Vaikas žengia į mišką - į tylą, į šviesos lopinėlius, į žalumos kvapą. Čia jis ne tik klauso paukščių, bet ir savęs. Lietimasis prie samanų, vėjo gūsis, šlamesys - visa tai tampa vaiko emociniu žemėlapiu. Kiekvienas žingsnis moko nurimti, sustoti, išgirsti. Tai ne tiesiog veikla - tai būsenos kelionė. Kai gamta tampa mokytoja, o emocijos - upeliu, tekančiu per vaiko dieną. Šiais metais ypač džiugu pastebėti, kad renginio organizavime didelis dėmesys skirtas tvarumo principams. Naudojamos perdirbtos dekoracijos, atsisakyta balionų ir kitų netvarių sprendimų, taip siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir ugdyti vaikų sąmoningumą apie gamtos tausojimą.
Ikimokyklinio ugdymo programos gairės ir gamtamokslinis ugdymas
Šiuolaikiniame ikimokykliniame ugdyme gamtamokslinė kompetencija yra vis dažniau akcentuojama. Jos ugdymo eigoje vaikai ne tik įgyja gamtos pažinimo patirtį, bet ir yra skatinami tyrinėti, stebėti, eksperimentuoti, formuojamas tinkamas vaiko ir gamtos santykis. Šios iniciatyvos puikiai atitinka Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintas Ikimokyklinio ugdymo programos gaires, kurios pabrėžia įtraukų, visuminį, žaismingą ir individualizuotą vaikų ugdymo(si) procesą. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Įgyvendinant programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas, nes taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis programoje numatytas kompetencijas.

Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas.
Mokymasis per judesį ir Reggio Emilia ugdymo principai
Įgyvendinant programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas. Pedagogai naudoja gamtos, aplinkosaugos, tvarios gyvensenos temas ir glaudžiai jas sieja su projektine grupės veikla, taip siekdami vaiko visapusiško įsitraukimo, tvarios gyvensenos ir aplinkosauginių vertybių diegimo.
Ugdymo procese taikome Reggio Emilia sistemos fragmentus, pagal kurią modeliuojamos pažangios praktikos, grindžiamos į vaiką orientuoto ir kontekstinio ugdymo teorijomis ir skirtos vaiko kūrybingumui ugdytis. Tikime, kad aplinka yra trečiasis ugdytojas. Reggio Emilia sistemoje pedagogai kuria mokymosi kontekstus, provokacijas, t. y. taip sumodeliuoja priemones ir aplinką, kad ji pažadintų vaikų tyrinėjimus, idėjas, kad vaikams kiltų naujų klausimų, kad tyrinėti būtų smagu. Vadovaujamės E. H. Gardnerio sukurta daugialypio intelekto teorija. Darželyje vaikų gabumų atpažinimo ir ugdymo procesas vykdomas vadovaujantis išskiriamomis viena nuo kitos nepriklausančiomis intelekto rūšimis: verbalinis intelektas, loginis-matematinis intelektas, vaizdinis-erdvinis intelektas, muzikinis, kinestezinis (kūniškasis), tarpasmeninis (socialinis), vidinis (asmeninis) intelektas.
Mokymasis per judesį - tai pedagoginė strategija, kuri padeda visiems vaikams įsitraukti į žaismingą, judrią ir kognityvinių įgūdžių ugdymo(si) kupiną patirtį bei kasdieninio mokymosi kontekstą. Aktyvus kinestezinis mokymasis padeda vaikams priimtinu ir prigimtiniu būdu įsisavinti informaciją. Tai puikiai atliepia ir projekte „Mokymosi per judesį metodikos taikymas ikimokykliniame ugdyme, integruojant specialiųjų poreikių vaikus“ įgytą patirtį, kurioje įsigijome iMo learn kubus, skatinančius visų vaikų įtrauktį į smagų ir judrų mokymosi procesą.
Lauko pedagogika ir STEAM ugdymas gamtamoksliniame kontekste
Kuriant ugdymosi kontekstus, įgyvendinamos lauko pedagogikos idėjos. Plėtojamos praktikos, kai ugdymasis iš uždarų vidaus aplinkų persikelia į darželio bei artimiausių socialinių partnerių lauko aplinkas. Vaikas žengia į mišką - į tylą, į šviesos lopinėlius, į žalumos kvapą. Čia jis ne tik klauso paukščių, bet ir savęs. Lietimasis prie samanų, vėjo gūsis, šlamesys - visa tai tampa vaiko emociniu žemėlapiu. Kiekvienas žingsnis moko nurimti, sustoti, išgirsti. Tai ne tiesiog veikla - tai būsenos kelionė.
