-70 proc. moterų atsiranda „nėštumo kaukė“ (melasma ar chloazma), kai ant veido simetriškai atsiranda rudos dėmės.

Nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido). Taip pat gali greičiau augti nagai, tačiau ant jų prasčiau laikosi nagų lakas.

Dažni nėštumo nepatogumai ir kaip su jais kovoti

Nėštumo metu moterys dažnai susiduria su įvairiais nepatogumais, kurie gali varginti, tačiau dažniausiai yra laikini.

• Nugaros skausmas: Apie 50-80 proc. moterų patiria nugaros skausmus maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė, svorio centras ir netaisyklinga laikysena apkrauna stuburą. Rekomenduojama nekilnoti sunkių daiktų, avėti patogią avalynę, sėdint paremti nugarą pagalve, atlikti mankštas, masažus ar akupunktūrą.
• Varikozinės venos ir kojų tinimas: Dėl hormonų veiklos ir didėjančios gimdos spaudimo kraujui sunkiau tekėti, todėl jis užsilaiko kojų venose. Rekomenduojamas judėjimas, lengvas fizinis aktyvumas, patogi avalynė, kojų palaikymas pakeltose padėtyje. Nėštumo metu organizmas kaupia skysčius, todėl gali tinti pėdos, blauzdos, šlaunys, pilvas, veidas ir rankos. Svarbu koreguoti mitybą, vartoti pakankamai skysčių, vengti sūraus maisto ir ilgalaikės sėdimos ar stovimos padėties.
• Hemorojus: Auganti gimda gali užspausti venines kraujagysles, dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos. Dažnas vidurių užkietėjimas ir stanginimasis skatina hemorojaus atsiradimą. Rekomenduojamos vaistažolių vonelės, dieta, skatinanti tuštinimąsi, ir poilsis.
• Dantenų kraujavimas: Dėl hormonų pokyčių dantenos tampa jautresnės ir paburksta. Svarbu rūpintis burnos higiena, naudoti švelnų šepetėlį ir pastas kraujuojančioms dantenoms.
• Mėšlungis: Tai nevalingas, skausmingas raumenų spazmas, dažnai sutraukiantis blauzdą ar pėdą. Nėštumo metu mažėja mineralinių medžiagų kiekis organizme. Užklupus mėšlungiui, rekomenduojama atpalaiduoti ir ištempti raumenį, pasivaikščioti, masažuoti.
• Paruošiamieji sąrėmiai: Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, ruošdamasi gimdymui. Šie neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi sąrėmiai gali būti palengvinti dušu, masažu ar lengva mankšta.
• Dažnas šlapinimasis: Auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis. Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis.
• Vidurių užkietėjimas: Apie 40 proc. nėščiųjų patiria vidurių užkietėjimą. Jį lemia hormoniniai pokyčiai ir gimdos spaudimas į storąją žarną. Svarbi yra dieta, skatinanti tuštinimąsi, pakankamas skysčių vartojimas ir skaidulinių medžiagų turinčio maisto vartojimas.
• Strijos (nėščiųjų drūžės): Tai odos patempimai, dažniausiai atsirandantys dėl hormoninės veiklos ir svorio pokyčių. Profilaktikai ar kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus ir masažą.
• Makšties išskyros: Nėštumo metu pakinta makšties terpė, todėl gali pasikeisti išskyrų pobūdis. Svarbu nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius ir naudoti specialius prausiklius.
• Padidėjęs nuovargis: Nuovargis yra vienas pirmųjų nėštumo požymių. Svarbu stengtis eiti anksčiau miegoti ir, jei įmanoma, numigti dienos metu.
• Nuotaikų kaita: Besikeičiantys hormonai gali sukelti nuotaikų svyravimus. Svarbu stengtis nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau.

Emocinė būsena nėštumo metu

Nėštumas yra ne tik fizinis, bet ir didelis emocinis iššūkis moteriai. Hormonų pokyčiai, kūno transformacijos, nerimas dėl būsimo gimdymo ir motinystės gali sukelti įvairias emocijas - nuo džiaugsmo ir euforijos iki nerimo, baimės ar net nepasitenkinimo savo kūnu. Svarbu suprasti, kad emociniai svyravimai yra normali nėštumo dalis. Fiziniai moters kūno pokyčiai sulaukia daug dėmesio, tačiau emociniams pokyčiams skiriama kur kas mažiau.

Kai kurios moterys jaučiasi gražios ir spindinčios, stebėdamasis savo besikeičiančiu kūnu, kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu sustiprėja nerimo ir baimės sistemos smegenyse, todėl moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu ar nerimauti, kad kažkas gali nutikti ne taip. Šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.

