Gimdos dugno aukštis nėštumo metu: Matavimai, interpretacija ir svarba vaisiaus sveikatai

Nėštumas - tai nuostabus ir intensyvus laikotarpis moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Vienas iš labiausiai pastebimų nėštumo požymių yra pilvo augimas. Tačiau, kada ir kaip pradeda didėti pilvas, kokie veiksniai tai lemia ir kada reikėtų sunerimti? Šiame straipsnyje atsakysime į visus šiuos klausimus ir pateiksime išsamų gidą apie pilvo augimą nėštumo metu, ypatingą dėmesį skiriant gimdos dugno aukščio matavimui ir jo reikšmei vaisiaus sveikatai stebėti.

Kada pradeda didėti pilvas nėštumo metu?

Nors nėra vieno konkretaus laiko, kada visoms nėščiosioms pradeda rodytis pilvas, paprastai tai įvyksta pirmojo trimestro pabaigoje arba antrojo trimestro pradžioje, maždaug 12-16 nėštumo savaitę. Tačiau svarbu suprasti, kad pilvo augimas nėštumo metu yra labai individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Pradžioje pilvas gali padidėti dėl padidėjusio maisto ir skysčių suvartojimo. Pats vaisius pakankamai didelis, kad imtų matytis iš išorės, pasidaro tik antrajame trimestre. Jeigu Jūs turite gerai išvystytus pilvo raumenis, pilvas didėti pradės vėliau. Jeigu tai ne pirmas Jūsų nėštumas, pilvukas pasirodys anksčiau.

Veiksniai, lemiantys pilvo augimą

Pilvo augimui įtakos turi daugybė veiksnių, įskaitant:

• Kūno svoris prieš pastojimą: Moterims, turinčioms mažesnį kūno svorį prieš nėštumą, pilvas gali pasirodyti anksčiau.
• Mityba nėštumo metu: Subalansuota mityba, turinti įtakos vaisiaus vystymuisi, atsispindi ir pilvo augime.
• Vaisiaus vystymosi eiga: Vaisiaus augimo tempas tiesiogiai veikia pilvo dydį.
• Pilvo raumenų stiprumas: Gerai išvystyti pilvo raumenys gali ilgiau „slėpti“ nėštumą.
• Nėštumų skaičius: Jei tai ne pirmas nėštumas, pilvas gali pasirodyti anksčiau dėl jau išsitampiusių pilvo raumenų.
• Vaisiaus padėtis: Vaisiaus padėtis gimdoje taip pat gali paveikti pilvo formą ir dydį.
• Vaisiaus vandenų kiekis: Vaisiaus vandenų kiekis gali kisti visą nėštumo laikotarpį.
• Gimdos ypatumai: Pavyzdžiui, jeigu gimdoje yra miomų, jos didina gimdos apimtį. Tada nėštumas iš pažiūros gali atrodyti didesnis, nei yra iš tikrųjų.
• Motinos svoris: Moterims, turinčioms antsvorio, pilvas gali būti sunkiau pastebimas.

Svarbu pažymėti, kad pilvo dydis ir būsimo vaikelio dydis paprastai yra nesusiję dalykai. Kartais iš pilvo dydžio galima pasakyti, ar laukiatės daugiau nei vieno vaiko.

Gimdos dugno aukštis: Kaip matuojamas pilvo augimas?

Pilvo augimas nėštumo metu matuojamas naudojant vadinamąjį gimdos dugno aukštį. Atsigulus, gydytojas išmatuoja ilgį nuo gaktikaulio viršutinio krašto vidurio iki aukščiausios gimdos dugno vietos pagal vaisiaus ašį. Matuoti pradedama nuo 18-20 nėštumo savaitės per kiekvieną apsilankymą.

