Namų darbai - neatsiejama šiuolaikinio moksleivio gyvenimo dalis, tačiau vis dažniau kyla klausimas, ar jie nėra per didelė našta vaikams. Tyrimai rodo, kad moksleiviai namų darbams vidutiniškai skiria nuo trijų iki septynių valandų per savaitę, o net pusė tėvų tikrina namuose vaikų atliekamas užduotis, tad, greičiausiai, ir padeda jas įveikti. Šis įsitraukimas, nors ir dažnai motyvuotas gerų norų, gali turėti neigiamų pasekmių, jei tėvai atlieka užduotis už vaiką. Vaiko teisių gynėja Elžbieta Vysocka pataria, į ką svarbu atkreipti dėmesį tam, kad tėvų įsitraukimas į sūnaus ar dukros mokymosi procesą būtų vertingas vaikui. Ji sako, kad kiekvienas vaikas iš prigimties yra smalsus ir žingeidus, o artimiausiai aplinkai tereikia skatinti šias prigimtines vaiko savybes. Šiame straipsnyje gilinsimės į namų darbų reikšmę, jų įtaką vaikams ir ieškosime būdų, kaip užtikrinti, kad mokymasis namuose būtų efektyvus, bet ne perteklinis.
Namų darbai - kasdienė mokyklą lankančio vaiko atsakomybė
Kuo vyresnis vaikas, tuo daugiau laiko užtrunka jo mokymasis namuose. Tam tenkantis laikas priklauso ir nuo individualių vaiko gebėjimų, charakterio, kitų aplinkybių. „Visgi namų darbai yra skirti mokykloje vaiko gautoms žinioms įtvirtinti. Todėl nepriklausomai nuo to, kiek laiko vaikas praleidžia prie šių užduočių, tėvų rūpestis turėtų būti pagalba vaikui patarimu, bet ne užduoties atlikimas už jį“, - sako E. Vysocka. Ši taisyklė yra kertinė suprantant namų darbų paskirtį. Jie neturėtų tapti papildoma našta, o veikiau tęstinis mokymosi procesas, padedantis įsisavinti ir pritaikyti klasėje gautas žinias.
Pasak vaiko teisių gynėjos, tėvams pravartu įsidėmėti keletą rekomendacijų: vaiką mokytis motyvuoja žinojimas ir tikėjimas prasme to, ką daro; šiuo klausimu tikrai pasitarnaus nuo mažens ugdomas pareigingumas bei atsakomybės jausmas; būtinos aiškios ribos šeimoje ir sutarimas dėl pasekmių jų nesilaikant. Šie principai padeda formuoti vaikui teisingą požiūrį į mokymąsi ir atsakomybę. „Apie konkretaus dalyko papildomo darbo namuose reikalingumą vaikui išaiškina mokytojas, tėvams reikėtų palaikyti mokytojo pusę vaikui suabejojus. Taip pat atminkime, kad vaikas girdi, ką suaugusieji kalba, kaip vertina mokytoją ar ugdymo procesą, todėl jokiu būdu nederėtų sumenkinti vaiko atsakomybių“, - moksleivių tėvų dėmesį atkreipia pašnekovė. Tai pabrėžia bendradarbiavimo su mokykla svarbą ir suaugusiųjų pavyzdžio reikšmę.
Ryšys su pedagogais - raktas į vaiko poreikių supratimą
Vaikas didžiąją dienos dalį praleidžia mokykloje, tad mokytojas geriausiai mato, kur jam reikia emocinio pastiprinimo, o kokia pagalba namuose sustiprintų jo galimybes išnaudoti turimus gebėjimus pilnai. „Su mokytoju galima aptarti ir laikytis tų pačių vaiką motyvuojančių priemonių. Vaikas jausis kur kas ramesnis ir labiau savimi pasitikės, kai ir mokykloje, ir namuose jam keliami reikalavimai sutaps ir požiūris į pareigą mokytis, atlikti namų darbus bus vertinamas vienodai mokytojų ir tėvų“, - įsitikinusi E. Vysocka. Nuoseklumas ir bendradarbiavimas tarp tėvų ir mokytojų yra itin svarbus formuojant teigiamą vaiko požiūrį į mokymąsi.
