Dailės dalyko paskirtis - sudaryti sąlygas mokiniams įgyti dailės kūrybinės raiškos, aplinkos estetinio vertinimo ir vizualinės kūrybos pažinimo gebėjimus. Siekiama, kad mokiniai vizualiai susipažintų su tautos, valstybės istorija per architektūrą, vaizduojamąją ir taikomąją dailę, dizainą, o per šiuolaikinį meną - su opiais visuomenės klausimais. Dailė apima įvairias mus supančio pasaulio, žmonių gyvenimo sritis: kūrybos, estetinio pasigėrėjimo ir pramogos, komunikacinę ir reprezentacinę, emocinės savireguliacijos ir socialinės integracijos, kultūros tęstinumą ir inovatyvumą. Dailės raiška ir pažinimas ne didaktinėmis, o meninėmis priemonėmis augina pakantumą, empatiją, toleranciją kitam požiūriui, stiprina asmens tapatumą, moralinę, tautinę ir pilietinę brandą, subtiliai plečia kultūrinį akiratį. Dailės pamokose mokomasi susikaupti, tyrinėti vaizdus, juos analizuoti, ieškoti kūrybinių idėjų, išsiaiškinti, kodėl vieni ar kiti vaizdai yra meniški. Skatinama ieškoti prasmės, kelti klausimą: kodėl meno kūrinyje yra būtent taip, o ne kitaip, lyginti įgyjamą meninę patirtį su gyvenimu.
Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys: dailės raiška, dailės supratimas ir vertinimas, dailės reiškinių ir kontekstų pažinimas. Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo pirmos iki dvyliktos, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Skiriasi pasiekimų sričių apimtys: daugiausia turinio ir laiko numatyta dailės raiškai (apie 60 proc.), dailės supratimui ir vertinimui - apie 20 proc., dailės reiškinių ir kontekstų pažinimui taip pat apie 20 proc. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Tikimasi, kad jie bus pasiekti baigiant ugdymo programą. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1-2 klasės, 3-4 klasės, 5-6 klasės, 7-8 klasės, 9-10 ir I-II gimnazijos klasės ir III-IV gimnazijos klasės). Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai - mokymo(si) rezultatai. Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškam žinių ir supratimo įgijimui, gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymui. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Mokiniai nuosekliai susipažįsta su iškiliais dailės kūriniais ir kūrybos proceso ypatumais, mokosi kelti savitas vizualias idėjas, išskirti tai, kas patinka, ir aptarti kodėl, įžvelgti jas gamtoje ir artimiausioje aplinkoje (architektūroje, interjere ir eksterjere, dizaine, reklamoje tautodailėje ir taikomojoje dailėje). Kritiškai vertindami ir atsirinkdami dailės raiškai vertingą informaciją, išradingai ir lanksčiai ją taiko savitai idėjų raiškai: pasirenka tinkamas dailės technikas ir medžiagas, meninės išraiškos priemones ir vaizdavimo būdus. Būna atviri kitokiam, netradiciniam meniniam sprendimui, jaučiasi menininku, nebijo rizikuoti ir klysti, laužo nusistovėjusias taisykles. Mokiniai per dailės pamokas susipažįsta su praeities ir dabarties epochų menu, grožio idealais, gali juos palyginti su šiuolaikinės epochos menu ir procesais. Mokiniai ugdosi ir augina kultūrinį sąmoningumą, išmoksta rinktis, analizuoti, interpretuoti ir vertinti dailės ir architektūros kūrinius, panaudoti patirtį ir atradimus savo dailės raiškoje; suvokia, kodėl vieni ar kiti meno reiškiniai patinka, kodėl ir kuo jie vertingi. Mokiniai skatinami lankytis muziejų ekspozicijose, dailės parodose, dalyvauti meno renginiuose, kultūriniame bendruomenės gyvenime. Mokiniai mokosi pažinti, suprasti ir vartoti dailės kalbą, kuri yra