Lietuvos švietimo sistemai integruojantis į Europos švietimo erdvę, labai svarbi tapo švietimo kokybė. Kokybės siekis tampa prioritetu, skatinančiu nuolatinį tobulėjimą ir konkurencingumo didinimą. Mokyklos, kaip atskiros organizacijos, unikalumas, gebėjimas susikurti savitą kultūrą ir veiklos ritmą yra svarbūs, tačiau dar svarbiau yra jos gebėjimas atitikti bendrus reikalavimus, siekti nacionalinių ugdymo tikslų ir užtikrinti ugdymo kokybės bei veiklos efektyvumo lygį. Toks požiūris visiškai dera su Europos Sąjungos švietimo politika, kurioje kokybė yra laikoma prioritetu.
Švietimo kokybės užtikrinimo viena iš populiariausių ir veiksmingiausių priemonių yra mokyklų vidaus auditas. Tai procesas, padedantis įstaigoms ne tik įvertinti savo veiklą, bet ir ją nuolat tobulinti. Mokyklos įsivertinimas, arba vidaus auditas, yra palyginti nauja praktika Lietuvos švietime, tačiau jos svarba ir nauda tampa vis akivaizdesnė.
Vidaus audito metodikos evoliucija ir pritaikymas
Nuo 2005 metų, vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro įsakymu (2005-07-22, Nr. ĮSAK-1557), visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose rekomenduojama taikyti vidaus audito metodiką. Ši metodika, parengta atsižvelgiant į mokyklos veiklos specifiką ir siekiant užtikrinti ugdymo kokybę, apima labai daug mokyklos veiklos aspektų. Nors rengėjams visi aspektai atrodė vienodai svarbūs, mokyklos dažnai renkasi tai, kas joms atrodo aktualiau, arba tai, ką geriau supranta.
Istoriškai audito ištakos siejamos ne su vyriausybine politika, o su verslo pasauliu, konkrečiai - su vadovų ir akcininkų santykiais. Didžiojoje Britanijoje audito praktika gyvavo jau nuo XVIII a. pabaigos, tačiau kaip savarankiška veiklos sritis ir mokslas auditas susiformavo tik XIX a. pabaigoje. Lietuvoje nepriklausomo audito sistema pradėta diegti po nepriklausomybės atkūrimo, o teisinis pagrindas jam buvo sukurtas 1999 m. priėmus Lietuvos Respublikos audito įstatymą.
Švietimo srityje vidaus audito metodikos diegimas Lietuvoje prasidėjo vėliau. Nuo 2000 m., kai pasirodė vidaus audito metodikos projektas, nemažai mokyklų pradėjo diegti atskirus audito metodikos elementus. Nuo 2004/2005 m. m. švietimo ir mokslo ministro įsakymu audito metodika pradėta taikyti visose šalies valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose. Vėliau, atsižvelgiant į naujus švietimui keliamus reikalavimus ir siekiant gerinti Europos Sąjungos švietimo ir mokslo sistemos kokybę ir veiksmingumą, audito metodika buvo tobulinama ir adaptuojama įvairioms ugdymo įstaigoms, įskaitant ikimokyklines.
Nidos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ ir platusis auditas
Nidos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ aktyviai dalyvauja kokybės užtikrinimo procesuose, vadovaudamasis naujausia metodika. 2023-2024 m. m. įstaigoje veiklos kokybės įsivertinimas buvo atliekamas pagal „Ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo metodiką“, parengtą Europos Socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Tai rodo įstaigos siekį atitikti aukščiausius kokybės standartus.
Prieš tai, 2020 m., Nidos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ buvo atliktas platusis vidaus auditas pagal „Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodiką”, 2005 m. liepos 22 d. patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. Šis auditas apėmė visas 6 veiklos sritis ir buvo atliktas 13-os įstaigos pedagogų, laikantis objektyvumo, kolegialumo ir konfidencialumo principų. Mokytojai, sudarydami darbo grupę, analizavo metodiką, veiklos rodiklius, iliustracijas bei požymius, remdamiesi savo patirtimi ir nuomone.
Ankstesniais metais, 2018-2019 m. ir 2015-2016 m., taip pat buvo vykdomi panašūs audito procesai, kas liudija apie nuoseklų ir tęstinį įstaigos siekį kelti ugdymo kokybę. Kiekvieną kartą platusis auditas buvo atliekamas remiantis ta pačia 2005 m. metodika, tačiau su skirtingu pedagogų skaičiumi (atitinkamai 13 ir 16 pedagogų), laikantis tų pačių principų.
Platiojo audito procesas ir jo etapai
Platusis auditas yra pirmasis vidaus audito etapas, kurio metu mokykla analizuoja visas savo veiklos sritis. Jis suteikia pradinės informacijos apie įstaigos situaciją, padeda nustatyti laimėjimus ir tas sritis, kurias reikia tobulinti. Šio etapo metu nereikia ypatingo pasirengimo ar detalios veiklos rodiklių analizės. Mokyklos naudoja specialią „Plačiojo“ audito atlikimo formą, patvirtintą Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-07-22 įsakymu Nr.
Platusis auditas susideda iš kelių žingsnių:
- Pasirengimas: Mokytojai supažindinami su vidaus audito esminiais principais, sąvokomis ir įgyvendinimo procedūromis. Sudaroma vidaus audito koordinavimo (VAK) grupė, kuri prisiima atsakomybę už audito procesų įgyvendinimą. Informuojama mokyklos ir vietos bendruomenė apie audito vykdymą.
- Platusis auditas: Mokytojai analizuoja vidaus audito metodiką, veiklos rodiklius, pagalbinius rodiklius, iliustracijas ir požymius. Atliekamas platusis auditas, įvertinamos visos mokyklos veiklos sritys. Kiekvienas pagalbinis rodiklis vertinamas pagal keturių lygių skalę: 4 - labai gerai; 3 - gerai; 2 - patenkinamai; 1 - nepatenkinamai.
