Nacionalinė švietimo agentūra, siekdama suteikti metodinę-informacinę pagalbą pedagogams ir specialistams, dirbantiems su klasės įvairove, parengė du filmus: „Autizmas - ne nuosprendis“ ir „Kitoks vaikas“. Šie filmai, įgyvendinant projektą „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“ (Nr. 09.4.2-ESFA-V-715-02-0001), skirti padėti suprasti ugdymo turinio pritaikymo galimybes ir ugdymo programos individualizavimą dirbant su įvairių ugdymo(si) poreikių turinčiais vaikais, taip pat apžvelgia tolerancijos kitokiems ugdymo galimybes. Idėja - identifikuoti sunkumus, su kuriais susiduria mokytojai kasdieninėje veikloje, ugdydami autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus, ir atskleisti kompleksines negalias turinčių vaikų ugdymo ypatumus. Filmuose atskleidžiami autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų intelektualiniai gebėjimai, ugdymo(-si) galimybės, sudarančios prielaidą integracijai į visuomenę ir darbo rinką, pateikiami ekspertų komentarai bei rekomendacijos, taip pat konkretūs darbo su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais metodai ir pavyzdžiai.
Vis dažniau pastebima, kad vaizdinė informacija turi tokį pat stiprų poveikį kaip ir žodžiai. Todėl socialiniai filmukai tampa efektyvia priemone socialiniam ir emociniam ugdymui. Jie gali papildyti pamokų, klasės valandėlių, tėvų susirinkimų ir seminarų temas, o juose užkoduotos žinutės skatina atidžiau pažvelgti į visuomenės problemas ir skaudulius. Kartais kelių minučių vaizdas pasako daugiau nei ilgi mokymai ar kasdieniai pamokslai.
Socialiniai Filmukai: Įrankis Empatijai ir Tolerancijai
Socialiniai filmukai yra vienas iš efektingiausių būdų, papildančių pamokų, klasės valandėlių, tėvų susirinkimų, seminarų temas. Juose užkoduotos žinutės skatina atidžiau pažvelgti į visuomenės problemas ir skaudulius. Tokie filmukai gali būti naudojami ugdant toleranciją ir empatiją, padėdami suprasti ir priimti „kitokius“ žmones. Pavyzdžiui, filmas „SKĖTIS“, sukurtas pagal tikrą istoriją, padeda suprasti, kad negalima teisti žmonių neišsiaiškinus jų poelgio priežasties. Filmai „MYLIOS IKI SKRYDŽIO“ ir „ROŽĖ“ tinka tiek vaikams ir jų tėvams, tiek maištaujantiems paaugliams, svarstantiems apie savarankišką gyvenimą.
Socialinės medijos mokymai: Social media: from zero
Filmas „MINČIŲ ŽAIDIMAI“ primena, kad ne viską galima rasti knygose ir kad nėra sukurto tikslaus gyvenimo recepto - savo gyvenimo kelią turime nusitiesti patys. Tai svarbi žinutė ir standartizuotų testų rengėjams, siekiantiems įrodyti, kad svarbiausia gyvenime - teisingi testų atsakymai. Kiti socialiniai filmukai, tokie kaip „UŽKEIKIMAS“, „ASMENUKĖ SU KATE“ ir „PATINKA IR SEKTI“, nagrinėja priklausomybės nuo socialinių tinklų ir siekio populiarumo temas, atskleidžiant pavojus, kai žmoniškumo ribos peržengiamos vardan populiarumo.
Lietuvos aklųjų biblioteka, įgyvendindama Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Renkuosi priimti kitokį“, išleido iliustruotą negalių žodyną vaikams „Žmogus su negalia irgi gali“. Knygoje pateikiama 120 su negalia ir neįgalumu susijusių sąvokų, skirta visiems vaikams. Tikimasi, kad šis leidinys padės skaitytojams pradėti žiūrėti į pasaulį kitomis akimis, priimti jį naujomis mintimis. Kuo didesnis žinojimas, tuo mažiau baimės ir nerimo. Svarbu nuo mažens vaikams suteikti platų požiūrį, kurti aplinką, kurioje kiekvienas būtų priimtas, nepriklausomai nuo jo stiprybių.
Lietuvos autizmo asociacija, remiama Neįgaliųjų reikalų departamento prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, leidžia žurnalą „Lietaus vaikai“, skirtą šeimoms, auginančioms vaikus su autizmo spektro sutrikimu, bei specialistams. Šis žurnalas suteikia vertingos informacijos ir palaikymo.