Metodika ir vertinimas

Ant nugaros gulinčiai nėščiajai centimetrine juostele matuojamas atstumas nuo gaktinės sąvaržos viršutinio krašto vidurio iki gimdos dugno pagal vaisiaus ašį. Matuojama kas 1-4 savaites. Šis matmuo padeda gydytojui spręsti apie tai, kaip auga Jūsų gimda ir joje besivystantis vaisius.

Gimdos dugnas iškyla iš mažojo dubens virš gaktinės sąvaržos ir čiuopiamas per priekinę pilvo sieną nuo 12-os nėštumo savaitės. Nuo 18-20 nėštumo savaitės šis matavimas atliekamas reguliariai.

Galioja taisyklė, kad gimdos dugno aukštis centimetrais apytiksliai atitinka nėštumo savaičių skaičių. T. y. jeigu Jūs esate 28-oje nėštumo savaitėje, gimdos dugno aukštis turėtų būti apie 28 cm. Tačiau atminkite, kad net ir nukrypimas nuo šios taisyklės dar jokiu būdu nereiškia, kad kažkas negerai. Normalia laikoma paklaida yra +/- 2 centimetrai. Tai reiškia, kad jei 28 savaitę Jūsų gimdos dugno aukštis yra tarp 26 ir 30 cm, tai greičiausiai yra visiškai normalu.

Gauti gimdos dugno aukščio matmenys yra žymimi specialioje diagramoje Jūsų nėščiosios kortelėje. Gydytojui svarbu ne tiek pavienis matmuo, kiek augimo tendencija laikui bėgant. Žymėdamas Jūsų rezultatus diagramoje, jis mato, ar gimda auga tolygiai ir ar augimo kreivė atitinka normos ribas.

Klinikinė testo interpretacija

Iš gimdos dugno aukščio kreivės galima spręsti apie vaisiaus augimą gimdoje.

• Kai kreivė kyla greitai: Įtariamas daugiavaisis nėštumas, polihidramnionas (daug vaisiaus vandenų), didelis vaisius, gimdos navikas.
• Kai gimdos dugnas kyla per lėtai (nepakankamai): Įtariamas sulėtėjęs vaisiaus augimas, oligohidramnionas (mažai vaisiaus vandenų), žuvęs vaisius.

Nustačius patologinę gimdos dugno aukščio kreivę, atliekamas ultragarsinis nėščiosios tyrimas. Gimdos dugno aukščio kreivė gali būti įvertinta netiksliai, kai yra netaisyklinga vaisiaus padėtis gimdoje, gimdos navikai, nėščioji nutukusi.

Orientaciniai matmenys:

• 20-ąją nėštumo savaitę gimdos dugnas yra per du pirštus žemiau bambos.
• 24-ąją savaitę - siekia bambą.
• 28-ąją savaitę - esti per du pirštus virš jos.
• 36-ąją nėštumo savaitę gimdos dugnas siekia kardinę krūtinkaulio ataugą.

Nėštumo pabaigoje gimdos dugno aukščio ir pilvo apimties (cm) sandauga rodo numatomą vaisiaus svorį (g).

Vaisiaus judesiai: Svarbus sveikatos rodiklis

Nėščia moteris pajunta vaisiaus judesius maždaug 20-ąją pirmojo nėštumo savaitę, o kartotinio nėštumo - 18-ąją savaitę. Nuo 30-osios nėštumo savaitės galima aiškiai išskirti vaisiaus miego ir aktyvumo ciklus. Vaisiaus judesiai būna įvairūs: spardosi, verčiasi, sukasi, rąžosi, žagsi ir kt. Paskaičiuota, kad vaisius per vieną ciklą miega vidutiniškai apie 23 min.

Kaip stebėti vaisiaus judesius?

Nėra jokių griežtų normų, kiek ir kaip intensyviai turėtų judėti vaikelis, nes kiekvienas vaisius turi savitą ramybės ir budrumo ciklą. Paprastai sakoma, kad vaikelis turėtų judėti taip pat dažnai, kaip judėjo paskutines kelias savaites. Kol jaučiate, kad vaikelio judesių dažnumas ir intensyvumas iš esmės nepasikeitė, galite manyti, kad jam viskas gerai.

