Benamių kačių problema yra nuolatinis iššūkis, su kuriuo susiduria daugybė gyvūnų globos organizacijų. Suaugusios katės, maži pūkuoti kačiukai, sloguojantys ir ligos apimtomis akimis katinėliai - visur. Vos ne kiekviename daugiabučių kieme, netylantys skambučiai ir visiškai perpildytos gyvūnų globos organizacijos. Nesibaigiantys priekaištai ir reikalavimai paimti kates. Dabar ir čia. Panikos apimti gyvūnų globėjai. Ir taip - metai iš metų. Tokia yra benamių kačių ir jomis besistengiančių pasirūpinti gyvūnų globos organizacijų kasdienybė. Siekiant spręsti šią problemą, Kauno miesto savivaldybė paskelbė bešeimininkių kačių sterilizacijos programos konkursą, kurį laimėjo VšĮ „Penkta koja“. Šios programos metu bešeimininkės katės ir katinai bus gaudomi ir sterilizuojami/kastruojami, o vėliau paleidžiami atgal į pagavimo vietas, taip užkertant kelią beglobių kačių dauginimuisi. Kastruotos katės bus paženklintos tarptautiniu atpažinimo ženklu - trumpintu kairės ausies galiuku.
Kačių dauginimosi mastai ir programos svarba
Katės pasižymi itin greitu dauginimosi tempu. Vos viena kačių porelė per septynerius metus gali atsivesti net 781 250 kačiukų! Didžioji dauguma jų gatvės sąlygomis žūsta po automobilių ratais, yra nuodijami, miršta nuo ligų, o negavę kontakto su žmogumi, greitai sulaukėja. Ši statistika aiškiai parodo, kodėl prevencinės programos, tokios kaip bešeimininkių kačių sterilizacija, yra gyvybiškai svarbios.
Bešeimininkių kačių sterilizacijos (toliau - PSP) programos metu katės ne tik mediciniškai apžiūrimos, sutvarkomos ausys, bet ir skiepijamos nuo pasiutligės. Sterilizuotos katės, nebeatiduodančios paskutinių jėgų palikuonių auginimui, yra sveikesnės ir stipresnės, taigi mažiau linkusios platinti ligas. Sterilizuotos katės/katinai pradeda ginti savo teritoriją ir neįleidžia naujų, neskiepytų kačių. O neesant jauniklių prieaugio, kačių kolonija ilgainiui natūraliai mažėja. Sterilizuotos katės jau nebeturi galvoti, kur atvesti ir kaip išmaitinti savo palikuonis, tad jos tampa daug sveikesnės ir ramesnės, saugo savo teritoriją, geriau maitinasi. Tolerantiškų ir sąmoningų gyventojų nuomone, jos tampa mylimomis ir saugomomis pastoviomis kiemo gyventojomis.
Kaip rūpintis savo augintiniu po sterilizacijos/kastracijos operacijos
Kada nerekomenduojama sterilizuoti?
Nors sterilizacija yra itin naudinga, yra tam tikrų situacijų, kai procedūrą reikėtų atidėti arba ją atlikti su papildomomis atsargumo priemonėmis.
Sergančioms katėms: Kaip ir dėl bet kokios kitos operacijos, taip ir sterilizuojant kates joms gali nusilpti imunitetas. Sergančioms katėms sterilizacija gali baigtis netgi mirtimi. Būtina gydyti kates prieš jas sterilizuojant. Priklausomai nuo situacijos, katės turi būti gydomos, duodant medikamentus toje vietoje, kur gyvena. Laukinėms katėms išbūti narve ne visada yra geriausia išeitis, todėl kiekviena situacija ir gyvūnas yra labai skirtingi, tad ir sprendimai gali būti įvairūs, norint gauti geriausią rezultatą.
Nėščioms ir maitinančioms katėms: Pagavus maitinančią katę sterilizacijai, nuo jos priklausomi kačiukai bus pasmerkti. Šiuo atveju rekomenduojama palaukti, kol kačiukai bus atjunkyti.
Kaip gyventojai gali prisidėti prie programos?