Socialiniuose tinkluose dažnai susiduriama su straipsniais ir komentarais apie aplinkinių požiūrį į specialiųjų poreikių vaikus ir juos auginančius tėvus. Viską žinantys pirkėjai parduotuvėse, nepatenkinti bendrakeleiviai viešajame transporte, besibarantys poilsiautojai paplūdimiuose jaučia pareigą paauklėti hiperaktyvius, elgesio ir emocijų sutrikimų, autizmo spektro sindromą turinčius vaikus, patarinėti, daryti pastabas ir net grasinti jų tėvams. Toks elgesys atskleidžia visuomenės nepakantumą ir nesupratimą.
Filmas „HER CHILD ISN’T SICK“ nėra naujas, tačiau jo pabaiga gali būti netikėta. Tęsiant temą „PASAKOJIMAI APIE KITOKIUS ŽMONES“, verta paminėti projekto „Keisk savo požiūrį į negalią - „Žemiški nepatogumai“ sukurtus socialinius filmukus, kurių personažai turi kokią nors negalią. Šie filmukai, turintys lietuviškus subtitrus, turėjo būti platinami mokyklose ir jaunimo ugdymo centruose, tačiau gali būti nematyti daugeliui.
Animacijos Vaikų Pasaulyje: Suvokimas, Raida ir Poveikis
Vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė dalinasi įžvalgomis apie tai, kaip vaikai suvokia animaciją ir kokią įtaką ji daro jų raidai.
- Mažiausieji (iki 3-4 metų): Suvokia labai konkrečiai ir tiesiogiai. Daugiausia dėmesio skiria patrauklioms formoms, ryškioms spalvoms ir emocijoms. Veikėjo veiksmai priimami tiesiogiai, todėl herojai turėtų būti artimi jų gyvenimui.
- Vyresni vaikai (iki 7 metų): Jau gali suvokti labiau apibendrintas sąvokas ir perkeltines prasmes, nors vis dar svarbios emocijos, spalvos, formos ir artimi herojai.
- Pradinukai: Geriau supranta perkeltinę prasmę, lengvą sarkazmą ar humorą. Suvokia tam tikras roles, jų mąstymas nebėra toks konkretus. Jiems svarbus turinys ir siužetas, geba analizuoti ir išlaikyti dėmesį.
- Paaugliai (10-18 metų): Smegenys gerokai brandesnės, tad visi aspektai suvokiami geriau. Svarbus susitapatinimas su paauglių socialiniu gyvenimu, santykių su tėvais ir bendraamžiais sunkumai bei džiaugsmai. Svarbu atsižvelgti į informacijos priėmimo galimybes ir tinkamai perteikti žinutes.
Animacijos žiūrėjimas daro didžiulę įtaką vaiko raidai, jo augimui ir asmenybės formavimuisi. Svarbu atkreipti dėmesį į animacijos turinį, tiesiogines ir perkeltines žinutes, socialines normas, vaidmenis ir elgesio modelius. Filmai turėtų skatinti ne smurtą, o problemų sprendimo būdus, padėti įveikti baimes, o ne raginti bėgti ar slėptis. Svarbu, kaip filmuose vaizduojamos skirtingos lytys, siekiant parodyti vaikui įvairovę ir vengti griežtų stereotipų.
Animacija gali padėti išspręsti begalę problemų, tačiau ji yra tik įrankis, o ne viską išsprendžiantis stebuklas. Mažiausiems ji gali padėti kasdienėse situacijose (pvz., išmokyti pasiprašyti ant puoduko, dalintis daiktais), vyresniems - atsakyti į gilesnius klausimus (pvz., kas yra draugystė, kaip spręsti konfliktus). Taip pat svarbu, kad animacija padėtų vaikui atsiskleisti kaip asmenybei, suprasti savo norus ir poreikius, parodyti, kad jie yra normalūs ir priimtini, bei išmokyti atskirti manipuliaciją nuo autentiško savęs. Paaugliams aktualios problemos, tokios kaip santykiai su tėvais, bendraamžiais, motyvacija, nesėkmės, taip pat gali būti nagrinėjamos animacijoje.
Tačiau egzistuoja ir pavojai. Jei tėvai nesigilina į tai, ką žiūri jų vaikai, vaikai gali išmokti netinkamų elgesio modelių, stereotipų (pvz., moksliukas - nepatrauklus, populiarus - nemokantis). Svarbu atkreipti dėmesį į filmukų kūrėjų tikslus ir turinio filtravimą. Nors tai yra sunku uždrausti be cenzūros, galima atkreipti pedagogų ir tėvų dėmesį į turinio atranką. Kino teatrai, būdami socialiai atsakingi, taip pat galėtų prisidėti prie vertybinio pagrindo formavimo.
