Kada skaičiuojama neišnešioto naujagimio gimimo diena: Biologinis ir koreguotas amžius

Neišnešioti naujagimiai, dar vadinami ankstukais, - tai kūdikiai, gimę anksčiau nei 37 nėštumo savaitę. Nors jie gimsta trapūs ir maži, turi didelį norą gyventi. Lietuvoje kasmet gimsta apie 1200 ankstukų, o tai sudaro apie dešimtadalį visų gimdymų. Šiems mažyliams reikalinga ypatinga priežiūra ir dėmesys. Pasaulyje kasmet gimsta daugiau nei 15 mln. neišnešiotukų, o daugiau kaip 1,1 mln. jų neišgyvena. Mokslų daktaras Džojus Launas priduria, kad neišnešiotumas yra beveik pusės visų naujagimių ir kūdikių pagrindinė mirties priežastis. Tačiau šiandien labai mažų, nė kilogramo nesveriančių neišnešiotų naujagimių išgyvenamumas, palyginti su pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metais, išaugo nuo 12 proc. iki 67 proc., o didesnių, sveriančių daugiau nei kilogramą (1000-1499 g), - nuo 48 proc.

Ankstukai gali sverti vos 500 gramų ir jiems dažnai prireikia praleisti pirmąsias gyvenimo dienas, savaites ar net mėnesius Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje, nes daugelis jų organizmo sistemų dar nebūna visiškai subrendusios. Anksčiau laiko gimę naujagimiai rizikingi galvos smegenų kraujosruvoms, ypač kraujo išsiliejimui į šoninius smegenų skilvelius. Tačiau su profesionalų pagalba, pažangiomis medicinos priemonėmis ir tėvų meile, ankstukai sustiprėja ir pasiveja bendraamžius.

Ankstuko amžiaus skaičiavimas: biologinis ir koreguotas amžius

Ankstuko amžius yra skaičiuojamas dviem būdais: biologiniu ir koreguotu amžiumi.

• Biologinis amžius - tai laikas, skaičiuojamas nuo gimimo dienos. Tai realus vaiko amžius, praėjęs nuo jo gimimo momento.
• Koreguotas amžius parodo, kokio amžiaus būtų naujagimis, jei būtų gimęs laiku, t. y., pasibaigus visoms 40 nėštumo savaitėms. Jis apskaičiuojamas iš biologinio amžiaus atėmus laiką, kurio trūko iki pilno nėštumo laikotarpio pabaigos.

Pavyzdžiui, jei 5 mėnesių (biologinis amžius) ankstukas gimė 28 nėštumo savaitę (tai yra 3 mėnesiais anksčiau nei numatytas terminas), jo koreguotas amžius bus 2 mėnesiai (5 mėnesiai minus 3 mėnesiai). Šis skaičiavimas padeda suprasti, kiek laiko kūdikiui dar trūksta iki normalios raidos stadijos, atsižvelgiant į jo neišnešiotumą.

Dažniausiai ankstukai savo raida pasiveja bendraamžius per pirmuosius dvejus metus. Kai tik vaiko raida tampa panaši į laiku gimusių vaikų, koreguoto amžiaus vertinimas nebetaikomas.

Kodėl svarbu skaičiuoti koreguotą amžių?

Koreguoto amžiaus skaičiavimas yra svarbus, siekiant tinkamai įvertinti neišnešioto kūdikio raidą ir jo poreikius. Tai leidžia:

• Tikslingiau vertinti raidą: Koreguotas amžius padeda realiau palyginti neišnešioto kūdikio pasiekimus su bendraamžių, atsižvelgiant į jo neišnešiotumą. Tai leidžia pamatyti, ar vaikas atsilieka nuo savo "laiku gimusio" amžiaus bendraamžių, ar jau pasivijo.
• Nustatyti tinkamą stimuliaciją: Žinant koreguotą amžių, galima parinkti tinkamas ugdymo priemones ir užsiėmimus, kurie skatina vaiko raidą atitinkamai jo amžiaus stadijai. Tai reiškia, kad stimuliacija bus pritaikyta ne pagal chronologinį vaiko amžių, o pagal jo vystymosi lygį, atsižvelgiant į neišnešiotumą.
• Išvengti nereikalingo streso: Tėvai, suprasdami koreguotą amžių, gali išvengti perdėtų lūkesčių ir sumažinti stresą, stebėdami vaiko raidą. Jie gali suvokti, kad kai kurie vaiko pasiekimai gali pasirodyti vėliau nei pas laiku gimusius kūdikius, ir tai yra normalu.

Kada nustoti skaičiuoti koreguotą amžių?