Gyventojai gali registruoti savo kiemo kates PSP projektui. Registracija paprastai vykdoma darbo dienomis tam tikru laiku. Svarbu pateikti tikslų adresą, pastoviai toje vietoje gyvenančių kačių skaičių. VšĮ „Penkta koja“ ragina visas gyvūnų globos organizacijas, veikiančias Kauno mieste, prisidėti prie PSP programos. Visi kartu tikrai galime daugiau! Norisi padėti kuo daugiau kačių - juk daug efektyviau ir paprasčiau yra pasirūpinti katėmis, nei rudenį ir pavasarį vėl vargti su tomis pačiomis niekam nereikalingomis kačiukų vadomis, kasdien matyti liūdną jų kovą už būvį. Prašome pagalbos gyventojų, galinčių kelias dienas po sterilizacijos perlaikyti jaukesnes kates, priglausti kačiukus bei bendromis jėgomis ieškoti jiems namų. Taip galėsime sterilizuoti kur kas daugiau kačių, joms sumažės tikimybė susirgti užkrečiamomis ligomis. Tik kartu susivieniję galėsime dirbti efektyviai!
„Penkta koja“ stengiasi situaciją keisti iš esmės. Akivaizdu, kad gatvėse ir kiemuose kačiukai neatsiranda iš niekur. Dažniausia tai - pačių gyventojų nelauktas augintinių prieaugis.
Besilaukiančios katės fiziologija ir nėštumo požymiai
Jeigu jūs nusprendėte perskaityti šį straipsnį, tikėtina, kad jūsų namuose atsirado arba tuoj atsiras besilaukianti katė. Be abejo, nėštumas - tai labai svarbus gyvenimo etapas jūsų augintinei. Katės pasiekia lytinę brandą būdamos 7-9 savaičių amžiaus. Tuomet patelei prasideda rujos periodas, ir ji gali būti apvaisinta. Rują nesudėtinga nustatyti pagal tipišką gyvūno elgesį. Tačiau pirmoji vada tokiame amžiuje yra nerekomenduojama. Ji gali sukelti sudėtingą gimdymą ir stuburo išlenkimą, o patinui - vaisingumo periodo sumažėjimą.
Katės nėštumas vidutiniškai trunka 9 savaites. Šis periodas gali varijuoti į mažesnę ar didesnę pusę priklausomai nuo gyvūno veislės ir fizinių savybių. Tačiau jeigu katė pagimdė iki 60-tos dienos, tikimybė, kad kačiukai išgyvens, yra nedidelė. Katės, skirtingai nei katinai, kurie pasiruošę poruotis bet kuriuo metu (nors jų didžiausias aktyvumas vis dėlto yra ankstyvą pavasarį), gali poruotis tik rujos metu. Intervalai tarp rujos periodų gali skirtis priklausomai nuo gyvūno veislės ir metų laiko. Stebėjimai rodo, kad benamių ir senų kačių rujos dažniausiai prasideda pavasarį ir rudenį. Naminė katė gali rujoti daug dažniau, o intervalas tarp rujos periodų yra 15-25 dienos. Katės ovuliacija tipiškai vyksta po susiporavimo (po 23-30 valandų). Kiaušialąsčių kiekis vidutiniškai varijuoja nuo 3 iki 7. Nėštumo metu apvaisintos kiaušialąstės kiaušintakiu nukeliauja į gimdą. Jos prisitvirtina prie gimdos sienelės. Vėliau susiformuoja jas apsauganti placenta.