Žinoma, būna situacijų, ypač pirmaisiais mokslo metais, kada tėvų įsitraukimas ir palaikymas yra labai reikšmingas. Bet apie tikrai būtiną pagalbą įtvirtinant mokykloje gautas žinias, tėvai geriau supras, jeigu bendradarbiaus su vaiko klasės vadovu, kitais mokytojais ir klasės vaikų tėvais - bus viename informacijos lauke. Artimas ryšys su mokyklos bendruomene padės ir auginant paauglį. Vaiko teisių gynėja dalijasi, jog savo praktikoje susiduria su atvejais, kai nesutarimų šeimoje tarp tėvų ir paauglių priežastimi tapo vaikų aplaidumas moksle, išsisukinėjimas nuo namų darbų. Šis bendradarbiavimas padeda laiku pastebėti ir spręsti kylančias problemas, užkertant kelią didesniems konfliktams.
Pažinimo procesas turėtų motyvuoti ir džiuginti vaiką
E. Vysocka ragina įnešti daugiau žaismės į santykius su vaikais, taip pat ir kalbant apie tokį atsakingą momentą, kaip mokymasis namuose. Toks aplinkinių požiūris, be kita ko, motyvuoja vaikus praleisti papildomą valandą prie privalomos literatūros ar užduoties, užuot skubėjus susitikti su draugais, o santykiuose su tėvais padeda išvengti nepatogių jausmų ir įtampos, noro priešintis.
Kalbant apie motyvaciją sėsti prie namų darbų ruošos, vaikui reikšminga net tam tinkama aplinka, joje vaikui turi būti gera, jauku, lengva susikaupti. Tai gali būti ne tik fizinė erdvė, bet ir bendra atmosfera namuose.
Namų darbai: nauda ar žala pradinėje mokykloje?
Vienas aktualiausių klausimų, skiriančių mokslininkus ir pedagogus, yra namų darbų nauda pradinėje mokykloje. Vieni kategoriškai teigia, kad namų darbai privalomi ir be jų progresas neįmanomas. Kiti - kad namų darbai formuoja neigiamą požiūrį į mokymąsi ir su akademiniais pasiekimais mažai koreliuoja. Koks turėtų būti atsakymas į klausimą: ar namų darbai yra reikalingi? Diskusijos apie namų darbus netyla ne veltui. Atidžiau pažvelgus ir išanalizavus šią temą, galima atrasti daug prieštaringų tiek praktikoje dirbančių pedagogų, tiek mokslininkų išvadų. Noriu akcentuoti vieną gana aiškią tendenciją - namų darbų nauda yra tiesiogiai susijusi su tuo, kokiai amžiaus grupei jie užduodami. Kuo vyresni mokiniai, tuo labiau tikėtina, kad namų darbai bus naudingi ir tuo jie reikalingesni.
Mokslininkai C.Sharp, W.Keys ir P.Benefield savo studijos išvadose teigia, kad namų darbams skiriamas laikas teigiamai koreliuoja su akademiniais pasiekimais, tačiau tik vidurinėje mokykloje. Neretai, kalbant apie namų darbus vyresniems moksleiviams minimos ir tokios naudos: gebėjimas planuoti savo laiką, didesnis tėvų įsitraukimas į ugdymo procesą, savarankiškumo ugdymas. Tačiau pradėkime nuo pradžių ir šiame straipsnyje apžvelkime vieną jautriausių ir daugiausiai diskusijų sukeliančių temų - namų darbus pradinėje mokykloje.
Pradinėje mokykloje vaikai ne tik sparčiais tempais įgyja naujų žinių, tačiau pradeda formuotis ir jų mokymosi įgūdžiai. Čia prasideda pirmieji spartūs žingsniai mokymosi keliu, o vaikus užgriūva naujų patirčių lavina. Kokį vaidmenį šiame itin jautriame ir ypatingame mokymosi etape turi namų darbai? Trumpai tariant - beveik bereikšmį ar net neigiamą. Sutikime, gan drąsus pasakymas. Tačiau tam turiu ne vieną, ir ne du argumentus. Visų pirma, kaip atskleidžia daugelio mokslininkų studijos, namų darbai pradinėje mokykloje nėra susiję su akademiniais pasiekimais. Kaip vienoje BBC radijo laidų teigia profesorius J.Hattie, namų darbai pradinėje mokykloje turi nulinį efektą ir tai, ar vaikas jiems skirs 5 minutes ar kelias valandas, didelio skirtumo neturės.
