Dažnai kyla situacijų, kai artimojo sveikatos būklė pablogėja, ir kyla klausimas, kaip juo pasirūpinti, ypač jei jis nebegali savarankiškai atlikti kasdienių veiksmų ar disponuoti savo turtu. Klasikinė problema, su kuria susiduria daugelis - notaras atsisako išduoti įgaliojimą veikti artimojo vardu, nes mano, jog asmuo yra neveiksnus. Tokiu atveju kyla natūralūs klausimai: ką daryti? Kaip artimojo vardu atsiimti pensiją? Kaip disponuoti jo gaunamomis socialinėmis išmokomis?
Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip veiksnumo ir neveiksnumo institutas veikia Lietuvos Respublikoje, kokios yra procedūros, siekiant apsaugoti pažeidžiamų asmenų teises, ir kaip tokiose situacijose gali padėti teisėsauga.
Veiksnumo ir Neveiksnumo Samprata Lietuvos Teisėje
Veiksnumas yra pagrindinė fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visapusiškai įgyti savo teises, prisiimti pareigas ir už jų nevykdymą atsakyti. Ši sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 2.5 straipsnyje. Tačiau gyvenime pasitaiko atvejų, kai dėl įvairių sutrikimų - psichikos ar elgesio - asmuo nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiose situacijose įsigalioja neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutai, kurių pagrindinis tikslas - apsaugoti paties asmens, kuris tam tikroje srityje yra neveiksnus ar ribotai veiksnus, teises.
LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Tuo tarpu LR CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.
Svarbu suprasti, kad neveiksnumas ar ribotas veiksnumas nėra absoliutus. Teismas, priimdamas sprendimą, visada nurodo konkrečias, baigtines sritis, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu. Tai reiškia, kad asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik tam tikruose turtinių ar asmeninių neturtinių santykių srityse, bet ne visose gyvenimo srityse.
Procesas: Kaip Nustatomas Neveiksnumas ar Ribotas Veiksnumas
Neveiksnumas arba ribotas veiksnumas yra nustatomi tik teismo civilinio proceso tvarka. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka.
Pareiškimo padavimas teismui:
Pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Prie pareiškimo būtina pridėti šiuos dokumentus:
- Medicininiai dokumentai apie asmens sveikatos būklę.
- Savivaldybės socialinių darbuotojų atlikta Asmens gebėjimų vertinimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus išvada (toliau - Išvada). Šioje išvadoje nurodomos pagrindinės rekomenduojamos asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys (turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių).
Kas gali pateikti pareiškimą?
Svarbu atkreipti dėmesį, kad prašymą pripažinti asmenį neveiksniu teismui turi teisę paduoti tik to asmens šeimos nariai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai:
- Medicininis: Asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta teismo psichiatrijos ekspertizės metu (LR CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis).
- Juridinis: Psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika).
LR CPK 463 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kurie gali pateikti pareiškimą: sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (viešo intereso gynimo atveju). Šis subjektų sąrašas yra baigtinis.
Socialinio darbuotojo išvada:
Pirmasis žingsnis, siekiant nustatyti neveiksnumą, yra kreipimasis į Socialinio paramos skyrių pagal asmens, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą, gyvenamąją vietą. Ten pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo. Socialinio paramos skyriaus darbuotojas aplanko asmenį ir surašo išvadą dėl jo gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą.
Teismo psichiatrijos ekspertizė:
Teismas, gavęs pareiškimą, tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Svarbu paminėti, kad proceso dalyviams už šios ekspertizės paskyrimą mokėti nereikia, kadangi ji yra kompensuojama valstybės. Ekspertizės išvada yra vienas svarbiausių dokumentų, kuriuo remdamasis teismas priims sprendimą.
Globa ir Rūpyba: Kas Tai Yra ir Kuo Skiriasi?
Kai asmuo yra pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, jam yra nustatoma globa ir paskiriamas globėjas. Jei asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, jam nustatoma rūpyba ir paskiriamas rūpintojas.
- Globa skiriama pilnamečiui asmeniui, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje (LR CK 3.277 str. 1 d.). Paprastai tariant, globa skiriama, kai asmens sveikatos būklė jam jau nebeleidžia savarankiškai kreiptis į teismą dėl pagalbos sau ir jis nesugeba suprasti savo veiksmų bei jų valdyti. Tokiu atveju į teismą dėl globos kreipiasi jo šeimos narys, globos institucija ar prokuroras.
- Rūpyba skiriama pilnamečiui asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje (LR CK 3.277 str. 2 d.). Rūpyba skiriama teismo sprendimu paties asmens prašymu, kadangi jo sveikatos būklė jam leidžia suprasti veiksmus ir juos valdyti, tačiau jam reikalinga pagalba tam tikrose srityse.