Jei katė poravosi su katinu, tai dar nereiškia, kad ji laukiasi. Pirmas tris nėštumo savaites katė paprastai tampa mažiau aktyvi, mažiau ėda, miega daugiau nei įprastai. Paprastai pirmasis būsimos motinystės požymis, atsirandantis po trijų savaičių nuo nėštumo pradžios, yra tai, kad speneliai tampa aiškiai rožinės spalvos. Trečią savaitę gali atsirasti vėmimas, kuris susijęs su psichologiniais hormoniniais pakitimais, o taip pat su gimdos ištempimu. Po keturių-penkių savaičių besivystantis embrionas jau tampa pakankamai didelis, kad jį galima užčiuopti nestipriai paspaudus pilvo sritį. 35-tą dieną gimda užsipildo skysčiu. Po septintos savaitės jau galima pajausti kačiukų judesius ir užčiuopti jų galvytes. Paskutinę savaitę padidėja pieno liaukos ir atsikiša speneliai. Kartais prie vulvos išėjimo atsiranda nežymios baltos išskyros. Bet likus 3-4 dienoms iki gimdymo, katės elgesys keičiasi - ji nuolatos seka paskui šeimininką. Šiuo metu yra rekomenduojama atlikti išsamų rentgeno ir ultragarsinį tyrimą, siekiant nustatyti kačiukų kiekį, dydį ir vietą gimdoje, kas neabejotinai palengvins gimdymo procesą. Svarbu pažymėti, kad kai kurios katės rujoja besilaukdamos, ir jeigu tuomet ji bus apvaisinta, tai gimdoje atsiras įvairaus amžiaus embrionų. Esant tokiai situacijai, visi kačiukai gali gimti vienu metu. Tuomet antroji vada bus neišnešiota (kaip taisyklė, ji retai išgyvena).
Užslėptas persileidimas gali įvykti ir pačioje nėštumo pradžioje. Persileidimui atsitikus vėliau, negyvybingi, stambūs embrionai be kailio gali tiek gimti, tiek pasilikti gimdoje. Po persileidimo reikia laiku suteikti katei akušerinę pagalbą, pašalinant vaisius. Priklausomai nuo gyvūno sveikatos būsenos, gali prireikti amputuoti gimdos ragus ar gimdą.
Sterilizacijos ir kastracijos procedūros: amžius, nauda ir priežiūra
Katės sterilizavimas yra patikimiausias būdas nesulaukti nepageidaujamų palikuonių bei apsaugoti savo katę nuo hormoninių susirgimų: gimdos uždegimo, kiaušidžių cistų, pieno liaukų uždegimų ar vėžinės kilmės navikų. Taip pat sterilizuojant kates suvaldomas jų elgesys pavasario bei rudens rujos (morčiaus) metu. Dažniausiai katinų kastravimas yra atliekamas norint užkirsti kelią apvaisinimui, ligoms bei normalizuoti katino elgesį.
Veterinarijos klinikos specialistai rekomenduoja kastracijos operaciją katinams ir katėms atlikti nuo 6 mėnesių iki metų. Tačiau nepergyvenkite, jei nespėjote - pasirinkus tinkamą specialistą, katino kastravimas bei kačių sterilizacija galima atlikti bet kuriuo Jums patogiu metu.
Prieš kačių sterilizaciją ar katino kastraciją svarbiausia nešerti gyvūno bent 8 valandas iki planuojamos operacijos. Šiuo laikotarpiu palikite tik indą su vandeniu savo augintiniui.
Katės sterilizacija atliekama gyvūnui esant bendroje anestezijoje. Per pjūvį pilve pašalinama gimda ir kiaušidės. Tai atlikus, operacinis pjūvis užsiuvamas. Katino kastravimas yra šiek tiek lengvesnė chirurginė procedūra. Katinui esant bendroje nejautroje, kapšelyje atliekami nedideli operaciniai pjūviai, per kuriuos pašalinamos sėklidės. Skirtingai nuo sterilizacijos, šie operaciniai pjūviai nėra užsiuvami. Prieš ir po procedūrų taip pat naudojami raminantys vaistai ir vaistai nuo skausmo. Rekomenduojama rinktis inhaliacinę bendrąją anesteziją kastracijos ir sterilizacijos metu. Inhaliacinės anestezijos metu gyvūnas įkvepia ir iškvepia anestetikus su kiekvienu įkvėpimu/iškvėpimu, todėl anestezijos stiprumą galima greitai ir tiksliai reguliuoti.
Po katino kastracijos ar sterilizacijos veterinarijos gydytojas šeimininkui atsakys į visus rūpimus klausimus, suteiks visą informaciją apie pooperacinį bei gyjimo laikotarpį, duos medikamentus namo. Augintinis namo galės keliauti tik tada, kai bus pilnai atsibudęs po anestezijos.