Svarbu ir tai, kad yra studijų, kurių išvados teigia, kad namų darbų kiekis neigiamai koreliuoja su akademiniais pasiekimais. Pavyzdžiui, S.Bennett ir N.Kalish studijos, kuriose dalyvavo mokiniai iš 50 pasaulio šalių, išvadose teigiama, jog tose šalyse (pvz., Japonijoje, Danijoje ir Čekijoje), kuriose pasiekiama aukščiausių rezultatų, mokiniams skiriama palyginti nedaug namų darbų. Tokiose šalyse, kaip Graikija, Tailandas ir Iranas, kuriose mokiniai turi vienus blogiausių vidutinių balų, mokytojai skiria daug namų darbų. Namų darbai pradinėje mokykloje, kur vaikas vis dar bando suprasti, kas yra mokykla, kokius jausmus ji jam kelia, ką vaikas čia turės veikti ir pan., yra vienas iš veiksnių galinčių suformuoti neigiamą požiūrį į mokyklą. H.Cooper, vienas ilgiausiai tyrinėjusių namų darbus mokslininkų, teigia, kad namų darbai išplečia mokymosi laiką taip, jog vaikai praranda motyvaciją ir pradeda mokyklą sieti su neigiamais išgyvenimais. Dar vienas mokslininkas A.Kohn savo straipsnyje "Visa tiesa apie namų darbus" įvardina, kad namų darbai turi daug neigiamų padarinių, pavyzdžiui: nusivylimą, stresą, laiko praradimą ir negalėjimą skirti kitai veiklai, šeimos konfliktus ir mažesnį susidomėjimą mokymuisi. Jo daugiau nei dešimtmetį trukęs tyrimas neatskleidė jokios aiškios namų darbų naudos pradinėje mokykloje.
Svarbu tinkamai atlikti ir suprasti namų darbų poreikį
Visgi, namų darbai visame pasaulyje buvo, yra ir tikėtina, kad dar kuris laikas bus užduodami ir pradinėje mokykloje. Ir, žinoma, tam yra priežastys. Tinkami namų darbai leidžia išmoktas žinias ir naujus įgūdžius pritaikyti praktikoje ir taip juos įtvirtinti. Taigi, jeigu namų darbai yra užduodami, tuomet itin svarbu, kad jie iš tiesų padėtų vaikui išmokti. Siekiant to, reikėtų atsižvelgti į keletą dalykų. Anot mokslininko C.Vatterlott tinkami namų darbai turi leisti pritaikyti praktiškai tai, ką vaikai išmoko pamokų metu arba įtvirtinti tam tikrus įgūdžius. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad namų darbus vaikai turėtų sėkmingai atlikti patys arba su minimalia kitų pagalba. Šioje vietoje, kaip tinkamą namų darbų pavyzdį galima paminėti projektinę ir kūrybinę veiklą, kai mokiniai tai, ką išmoko per tam tikrą laiką mokykloje, apjungia, panaudoja įgytas žinias ir sukuria kažkokį produktą, kurį vėliau pristato klasėje. Būtina paminėti dar vieną tinkamą namų darbų variantą - skaitymą. Skatinti vaikus skaityti namuose rekomenduoja visa pasaulinė praktika, taip įtvirtinamas įgūdis skaityti.
Mažiau debatų kyla ir dėl namų darbų mokantis užsienio kalbos. Tiek praktikoje dirbantys pedagogai, tiek mokslininkai įžvelgia naudą bei pastebi pagerėjusius akademinius pasiekimus, užduodant tinkamus užsienio kalbos namų darbus. Namų darbai yra didelį vaidmenį turinti mokymosi dalis, tačiau svarbu, kad namų darbai būtų naudojami tinkamai ir iš tiesų būtų naudingi. Dar svarbiau - namų darbų reikėtų vengti pradinėje mokykloje. Tad pabaigai - keletas klausimų, į kuriuos turėtų atsakyti kiekvienas mokytojas prieš užduodamas namų darbus:
- Ar namų darbai yra orientuoti į mokymąsi, o ne tiesiog papildomą darbą?
- Ar namų darbai yra būtini?
- Ar namų darbai apgalvoti/pagrįsti (jų ruošimui skirta pakankamai laiko)?
- Ar namų darbai yra kokybiški?
- Ar mokiniai yra pasiruošę dirbti savarankiškai?
- Ar mokiniai bus įsitraukę darydami namų darbus?
