Nors gana dažnai manoma, kad neramus kūdikio miegas - visiškai normalus reiškinys, tačiau tai - ne visai tiesa. Nevertėtų jaudintis tik tuo atveju, jei kūdikis nakties metu prabunda norėdamas valgyti: iki pusės metų kūdikiai maitinasi kas tris valandas, o vėliau alkis pajuntamas rečiau. Tačiau kai kūdikiui ima dygti pirmieji dantukai, miegas tampa ne toks ramus, koks buvo anksčiau. Tai - visiškai natūralu: juk ir mes, kankinami dantų skausmo, negalime ramiai ilsėtis. Nors mažyliai įprastai jaučia ne skausmą, bet dantenų maudimą, tačiau tai kelia didelį diskomfortą, todėl miegas tampa neramus. Deja, patiems nustatyti miego sutrikimo priežastis gali būti labai sudėtinga ar net neįmanoma, todėl rekomenduojama kreiptis į specialistus. Tam tikrais atvejais neramus kūdikio miegas yra susijęs su patirtomis gimdymo traumomis: vos vieno kauliuko pasislinkimas sutrikdo kraujotaką ir verčia jausti diskomfortą. Taip gali nutikti dėl to, kad gimdymo procesas buvo pagreitintas arba užtęstas, jei gimdymo metu buvo naudojama epidūrinė nejautra, jei buvo atliktas Cezario pjūvis, ir t.t. Jei neramus kūdikio miegas yra susijęs su gimdymo metu patirtomis traumomis, rekomenduojama kreiptis į osteopatą, kuris įvertins kūdikio raumenų, kaulų ir sąnarių būklę, ir masažu arba staigiais judesiais atstatys pakitusias kūno vietas.
Neramus kūdikio miegas ne visada yra susijęs su sveikatos sutrikimais: vaikui gali būti per karšta ar per šalta, jį gali kankinti alkis, gali išsiderinti miego ritmas (vaikas supainioja dieną su naktimi), miegoti jam trukdo tam tikri garsai ar per ryški šviesa, ir t.t. Jautriai miegantis arba išvis nemiegantis vaikas gali įnešti daug sumaišties į šeimą. Keliatės dešimtis kartų per naktį? Mažylis prabunda nuo menkiausio garso? Mamos ir tėčiai, kurie susidūrė su nemiegančiu kūdikiu, išbando daugybę būdų jį užmigdyti, nes poilsio reikia ne tik mažyliui, bet ir patiems tėvams. Kartais nė vienas būdas nepasiteisina arba rezultatas būna trumpalaikis. Tada nesunku pulti į neviltį, kurią dar labiau paaštrina nuovargis.
Kūdikio Miego Ypatumai ir Priežastys
Apie kūdikio miego ypatumus kalbamės su sertifikuota miego konsultante, Miego pelyčių įkūrėja Dovile Šafranauske, kuri sako, kad kūdikio miegą gali paveikti daugybė dalykų, apie kuriuos net nesusimąstome. Dažni tėvai užduoda sau klausimą - kodėl mano vaikas nemiega (dažnai bunda)? Ką aš darau ne taip? Išties, kažkaip padėti geriau miegoti savo vaikui galime, tačiau pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių vaikutis nemiega.
Visgi, turime suprasti, kad miegas susijęs su daugybe fiziologinių, emocinių ir psichologinių niuansų. Pagrindiniai veiksniai, galintys paveikti kūdikio miegą, yra:
- Mažylio sveikata: Bet kokie sveikatos sutrikimai, net ir nedideli, gali sutrikdyti kūdikio miegą.
- Dienos ritmas: Visuomet kviečiu tėvus pažinti savo mažylio individualius nuovargio, alkio ženklus. Tik taip galime parinkti tinkamą dienos ritmą. Kai kūdikis pervargsta ar yra guldomas nepakankamai pavargęs, o gal dienos metu per ilgai pamiegojęs, užmigti yra labai sunku.