Po katino kastracijos ar sterilizacijos veterinarijos gydytojas suteiks visą reikiamą informaciją bei medikamentus apie priežiūrą po operacijos. Kiek kainuoja kačių sterilizacija ar katinų kastracija, priklauso nuo gyvūno svorio bei pasirinkto procedūros būdo.
Sterilizuotos katės ir kastruoti katinai: elgesio pokyčiai ir sveikatos privalumai
Katės sterilizacija - tai chirurginė procedūra, kurios metu patelėms yra pašalinamos kiaušidės ir gimda. Ši procedūra reikalinga dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, kačių sterilizacija gali padėti išvengti nepageidaujamo poravimosi ir palikuonių atsivedimo. Tai ypač aktualu katėms, kurios yra prieglaudose, arba katėms, kurioms šeimininkai leidžia laisvai vaikščioti po lauką ir kontaktuoti su kitais gyvūnais. Tokiu būdu yra sumažinamas benamių kačių skaičius. Taip pat ankstyvą pavasarį sterilizuotos katės būna daug ramesnės, t. y., tiek daug ir taip garsiai nekniaukia, nėra tokios jautrios bei mažiau žymi teritoriją. Negana to, katės sterilizacija padeda išvengti tam tikrų sveikatos problemų, susijusių su lytinių hormonų išsiskyrimu.
Katino kastracija - tai taip pat chirurginė procedūra, tik jos metu patinams yra pašalinamos sėklidės. Tai reikalinga tam, kad būtų galima išvengti tam tikro katinų elgesio. Pavyzdžiui, katinas po kastracijos būna mažiau agresyvus, su kitais katinais nekovoja dėl patelių ar teritorijos, rečiau ją žymi bei nesprunka iš namų.
Nesterilizuotas katinas jūsų namuose gali būti netvarkingas ir skleisti blogą kvapą. Prasidėjus rujai, katės patelės taip pat išskiria kūno skysčius. Šiuose skysčiuose taip pat yra kvapų, kurie įspėja patinus, kad netoliese yra vaisinga patelė. Veterinarijos gydytojas rekomenduos, kokio amžiaus gyvūną reikėtų sterilizuoti.
Chirurginė sterilizacija atliekama taikant bendrąją nejautrą. Veterinarijos gydytojas jums viską paaiškins ir pateiks konkrečius nurodymus dėl priešoperacinės ir pooperacinės priežiūros. Prieš operaciją tam tikrą valandų skaičių gali tekti nevalgyti. Operacijos metu jūsų katei bus suleista nuskausminamųjų, todėl ji nejaus ir nesupras, kas vyksta. Katinams daromas nedidelis pjūvis ir pašalinamos sėklidės. Pjūvis užsiuvamas tirpstančiais siūlais arba sulipdomas chirurginiais klijais. Katėms gali būti atliekamas didesnis pjūvis kiaušidėms ir (arba) gimdai pašalinti. Šiais laikais kai kurie veterinarai katėms pašalina kiaušines laparoskopiniu būdu, kuris yra mažiau invazinis. Kai kurie veterinarai po operacijos katėms uždeda kūno apdangalus arba antkaklį ir (arba) apykaklę. Tai neleis jūsų augintiniui draskyti, kąsti ar laižyti operuotos vietos, kol ji gyja. Daugeliui kačių nereikia vaistų ar specialios priežiūros.
Po kastracijos jūsų katė labai greitai grįš į savo ankstesnę žaismingą būseną. Neretai po sterilizacijos katės greičiau priauga svorio, todėl svarbu užtikrinti, kad jūsų katė būtų aktyvi, šeriama tinkamu maistu ir išlaikytų idealų svorį. Pasiteiraukite veterinarijos gydytojo, ar turėtumėte keisti augintinio maistą ir įsitikinkite, kad gyvūnui augant reguliariai tikrinamas jo svoris. Tai padės išlaikyti augintinius lieknus ir sveikus bei pastebėti nepageidaujamą svorio augimą, kol dar nevėlu.