Jeigu negalite teigiamai atsakyti į šiuos klausimus, tuomet namų darbai neturės jokios naudos arba gali būti net žalingi.
How To Help Your Child Complete Their Homework
Patirtys ir požiūriai: ką sako specialistai ir tėvai?
Socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė, mokyklų, darželių steigėja, lektorė, knygų autorė ir, svarbiausia - mama, dalijasi savo patirtimi: „Kadangi labai mėgau mokyklą ir gerai mokiausi, tai ir namų darbai man nebuvo našta. Gal šiek tiek sunkiau sakėsi matematika. Esu humanitarė, tad kol manęs „neužvesdavo ant kelio“, jos nesuprasdavau. O kadangi abu mano tėvai irgi buvo humanitarai, tai nelabai kam buvo ir užvesti ant to kelio. Tekdavo skambinti draugei, kad padėtų. Būdavo, kad ir užmigdavau prie stalo, ir verkdavau, ir pykdavau.“ Ji pabrėžia, kad jos gyvenime tėvai nė karto nėra tikrinę namų darbų, net priešmokyklinėje klasėje. Tai buvo jos atsakomybė, ir ji nepamena nė vieno pokalbio apie juos. „Bet ir aš su savo vaikais nelabai esu turėjusi tokių pokalbių. Net nežinau, ar tai genetiškai persiduoda (juokiasi), ar tai yra tam tikras elgesio modelis, kuris taip veikia. Bet mano tėvai niekada nebuvo to tikrinę.“
Jos tėvų požiūris buvo aiškus: „Žiūrėk, Austule, dabar tavo gyvenime pagrindinis dalykas yra mokykla. Ir, taip, kaip mes savo darbuose stengiamės viską atlikti geriausiai, kaip įmanoma, mūsų lūkestis yra toks, kad ir tu taip darytum. Kad mums nereikėtų vaikščioti iš paskos ir klausti, ar viską padarei, kaip tau sekasi ir t. t. Tai yra jei mokaisi, tai mes tikimės, kad mokaisi gerai, labai gerai arba puikiai. Kitaip tariant, kai su tavimi kalbasi kaip su brandžia, atsakinga asmenybe, tai tu ir prisiimi tą atsakomybę.“ Šis požiūris ugdo savarankiškumą ir atsakomybės jausmą.
Laiko planavimas ir tinkama aplinka - svarbiausi veiksniai
Nuo 2006 metų atliktas didelis tyrimas, analizuojantis namų darbų ir mokinių pasiekimų koreliaciją, parodė, kad ji yra pastebima ypač nuo 7-os klasės į viršų. Tačiau nuo 6-os klasės žemyn akademinės koreliacijos nėra. T. y. jei vaikas daug mokosi ir daro daug namų darbų - tai nedarys įtakos jo aukštiems rezultatams mokykloje. Tai reiškia, kad didelis namų darbų kiekis nebūtinai garantuoja geresnius rezultatus, ypač jaunesniems moksleiviams.
Dauguma vaikų gimnazijose ruošia namų darbus po 2-3 valandas. Tad per savaitę susidaro apie 15 valandų. Jei namų darbai viršija vidutiniškai 20 valandų per savaitę - vaikui kyla rizika persidirbti, perdegti. Žinoma, tai yra labai individualu. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į namų darbų atlikimo trukmę. Jei 6-8 klasėje esantis mokinys per dieną skiria valandą ar pusantros visoms mokyklinėms namų darbų užduotims, ši trukmė yra normali. Tokiu atveju lieka tik pasirūpinti, kad jūsų vaikas turėtų tinkamas sąlygas laiku ir kokybiškai atlikti namų darbus.
Jei tokio amžiaus vaikas namų darbus atlieka tik po visų popamokinių veiklų, jas ruošia daugiau nei dvi valandas ir jų atlikimo laikas išsitęsia po 20-21 val. ar dar vėlesnio paros meto, tuomet vaikui tikrai gali pritrūkti laiko kokybiškam poilsiui. Tokiu atveju verta peržiūrėti vaiko dienos rutiną ir išsiaiškinti, kas lemia vėlų namų darbų ruošos laiką ar jų atlikimo trukmę. Natūralu, kad gimnazinių klasių mokiniai namų darbams gali kasdien skirti daugiau laiko (2 val. ar daugiau). Tam įtakos turi ir išaugęs pamokų skaičius, mokomųjų dalykų apimties padidėjimas, aktyvesnis socialinis gyvenimas bei pasiruošimai įvairiems egzaminams. Visgi net ir tokio amžiaus mokiniams namų darbai neturėtų tapti jų naktinėjimo priežastimi bei atimti kokybišką poilsį, turiningų savaitgalių ar kitos prasmingos veiklos laiką.