- Įpročiai: Kūdikiai turi poreikius, kuriuos būtina atliepti. Tačiau kaip tai padaryti, klausimas kur kas sudėtingesnis. Kartais tėvai, jausdami vidinį spaudimą užmigdyti mažylius kuo greičiau, imasi intensyvių pagalbos priemonių, prie kurių mažyliai gana greitai pripranta. Tai gali būti šokinėjimas ant gimnastikos kamuolio, vežiojimas vežimėliu po kuo nelygesnį kelią, intensyvus supimas ar net migdymas mašinoje.
- Žinių apie kūdikių miego ypatumus trūkumas: Kartais, tiesiog iš nežinojimo, tėvai ne visai teisingai interpretuoja kūdikių miegą. Tarkime, naujagimiai miega gana neramiai, skleidžia įvairius garsus, raukosi ir tai yra visiškai normalu.
- Tėvų lūkesčiai: Tėvus pasiekia labai skirtinga informacija apie mažylių miegą. Deja, kartais tėvai turi ne visai realių lūkesčių ir nusivilia, jei mažylis jų nepateisina. Iš tiesų, yra kūdikių, kurie nuo trečio mėnesio išmiega visą naktį, tačiau tai labiau išskirtiniai atvejai nei norma.
Pirmiausia visuomet žiūrime, ar miegą gali paveikti sveikatos būklė. Jei neramus miegas susijęs su įpročiais, juos galima nuosekliai keisti, tam naudojant švelnius metodus. Taip pat labai svarbu atsižvelgti ir į tai, kas padeda užmigti konkrečiai jūsų kūdikiui. Kartais tėvai nustemba atkreipę dėmesį, kad jų kūdikį per daug stimuliuoja buvimas ant rankų ir tai jam nepatinka, netgi trukdo atsipalaiduoti ir užmigti. Mažylio miegą gali veikti ir namų atmosfera, mamos psichologinė būsena, gimdymo traumos ar patirtys. Ne veltui sakoma, kad kuo ramesni tėvai, tuo ramesni ir vaikai. Tiesa, kartais būtent neramus miegas nuvargina tėvus ir kelia įtampą.
Kiek Miego Reikia Kūdikiui?
Pirmaisiais metais kūdikio miego poreikiai keičiasi kas mėnesį, vis šiek tiek sumažėdami. Naujagimis per parą gali miegoti 16-18 val., po pusės metų - 14-15 val., o štai sulaukus pirmojo gimtadienio miegas sudaro apie 13-14 val. Tačiau būtina pabrėžti, kad kiekvieno vaiko miego poreikis yra itin individualus.
| Amžius | Paros miego trukmė (valandomis) | Dienos miego trukmė (valandomis) | Nakties miego trukmė (valandomis) |
|---|---|---|---|
| Naujagimis (0-2 mėn.) | 14-17 | 7-9 | 8-9 |
| 3 mėn. | ~14 | ~7 | ~7 |
| 4-5 mėn. | 12-16 | 9-11 | 10-11 |
| 6 mėn. | ~11-12 | ~2-3 (trumpais intervalais) | 10-11 |
| 9-12 mėn. | ~12-14 | ~1-2 (vienas dienos miegelis) | ~10-12 |
Pastaba: Lentelė yra orientacinė, individualūs poreikiai gali skirtis.
Ar būna neišsprendžiamų miego mįslių (kai kalba eina apie sveikus vaikus), kai kūdikis/vaikas niekaip nepasiduoda miegui, dažnai bunda naktį, paskui vėl sunkiai užmiega? Visgi, miego mįslių tikrai būna. Neramus miegas kartais būna tik simptomas, o jo priežastys - labai įvairios ir netikėtos. Tarkime, jei šeimoje yra kažkokie nesutarimai, įtampos, tai gali daryti įtaką ir mažylio miegui. Tačiau tėvai retai nori dalintis tokia asmeniška informacija. Tokio tipo atvejai dažnai išaugami, nes augdami vaikai tampa atsparesni aplinkos stresui.