savita vaizdinių sistema. Jie piešia, tapo, lipdo, konstruoja, modeliuoja plokščius ir erdvinius vaizdus, kuria dailės kūrinius, kurie nežodine komunikacija perteikia savitus vaizdinius pranešimus. Apibūdindami sukurtų dailės kūrinių kompozicijos ir linijų įvairovę, spalvų derinius, formų ir stiliaus ypatumus, vaizdavimo būdus ir kt., mokiniai mokosi tinkamai vartoti dailės sąvokas, išsako autentišką nuomonę. Vystosi mokinio ir mokytojo komunikaciniai santykiai su grįžtamuoju ryšiu mokytojui, o bendradarbiaujant suteikiama galimybė tobulėti abiems. Mokiniai, tyrinėdami dailės kūrinius ir savo aplinkos meno reiškinius, t. y. kūrinius muziejų kolekcijose ir dailės galerijų ekspozicijose, knygose, internete, architektūroje, dizaine, rasdami įvairios informacijos apie kūrybos būdus, technikas, kaupia dailės žinias. Analizuodami, vertindami dailės kūrinius ir įvardydami kūrybos proceso ypatumus ugdosi kritinio mąstymo gebėjimus. Atlikdami dailės raiškos užduotis, pasirenka tinkamus kūrybos būdus, technikas, reikmenis, ieško kūrybinių problemų sprendimo ir mokosi mokytis: kelia vizualias idėjas, planuoja savo kūrybinę veiklą. Mokosi laikytis savo plano, kuria eskizus, išsirenka geriausius ir prireikus juos koreguoja.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų dailės ugdymo ypatumai ir metodai
Tyrimo metu susisteminti, apibendrinti ugdymo daile aspektai ikimokykliniame amžiuje, išsiaiškinta kaip dailė veikia vaiko raidą ir kaip vaiko raida atsispindi dailėje. Pagrindinė mintis, kuri plėtojama viso magistrinio darbo metu - dailės užsiėmimo proceso ir rezultato santykis. Problema ta, kad teoriškai jau 20 metų yra bandoma keisti vaikų darželių praktiką, ją humanizuojant ir demokratizuojant, keičiant pedagogo ir vaiko santykį - suteikiant vaikui daugiau pasirinkimo laisvės, daugiau dėmesio skiriant ugdymo procesui, o ne rezultatui. Bet praktikoje buvo susidaręs įspūdis, kad auklėtojos su vaikais vis dar dirba pagal pasenusias metodikas, kur per mažai dėmesio skiriama procesui, akcentuojama dailės darbelių rezultatų siektinumas, ar visiškas dailės, kaip ugdymo ignoravimas. Tyrimo tikslas - ištirti ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo daile aspektus. Tyrimo objektas - ugdymo daile aspektai. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų raidos ypatumus. 2. Išnagrinėti literatūrą apie dailės ugdymo reikšmę ikimokykliniame amžiuje. 3. Ištirti kai kurias pedagogines sistemas ir ikimokyklinio ugdymo programas. 4. Išanalizuoti ugdymo daile ypatumus ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Darbo metodai: literatūros sisteminė analizė, palyginimas; anketinė darželių auklėtojų apklausa; darželių parodėlių analizė; procentinė duomenų analizė; atvirų anketinių atsakymų interpretacija. Atliktas apžvalginis tyrimas, kurio metu ištirta aplinka penkiuose Vilniaus miesto vaikų darželiuose, analizuoti ten eksponuojami vaikų darbai, anketiniu būdu apklaustos 47 auklėtojos. Išanalizavus literatūrą, paaiškėjo, kad piešimas yra įgimtas vaiko poreikis, todėl natūrali saviraiška dailėje yra būtina, idant formuotųsi kūrybinga, laisva asmenybė. Tuo tarpu, tyrimo rezultatai atskleidė, kad Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose meninio ugdymo pagrindą sudaro kopijavimas, šablonavimas, stereotipų formavimas. Nelieka vietos natūraliai vaiko saviraiškai. Darželių aplinkoje daug ekletikos, stinga betarpiškų vaikų kūrinių, darbai eksponuojami neteikiant tam deramos reikšmės.