Kaip galite padėti vaikui su namų darbų ruoša?
Jei jūsų vaikui iškilo sunkumų ruošiant namų darbų užduotis, pirmiausiai pagalbos reikėtų kreiptis į pedagogus. Juk tik patys mokytojai geriausiai žino savo užduotų namų darbų pobūdį ir turinį, todėl konsultacijų pagalba gali greičiau ir tikslingiau padėti mokiniui įveikti sudėtingesnes užduotis. Tėvai taip pat gali padėti vaikui atlikti namų darbų užduotis, tačiau čia svarbiausiai nedaryti esminės klaidos - neruošti namų darbų už savo vaiką. Atlikdami namus darbus už savo atžalą, mes padarome didžiulę meškos paslaugą - ne tik atimame iš vaiko galimybes mokytis savarankiškumo ir gilintis žinias, tačiau ir klaidiname mokyklos bendruomenę, kuri seka mokinio pasiekimus, vertina jo pažangumą bei padeda jam kryptingai tobulėti. Todėl jei norite savo vaikui padėti atlikti namų darbus, geriau užduotis su juo atlikite kartu, skatinant jį kuo savarankiškiau atrasti sprendimus ir kuo plačiau paaiškindami jam sudėtingiausias ar didžiausius sunkumus vaikui sukeliančias užduočių vietas.
Pasirūpinkime aplinka ir skatinkime motyvaciją. Natūralu, kad kai kuriems vaikams ruošti namų darbus paprasčiausiai trūksta motyvacijos. Todėl tėvai gali sugalvoti ir tam tikrą motyvacinę ar apdovanojimų sistemą, kuri padėtų vaikui atlikus namų darbus pasijusti emociškai geriau. Taip pat vertėtų nepamiršti ir žodinio paskatinimo ar pagyrimų. Juk kiekvienam žmogui itin svarbu, kad jo veikla būtų pastebima ir vertinama, tad nepagailėkite savo vaikui pagiriamojo žodžio ir už gerai atliktus namų darbus.
Itin svarbi efektyviam namų darbų atlikimui yra ir tinkama bei saugi mokymuisi aplinka. Mokinys namuose privalo turėti dėmesio neblaškančią erdvę, kuri jam padėtų maksimaliai susikaupti ties atliekamomis užduotimis. Tame pačiame kambaryje veikiantis televizorius, įvairios ranka pasiekiamos medijų priemonės, nuolat šalia esantys kiti asmenys ar triukšminga aplinka tikrai nepadės vaikui efektyviai ir operatyviai atlikti namų darbų. Todėl pasistenkite vaikui namuose sukurti jaukią, tačiau ne per daug patogią (kad ir kaip norėtųsi kartais namų darbus ruošti išsitiesus ant sofos) aplinką namų darbų ruošai. Esant galimybėms, namuose galima sukurti ir dvi erdves, kurias mokinys galėtų keisti pagal veiklos pobūdį. Pavyzdžiui, viena erdvė gali būti skirta praktinėms namų darbų užduotims, kita - skaitymui. Tokiu būdu mokymosi procese vaikui padėsite išvengti monotonijos.
