Nėštumas yra natūrali organizmo reakcija, atsirandanti, kai spermatozoidas apvaisina kiaušinėlį. Nors vieniems tai gali būti laukiamas ir džiaugsmingas įvykis, kitiems jis gali sukelti netikėtų pasekmių, ypač jei neplanuojamas. Galite pastoti, jei turėjote nesaugių lytinių santykių arba jei prezervatyvas sugedo. Tai gali būti emociškai sunkus ir varginantis įvykis, ypač jei neketinote pastoti taip greitai. Giliai įkvėpkite ir nepamirškite, kad šiuo metu nesate vieni šioje valtyje. Tačiau labai svarbu suprasti, kad yra pavojų. Atsižvelgiant į tai, yra keletas natūralių nėštumo prevencijos metodų, kuriuos galite išbandyti. Juos verta išbandyti, net jei jie ir nėra tobuli.
Natūralaus Šeimos Planavimo (NŠP) Principai ir Efektyvumas
Natūralus šeimos planavimas, dar vadinamas vaisingumo supratimu ar vaisingumo atpažinimu, yra kontracepcijos metodas, kai moteris įvairiais būdais nustato savo vaisingas dienas ir stengiasi tomis dienomis neturėti lytinių santykių. Šis metodas neturi jokio pašalinio poveikio nei partneriui, nei partnerei. Jeigu šio metodo yra laikomasi teisingai (tai kartais labai sudėtinga), jo efektyvumas gali siekti 99 proc. T. y. viena moteris iš 100-o, kurios naudoja šį metodą, metų laikotarpiu taps nėščia.
Tačiau praktiškai šio metodo efektyvumas siekia 74 proc. T. y. 24 moterys iš 100-o, kurios naudoja šį metodą, metų laikotarpiu pastoja. Toks efektyvumo skirtumas paaiškinamas šiuolaikinės moters elgsena. Reikalas tas, kad viskas yra moters rankose ir priklauso nuo jos informuotumo, indėlio, skiriamo laiko į kontraceptinės priemonės efektyvumą. Kai kalbame apie modernią, visur skubančią moterį, kuri neretai būna įsitempusi, paveikta streso, gali turėti nereguliarų menstruacinį ciklą, sirgti kažkokiomis kitomis gretutinėmis ligomis, tada tie metodai nėra idealūs. Be visa ko, tie požymiai gali kisti esant streso, ligos metu, keliaujant. Todėl moteris turi labai gerai suprasti vaisingų dienų požymius, o tam dažnai reikalinga specialisto konsultacija.
NŠP metodai apima įvairius stebėjimo būdus:
- Kalendorinis metodas: Numato vaisingų dienų tikimybę, remiantis buvusiais menstruacijų ciklais. Norint jį taikyti, rekomenduojama žymėti menstruacijų dienas kalendoriuje ar specialiose programėlėse bent 6 mėnesius, o geriau ir ilgiau. Ritmo variantas: norint apskaičiuoti galimos vaisingos fazės ilgį, iš trumpiausio pastarųjų metų ciklo, pvz., 26 d., atimame 19 dienų (maždaug 14 d. nuo ovuliacijos iki mėnesinių + 5 d., kurias gali gyvuoti spermatozoidai moters organizme), o iš ilgiausio praėjusių metų ciklo, pvz., 36 d., atimame 10 d. (minimali nevaisinga trukmė prieš menstruacijas). Vadinasi, pagal nurodytas ciklų trukmes tikėtinas vaisingas laikotarpis yra nuo 7 iki 26 einamojo ciklo dienos imtinai. Standartinių dienų variantas: naudotinas, jei mėnesinių ciklas reguliarus, kintantis minimaliai, t.y. 26-32 dienos. Esant tokiam ciklui, lytiniai santykiai nerekomenduojami 8-19 ciklo dienomis imtinai.