Dažniausios Tėvų Klaidos Migdant Kūdikį
Didžiausios klaidos, kurias daro tėvai migdydami vaikus, pavyzdžiui, bando migdyti kelias valandas, yra susijusios su tuo, kad jie nepastebi kūdikio rodomų ženklų: nuovargio, alkio, kiek reikia stimuliacijos ir panašiai. Tai nenuostabu, juk to nelabai kas moko. Taip pat tėvams trūksta informacijos apie mažylių verksmo reikšmę ir prasmę. Taip, verkiantis mažylis kelia stresą tėvams, tad kyla automatinis noras bet kokia kaina verksmą nutildyti. O tuomet, kai patys tėvai įsitempę, nuraminti ir užmigdyti mažylį darosi tik sunkiau.
Dar vienas niuansas - vaikas miega tik su tėvais, nenori miegoti savo lovelėje. Ar tai gerai, ar blogai, atsakyti gali tik patys mažylio tėvai. Kaip miego konsultantė, galiu tik pasakyti, kad nėra vieno teisingo sprendimo. Vieni vaikai geriau miega šalia tėvų ir, jei tėvams tai priimtina arba jie gali prisitaikyti, nieko keisti nereikia. Kartais tėvams patinka miegoti vienoje lovoje su savo mažyliu, tačiau juos jaudina aplinkinių nuomonė ar gąsdinimai, jog „bus neįmanoma iškraudyti“. Abiem atvejais patarčiau vadovautis savo nuojauta, kas geriausia būtent jūsų šeimai ir nieko neklausyti. Iškraustyti tikrai įmanoma. Nėra netgi kažkokio tinkamo ar kritinio amžiaus, iki kurio reiktų tai padaryti. Stebėdami savo vaiką, kiekvienas tėvas sprendžia, kada jie ir vaikas tam yra pasiruošę.
Kaip Išmokyti Vaiką Užmigti Savarankiškai?
Tėvai dažnai pernelyg nerimauja dėl miego darželyje, kai mažylis užmiega tik supamas ar bežindamas. Atsidūrę svetimoje aplinkoje, vaikai gana greitai adaptuojasi prie ten esančių sąlygų. Matydami kitus vaikus, einančius miegoti, jie taip pat gulasi kartu ir užmiega. Tai rodo, kad adaptyvumas yra natūrali vaiko savybė, ir jis gali išmokti užmigti savarankiškai, tereikia tinkamų sąlygų ir palaikymo.
Aplinkos Įtaka Kūdikio Miegui
Miegas yra svarbus fiziologinis procesas, kuriam įtaką gali daryti labai įvairūs faktoriai. Maistas išties gali netinkamai veikti miegą. Neramų miegą gali veikti ir tam tikro maisto netoleravimas ar valgymas prieš pat miegą. Ypač tai aktualu kiek vyresniems vaikučiams, kurie jau valgo kietą maistą. Tarp vakarienės ir užmigimo rekomenduojamas 1,5-2 val.
Vienas didžiausių ramaus miego priešų mažylių aplinkoje - ekranai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vaikams iki 2 metų iš viso nerekomenduoja leisti laiko prie ekranų. Net ir vyresniems vaikams rekomenduojama vengti ekranų likus 2 val. iki miego laiko. Ekranų išskiriama mėlynoji šviesa stabdo melatonino, pagrindinio miego hormono, išsiskyrimą. Tas pats pasakytina ir apie ryškią LED šviesą. Todėl ruošiantis miegui, pritemdykite namuose šviesas.
Ar yra stebuklingų būdų, padėsiančių pagerinti vaiko miegą? Rinkoje vis pasirodo „stebuklingų“ priemonių, tačiau tėvai turėtų pasidomėti atidžiau, kokia kiekvienos priemonės tiksli paskirtis ir kaip ją naudoti saugiai. Apie jūsų minimas pasunkintas antklodes pastaruoju metu klausimų girdžiu vis dažniau. Taip pat pasunkintos antklodės. Vyresniame amžiuje turime įsitikinti, kad vaikas neserga astma, miego apnėja ar kitomis ligomis, dėl kurių būtų apsunkintas kvėpavimas. Paprastai pasunkintos antklodės naudingos vaikams, kuriems reikia papildomos stimuliacijos, kontakto.