Raktas ir efektyvesnį namų darbų atlikimą - laiko planavimas. Namų darbai vaikus moko ne tik savarankiškumo ir padeda įtvirtinti mokykloje įgytas žinias, bet ir ugdo mokinių laiko planavimo įgūdžius. Ypatingai tai svarbu vyresnėse klasėse, kai jauno žmogaus užimtumas mokykloje ir po jos gerokai padidėja. Todėl norėdami turėti mažesnį mokymosi krūvį namuose mokiniai turėtų susidaryti savaitės darbų planą. Plane gali atsidurti ir ilgalaikiai namų darbai. Tai padės atlikti ne visą darbą iš karto paskutinę minutę, bet paskirstyti jį dalimis, etapais. Geriausia diena planui rengti/papildyti/keisti - penktadienis. Atėjus naujai darbo savaitei būsite pasirengę visiems jos netikėtumams ir pirmadienis bus lengvesnis. Taip pat daug lengviau seksis dorotis su namų darbų krūviu, jei suplanuosite skirtingų savaitės dienų darbų baigimo laiką. Pavyzdžiui, pirmadienio namų darbus privalote atlikti iki 20 val., o trečiadienio - iki 17 val. (atsižvelkite į vaiko pamokų tvarkaraštį ir užimtumą po pamokų, būrelius, šeimos renginius ir kt.). Suplanuoti baigimo laiką labai svarbu. Taip išvengsite naktinėjimo ir darbų atidėliojimo. Tačiau svarbiausia, kad tarp namų darbų mokiniai turėtų kokybiško laiko fizinei veiklai ar mėgstamam laisvalaikio užsiėmimui. Šiai veiklai patariama skirti bent kelias minutes kasdien nepaisant, kiek kitų užduočių tą dieną vaikas turėtų. Tai padės atsigauti emociškai ir leis smegenims pailsėti po įtemptos dienos.
Sprendimai ugdymo įstaigoms: naujos namų darbų skyrimo tvarkos
Namų darbai tikrai nėra tik tėvų ir mokinių problema. Ugdymo įstaigos taip pat privalo atsižvelgti į šiuolaikinių vaikų poreikius ir šiandieninį gyvenimo tempą bei prisitaikyti prie kintančios realybės. Klaipėdos licėjuje atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti mokinių nuomonę apie namų darbus, jų aktualumą ir atlikimo problemas, padėjo Klaipėdos licėjaus bendruomenei imtis reikšmingų pokyčių keičiant namų darbų skyrimo tvarką ir jų pobūdį. Pagal naują namų darbų skyrimo tvarką, licėjuje namų darbai nuo šiol yra skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: privalomų užduočių ir neprivalomų (rekomenduojamų, papildomų) užduočių (abiejų kategorijų užduotis diferencijuojant pagal mokinio darbo tempą, gebėjimus ir pasiekimus). Nauja tvarka numato, kad namų darbai Klaipėdos licėjuje yra skiriami tik pagal savaitinį atskirų kiekvienos disciplinos pamokų kiekį, pagal galimybes neskiriant namų darbų iš tam tikrų disciplinų penktadieniais. Taip pat buvo apskritai atsisakyta namų darbų iš kai kurių disciplinų, pakeičiant jas kūrybinėmis užduotimis, kurias būtų galima atlikti pamokų metu. Nauja tvarka numato ir specialias atostogas nuo namų darbų, kurių metu vieną dieną per mėnesį namų darbai mokiniams nebūtų užduodami nei iš vienos disciplinos. Svarbiausias pasikeitusios tvarkos aspektas yra namų darbų diferencijavimas pagal mokinio individualius gebėjimus ir pasiekimus. Šiuolaikiniams mokiniams reikia formuoti tokias namų darbų užduotis, kurios atitiktų jo gebėjimus, bet tuo pačiu metu motyvuotų juos tobulėti visose mokslo disciplinose. Užduotys privalo būti kūrybiškos, skatinti mokinių smalsumą, komandiškumą, savarankiškumą ir įsitraukimą į mokymosi procesą, o jų apimtys ir terminai neturi kelti diskomforto mokinio dienotvarkei bei fizinei ar psichologinei būsenai.
Bendraujant su vaiku, kuris nemėgsta daryti namų darbus, svarbu į šią situaciją žiūrėti kantriai ir supratingai. Vaikai yra vaikai, jiems svarbiausia yra žaidimai, pramogos. O mes tėvai, jiems liepdami mokytis, verčiame daryti, tai ko jie gal šiuo metu nenori.
- Būkite empatiški. Kalbėdami vaikui, galite išsakyti: „Žinau, kad namų darbai sudėtingi ir juos nėra labai smagu daryti“. Tada leiskite išsikalbėti vaikui, kaip jis jaučiasi. Neneikite vaiko jausmų.
- Domėkitės priežastimis. Labai svarbu išsiaiškinti priežastis, kodėl vaikas nenori ruošti namų darbus, tačiau neklauskite klausimu „kodėl“? Šis klausimas skatina gintis, meluoti. Geriau klauskite: „Kas nutiko..? Kas yra, kad nenori…? Nuo kokių dalykų nori pradėti mokytis? Kas tau lengviausia? O kas sunkiausia? Kuo galiu padėti? Ar nori pagalbos?“
- Aktyviai klausykite. Tik pagal vaiką galima sudėlioti jam tinkamiausią rutiną, kada ir kaip mokytis namuose. Gal jam norisi jūsų šalia pabuvimo. Gal jam reikia pertraukėlių.