Katės sterilizacijos nauda gerokai viršija bet kokius trūkumus. Taip, gali būti baisu atvežti savo mylimą augintinį operacijai, tačiau verta tai daryti, jei atsižvelgsite į didesnę riziką susirgti rimtomis ligomis, susilaukti nepageidaujamų kačiukų, paklysti ir patekti į bėdą.
Kastracija ar sterilizacija: kada ir kodėl?
Kiekvienas auginantis katę ar katiną susiduria su tuo pačiu klausimu - ar reikia kastruoti augintinį? Ką rinktis - sterilizaciją ar kastraciją, ir kada geriausia tai daryti?
Kastracija yra visiškas hormoninių liaukų - sėklidžių ar kiaušidžių - pašalinimas iš gyvūno organizmo. Sterilizacijos procedūros metu hormoninės liaukos (sėklidės ar kiaušidės) lieka augintinio organizme, tačiau yra perpjaunami arba perrišami kiaušintakiai ar sėklinis latakas, taip apribojant galimybę apvaisinti katę. Kadangi pašalinamos hormonus gaminančios liaukos, nebėra gaminami lytiniai hormonai, kurie ilgainiui tampa lytinės sistemos ligų ir vėžinių susirgimų sukėlėjais.
Kačiukų sterilizacija ar kastracija rekomenduojama atlikti ne anksčiau nei 6 savaičių amžiaus augintiniams. Kastracijos ar sterilizacijos procedūras geriausia atlikti augintiniui iškart po lytinės brandos.
Priglaudus vyresnį katiną, arba svarstant, ar kelios vados veisimui atsivedusiai katei tai tinkama kontracepcija, svarbu žinoti, kad katės atsivesti pirmą vadą gali dar pirmaisiais gyvenimo metais. Hormoninių liaukų pašalinimas reiškia, kad organizme nebebus gaminami lytiniai hormonai, kurie gali paskatinti kai kurių ligų atsiradimą. Vyresnės katės dažniau serga piometra - pūlingu gimdos uždegimu, kuris sunkiai pastebimas ir išplinta į kitus organus. Ruojantys augintiniai žymisi teritoriją aitriu kvapu, bėga iš namų, taip sukeldami sau ir kitiems katinams pavojų, tad po kastracijos šių problemų išvengiama. Sterilizuoti ar kastruoti gyvūnai yra linkę nutukti, todėl svarbu kontroliuoti jų mitybą ir užtikrinti fizinį aktyvumą.
Augintinis turi būti neėdęs bent pusę paros (jei operacija iš ryto, ėdalo rekomenduojama neduoti nuo 21 valandos vakaro, galimas tik vanduo). Kadangi dar kurį laiką veiks vaistai ir judėjimas bus ribotas, leiskite katei pailsėti ramybėje, geriausia, kad turėtumėte galimybę stebėti augintinio būklę parą po procedūros. Nepamirškite, kad augintinis bus veikiamas vaistų, todėl jo koordinacija bus sutrikusi, todėl eiti į lauką reikėtų tik augintiniui pasijutus geriau arba tai turėtų trukti labai trumpai.
Katės sterilizacija ar kastracija padeda išvengti nėštumo ir naujos kačiukų vados. Kastracijos metu visiškai pašalinamos sėklidės arba gimda/kiaušidės, taip pašalinant ir riziką pastoti arba apvaisinti gyvūną, panaikinama hormonų sukeliamų ligų rizika. Geriausias laikas priklauso nuo katės lyties. Dėl jūsų augintiniui tinkamiausio laiko rekomenduojama pasikonsultuoti su veterinaru. Operacija atliekama tik su pilna anestezine nejautra, todėl jūsų keturkojis miegos ir tikrai nejaus jokio skausmo. Augintinis taps ramesnis ir sukalbamesnis, mažiau linkęs pabėgt, žymėti teritoriją ar būti agresyvus dėl mažesnės lytinių hormonų įtakos. Leiskite augintiniui pailsėti ramioje ir tylioje aplinkoje, kartais tikrindami kaip jis jaučiasi, tačiau nežadinkite. Neveskite į lauką, kol augintinis jausis apsvaigęs nuo vaistų, nebent labai trumpam.
tags: #besilaukiancios #kates #sterilizacija