Nuo 30 nėštumo savaičių galima aiškiai išskirti vaisiaus ramybės, aktyvaus miego ir pabudimo (būdravimo) būsenas, kurios nepriklauso nuo motinos aktyvumo. Ramus vaisiaus miegas trunka 20-40 min., išnešioto vaisiaus - 50-75 min., tačiau retai būna ilgesnis nei 90 min.

Gydytojai pataria nėščiosioms stebėti judesius trečiąjį trimestrą tam, kad suvoktų vaikelio ritmą, jo ramybės ir aktyvumo periodus, judėjimo dažnį, intensyvumą.

Yra du būdai, kaip stebėti vaisiaus judesius:

1. Judesių serijų stebėjimas: Vaisiaus būklė gera, kai būdama aktyvi, nėščioji pajunta ne mažiau kaip 10 judesių per 12 val. arba ne mažiau kaip 5 kartus per 1 val. Jeigu vaisius sujuda 5 kartus per pirmąjį pusvalandį, toliau skaičiuoti judesių nereikia. Jeigu vaisiaus judesių sumažėja tarp 24 ir 28 nėštumo savaitės, vertinama VŠR (vaisiaus širdies ritmas) akušeriniu stetoskopu ar ultragarsiniu doplerio davikliu.
2. Registravimas lentelėje: Pasirinkite Jums patogų laiką, tik pageidautina, kad kasdien tai darytumėte panašiu laiku ir ne trumpiau kaip 30 minučių. Optimalus vaisiaus judesių skaičiavimo metas - popietė ir vakaras. Vaisiaus būklė gera, kai vaisius sujuda ne mažiau kaip 4 kartus per valandą arba 10 kartų per 2 val.

Vaisiaus judesių dažnis ir jų pobūdis atspindi vaisiaus būklę gimdoje. Aktyvūs judesiai rodo gerą būklę. Judesiai būna reti, silpni ar visai išnyksta dažniausiai dėl įvairių patologinių nėščiosios ar vaisiaus būklių, vaisiaus hipoksijos. Vaisiaus veninės kraujotakos pokyčių atsiranda vėlai, jie rodo dekompensuotą vaisiaus hipoksiją bei acidozę ir galimą vaisiaus žūtį per kelias dienas.

Vaisiaus širdies ritmo stebėjimas

Vaisiaus širdies veikla akušeriniu stetoskopu arba rankiniu doplerio aparatu vertinama nuo 18-20 nėštumo savaitės visoms nėščiosioms.

Metodika ir vertinimas

Moteriai gulint ant nugaros ar ant šono (kai esti v. cava sindromas), akušerinis stetoskopas glaudžiai prispaudžiamas prie nėščiosios pilvo sienelės ir klausančiojo ausies, nelaikant jo ranka. Skaičiuojamas vaisiaus širdies ritmas tarp sąrėmių, t. y. bazinis ritmas per 1 minutę. Vieta, kur geriausiai girdima širdis, pasirenkama priklausomai nuo vaisiaus padėties gimdoje. Lyginamas vaisiaus širdies ritmas su motinos a. radialis pulsu.

Kai klausomasi akušeriniu stetoskopu, nėščioji turi gulėti ant šono ar nugaros, o klausant ultragarsiniu doplerio davikliu - gali sėdėti ar stovėti. Geriausiai VŠR girdimas ties krūtinine vaisiaus nugaros dalimi. Kartu reikia čiuopti motinos a. radialis pulsą.

Normalus bazinis vaisiaus širdies ritmas yra 110-160 širdies susitraukimų per minutę (k./min.).