Dailės saviraiškos grupė 3-5m vaikams. Ketvirtadieniais nuo 18.00 val. Menų terapijos centro dailės saviraiškos užsiėmimuose taikomi metodai pabrėžia kūrybinio proceso svarbą. Būtent kūrybinio proceso išgyvenimas, atradimų džiaugsmas kelia vaikų savivertę, skatina dėmesio koncentraciją, savivoką, vysto kūrybiškumą, emocinį intelektą. Kūrybinis procesas leidžia kūno įsisąmoninimą per jutiminius procesus. Įvairūs pojūčiai, ritmas, judesiai, klausymasis, žiūrėjimas primena apie turimą patirtį ir taip pat leidžia kaupti naujus išgyvenimus. Patirtinis mokymasis vaikams veiksmingiausias, kai tiesiog jis patiria, o ne gauna kažkieno patirtį, kaip tinkamą (daryk taip ir ne kitaip, nes aš geriau žinau). Vaikai, kurie augo leidimo patirti aplinkoje, vėliau moka pasirinkti ir žino ko nori. Dabar vaikai turi labai daug įvairių, tačiau išbaigtų žaislų, kurie dažniausiai siūlo porą veiksmų, juos įdomiausia išardyti arba sulaužyti, nes greitai tampa nuobodūs, o vaikui svarbu kurti, keisti ir patirti. Dailės saviraiškos metu įvairios meno priemonės - yra kaip neišbaigti žaislai su daugybe galimybių. Jos pilnos atradimų džiaugsmo (pvz., sumaišyti spalvas), sukūrimo kažko naujo (pvz., nulipdyti daug saldainių ir vaišinti kitus) vis kartoti mėgstamą veiksmą (pvz., daužyti molį). Dailės priemonės kaip neišbaigti žaislai leidžia vaikams kartoti savo mėgstamus veiksmus ir judesius (taip vaikas mokosi), ir daryti kažką vis naujo (taip vaikas kaupia naują patirtį). Mums svarbiausia, kad vaikai įgautų daugiau drąsos, pasitikėtų savimi, nebijotų piešti bei reikšti savo jausmus ir mintis kūryboje. Šiose grupėse mes ne tik piešiame, bet ir žaidžiame. Užsiėmimų esmę sudaro konkrečios temos vaizdavimas judesiu, žaidimu ir piešiniu. Būtent tokiu būdu vaikystėje formuojasi aplinkos pažinimo sąvokos: pirmiausia vaikas pastebi ar išskiria objektą iš aplinkos, po to žaidžiant jį vaizduoja judesiu, ir galiausiai jis nupiešiamas. Piešimas, vizualus vaizdavimas (lipdymas, konstravimas ir kt.) tampa lyg apibendrinimas.
Užsiėmimų struktūra yra sudaryta taip, kad vaikas mokytųsi klausytis, įsivaizduoti ir sekti pavyzdį: vadovas pristatydamas temą pasakoja pasakojimą, vaizduoja jį judesiu, po to piešia. Užsiėmimuose naudojamos įvairios medžiagos: skirtingo dydžio popierius, dažai, molis, gamtinė medžiaga ir kt. Dailės terapijos užsiėmimai skirti vaikams, kurie yra uždari, sunkiai bendrauja su bendraamžiais, nepasitiki savimi. Užsiėmimų metu taikoma dailės terapija ir dailės saviraiška. Dailės terapija padeda išreikšti nerimą, baimę, sumišusius, neįvardintus jausmus, sumažinti stresą ir paskatinti geriau tvarkytis streso sąlygomis. Užsiėmimų metu naudojamos įvairios dailės priemonės: dažai, pirštų dažai, pieštukai, kreidelės, molis, įvairaus dydžio popierius ir kt. Kiekviena priemonė turi skirtingas fizikines savybes, todėl jų sensorinis poveikis yra skirtingas. Kiekvienas užsiėmimas turi vis kitą temą. Temos skirtos savivokos stiprinimui, emocijų pažinimui ir įvardinimui, dėmesio lavinimui ir kt. Kai kurie užsiėmimai yra laisvos temos, tuomet dalyviai išreiškia sau asmeniškai aktualią temą. Užsiėmimai vyksta vieną kartą per savaitę, vienas užsiėmimas trunka 1,5 val. Renkamos grupės: 1,5 - 2 m., 2 - 3 m., 3 - 5 m., 5 - 7 m. amžiaus vaikams. Grupę sudaro 4 - 7 vaikai. Vaikai iki 3 metų amžiaus užsiėmimuose dalyvauja su tėvais ar globėjais.