Paprastai koreguotą amžių rekomenduojama skaičiuoti iki 2-3 metų amžiaus. Šiuo laikotarpiu dauguma neišnešiotų kūdikių pasiveja savo bendraamžius ir jų raida tampa panaši į laiku gimusių vaikų. Tačiau, jei vaiko raida ir toliau pastebimai atsilieka, koreguoto amžiaus skaičiavimas gali būti tęsiamas ilgiau. Svarbu konsultuotis su pediatru ar kitais specialistais, kurie įvertins individualią situacijos eigą ir pateiks rekomendacijas.

Ankstuko gimimo priežastys ir požymiai

Priešlaikinio gimdymo priežastys gali būti įvairios ir dažnai ištinka net ir visiškai normaliai besivystantį nėštumą. Tarp dažnesnių priežasčių minimos:

• Sunkios mamos ligos iki nėštumo (pvz., širdies, inkstų, skydliaukės veiklos sutrikimai).
• Nėštumo komplikacijos (pvz., preeklampsija, placentos atšoka).
• Infekcijos.
• Daugybinis nėštumas.
• Kitos priežastys, tokios kaip vaisiaus anomalijos, gimdos kaklelio nepakankamumas.
• Nuolatinis didelis stresas, depresija, įtempti santykiai šeimoje, motinai ir vaisiaus sveikatai žalingas gyvenimo būdas.
• Nestabili kūno temperatūra.

Anksčiau gimę naujagimiai nuo išnešiotų skiriasi išvaizda:

• Itin plona ir sausa oda: Ankstuko odelė yra plona, tarsi permatoma, jautri ir sausa. Tokiam ankstukui net rankos prisilietimas gali būti skausmingas, tad iki kol odos sluoksnis sutvirtėja, inkubatoriuje yra palaikoma tinkama ankstukui oro drėgmė. Dėl to ji gali būti labiau susiraukšlėjusi, jei nepakankamai išsivystęs poodinis riebalų sluoksnis.
• Mažas kūno svoris: Anksčiau laiko gimęs kūdikis gali būti visai nedidukas ir sverti mažiau nei 2,5 kilogramus. Kartais gimęs vaikelis pradeda prarasti svorį dėl džiūstančios odos, iš kurios pasišalina vandens ir druskų perteklius.
• Neritmiškas kvėpavimas: Dėl nepakankamai išsivysčiusių ir susiformavusių plaučių ankstukai dažnai susiduria su kvėpavimo sutrikimais. Iki kol naujagimiui pavyks savarankiškai kvėpuoti, medicinos darbuotojai jam suteikia kvėpuojamąją pagalbą, padeda geriau įsisavinti deguonį.
• Nesusiformavęs rijimo ir čiulpimo refleksas: Dėl neišsivysčiusių refleksų ankstukai negali patys valgyti ir jiems reikalinga medicininė pagalba bei įvairių aparatų pagalba.

Visi šie išvardinti požymiai yra įprasti anksčiau gimusiam kūdikiui, tad nereikėtų nerimauti, jog jūsų ankstukas atrodo kitaip negu kiti vaikai. Begalinė meilė, tikėjimas ir kantrybė padės mažiesiems kovotojams sustiprėti ir pasivyti savo bendraamžius.

Kaip prižiūrėti neišnešiotą naujagimį?

Ankstukai pirmąsias gyvenimo savaites ar mėnesius praleidžia ligoninėje, kur jiems reikalinga išskirtinė medicininė priežiūra. Jiems naudojama speciali įranga, padedanti palaikyti gyvybiškai svarbias funkcijas:

• Inkubatorius: Intensyvios terapijos reikalaujantiems mažyliams inkubatorius tampa pirmąja jų lovyte. Specialioje lovelėje palaikoma ankstukui tinkama temperatūra, nes anksčiau į šį pasaulį atkeliavęs naujagimis turi nedaug riebalinio audinio ir jam reikia pagalbos reguliuojant kūno temperatūrą.
• Kvėpavimo aparatai: Į šį pasaulį netikėtai atskubėjusiems ankstukams kvėpavimas dažnai tampa pačia sunkiausia užduotimi. Dėl nepakankamai išsivysčiusių ir susiformavusių plaučių anksčiau gimusiems mažyliams tenka susidurti su daug jėgų atimančiais kvėpavimo sutrikimais ir ligomis. Kvėpavimo aparatai neišnešiotiems naujagimiams teikia nuolatinį teigiamą slėgį kvėpavimo takuose ir užtikrina neinvazinį pagalbinį kvėpavimą mažyliams. Kai tik naujagimis pradeda sveikti ir išmoksta kvėpuoti savarankiškai, aparatas yra atjungiamas.
• Monitoriai: Pacientų palatose įrengti monitoriai ir centrinė stebėjimo stotis padeda gydytojams bei slaugytojams operatyviai sekti anksčiau gimusių ir sergančių naujagimių būklę bei gyvybines funkcijas. Monitoriai nuolat fiksuoja naujagimio gyvybinių funkcijų rodiklius, kūno temperatūrą, kvėpavimo dažnį, širdies darbą, tad medicinos darbuotojai jų pagalba gali operatyviai reaguoti į skubius monitorių signalus, taip nedelsiant suteikdamas pagalbą pacientams kritinėse situacijose.