• Tachikardija: Dažnesnis nei 160 k./min. vaisiaus širdies ritmas. Vaisiaus tachikardija gali būti sąlygojama prasidėjusios vaisiaus hipoksijos, chorioamnionito, motinos karščiavimo, vaistų poveikio.
• Bradikardija: Retesnis nei 110 k./min. vaisiaus širdies ritmas. Bradikardija esti sunki, kai vaisiaus širdis susitraukinėja rečiau nei 100 k./min. Tai rodo nepatenkinamą jo būklę gimdoje.

Nustačius vaisiaus tachikardiją, bradikardiją ar aritmiją, būtina užrašyti kardiotokogramą, įvertinti vaisiaus ir placentos kraujotaką ir kt.

Kietas pilvas nėštumo metu: Kada sunerimti?

Kai laukiantis kūdikio moters pilvas tampa kietas kaip akmuo, tai gali sukelti įvairių emocijų - nuo lengvo susierzinimo iki rimto nerimo. Kietas pilvas nėštumo metu yra gana dažnas reiškinys, kuris gali atsirasti tiek ankstyvoje, tiek vėlyvoje nėštumo stadijoje. Kartais tai tiesiog natūrali organizmo reakcija į gimdos augimą ar laikini fiziologiniai pokyčiai, tačiau kartais tai gali būti ir ženklas, jog organizmas ruošiasi gimdymui ar signalizuoja apie komplikacijas. Svarbiausia - suprasti, kada tai yra normalu, o kada verta sunerimti.

Kas laikoma „kietu pilvu“?

Terminas „kietas pilvas“ dažnai vartojamas apibūdinti pojūtį, kai gimda ir aplinkiniai audiniai įsitempia ir tampa kieti liečiant. Tai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir dažniausiai praeina savaime.

Dažniausios priežastys, kodėl nėštumo metu pilvas sukietėja:

• Braxton-Hicks sąrėmiai (treniruočių sąrėmiai): Tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių nėščiosios jaučia, kad jų pilvas tampa kietas. Braxton-Hicks sąrėmiai dar vadinami „netikrais“ arba „treniruotės“ sąrėmiais - tai gimdos raumenų susitraukimai, kuriuos organizmas naudoja pasiruošti artėjančiam gimdymui. Jie gali prasidėti jau nuo antrojo trimestro, bet dažniau jaučiami trečiame trimestre. Braxton-Hicks sąrėmiai paprastai būna:
  • Nereguliarūs
  • Neskausmingi arba lengvai nemalonūs
  • Trunkantys trumpai (iki minutės)
  • Pranykstantys keičiant kūno padėtį ar pailsėjus
• Gimdos augimas ir įtampa pilvo sienoje: Kai gimda auga ir tempia aplinkinius audinius bei raiščius, moteris gali jausti spaudimą ir įtampą pilve. Šis tempimas ypač pastebimas antrojo trimestro pradžioje, kai kūnas greitai keičiasi.
• Virškinimo sistemos pokyčiai ir vidurių pūtimas: Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių sulėtėja virškinimo sistema. Progesteronas atpalaiduoja lygiuosius raumenis, įskaitant ir žarnyną, todėl dažniau kaupiasi dujos, atsiranda pilvo pūtimas ir net spazmai.
• Įtempti raumenys ir laikysenos pokyčiai: Kai pilvas didėja, pasikeičia laikysena, o tai sukelia papildomą apkrovą raumenims - ypač pilvo sienai ir nugarai.
• Priešlaikinio gimdymo rizika: Svarbiausia priežastis, dėl kurios būtina atkreipti dėmesį į kietą pilvą - tai galimas priešlaikinio gimdymo požymis.

Kada dėl sukietėjusio pilvo reikėtų sunerimti?