Dailė ikimokyklinukams? Kodėl? Juk jie nemoka piešti! Taip, mes siūlome ankstyvojo amžiaus vaikų dailės saviraiškos užsiėmimus, nes ikimokykliniame amžiuje vaikų žaidimai yra „pirmieji universitetai“. Nuo pusantrų iki kokių šešerių metų mažylio žaidimo procese vyksta svarbūs virsmai. Ankstyvasis piešimas - tai lavinamieji pirštelių, pojūčių, kūno mankštos žaidimai. Menų terapijos centro dailės saviraiškos užsiėmimuose taikomi metodai pabrėžia kūrybinio proceso svarbą. Būtent kūrybinio proceso išgyvenimas, atradimų džiaugsmas kelia vaikų savivertę, skatina dėmesio koncentraciją, savivoką, vysto kūrybiškumą, emocinį intelektą. Kūrybinis procesas leidžia kūno įsisąmoninimą per jutiminius procesus. Įvairūs pojūčiai, ritmas, judesiai, klausymasis, žiūrėjimas primena apie turimą patirtį ir taip pat leidžia kaupti naujus išgyvenimus. Patirtinis mokymasis vaikams veiksmingiausias, kai tiesiog jis patiria, o ne gauna kažkieno patirtį, kaip tinkamą (daryk taip ir ne kitaip, nes aš geriau žinau). Vaikai, kurie augo leidimo patirti aplinkoje, vėliau moka pasirinkti ir žino ko nori. Dabar vaikai turi labai daug įvairių, tačiau išbaigtų žaislų, kurie dažniausiai siūlo porą veiksmų, juos įdomiausia išardyti arba sulaužyti, nes greitai tampa nuobodūs, o vaikui svarbu kurti, keisti ir patirti. Dailės saviraiškos metu įvairios meno priemonės - yra neišbaigti žaislai su daugybe galimybių. Jos pilnos atradimų džiaugsmo (pvz., sumaišyti spalvas), sukūrimo kažko naujo (pvz., nulipdyti daug saldainių ir vaišinti kitus) vis kartoti mėgstamą veiksmą (pvz., daužyti molį). Dailės priemonės kaip neišbaigti žaislai leidžia vaikams kartoti savo mėgstamus veiksmus ir judesius (taip vaikas mokosi), ir daryti kažką vis naujo (taip vaikas kaupia naują patirtį). Mums svarbiausia, kad vaikai įgautų daugiau drąsos, pasitikėtų savimi, nebijotų piešti bei reikšti savo mintis kūryboje. Šiose grupėse mes ne tik piešiame, bet ir žaidžiame. Užsiėmimų esmę sudaro konkrečios temos vaizdavimas judesiu, žaidimu ir piešiniu. Būtent tokiu būdu vaikystėje formuojasi aplinkos pažinimo sąvokos: pirmiausia vaikas pastebi ar išskiria objektą iš aplinkos, po to žaidžiant jį vaizduoja judesiu, ir galiausiai jis nupiešiamas. Piešimas, vizualus vaizdavimas (lipdymas, konstravimas ir kt.) tampa lyg apibendrinimas. Menų terapijos centre dailės saviraiškos užsiėmimus veda profesionalūs dailininkai, įgiję specialių kompetencijų darbui su vaikais. Užsiėmimuose naudojamos įvairios medžiagos: skirtingo dydžio popierius, dažai, molis, gamtinė medžiaga ir kt.
Įvadinis pokalbis su tėvais. Pirmas grupės susitikimas skirtas pasisveikinimui, susipažinimui, taisyklių sukūrimui, savo vardo piešimui ar savo aplanko darbams susidėti sukūrimo. Antras - devintas susitikimai. Pradžioje užsiėmimo individuali užduotis pagal numatytą temą arba individualų poreikį (piešimas, lipdymas, aplikavimas, akvarelės liejimas ir pan.). Kita užsiėmimo dalis grupinis darbas: pasaulio, miesto, kaimo, salos, planetos kūrimas, stebint, reflektuojant kaip kiekvieną kartą keičiasi bendras kūrinys. Skiriama laiko kuriant, statant, žaisti. Pabaigoje trumpas pasidalijimas kaip kam sekėsi ir atsisveikinimas. Kreipiamas dėmesys į tarpusavio santykius, reaguojama čia ir dabar į iškylančius konfliktus, taip pat į pageidaujamą elgesį. Dešimtas susitikimas skirtas grupės užbaigimui. Grupėje dalyvauja iki 5 vaikų. Užsiėmimai vyksta kartą per savaitę 1 valandą.

Metodiniai pavyzdžiai ir priemonės
Ikimokyklinio amžiaus vaikų dailės mokymo metodai gali būti įvairūs ir pritaikyti pagal vaikų amžių, gebėjimus bei ugdymo įstaigos galimybes. Svarbiausia - skatinti vaiko kūrybiškumą, saviraišką ir meninį mąstymą.