- Rutina. Tik įdėmiai išklausę vaiką, galite sudėlioti aiškią rutiną, kada ir kaip ruošiate pamokas. Labai svarbu laikytis sukurtos rutinos. Jei nepavyksta, reikia sėstis iš naujo kalbėtis. Namų darbų darymas negali būti chaotiškas. Pradinukams labai svarbu, kad jūs būtumėte šalia, kol jis mokosi. Ir būtų gerai, kad kai jis mokosi, jūs nepramogautumėte. Netinka naršymas telefone, valgymas, TV žiūrėjimas. Galite skaityti, mokytis, daryti rankdarbius arba reali pagalba, ką vaikas ko nesupranta. Jei vaikas nesupranta užduoties, geriausia prašyti dar kartą perskaityti užduotį garsiai.
- Tinkamai paruoškite mokymosi erdvę. Paruoškite erdvę taip, kad būtų patogu sėdėti, geras apšvietimas ir šalia nebūtų pagundų. Kartais langas, už kurio žaidžia vaikai, tikrai demotyvuos mokytis. Įjungtas TV taip pat labai blaškys.
- Buvimas tinkamu pavyzdžiu. Kalbėkite, kuo mokymasis yra svarbus jums. Gal tai padėjo pasiekti jums savo tikslų. Mokymasis trunka visą gyvenimą. Tai džiaukitės ir mėgaukitės darbovietės organizuojamais kursais, seminarais. Tai galimybė sužinoti ką nors naujo ir būti pavyzdžiu savo vaikams. Jei skųsitės, kokie nereikalingi mokymai, viską jau žinote, nenustebkite, kad ir jūsų vaikas nenori mokytis. Labai svarbus abiejų tėvų pozityvus požiūris į mokslą.
- Girkite vaiką už mokymosi procesą, o ne rezultatus. Labai svarbu matyti ir pastebėti, kad vaikas stengiasi, daro namų darbus. O rezultatai gali būti visokie.
- Domėkitės, kaip vaikui sekasi mokykloje. Sekite įrašus elektroniniame dienyne. Ne tik pažymius, bet ir komentarus. Bendraukite ir bendradarbiaukite su vaiko mokytojais. Net jei vaikas mokosi gerai, nenustokite domėtis jo pasiekimais.
- Tikėkite vaiku. Svarbiausia tikėti vaiku, kad jis gali mokytis savarankiškai ir po truputį atiduoti atsakomybę jam už mokslą. Atminkite, kiekvienas vaikas yra unikalus. O priežastys, kodėl namų darbų atlikimas nemalonus, gali būti labai įvairios. Labai svarbu smalsus ir pozityvus požiūris į vaiką ir į mokymąsi. Vaikai daugiau išmoksta ir įsimena, kai yra geros nuotaikos, o ne pikti ir irzlūs. Mokymasis gali būti malonus ir smagus.
Psichologė-psichoterapeutė V. pateikia 5 patarimus, kaip galite prisidėti prie vaiko namų darbų ruošos:
- PADĖKITE RASTI GERIAUSIĄ LAIKĄ. Kai kuriems vaikams geriausias laikas atlikti namų darbus yra iš karto grįžus iš mokyklos. Kitiems reikia pertraukos pažaisti ir atsikvėpti. Lektorė Jūratė Bortkevičienė pataria, kad geriausias laikas namų darbams ruošti - nuo 15 iki 17-18 val. Dauguma vaikų gali dėmesį sukoncentruoti tik apie 15 minučių, todėl jiems būtina daryti trumpas pertraukėles. Optimaliausias mokymosi režimas: kas 30 minučių daryti trijų minučių pertraukėles; kas 2 valandas privalu knygas užversti maždaug 20-30 minučių. Pertraukėlių metu, gerai būtų, kad vaikas atsipalaiduotų. Tam padėti gali mankšta, juokas, muzika, malonus pokalbis, įtampą mažinantys ritualai, vandens arba arbatos gėrimas. Po pertraukos verta imtis visai kitokio pobūdžio mokslų, tuomet medžiaga lengviau įsimenama. Nepamirškite, kad tokias vaikų mėgstamas veiklas, kaip televizoriaus žiūrėjimą ar žaidimus lauke, reikia laikyti kaip apdovanojimą po to, kai vaikas baigs ruošti namų darbus.