Nors dauguma pilvo sukietėjimo atvejų nėštumo metu yra nekenksmingi, kartais tai gali būti pirmasis signalas apie galimas komplikacijas. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jei pasireiškia:

• Reguliarūs, dažnėjantys ir stiprėjantys pilvo sukietėjimai.
• Pilvo kietumas, kuris nepraeina po poilsio ar pozos pakeitimo.
• Skausmingas susitraukimas, jaučiamas ne tik pilve, bet ir nugaroje ar kryžkaulio srityje.
• Kraujavimas iš makšties ar rudos/rožinės išskyros.
• Vandeningų išskyrų pasirodymas (galimas vaisiaus vandenų nutekėjimas).
• Spaudimo jausmas į dubens sritį, tarsi vaisius stumtųsi žemyn.

Jei pilvas sukietėja dažnai, nuolat, ar pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais, kreipkitės į gydytoją.

Kardiotokografija (KTG) ir Nestresinis testas (NST)

Kardiotokografija (KTG) - tai vaisiaus širdies ritmo (kardiotachograma) ir gimdos aktyvumo (tokograma) registravimas. Dabar KTG yra plačiausiai naudojamas vaisiaus būklės tyrimo būdas.

Indikacijos KTG nėštumo laikotarpiu:

• Įtariama vaisiaus hipoksija.
• Sulėtėjęs vaisiaus augimas.
• Pernešiojimas.
• Hipertenzinės nėščiųjų būklės.
• Gresiantis priešlaikinis gimdymas.
• Vaisiaus vandenų patologija.
• Daugiavaisis nėštumas.
• Diabetas.
• Rh izoimunizacija.

KTG gali būti registruojama nuo 26-28-osios savaitės, tačiau daugiausia informacijos gaunama nuo 32-osios nėštumo savaitės.

Nestresinis testas (NST):

• Reaktyvus KTG: Dvi ir daugiau akceleracijų per 20-40 min., kurių amplitudė yra ne mažiau kaip 15 k./min. (kai nėštumas yra mažiau kaip 32 savaičių - ne mažiau kaip 10 k./min.), trukmė - ne mažiau kaip 15 sek. po vaisiaus judesių. Kartojama pagal indikacijas.
• Nereaktyvus KTG: Nėra ar mažiau nei 2 vaisiaus judesiai ir akceleracijos per 40 min. Kai yra nereaktyvi ar abejotina KTG, kreivės registruojamos iki 30-40 min. Atliekamas stimuliavimo testas (pvz., Hono mėginys - vaisiaus sujudinimo testas). Nesikeičiant kreivei, registruojama kartotinai po 2 val., atliekama doplerometrija, vertinamas biofizinis vaisiaus profilis. Kai yra patologinė KTG, žali vaisiaus vandenys - nėštumas užbaigiamas pagal akušerinę situaciją.

Ultragarsinė patikra nėštumo metu

Nėščiosioms rekomenduojama atlikti 1-2 ultragarsinius tyrimus, jei nėra papildomų indikacijų. Moksliniais įrodymais pagrįstais duomenimis, ultragarsinis tyrimas antrąjį nėštumo trimestrą yra svarbus vaisiaus anomalijoms, nėštumo trukmei nustatyti, vaisiaus biometrijai atlikti. Ultragarsinio tyrimo vertė trečiuoju nėštumo trimestru yra diskutuotina. Lietuvoje ultragarsinė nėščiųjų patikra atliekama 18-20 savaitę.

Pirmojoje nėštumo pusėje (16-20-ąją savaitę) nustatoma:

• Nėštumo lokalizacija.
• Daugiavaisis nėštumas.
• Nėštumo laikas.
• Nėštumo raida.
• Apsigimimai.
• Gimdos ir kiaušidžių navikai.

Antroje nėštumo pusėje (32-34-ąją savaitę) nustatoma:

• Vaisiaus padėtis, pirmeiga, gyvybingumas.
• Vaisiaus biometrija, svoris.
• Placentos lokalizacija, storis, sandara.
• Vaisiaus vandenų tūris.
• Apsigimimai.
• Vaisiaus augimo sutrikimai.
• Kraujavimas iš gimdos.