Globėjo (Rūpintojo) Skyrimas ir Jo Pareigos
Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, galimybę įgyvendinti funkcijas, santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, taip pat į globotinio ar rūpintinio pageidavimą. Svarbiausia, kad globėjas ar rūpintojas būtų toks asmuo, kuris turės galimybes tinkamai ir pilnavertiškai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas ar ribotas veiksnumas.
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad globos nustatymo tikslas - maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriamas globėjas turi ginti neveiksnaus asmens interesus, o ne savo paties.
Globėjo (rūpintojo) pareigos:
Turint įsiteisėjusį teismo sprendimą, globėjas (rūpintojas) gali rūpintis neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, jo pensija, kitomis gaunamomis išmokomis ir veikti visais kitais pagrindais, kurie geriausiai atitiktų neveiksnaus asmens interesus. Tai apima:
- Asmens fizinio ir psichinio saugumo užtikrinimą.
- Rūpinimąsi asmens sveikata ir mokymusi.
- Asmens interesų atstovavimą ir gynimą.
- Bendradarbiavimą su suinteresuotomis institucijomis.
- Asmens turto valdymą ir disponavimą jo pajamomis (pensija, socialinėmis išmokomis) siekiant užtikrinti jo išlaikymą ir tinkamą gyvenimo kokybę.
Globos pagrindai neveiksniems suaugusiesiems: 2 dalis
Praktiniai Aspektai ir Pagalba
Dažnu atveju, kai asmuo pripažįstamas neveiksniu, kyla poreikis priimti jam tenkančią palikimo dalį po artimojo mirties ar atlikti kitus paveldėjimo procesui reikiamus veiksmus. Tokiais atvejais reikalingas teismo leidimas priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu.
Procesas, susijęs su neveiksnumo ir globos nustatymu, gali būti sudėtingas ir reikalauti daug laiko bei pastangų. Dėl šios priežasties, advokatų kontoros siūlo savo pagalbą, operatyviai surinkdamos reikiamas pažymas, parengdamos dokumentus teismui ir atstovaudamos klientus visose procedūros stadijose. Tai leidžia maksimaliai sumažinti kliento dalyvavimą procese ir užtikrinti, kad visi veiksmai būtų atlikti tinkamai ir laiku, siekiant apginti pažeidžiamų asmenų interesus.
Vaiko Globa: Ypatingas Dėmesys
Nors pagrindinis straipsnis koncentruojasi į suaugusių asmenų neveiksnumą, svarbu paminėti, kad vaiko globa yra ypatingos svarbos institutas, skirtas užtikrinti vaiko gerovę, kai tėvai negali tinkamai juo pasirūpinti. Laikinoji globa yra viena iš formų, skirta operatyviai reaguoti į situacijas, kai vaikui skubiai reikalinga priežiūra ir apsauga.
Teisinis pagrindas vaiko globai reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (3.254 straipsnis ir kiti teisės aktai). Vaiko globos tikslas - užtikrinti jo auklėjimą ir priežiūrą saugioje aplinkoje, sudaryti sąlygas tinkamam vystymuisi ir rengti savarankiškam gyvenimui. Vaiko globa gali būti laikinoji arba nuolatinė, įgyvendinama šeimoje, šeimynoje ar vaikų globos institucijoje.
Pagrindiniai vaiko globos nustatymo principai yra vaiko interesų pirmumas, pirmumo teisė tapti globėjais artimiesiems giminaičiams (jei tai atitinka vaiko interesus), vaiko globos (rūpybos) šeimoje užtikrinimas ir brolių bei seserų neišskyrimas.
Institucijos, tokios kaip mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, policijos įstaigos, privalo informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją apie nepilnamečius, likusius be tėvų globos. Vaiko teisių apsaugos institucija nustato vaikus, kuriems reikalinga globa, ir tvarko jų apskaitą.
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaikas laikinai neturi tėvų globos dėl įvairių priežasčių (tėvų dingimas, liga, bausmės atlikimas, netinkamas elgesys ir kt.), siekiant jį grąžinti į šeimą. Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaikas negali grįžti į savo šeimą (tėvų mirtis, pripažinimas neveiksniais, atskyrimas nuo tėvų ir kt.).
Vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju, santykius su vaiku bei vaiko interesus. Yra nustatytas sąrašas asmenų, kurie negali būti skiriami vaiko globėjais (pavyzdžiui, jaunesni nei 21 metų, pripažinti neveiksniais, turintys teistumą už tyčinius nusikaltimus, sergantys chronišku alkoholizmu, narkomanija ar kitomis ligomis).
Vaiko globėjas (rūpintojas) privalo užtikrinti vaiko saugumą, rūpintis jo sveikata, mokymusi, auklėti, atstovauti jo interesams ir rengti savarankiškam gyvenimui. Jis yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises bei teisėtus interesus.