- Apibendrinimas ir išvadų priėmimas: Apibendrinami pločiojo audito rezultatai, pateikiamos išvados ir siūlymai mokyklos bendruomenei. Priimamas sprendimas dėl vertinimo srities pasirinkimo tolimesniam, detalesniam auditui („giluminiam“ auditui) atlikti.
Veiklos kokybės vertinimo rezultatai ir įžvalgos
Nidos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ atlikti auditai atskleidė svarbių įžvalgų apie ugdymo kokybę ir veiklos sritis, kurias reikia tobulinti. Tiek mokytojai, tiek tėvai vaikų psichologinį ir fizinį saugumą, vaikų tarpusavio sąveiką ikimokyklinėje įstaigoje vertina labai gerai arba gerai. Tai rodo, kad pagrindiniai ugdymo tikslai, susiję su vaikų gerove, yra sėkmingai įgyvendinami.
Mokytojai puikiai vertina patyriminę ir žaidybinę veiklas, kas atspindi modernų požiūrį į ikimokyklinį ugdymą, kur žaidimas ir patirtis yra pagrindiniai mokymosi instrumentai. Taip pat mokytojai puikiai vertina ugdymo strategijas, palaikančias žaidimą, padedančias vaiko asmenybinei raidai bei skatinančias vaiko mokymosi procesą. Tai rodo aukštą pedagogų kvalifikaciją ir gebėjimą taikyti efektyvias ugdymo strategijas.
Tačiau pastebima ir tam tikrų sričių, kurias reikia tobulinti. Fizinę ikimokyklinės įstaigos aplinką ugdytinių tėvai vertina prasčiau nei mokytojai, nors ir pastebi pažangą. Tai gali reikšti, kad nors aplinka yra saugi ir funkcionuojanti, ji ne visada atitinka tėvų lūkesčius ar poreikius. Tuo pačiu metu tėvai gerai vertina pažintinę veiklą, kas rodo gerą ugdymo turinio balansą.
Didžiausi iššūkiai pastebimi vertinant partnerystę su šeima. Tėvai išryškina informacijos trūkumą dėl ugdymo strategijų, informacijos trūkumą apie paslaugas už įstaigos ribų ir pan. Tai rodo poreikį stiprinti komunikaciją su tėvais, užtikrinant skaidrumą ir informacijos prieinamumą. Reikėtų numatyti aiškesnius informacijos teikimo kriterijus šeimai, tirti, kokie informavimo apie vaiko pasiekimus būdai šeimoms priimtiniausi ir veiksmingiausi, bei derinti informavimo būdų įvairovę, atsižvelgiant į individualius šeimų poreikius.
Rekomendacijos veiklos tobulinimui
Remiantis atliktų auditų rezultatais ir bendraisiais kokybės siekio principais, galima pateikti keletą rekomendacijų:
- Stiprinti partnerystę su šeima: Aktyviau viešinti įstaigos veiklos rezultatus, laikytis veiklos skaidrumo, teisingumo ir lygių galimybių principo. Puoselėti atmosferą, skatinančią visų bendruomenės narių įsitraukimą į mokyklos veiklą. Laiku ir veiksmingai spręsti iškylančius konfliktus. Kviesti tėvus aktyviai ir prasmingai dalyvauti vaikų ugdymo(si) procese, ieškoti įvairesnių bendradarbiavimo formų. Šviesti tėvus vaikų pasiekimų vertinimo klausimais, derinti tėvų ir mokytojų požiūrius ir veiksmus skatinant vaikus ir vertinant jų pasiekimus.
- Tobulinti fizinę aplinką: Nuolat analizuoti ir atnaujinti fizinę ugdymo aplinką, atsižvelgiant į vaikų ir tėvų poreikius bei naujausius ugdymo aplinkos dizaino principus.
- Plėtoti įvaizdžio kūrimo kultūrą: Siekti, kad įstaigos įvaizdis kuo labiau atitiktų jos veiklą. Bendruomenei priimtinais būdais ir formomis kartu kurti mokyklos įvaizdį, puoselėti jos išskirtinumą, remtis veiklos aspektais, kurie lemia jos populiarumą ir prestižą.
- Finansinis savarankiškumas ir lėšų valdymas: Laikytis kuo didesnio mokyklos finansinio savarankiškumo. Kurti rėmėjų paieškos sistemą ir nuosekliai ją vykdyti, siekiant pritraukti nebiudžetinių lėšų. Nusistatyti aiškius lėšų panaudojimo prioritetus bei racionaliai jas naudoti.
- Vadovavimo ir personalo santykiai: Vadovams siūlytina santykius su personalu labiau grįsti tarpusavio supratimu ir bendradarbiavimu. Rasti būdų veiksmingai paskatinti mokyklos savivaldos institucijas aktyviai įsitraukti į mokyklos veiklos planavimą ir pažangių pokyčių inicijavimą bei įgyvendinimą. Ypač skatinti grupių tėvų komitetų darbą, nes neretai nedidelės iniciatyvos duoda pradžią visos mokyklos veiklai ir plėtrai.
Vidaus auditas yra tęstinis procesas, reikalaujantis nuolatinio darbo, išteklių ir laiko. Tačiau jo teikiama nauda - nuolatinis veiklos tobulinimas ir aukštesnės kokybės ugdymo užtikrinimas - yra neabejotina. Nidos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ savo nuosekliu darbu rodo pavyzdį, kaip svarbu ir kaip efektyvu yra nuolat vertinti ir tobulinti savo veiklą.
tags: #ikimokyklinio #ugdymo #placiojo #audito #metodika