Šiuo metu vaikams prieinama gerų emocijų ir patirčių teikianti animacija, tačiau reikia įdėti daugiau pastangų ją atrasti. Svarbu stebėti, kad animacija atitiktų šiuolaikinių vaikų pasaulį, skatintų teigiamus jausmus ir patirtis. Kokybiška animacija atliepia vaiko pasauliui, amžiui, jo informacijos apdorojimo gebėjimams. Svarbios ir perteikiamos žinutės, kurios įsirėžia į vaiko sąmonę ir pasąmonę. Parenkant tinkamiausią filmą, reikėtų atsižvelgti į filmo turinį, tėvų vertybes ir tai, kokius elgsenos ar vaidmenų modelius siūlo filmas.
3D Filmai: Pramoga ir Potencialūs Pavojai
Trimačiai filmai kelia diskusijas apie galimus pavojus žmogaus regai. Nors išsamių mokslinių tyrimų apie 3D filmų žalą sveikatai bei regėjimo vystymuisi šiuo metu nėra atlikta, didžiausią visų laikų pelną kino industrijoje yra atnešęs būtent 3D filmas. Žmogaus savijauta po 3D filmo priklauso nuo nervų sistemos.
Oftalmologė Kristina Kuolienė teigia, kad tam tikrą trimačių filmų saugumą garantuoja didelis atstumas tarp žiūrovų ir ekrano. Tačiau žiūrint iš arti, per televizorių ar žaidžiant kompiuterinius žaidimus, gali pasireikšti akių ir galvos skausmai, mirgėjimas akyse, galvos svaigimas, pykinimas ir regėjimo pablogėjimas. Šie simptomai dažniau pasitaiko asmenims su regos problemomis, kuriems nedidelis akį judinančių raumenų disbalansas kasdienėje veikloje nesukelia problemų, tačiau žiūrint 3D filmus akis ir centrinę nervų sistemą nuvargina didelis informacijos srautas ir greitai besikeičiantys vaizdai.
Gebėjimas sulieti atskiromis akimis matomą vaizdą į vieną išsivysto 3-4 mėn. kūdikiams, o galutinai susiformuoja 6-10 metų vaikams. Nors vaikai ir gali mėgautis trimačiais filmais, jų nervų sistema yra jautresnė nei suaugusiųjų, todėl jie dažniau patiria nemalonius pojūčius. Gydytoja rekomenduoja saikingai žiūrėti 3D filmus, o pasijutus blogai - nutraukti seansą ir apsilankyti pas gydytoją. Jei diskomfortą pajuto vaikas, patariama kurį laiką filmą žiūrėti jam nusiėmus specialius akinius.
Trimatis vaizdas susidaro, kai smegenys iš dviejų skirtingų vaizdų, matomų kiekviena akimi per specialius akinius, sukuria erdvinį vaizdą. Nors nėra duomenų apie 3D akinių kenksmingumą, žmonės, turintys tam tikrų regos sutrikimų (pvz., silpna viena akis, žvairumas), negali matyti 3D vaizdo ir dažniau skundžiasi galvos skausmais ar pablogėjusiu matymu.
Tolerancijos ir Įvairovės Ugdymas
Visuomenėje nuolat diskutuojama, kas atsakingas už visavertės asmenybės formavimą: darželis, mokykla, šeima, gatvė ar pats žmogus. Kartais reikia didelio sukrėtimo, kad nukristų abejingumo kaukė. Gilios išorinės ir vidinės išmestų naminių gyvūnėlių žaizdas gydo ne tik globos įstaigų darbuotojai, bet ir savanoriai.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kur įvairovė tampa norma, svarbu ugdyti toleranciją ir supratimą. Socialiniai filmukai, edukaciniai leidiniai, tokie kaip „Žmogus su negalia irgi gali“, ir specializuoti žurnalai, pavyzdžiui, „Lietaus vaikai“, yra vertingi įrankiai, padedantys formuoti atvirą ir priimantį požiūrį į kitoniškumą. Svarbu kurti aplinką, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi priimtas ir vertinamas, nepriklausomai nuo jo gebėjimų ar išvaizdos. Kaip teigia vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė, svarbiausia yra sąmoningumas ir pastangos atrenkant turinį, kuris ne tik atitiktų vaiko amžių ir gebėjimus, bet ir skatintų teigiamas vertybes bei asmenybės raidą.