Gimdymo Traumų ir Fizinio Diskomforto Įtaka Miegui
Kaip jau minėta, tam tikrais atvejais neramus kūdikio miegas yra susijęs su patirtomis gimdymo traumomis. Vos vieno kauliuko pasislinkimas gali sutrikdyti kraujotaką ir versti jausti diskomfortą. Tai gali nutikti dėl greito ar užsitęsusio gimdymo, epidūrinės nejautros ar cezario pjūvio. Jei neramus kūdikio miegas yra susijęs su gimdymo metu patirtomis traumomis, rekomenduojama kreiptis į osteopatą. Osteopatas įvertins kūdikio raumenų, kaulų ir sąnarių būklę ir masažu arba staigiais judesiais atstatys pakitusias kūno vietas.
Patiems nuspėti, kokias priežastis slepia neramus kūdikio miegas yra pakankamai sudėtinga, kadangi vienas vienintelis kauliukas, pasislinkęs nors vienu milimetru gali sutrikdyti kraujo patekimą į smegenis ir tokiu būdu privesti prie aiškiai jaučiamo diskomforto. Pirmiausia sutrinka kraujo ir stuburo smegenų skysčių tekėjimas, padidėja spaudimas galvoje ir dėl šios priežasties naujagimį neramina pastovūs galvos skausmai. Kūdikis su patirta gimdymo trauma primena suaugusį, kuris ant galvos užsideda pernelyg siaurą kepurę - pradeda kamuoti galvos skausmas, atsiranda pykčio protrūkiai, irzlumas, gali susilpnėti regėjimas. Deja, tačiau panaikinti šių simptomų dažniausiai lengvai nepavyksta. Logiška, jog mažyliui toks nuolatinis diskomforto jausmas yra nepakeliamas - būtent dėl šios priežasties daugelis vaikų nemėgsta dėtis kepurės, o nuolatinis verkimas ir žindimas yra vienintelis būdas nors trumpam nuimti galvos spaudimą.
Emocinė Būsena ir Tėvų Įtaka
Kūdikio miegą gali veikti ir tėvų emocinė būsena. Kūdikiai nepaprastai gerai jaučia, kaip jaučiasi žmogus, nešiojantis juos ant rankų. Ir, be abejonės, patys greitai perima nešiotojo jausmus! Kai esame pavargę, susierzinę, mūsų nešiojimas tampa nekantrus. Vaikštome skubėdami, įsitempę, sūpavimas tampa staigus, kampuotas. Jei pykstame ar esame sudirgę, mūsų organizme išsiskiria adrenalino, dėl kurio padažnėja širdies plakimas ir kvėpavimas. Kūdikis jau tada girdi padažnėjusį širdies plakimą, tuo pat metu gauna daugiau adrenalino, kuris priverčia ir jo širdelę plakti greičiau, tai reiškia, ir pats dar negimęs mažiukas jau išgyvena nerimą, kai nerimauja ar pyksta mama.
Be to, kuo mažesnis vaikas ir kuo mažiau jis naudojasi verbaliniais būdais gauti ir suteikti informaciją, tuo stipriau jis gali tiesiog pajusti tai, ką jam sako ar nori pasakyti aplinkiniai. Augdami mes išmokstame vis daugiau žodžių ir tampame protingesni, esame linkę klausyti, kas mums sakoma, o ne pasitikėti savo jausmais. O štai maži vaikai, dar gerai nemokėdami kalbėti, naudojasi kitais būdais pažinti pasaulį, ir jie kur kas geriau „pagauna“ aplinkinių nuotaikas bei jausmus. Taigi nenuostabu, kad suaugusiojo liūdesys, nerimas ar pyktis greitai „užkrečia“ mažuką; kita vertus, panašiai veikia ir džiaugsmas, pasitenkinimas ir ramybė, tad, norėdami nuraminti mažylį, kur kas greičiau tai padarysime tada, kai būsime ramūs.
Miego stoka ir nuolatinė įtampa - tai greičiausi būdai į nuovargį, nepasitenkinimą savimi, aplinkiniais ir savo gyvenimu. Tėvystė dažnai reikalauja daug jėgų: mamai tenka ne tik dieną rūpintis mažyliu, bet ir naktį keltis, kad pažindytų ar pakeistų sauskelnes, o tėtis turi visą dieną dirbti. Dažnai nebelieka galimybės laisvai atsipūsti, išeiti dviese, kada norisi, pažiūrėti filmą ar paskaityti knygą, užsiimti kokiu nors hobiu. Visa tai labai sustiprina jautrumą: pavargę mes į bet kokius dirgiklius reaguojame kur kas stipriau. Kita vertus, jautrus kūdikis reikalauja daugiau kantrybės, jėgų ir išradingumo.