- SUKURKITE TINKAMĄ APLINKĄ. Paruoškite namų darbų erdvę. Būtų puiku, jei tai būtų šviesi, išvėdinta vieta, kur vaikui būtų pakankamai erdvės laisvai išsidėlioti visas savo knygas, rašymo priemones ir kitus mokyklinius reikmenis. Stenkitės sukurti ramią aplinką: išjunkite televizorių, paprašykite, kad kiti šeimos nariai netriukšmautų ir netrukdytų. Taip pat turėtume paprašyti vaiko, kad jis paliktų savo mobilų telefoną pas jus. Jei vaikui reikia naudotis kompiuteriu, stenkitės, kad jis būtų pastatytas visiems matomoje vietoje ir stebėkite, kad vaikas nenaršytų internete, o ypač socialiniuose tinkluose.
- PADĖKITE VAIKUI PLANUOTI. Mokykite savo vaiką didelius darbus suskirstyti į mažesnius darbelius. Taip darbas atrodys lengvesnis. Jei vaikas per savaitę turi atlikti daug užduočių, padėkite jam suplanuoti kiekvienos dienos darbus. Labai svarbu skatinti vaikus darbus planuoti patiems, taip jie išmoks įsigilinti į užduotis: pamažu pastebės, kuriuos darbus galima pasidaryti iškarto, nieko neatidėliojant, o kuriems reikia skirti daugiau pastangų ir laiko. Ateityje vaikas mokės tinkamai planuoti laiką, todėl bus išvengta „nemigos naktų“, streso ir pan.
- UGDYKITE POZITYVŲ POŽIŪRĮ Į SUNKIAS UŽDUOTIS. Namų darbų atlikimas nėra lengva užduotis, o kai kurie darbai atrodo kaip tikras iššūkis. Jei jūsų vaiką vargina sunkūs darbai, pasiūlykite jam surūšiuoti užduotis į dvi grupes: Lengvos užduotys; Sudėtingos užduotys. Pirmiausia, tegul vaikas atlieka lengvas užduotis, nes tada jis įgis pasitikėjimo jausmą, kuris įkvėps ir motyvuos atlikti sunkesnes užduotis. Jei jūsų vaikas turi sunkumų su konkrečia užduotimi (pavyzdžiui, suorganizuoti klasės valandėlę, paruošti prezentaciją), padėkite jam rasti šios užduoties teigiamas savybes. Prašykite vaiko apibūdinti tiksliai, kas jam kelia neramumus. Tada, kartu įsigilinkite į užduotį, generuokite idėjas, ieškokite geriausio sprendimo varianto, pasverkite visus privalumus ir trūkumus. Aiškiai išanalizuota užduotis nebebus tokia baisi ir labai tikėtina, kad vaikas gali sulaukti priešingo efekto - nerimą kėlęs darbas taps viena iš įdomiausių veiklų! Svarbiausia - jūsų pozityvus nuteikimas, įtraukimas ir paskatinimas.
- BŪKITE MOKYTOJAIS IR ĮKVĖPĖJAIS. Stenkitės būti tie žmonės, kurie įkvepia savo vaikus. Padėti jiems galite įvairiais būdais: paruošti tinkamą aplinką, priminti namų darbų ruošimo laiką, pertraukas, sukurti pozityvų požiūrį į namų darbus ir apskritai į mokslus. Bet nepamirškite, kad pats namų darbų ruošimo procesas yra vaiko atsakomybė. Todėl nedarykite nieko, ką vaikas turi ir gali padaryti pats. Kartais vaikui galima leisti suklysti. Mes mokomės tiek iš savo klaidų, tiek iš sėkmės. Svarbiausia ugdyti vaiko savybę - mokytis iš įvairių patirčių.
Taigi, ar vaikui per daug namų darbų? Atsakymas nėra vienareikšmis. Svarbu ne kiekybė, o kokybė ir tinkamas jų pritaikymas. Tiek mokytojai, tiek tėvai turėtų siekti, kad namų darbai taptų ne našta, o prasminga ir naudinga mokymosi proceso dalimi, ugdančia savarankiškumą, atsakomybę ir meilę žinioms.