Svarbu rasti būdus, kaip atsipalaiduoti ir valdyti stresą. Tai gali būti muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni veikla, bendravimas su artimaisiais ar kūrybiniai užsiėmimai. Jei kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, būtina kreiptis į gydytoją.

Vegetariška ir veganiška mityba nėštumo metu

Vegetarizmas ar veganizmas gali būti sveikas pasirinkimas ir nėštumo metu, tačiau reikalauja kruopštaus planavimo ir dėmesio tam tikrų maistinių medžiagų poreikiams. Nėštumo ir žindymo metu padidėja baltymų poreikis. Mėsos nevartojančios vegetarės gali gauti baltymų iš kiaušinių, pieno produktų, sūrio ir jogurto. Veganės turėtų didinti baltymų suvartojimą iš ankštinių daržovių, riešutų, kinvos, tofu.

Omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys yra būtinos vaisiaus smegenų ir nervų sistemos vystymuisi. Jas galima gauti su graikiniais riešutais, sojų pupelėmis, linų sėmenų aliejumi. Veganiška mityba gali neužtikrinti pakankamo jodo kiekio, todėl rekomenduojama naudoti joduotą druską.

Vegetariškos mitybos atveju gali pasireikšti geležies trūkumas, todėl rekomenduojama vartoti daugiau razinų, pupelių, lešių, geležimi praturtintos duonos ir vitamino C turinčių vaisių bei daržovių. Augalinės kilmės geležis prasčiau pasisavinama, todėl svarbu vartoti daigintus grūdus, raugintas daržoves. Kalcio pasisavinimą gerina brokoliai ir kale kopūstai, o mažina oksalatų turintys produktai. Vitaminas D randamas nedideliuose kiekiuose augaliniame maiste, todėl gali prireikti papildų. Vitamino B12 augaliniame maiste nėra, todėl veganės ir vegetarės, nevartojančios pieno produktų ir žuvies, turėtų vartoti vitamino B12 papildus.

Bet kuri besilaukianti vegetarė ar veganė turėtų informuoti savo gydytoją apie savo mitybą ir klausytis jo patarimų. Tinkamai prižiūrint mitybą, ji nėra kenksminga nei kūdikiui, nei motinai.

Kūno pokyčiai trimestre po savaitės

Nėštumo eiga yra nuolatinis pokyčių procesas, kuris skirstomas į tris trimestrus, kiekvienas jų turi savo ypatumus.

Pirmasis trimestras (1-12 savaitės): Šis laikotarpis pasižymi dideliais hormoniniais pokyčiais ir ankstyvaisiais nėštumo požymiais, tokiais kaip pykinimas, nuovargis, krūtų jautrumas. Vaisiaus organai ir sistemos pradeda formuotis. Šiuo laikotarpiu svarbu pradėti vartoti folio rūgštį ir apsilankyti pas gydytoją. Tarp 11-13 nėštumo savaičių atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas, nustatoma preliminari gimdymo data ir vertinami vaisiaus vystymosi rodikliai.

Antrasis trimestras (13-28 savaitės): Šis laikotarpis dažnai vadinamas „auksiniu“ nėštumo metu, nes daugelis ankstyvųjų nemalonių simptomų sumažėja. Moteris gali pradėti jausti vaisiaus judesius, matytis pilvelis. Vaisiaus organai toliau vystosi, auga jo proporcijos panašėja į naujagimio. Svarbu stebėti svorio prieaugį ir atlikti kraujo tyrimus, kad būtų nustatytas galimas geležies trūkumas.

Trečiasis trimestras (29-40 savaitės): Šiuo laikotarpiu vaisius sparčiai auga ir bręsta. Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas, nugaros skausmai. Vaisiaus padėtis gimdoje tampa svarbi, dažniausiai jis apsiverčia galvute žemyn. Nuo 36-osios savaitės vizitai pas gydytoją tampa savaitiniai. Vaisiaus plaučiai bręsta, jis pradeda atsimerkti ir mirkčioti. Nuo 37-os savaitės vaisius laikomas visiškai pasiruošusiu gimti. Šis laikotarpis kupinas virsmo ir moters kūno pokyčių, o emocijos gali būti įvairios.

Nėštumas - tai nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį fizinį bei emocinį krūvį. Svarbu rūpintis savimi, klausytis savo kūno ir kreiptis pagalbos į specialistus, kad šis ypatingas laikotarpis būtų kuo sveikesnis ir laimingesnis.

tags: #nestumas #naturali #fiziologine #busena #drasutiene #2011