Kai Kūdikio Neramumas Taps Įprasta Kasdienybe
Kai neramus vaiko miegas tęsiasi ne dieną ir ne savaitę, o tampa įprasta kasdienybės dalimi, labai svarbu, kad tėvai neatidėtų savęs į paskutinę vietą. Dažnai girdžiu sakant: „Svarbiausia - kad vaikas gerai miegotų“. Kai išsekimas kaupiasi, net švelniausi tėvai pradeda jausti nerimą, dirglumą, kaltę ar net beviltiškumą. Vienas efektyviausių būdų atsitiesti - nedideli, bet reguliarūs savipagalbos žingsniai. Jei įmanoma, derinkitės su partneriu, kad bent kartą per savaitę turėtumėte „laisvą vakarą“ - net jei jis trunka tik valandą. Kitas žingsnis - sąmoningai sumažinti spaudimą sau. Ne kiekvienas rytas turi prasidėti su šypsena. Ne kiekvienas užmigimas - būti be ašarų. Pabandykite kasdien padaryti vieną mažą veiksmą tik sau. Gal tai bus pasivaikščiojimas, meditacija, mėgstamos muzikos paklausymas ar net trumpas rašymas apie tai, ką jaučiate. Nepamirškite - ilgalaikė įtampa gali sukelti ne tik nuovargį, bet ir sveikatos sutrikimų. Tad pasirūpinti savimi nėra egoizmas. Tai - būtinybė. Jei jaučiate, kad savijauta prastėja - kreipkitės pagalbos. Jūs darote daugiau nei atrodo. Jei skaitote šį straipsnį, vadinasi Jums rūpi. Kūdikis neramiai miega ne amžinai.
Vystymosi Šuoliai ir Miego Regresija
Kūdikio miegas keičiasi jam augant, ir šie pokyčiai dažnai sutampa su vystymosi šuoliais. Ypač būdingos 4 mėn., 6-8 mėn. ir 12 mėn. laikotarpiais. Svarbu suprasti, kad kūdikis neramiai miega ne tik dėl fiziologinių poveikių. Miego kokybę keičia ir pokyčiai šeimoje: nauja auklė, darželio pradžia, kelionės, ligos, net tėvų nuovargis ar stresas. Tėvai dažnai sako, kad jų vaikas neramiai miega naktį, nors dieną atrodo ramus ir laimingas. Tai visiškai įprasta, nes naktinis miegas labiau priklauso nuo nervų sistemos brandos. Kita priežastis - nakties metu organizmas aktyviau reaguoja į vidinius dirgiklius. Jei dygsta dantukai, jei pilvukas jautrus, ar jei per dieną buvo daug įspūdžių - visa tai iškyla būtent naktį, kai mažylio kūnas pereina į poilsio režimą. Be to, naktį vyksta intensyviausias informacijos apdorojimas. Kūdikių smegenys labai aktyviai perdirba dienos įspūdžius, o tai gali pasireikšti prabudimais, muistymusi, raudojimu ar net miego metu girdimais garsais.
Jei neramus vaiko miegas kartojasi tam tikrais etapais (pvz., savaitėmis ar mėnesiais), tai dažnai sutampa su vystymosi šuoliais. Jei stebite, kad kūdikis neramiai miega būtent tuo metu, kai jis pradeda verstis, stotis, ropoti ar vaikščioti, žinokite - tai klasikinis raidos šuolio ženklas. Ketvirtąjį mėnesį miego regresija pasireiškia dėl to, kad tuo metu mažylis daug aktyviau pradeda domėtis aplinka, jis atranda žaislus, žmones, įdomią veiklą ir t.t.