Pagal P., naudojant baltą standų popierių ir spalvotus pieštukus, galima sukurti įvairius darbus. Pavyzdžiui, tema „Žuvytė iš mažo ežerėlio perplaukė neaprėpiamą vandenyną!“ skatina vaizduotę ir pasakojimą.
Pagal Č., naudojant spalvotą ploną popierių, žirkles ir pieštukinius klijus, galima lavinti smulkiąją motoriką ir erdvinį mąstymą. Pavyzdžiui, tema „Vienas paukštis susuko lizdą melduose, kitam - prireikė inkilo“ skatina vaikus mąstyti apie skirtingas aplinkas ir poreikius.

Pagal V. ir parodas „D.“ siūlomos temos, kurios ugdo stebėjimo įgūdžius ir fantaziją. Pavyzdžiui, „Prekeiviai iš tolimiausių kraštų atkeliaudavo į senosios Klaipėdos turgų“ leidžia vaikams pažinti istoriją ir kultūrą per dailę. Taip pat, „Jei įminsime keletą mįslių, paslaptingi personažai - lapė ir šuo - palydės mus į stebuklingą gyvūnų pasaulį, kuris yra čia pat, paveiksluose. Jame ne tik susipažinsime su laukiniais ir naminiais gyvūnėliais, bet ir prakalbinsime juos.“ Tai skatina vaikų empatiją ir gebėjimą atpažinti emocijas.
Pagal Č. siūloma sukurti darbus naudojant baltą standų popierių, paprastus pieštukus, akvarelę ir teptukus. Tema „Suksime metų laikų ratą ir stebėsime, kaip pavasarį iš ledo gniaužtų išsivaduoja upelis. Vasarą mėgausimės jūra, grožėsimės rudeniniu mišku ir klausysimės siautėjančios pūgos.“ leidžia vaikams tyrinėti gamtos ciklus ir juos perteikti vizualiai. Taip pat, „Susipažinę su tapybos žanru marina, sukelsime jūroje bangas, apšviesime naktinį dangų spalvotomis žvaigždėmis ir kursime erdvinį atviruką su per bangas šokinėjančiu mėnuliu.“ tai skatina susipažinimą su dailės žanrais ir technikomis.

Pagal P. Domšaičio nuolatinę kūrybos ekspoziciją, V. siūloma pažintį su dailės rūšimis - grafika, tapyba ir skulptūra - pradėti nuo „dailėcėlės“. Tai padeda vaikams suprasti pagrindinius dailės terminus ir sąvokas. Tema „Veidrodėli, pasakyk! Įsižiūrėkime į galerijoje eksponuojamus portretus: išdidūs karaliai, linksmi žvejai, puošnios damos… O jei „pasimatavus“ karalienės Luizės… lūpas? Arba savo šypseną priderinus prie afrikietės akių?“ ugdo stebėjimo įgūdžius ir gebėjimą analizuoti žmogaus išvaizdą bei emocijas.
Pagal V. siūloma nagrinėti geometrines formas ir šešėlius: „Kokią geometrinę formą primena žmogaus galva? Ar skiriasi rūstaus karžygio ir svajingos mergaitės šešėliai?“ Tai skatina vaikų loginį mąstymą ir gebėjimą pastebėti detales. Naudojant spalvotą standų ir baltą ploną popierių, pieštukinius klijus, galima kurti įvairias aplikacijas ir koliažus.
Klaipėdos krašto gyventojų darbai, tokie kaip „valtis iš marių į jūrą tempti, per kopas namus nešti, vaikščioti stypynėmis per durpynus ar net marių dugnu!“ gali tapti įkvėpimu kūrybiniams darbams, skatinant pažinti regiono istoriją ir kultūrą.

Pagal P. Domšaičio nuolatinę kūrybos ekspoziciją ir parodą „D.“ siūloma tema „Ar gali prie vieno vaišių stalo susitikti skirtingi pasauliai? Sugrūdę kukurūzus ir ant laužo išvirę košę, sėsime į bendrą ratą su Pietų Afrikos gyventojais. Kai persikelsime į senąją Klaipėdą, trauksime iš indaujos porceliano lėkštes, sidabro šaukštelius ir mėgausimės „kafija“.“ Tai ugdo vaikų supratimą apie kultūrų įvairovę ir bendravimo svarbą.