- Bazinė kūno temperatūra: Daugumos moterų bazinė kūno temperatūra po ovuliacijos pakyla 0,4-0,5 laipsnio ir laikosi maždaug tris dienas. Norint pastebėti šį skirtumą, temperatūrą matuoti reikia kasdien tuo pačiu metu po nakties miego, neišlipus iš lovos, toje pačioje kūno vietoje (burnoje, pažastyje), tuo pačiu termometru, maždaug 5 min. Jei nakties metu moteris buvo atsikėlusi, nuo atsigulimo iki temperatūros fiksavimo turi būti praėjusios ne mažiau nei 4 val., kitaip rezultatai gali būti netikslūs.
- Gimdos kaklelio gleivės: Kai kurios natūralaus šeimos planavimo sistemos remiasi vien gimdos kaklelio gleivių vertinimu. Moterys mokomos nustatyti, kokio tirštumo gleivės rodo ovuliaciją. Tokios gleivės „pagauna“ spermatozoidus ir didina pastojimo tikimybę.
- Gimdos kaklelio pokyčiai: Nevaisingu ciklo metu gimdos kaklelis yra santykinai žemai ir kietumo kaip nosis. Vaisingu ovuliacijos laikotarpiu gimdos kaklelis pakyla ir tampa minkštesnis nei įprastai, panašiai kaip lūpos.
- Simptoterminis metodas: Šis metodas susideda iš bazinės kūno temperatūros matavimo ir gimdos kaklelio gleivių stebėjimo, kartais papildant ir gimdos kaklelio padėties bei kietumo vertinimu. Tai vienas patikimiausių NŠP metodų, kai naudojamas teisingai.
- Simptohormoninis metodas: Tai simptoterminio metodo ir hormoninio fono vertinimo derinys (šlapimo, gleivių ir/ar seilių testai, kurie parodo vaisingas dienas).
Lytinio akto nutraukimas: Rizikingas pasirinkimas
Panašus į NŠP metodą yra lytinio akto nutraukimas, moksliškai vadinamas „coitus interruptus”. Šis metodas reikalauja, kad vyras ištrauktų varpą iš partnerės makšties prieš ejakuliaciją. Tai paprastai būna pavojingas žaidimas: vyras turi sugebėti kiekvienos sueities metu taisyklingai ir nuosekliai ištraukti savo varpą nepasiekęs viršūnės. Tai nėra optimalus būdas, ypač kiekvienos sueities metu, nes tai sutrikdo ir sumažina malonumą vyrui bei dar labiau apsunkina moters galimybes pasiekti orgazmą, jei procesas nutraukiamas prieš pat susijaudinimo viršūnę.
Praktiškai šio metodo efektyvumas siekia 74 proc. T. y. 24 moterys iš 100-o, kurios naudoja šį metodą, metų laikotarpiu pastoja. Tai reiškia, kad net ir vengiant tiesioginio kontakto, yra didelė rizika pastoti.
Prezervatyvai: Barjerinė Apsauga Nuo Nėštumo ir LPL
Vyriški prezervatyvai yra viena populiariausių kontracepcijos priemonių. Jeigu jie naudojami tinkamai, jų efektyvumas siekia 98 proc. T. y. iš 100-o moterų, kurios naudoja prezervatyvus, dvi per metus pastoja. Metodo teigiama pusė yra ta, kad tai vienintelė kontracepcijos priemonė, kuri apsaugo ir nuo nėštumo, ir nuo lytiškai plintančių ligų (LPL), todėl ypač rekomenduojama esant atsitiktiniams santykiams. Moksliniai vyriškų prezervatyvų tyrimai parodė, kad jų efektyvumas apsaugant nuo ŽIV yra 87%.
Tačiau praktiškai šio metodo efektyvumas siekia 82 proc. T. y. 18 moterų iš 100-o, kurios naudoja prezervatyvus, per metus pastoja. Tikimybė pastoti padidėja, jei:
- Prezervatyvas neuždedamas prieš pradedant sueitį.
- Prezervatyvas plyšta (maža tikimybė, jei su juo elgiamasi atsargiai ir vengiant įbrėžimų, pavyzdžiui, su žiedais).
- Naudojamas aliejaus pagrindo lubrikantas, pavyzdžiui, vazelinas, kūno aliejus, kremai ar losjonai - jie gali praėsdinti latekso prezervatyvus.