Praktiniai Patarimai Ramesniam Kūdikio Miegui
Jei miegas tampa sunkus, galima daug padėti vos pakeitus kelis pagrindinius dalykus:
- Vakaro rutina: Vakaro rutina turi būti paprasta, švelni ir kartojama kiekvieną vakarą. Ji gali prasidėti trumpomis maudynėmis arba prausimu, po kurių seka masažas, aprengimas ir rami veikla - pavyzdžiui, knygelė ar niūniavimas. Vakaro ritualai padeda mažylio kūnui suprasti, jog artėja miegas. Užtikrinkite, kad rutina visada vyktų panašia tvarka ir tuo pačiu metu.
- Miego aplinka: Kūdikiai miega geriau, kai aplinka aiškiai signalizuoja: „čia saugu ir ramu“. Lovytėje turi būti tik miegui skirti daiktai, kurie neblaško ir netrikdo miego. Rami, tamsi, pastovios temperatūros erdvė sumažina prabudimų skaičių. Jeigu kūdikis neramiai miega, patikrinkite, ar jo kambaryje nėra per šilta (idealu 19-21°C), ar nėra ryškios nakties šviesos, ar triukšmai iš koridoriaus jo nebudina.
- Pervargimo prevencija: Dauguma prabudimų ir sunkumų su užmigimu kyla dėl pervargimo. Stebėkite, kiek laiko mažylis būdravo, ir pastebėkite pirmuosius nuovargio signalus - žiovulį, žvilgsnio nusukimą, ramesnį elgesį. Net jei atrodo, kad vaikas neramiai miega, reali problema gali būti per ilgas būdravimas.
- Dienos aktyvumas: Aktyvūs žaidimai, laikas lauke, laikas ant pilvuko ir jutiminės veiklos padeda mažylio nervų sistemai išsikrauti. Vakarais mažiau energijos reiškia ramiau pereinamą naktį. Kūdikiai, kurie dieną gauna pakankamai sensorinių patirčių, miega geriau ir ramiau. Jei kūdikis neramiai miega ar dažnai bunda naktį, pagalvokite, kiek jis turėjo veiklos.
Būna etapų, kai vaikas neramiai miega daugelį savaičių iš eilės. Tokiu metu net ir pats švelniausias bei žinojimu grįstas požiūris gali susidurti su išsekimu. Leiskite sau jausti. Tėvystė nėra tobulumo kelias - tai santykio su vaiku kelias. Ir tame santykyje neišvengiami sunkumai, abejonės, naktys be miego. Vaiko miegas - tai maratonas, ne sprintas. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad kūdikis neramiai miega ne dėl blogų įpročių, o dėl neurosisteminės brandos. Tai reiškia, kad švelnus požiūris, jautrus reagavimas į verkimą ir stabilus ritmas turi ilgalaikį poveikį ne tik miegui, bet ir vaiko emociniam atsparumui.
Jei turite vyresnių vaikų, kūdikio neramus miegas gali paveikti ir jų savijautą. Svarbu įtraukti vyresnius vaikus į miego procesus. Paaiškinkite, kad kūdikiai dar tik mokosi miegoti, ir kad jie taip pat verkia, kai nori pasakyti, jog jiems neramu. Pakvieskite padėti paruošti vakaro rutiną, leiskite kartu paskaityti pasaką ar padėti pasirinkti pižamą kūdikiui.
Jei neramus vaiko miegas tęsiasi kelias savaites iš eilės, rekomenduoju įvertinti miego aplinką: temperatūrą, tamsą, triukšmą ir lovytės komfortą. Per daugelį metų mačiau, kaip šeimos, susiduriančios su labai neramiu kūdikio miegu, randa savo ritmą, įrankius ir pasitikėjimą. Nėra vieno tobulo sprendimo. O jei bandėte padėti savo mažyliui užmigti ar pagerinti nakties miegą ir tai neveikė - nenusivilkite. Pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais tėvams neišvengiamai teks atsisveikinti su kokybišku nepertraukiamu visą naktį trunkančiu miegu. Be to, net ir patiems didžiausiems miegaliams ir ramiems kūdikiams kartais sunku užmigti, jie neramiai miega, dažnai pabunda.
Kada Reikia Sunerimti?