STEAM ugdymas paremtas natūraliu vaiko domėjimusi, kaip „veikia“ jį supantis pasaulis, polinkiu kurti daiktus ir tikrinti, kaip veikia jie. Tai apima gamtamokslinio ugdymo esmę - stebėjimą, eksperimentavimą ir atradimus. Pedagogų patirties analizė išryškino, jog daugelis gamtamokslinei vaikų kompetencijai ugdyti taiko įvairius žaidimus, tačiau tarp labai palankių aukščiausiai vertinami žaidimai su įvairiais gamtos daiktais; didaktiniai žaidimai; stalo bei ekologiniai žaidimai. Dauguma pedagogų dažnai žaidimus taiko įstaigos (kiemo) arba grupės aplinkoje, rečiau netradicinėje vaiką ugdančioje aplinkoje.
Tvari gyvensena ir bendruomenės vaidmuo
Gamtamokslinio ugdymo aspektas glaudžiai susijęs su tvarumo principais. Renginių organizavime, kuriame didelis dėmesys skiriamas tvarumo principams, naudojamos perdirbtos dekoracijos, atsisakoma balionų ir kitų netvarių sprendimų, siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir ugdyti vaikų sąmoningumą apie gamtos tausojimą. Tvarios gyvensenos idėjos lengvai pritaikomos ne tik vaikų ugdyme, bet ir teikiant viešojo maitinimo paslaugą. Vaikų maitinimui naudojami ekologiški ir NKP produktai, įdiegta kompiuterinė programa leidžia optimizuoti maisto produktų užsakymus bei atlikti maisto atliekų prevenciją.
Iš socialinio pedagogo perspektyvos pastebiu, kaip bendruomenės renginiai gerina darželio mikroklimatą. Tai atliepia ir šeimos bei ugdymo įstaigos partnerystės principą, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę. Tėvai ir įstaigos darbuotojai pasitiki vieni kitais ir veikia dėl vaikų interesų. Sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas duoda įvairiapusės naudos - vaikai susipažįsta su įvairiomis sporto šakomis, išbando masinį sportavimo būdą, aktyviai juda ne mažiau kaip 60 min. kasdien.
Tvari gyvensena - tai koncepcija, kuri susideda iš asmens žinių, sąžinės, požiūrio, gabumų, gebėjimų, motyvacijos bei aktyvaus visos bendruomenės dalyvavimo. Vaikų ugdymo(si) kontekstai apima ir aplinkosaugines, tvarios gyvensenos problemas. Įstaiga organizuoja ir aktyviai dalyvauja aplinkosauginėse visuomeninėse akcijose bei projektuose, noriai dalijasi informacija ir žiniomis, vertina įstaigos veiklos neigiamą įtaką aplinkai, siekia tinkamomis priemonėmis mažinti ugdymo įstaigos veiklos aplinkosauginį pėdsaką.
Vertinimas ir pažanga gamtamoksliniame ugdyme
Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui, kuris vykdys pradinio ugdymo programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojo (švietimo pagalbos specialisto (-ų), jeigu buvo teikta pagalba), rekomendaciją apie vaiko pasiekimus.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5-eri metai. Taip pat, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam 5-eri metai sueina tais kalendoriniais metais iki rugsėjo 1 dienos. Priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti atlikus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos vertinimą PPT.

Atnaujinome ikimokyklinio ugdymo programą pagal Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymą 2023 m. rugsėjo 4 d. Daugiau kaip 50 proc. mūsų mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų mokėsi, kaip atnaujinti ir dirbti pagal atnaujintą ugdymo turinį - Europos Sąjungos bendrai finansuojamas projektas ,,Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“. Taikoma į vaiką orientuota ugdymosi pedagogika: pagarba vaiko individualumui, savitumui. Tai užtikrina, kad kiekvienas vaikas, nepaisant jo individualių poreikių, yra įtraukiamas į mokymosi procesą, skatinamas jo smalsumas ir atradimų džiaugsmas.
tags: #gamtamokslinis #ugdymas #ikimokykliniame