Moterų prezervatyvai, jeigu jie tinkamai naudojami, pasižymi 95 proc. efektyvumu. Tačiau praktiškai jis siekia 79 proc. T. y. juos naudojant iš 100-o moterų per metus 21 pastoja. Šio metodo gera pusė yra ta, kad jie, tinkamai naudojami, apsaugo nuo lytiškai plintančių ligų.
Kitos Barjerinės Priemonės ir Spermicidai
Be prezervatyvų, egzistuoja ir kitos barjerinės kontracepcijos priemonės, kurias moteris įsideda į makštį prieš lytinį aktą. Prie mechaninių barjerų priskiriama diafragma, gimdos kaklelio dangtelis bei moteriškas prezervatyvas.
- Diafragmos ir „kaušeliai”: Tai priemonės, uždedamos ant gimdos kaklelio ir neleidžiančios spermai patekti į gimdos ertmę. Jų efektyvumas, tinkamai naudojant, siekia 92-96 proc. Praktikoje metodo efektyvumas siekia 71-88 proc. T. y. 12-29 moterys iš 100-o, kurios naudoja šį metodą, per metus pastoja.
- Spermicidai: Tai cheminiai produktai, dedami į moters makštį prieš sueitį, kurie nukenksmina arba užmuša spermatozoidus. Spermicidai dažnai naudojami rečiau besimylinčių porų kaip laikinas kontracepcijos metodas. Spermicidai būna įvairių formų - kreminiai, želiniai, tirpstančios žvakutės, putojančios tabletės, aerozolinės putos ir plėvelė. Kai kurie prezervatyvai taip pat būna sutepami spermicidais. Naudojant vien spermicidus, jie suteikia šiek tiek apsaugos, tačiau norint išvengti nėštumo juos geriausia naudoti kartu su barjerine kontracepcijos priemone.
Ilgalaikės Kontracepcijos Priemonės
Daugeliui moterų, kurios nenori pastoti ilgą laiką, yra prieinamos ilgalaikės kontracepcijos priemonės.
- Gimdos spiralės: Tai maži ir lankstūs prietaisėliai, gaminami iš metalo ir/ar plastiko, kurie, per makštį įdėti į moters gimdą, apsaugo nuo nėštumo. Priklausomai nuo spiralės sudėties, jos gali būti naudojamos nuo 3 iki 10 metų. Efektyvumas siekia iki 99 proc. Tačiau jos neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų ir gali tapti gimdos uždegimą pagreitinančiu faktoriumi. Reikalinga chirurginė intervencija įvedimui.
- Implantai ir leidžiamieji preparatai: Kontraceptiniai implantai sudaryti iš hormonų pripildytų kapsulių, kurios įterpiamos po oda moters rankos viršutinėje dalyje. Leidžiamieji kontraceptikai turi sintetinių hormonų, kurie suleidžiami giliai į raumenis. Šie metodai yra itin efektyvūs, suteikdami 99,2-99,9 proc. apsaugą.
- Sterilizacija: Tai negrįžtamas kontracepcijos metodas. Moters sterilizacija, taip pat vadinama kiaušintakių perrišimu, yra negrįžtamas kontracepcijos metodas moterims, kurios nebenori daugiau vaikų. Tai paprasta chirurginė procedūra. Vyro sterilizacija (vazektomija) - tai negrįžtamas kontracepcijos metodas vyrams, kurie nebenori daugiau vaikų. Tai paprasta chirurginė procedūra, atliekama taikant vietinę nejautrą, perpjaunant sėklinius latakus.
Ilgalaikė kontracepcija – gimdos spiralė.
Natūralios Priemonės Nėštumo Prevencijai: Mitai ir Realybė
Nors egzistuoja daugybė informacijos apie natūralias priemones, galinčias padėti išvengti nėštumo, svarbu atkreipti dėmesį į jų veiksmingumą ir saugumą. Kai kurie šaltiniai mini tokias priemones kaip abrikosas, imbieras, ananasai, figos, cinamonas, karalienės Anos nėriniai, papaja, kadagio uogos ar vitaminas C.