Akušerė, „Gandro lizdo“ mokyklos vadovė Ieva Girdvainienė tv3.lt nurodė, kad kiekvienas tėvas turi intuiciją, kas yra neramus kūdikis, tačiau vienas iš objektyvių neramumo požymių gali būti toks: kūdikis išvis nemiega dieną. Taip pat reikėtų sunerimti, jeigu vaikas miega labai trumpai, kaip mamos įvardina „faktiškai išvis nenori miego“. Natūraliai vaikas turėtų miegoti du-tris kartus per dieną ir naktį normaliai išmiegoti, keltis tik pagal žindymo ritmą, jeigu jis gimdomas natūraliai. Pasak jos, jeigu kūdikis nerimauja ir verkia net ir patenkinant jo fiziologinius poreikius: šlapinimąsi, tuštinimąsi, glaudimą prie savęs, prie krūtinės, maitinimo poreikį, - tada reikia ieškoti skausmo priežasčių ir skausmo klinikų.
Visgi pašnekovė taip pat nurodo, kad kai kurie tėvai kartais perdėtai jaudinasi ir pernelyg sureikšmina kūdikių verkimą: „Kūdikis turi verkti tam tikrais intervalais: jeigu jis pavargęs, jeigu nepaisoma jo ritmo. Jauni tėvai labai dažnai dėl to labai nerimauja, tačiau visuomet tai reikia išsakyti gydytojui. Normalus šeimos gydytojas, išklausęs jų dienotvarkę, susivoks, kame yra problema“.
Ieva Girdvainienė taip pat nurodė, kad žindomo vaiko nervinė būsena labai priklauso nuo mamos būsenos - tai, sako ji, yra mokslininkų įrodytas faktas. „Jeigu mama yra be galo nerami, dirgli, nerimauja dėl pasikeitusios gyvenimo būsenos, ji pati dėl savęs liūdi, ją kankina pogimdyvinė melancholija, pereinanti į depresiją, tada vaikas irgi bus neramus. Tai vienareikšmiškai susiję, ir tai yra įrodyta mokslo. Tad reikia pirmiausia raminti mamą“.
Specialistė sakė, kad, jeigu vaikas, glaudžiamas prie mamos, yra ramus, o būdamas be tėvų pradeda verkti, dėl to nerimauti nereikia - tai, anot I. Girdvainienės, tiesiog rodo, kad vaikas nori tiesiog daugiau artumo.
I. Girdvainienė pastebėjo, kad tėvams dėl kūdikių neramumo puikiai gali padėti ir žindymo specialistai, nes irzlumas ir problemos dažnai kyla dėl neteisingo kūdikių maitinimo. „Mamoms kyla rūpestis, nes jos nėra įsitikinusios, kiek kūdikis suvalgo, tada nerimauja, kad jis gali būti alkanas ir taip kyla nereikalingo streso“.
Neišsiaiškinus problemų patiems tėvams, I. Girdvainienė sako, kad tuomet jie turi kreiptis į šeimos gydytoją, kuris jau nukreipia pas kūdikių neurologus, reabilitologus. VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės neurologė Laimutė Strupienė tv3.lt nurodė, kad pirmaisiais vaikučių gyvenimo metais dažniausiai nustatomi tokie neurologiniai sutrikimai: raidos sutrikimai, raumenų tonuso pakitimai, padidėjęs dirglumas; vaikų cerebrinis paralyžius; įvairios kilmės paroksizmai: karštiniai traukuliai, epilepsija, neepileptiniai paroksizmai; genetiniai sindromai. Specialistė išskyrė tokias priežastis, lemiančias neurotinių sutrikimų atsiradimą vaikuose: įgimtos ir paveldimos ligos, infekciniai susirgimai pažeidžiantys galvos smegenis (meningitas, encefalitas), neišnešiotumas (naujagimiai gimę ypač mažos gestacijos), įvairios traumos (galvos, nugaros smegenų, galūnių). Tad mieli tėveliai: jeigu vaikas neramus, pirmiausia stebėkite jį ir žiūrėkite, koks jo poreikis yra nepatenkintas. Jeigu niekas nesikeičia, kad ir ką bedarytumėt, kreipkitės į specialistus.