Pagal XVI-XX a. kontekstą, temos kaip „Kada medžio lapas tapo labai praktiška puošmena? bebaimiai japonų kariai?“ skatina vaikų susidomėjimą istorija ir skirtingų kultūrų meno tradicijomis.
Dailės terapija Žmogeliukas
Tema „Mažas Taškelis nenorėjo būti mažame kūrinėlyje, todėl išėjo didelių paveikslų ieškoti… Interaktyvioje Taškelio kelionėje su padidinamuoju stiklu stebėsime miniatiūrų pasaulį, atlošę galvas kalbinsime skulptūras milžines ir surasime didžiausią paveikslą.“ lavina vaikų smalsumą, stebėjimo įgūdžius ir gebėjimą suvokti mastelį.
Taip pat siūloma kurti šventinius papuošimus ir mielas dovanėles artimiesiems ir draugams švenčių (Kalėdų, Valentino dienos, Velykų, Motinos ir Tėvo dienų) proga. Kiekvienam iš mūsų svarbiausią šventę galima surengti ypatingoje vietoje - muziejuje. Pabandykite, Jums tikrai patiks.
Ugdymo Dailės Aspektai ir Vaikų Raida
Ikimokyklinio amžiaus vaikų dailės ugdymas yra neatsiejama jų bendrosios raidos dalis. Per dailės veiklą vaikai ne tik mokosi valdyti įvairias priemones ir technikas, bet ir ugdosi kūrybiškumą, vaizduotę, smulkiąją motoriką, estetinį pojūtį, emocinį intelektą bei socialinius įgūdžius.
Dailės saviraiškos užsiėmimai, kuriuose pabrėžiama kūrybinio proceso svarba, padeda vaikams kelti savivertę, skatina dėmesio koncentraciją ir savivoką. Patirtinis mokymasis, kai vaikas pats patiria ir atranda, yra ypač veiksmingas, skatinant savarankiškumą ir gebėjimą pasirinkti. Meninės priemonės, tokios kaip dažai, molis, popierius, tampa vaikams neišbaigtais žaislais, suteikiančiais daugybę galimybių eksperimentuoti, kurti ir išgyventi atradimų džiaugsmą.

Užsiėmimų struktūra, apimanti pasakojimą, judesio ir piešinio integravimą, padeda vaikams formuoti aplinkos pažinimo sąvokas. Pirmiausia vaikas pastebi objektą, vėliau jį vaizduoja judesiu, ir galiausiai nupiešia, taip apibendrindamas savo patirtį.
Dailės terapijos užsiėmimai, taikomi vaikams, kurie yra uždari ar nepasitikintys savimi, padeda išreikšti nerimą, baimę, sumažinti stresą ir pagerinti streso valdymo įgūdžius. Įvairios dailės priemonės ir temos skatina savivoką, emocijų pažinimą ir dėmesio lavinimą.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų dailės ugdyme neturėtų dominuoti kopijavimas ar šablonavimas. Turėtų būti sudarytos sąlygos natūraliai vaiko saviraiškai, skatinant jo individualumą ir kūrybinę laisvę. Darbai turėtų būti eksponuojami, teikiant jiems deramą reikšmę, o aplinka turėtų būti estetiška ir skatinanti kūrybiškumą.
Menų terapijos centro dailės saviraiškos užsiėmimuose naudojamos įvairios medžiagos: skirtingo dydžio popierius, dažai, molis, gamtinė medžiaga ir kt. Užsiėmimų metu, kurių struktūra apima individualią užduotį ir grupinį darbą, skiriamas dėmesys tarpusavio santykiams, konfliktų sprendimui ir teigiamo elgesio skatinimui. Grupės dydis iki 5 vaikų ir 1 valandos trukmės užsiėmimai, vykstantys kartą per savaitę, leidžia užtikrinti individualų dėmesį kiekvienam vaikui.

Dailės ugdymas ikimokykliniame amžiuje yra ne tik meninės raiškos ugdymas, bet ir kompleksinis vaiko asmenybės vystymasis, skatinantis kūrybiškumą, savarankiškumą, emocinį intelektą ir socialinius įgūdžius. Tai yra svarbi investicija į vaiko ateitį, padedanti jam tapti laisva, savimi pasitikinčia ir kūrybinga asmenybe.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiko #dailes #mokymas