Pavyzdžiui, teigiama, kad abrikosas natūraliai trukdo vaisiaus implantacijai. Imbieras gali sustabdyti pastojimą ir pradėti menstruacinį ciklą. Ananasų natūralios savybės padeda išvengti vaisiaus implantacijos. Džiovintos figos laikomos viena veiksmingiausių natūralios nėštumo kontrolės formų. Manoma, kad cinamonas, sukeldamas gimdos susitraukimus, padeda išvengti nėštumo. Papaja, vartojama kelias dienas po nesaugių lytinių santykių, gali padėti išvengti neplanuoto nėštumo. Kadagio uogų vartojimas taip pat gali padėti išvengti nėštumo. Vitaminas C, sąveikaudamas su hormonu progesteronu, sustabdo pastojimą.
Tačiau svarbu suprasti, kad šių "natūralių" priemonių veiksmingumas nėra moksliškai įrodytas ir jos neturėtų būti laikomos patikimomis kontracepcijos metodais. Dauguma šių priemonių gali turėti net neigiamų pasekmių jūsų organizmui ir sveikatai. Jei susergate, jaučiate skrandžio skausmus arba pastebite kokį nors kitą keistą ar neįprastą poveikį sveikatai, nedelsdami apsilankykite pas savo ginekologą ir nustokite naudoti bet kokias namų gynimo priemones, skirtas išvengti nėštumo po lytinių santykių.
Konsultacija su Specialistu: Svarbiausias Žingsnis
Kiekvienai moteriai ir kiekvienam žmogui svarbu žinoti, kokie yra jos lūkesčiai ir kokios kontracepcijos priemonės jai tinka. Klausimas, ar naudojant metodą jai būtų dar visai nieko turėti dar vieną vaiką, kaip dievas duos, ar tikslas labiau toks, kad šiuo metu vaikų nenori, nori atidėti nėštumą ar daugiau nėštumų gyvenime nenori - tai ir nulemia, kokią priemonę rinksis moteris. Taip pat svarbu tai, ar moteris turi ilgalaikį partnerį.
Geriausias patarimas - pasikonsultuoti su ginekologu ar kitu medicinos ekspertu, kuris gali suteikti jums informacijos apie geriausius ir veiksmingiausius kontracepcijos metodus. Prieš pradedant naudoti kontraceptines priemones yra reikalinga gydytojo ginekologo konsultacija. Jos metu yra surenkama išsami anamnezė, įvertinama moters sveikatos būklė, turimos ligos, vartojami medikamentai, kraujospūdis ir atliekama ginekologinė apžiūra. Be to, yra reikalinga ultragarsinė ginekologinė patikra, kad būtų įvertinta kiaušidžių struktūra ir gimdos ertmės būklė bei atliktas gimdos kaklelio citologinis tyrimas. Vizito metu specifiniai kraujo tyrimai įprastai nėra skiriami.
Įvertinus moters sveikatos būklę, gretutines ligas ir visas galimas rizikas, su paciente aptariami individualiai tinkantys apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo metodai. Tai itin svarbu, nes iš tiesų esama nemažai būklių, kai vienos ar kitos kontraceptinės priemonės - neskiriamos. Pavyzdžiui, onkologinė patologija, nepatikslinti kraujavimai iš genitalijų, buvę venų trombozės, insultai ar infarktai, kepenų ligos, krešumo sistemos sutrikimai, ekstragenitalinės sisteminės ligos, migrena su aura, aukštas kraujospūdis, sunki eigos cukrinis diabetas ir kita - tai būklės, kurių metu hormoninė kontracepcija yra neskiriama.
Nors daugelis porų nori pastoti, jos tai daro tik kruopščiai suplanavusios ir būdamos pasirengusios tapti tėvais. Daugelis moterų naudoja įvairias kontracepcijos priemones, pavyzdžiui, tabletes, kad išvengtų pastojimo nepilnametės. Net jei šie metodai veikia, nėra jokios garantijos, kad juos taikant nepavyks pastoti. Svarbu, kad būtų pateikiama patikima informacija apie kontraceptinę priemonę, kad moteris žinotų, kokios yra rizikos ir naudos, koks veiksmingumas ir neturėtų iškreipto vaizdo apie kontraceptinę priemonę.