Papildomų ultragarsinių tyrimų nėštumo laikotarpiu indikacijos:

• Kraujavimas iš gimdos.
• Įtariamas negimdinis nėštumas.
• Gimdos dydžio ir nėštumo laiko nesutapimas.
• Gimdos anomalijos.
• Gimdos ir kiaušidžių dariniai.
• Nėštumas ir spiralė.
• Daugiavaisis nėštumas.
• Įtariamas žuvęs vaisius.
• Įtariamas sulėtėjęs vaisiaus augimas.
• Įtariama vaisiaus hipoksija.
• Netaisyklinga vaisiaus padėtis.
• Polihidramnionas.
• Oligohidramnionas.
• Rh izoimunizacija.
• Invazinės procedūros (choriono biopsija, amniocentezė, kordocentezė).
• Nepalanki genetinė anamnezė.

Hormoninė diagnostika

Nėštumo laikotarpiu placenta ir vaisius gamina hormonus: chorioninį gonadotropiną, estrogenus, progesteroną, alfa fetoproteiną ir kt. Šie hormonai atlieka svarbias funkcijas vaisiaus vystymuisi ir motinos organizmo paruošimui gimdymui.

• Chorioninis gonadotropinas (hCG): Skatina estrogenų sintezę placentoje, progesterono gamybą geltonkūnyje. Ankstyvieji nėštumo testai pagrįsti šio hormono nustatymu moters šlapime.
• PAPP-A (pregnancy associated plasma protein-A): Specifinis nėštumo glikoproteinas. Maža jo koncentracija nustatoma, kai vaisius serga Dauno liga ar kita trisomija.
• Estrogenai: Sukelia gimdos raumenų hipertrofiją ir hiperplaziją, minkština gimdos kaklelį, veikia pieno liaukas.
• Progesteronas: Svarbus kiaušinėlio implantacijai, mažina gimdos tonusą, skatina augti gimdą, vešėti pieno liaukas.
• Alfa fetoproteinas (AFP): Jo koncentracija motinos kraujyje padidėja esant vaisiaus nervinio vamzdelio, virškinimo sistemos raidos ydų, daugiavaisiam nėštumui.

Dvigubas (hCG ir PAPP-A) ir trigubas (hCG, estriolis ir AFP) testai naudojami atrinkti nėščiąsias su padidinta rizika vaisiaus nervinio vamzdelio raidos ydoms, chromosominei patologijai.

Vaisiaus augimo sulėtėjimas (FGR)

Vaisiaus augimo sulėtėjimas (angl. fetal growth restriction, FGR) yra būklė, kai vaisius gimdoje yra mažesnis, nei turėtų būti atsižvelgiant į nėštumo savaičių skaičių. Augimo sutrikimas nustatomas, kai vaisiaus svoris yra mažesnis nei 10 procentilių. Viena iš pagrindinių priežasčių reguliarių vizitų pas gydytoją nėštumo metu - stebėjimas, ar vaisius auga gerai ir priauga pakankamai svorio.

Kaip nustatomas FGR?

• Gimdos dugno aukščio matavimas: Jeigu dugno aukštis yra mažesnis, nei tikėtasi, didėja tikimybė, kad vaisiaus augimas gali būti sulėtėjęs.
• Vaisiaus ultragarsinis tyrimas (echoskopija): Vaisiaus svorio įvertinimas ultragarsu yra tinkamiausias ir tiksliausias būdas nustatyti augimo sulėtėjimą.
• Doplerio echoskopija: Tikrinamas kraujo tekėjimas į placentą, virkštelę ir vaisiaus aprūpinimas krauju.
• Dažnas nėščiosios stebėjimas: Vaisiaus judesių fiksavimas.

Riziką didina rūkymas, alkoholio, tam tikrų vaistų ar narkotikų vartojimas.

tags: #gimdos #dugno #aukstis #nestumo #metu