Kai ankstuko būklė stabilizuojasi (mažiausiai 24-48 val. gali palaikyti tinkamą kūno temperatūrą atviroje lovelėje, savarankiškai kvėpuoja, tinkamai tuštinasi, geba žįsti ar gerti pieną iš buteliuko, taip pat, jei naujagimis nuolat stabiliai priauginėja svorio, nėra jokių sveikatos komplikacijų, kurioms būtų reikalingas gydymas), tikėtina, netrukus galėsite vykti namo. Paprastai tai įvyksta sulaukus bent 34-35 savaičių.

Grįžus namo: svarbūs aspektai

Grįžus su ankstuku namo, svarbu užtikrinti jo saugumą ir sveikatą:

• Riboti lankytojus: Kadangi ankstukai yra itin imlūs infekcijoms, nereiktų labai skubėti supažindinti jų su draugais ar artimaisiais. Patariama lankytojus priimti praėjus 1 mėnesiui po grįžimo iš ligoninės. Svarbu įspėti lankytojus neatvykti, jei sirguliuoja, kad neužkrėstų mažylio, taip pat patariama apriboti lankytojų skaičių šaltojo sezono metu, siaučiant gripui, peršalimams ir kitoms ligoms.
• Vengti viešų vietų: Ankstuko tėvams bei šeimos nariams rekomenduojama be reikalo nesilankyti dideliuose prekybos centruose, viešose vietose, kur susiburia daug žmonių, vengti nebūtinųjų kontaktų.
• Užtikrinti švarą: Siekiant apsaugoti trapią anksčiau gimusių naujagimių sveikatą, svarbu namuose palaikyti švarią aplinką - dažnai sterilizuoti čiulptukus, buteliukus, pientraukį - užkirsti bet kokią galimybę užsikrėsti infekcijomis.
• Maitinimas: Kaip ir suaugusiajam, taip ir ankstukui - maistas yra gyvybiškai svarbus gerai sveikatai palaikyti. Anksčiau gimę naujagimiai turi maitintis dažniau, bet po mažiau - maždaug 8-10 kartų per dieną. Mamos pienas suteikia jiems reikalingų jėgų sutvirtėti ir energijos svarbiausioms organizmo funkcijoms atlikti.
• Miego režimas: Vos gimę naujagimiai miega nuo 16 iki 18 val. per dieną, o ankstukai netgi dar ilgiau, tad parsivežus mažylį namo, svarbu užtikrinti ramią aplinką, kurioje jis galėtų pasisemti jėgų miego metu.
• Maudynės: Ankstuko odelė būna išsausėjusi, tad sugrįžus į namus, ateis laikas ir pirmosioms maudynėms - rekomenduojama maudytis 2-3 kartus per savaitę. Prie vandens ankstuką reiktų pratinti palengva - pirmiausia pamerkti pėdutes, vandeniu apšlakstyti kitas kūnelio dalis, stebėti vaiko reakciją į vandenį.
• Pasivaikščiojimai lauke: Į lauką su kūdikiu galima išeiti jau pirmosiomis dienomis grįžus į namus. Pirmieji kartai gali būti visai neilgi ir trukti iki 10 minučių. Vasarą svarbiausia vengti tiesioginių saulės spindulių ir į lauką naujagimio nevežti kaitriausiu dienos metu - tarp 11 ir 15 val. Žiemą nepatariama eiti į lauką esant labai žemai temperatūrai. Atkreipkite dėmesį ir į vėjuotumą bei vadinamąją jutiminę temperatūrą.

Medicininė priežiūra po išleidimo iš ligoninės

Nors galiausiai grįžus su ankstuku namo, norisi daugiau niekada į ligoninę nebesugrįžti, tačiau, kad mažylis augtų sveikas ir stiprus, pas gydytojus dar teks apsilankyti. Prieš išvykstant iš ligoninės, šeimai dažniausiai į rankas būna įduodamas tolesnių vizitų pas specialistus planas. Su ankstuku sugrįžus namo, jo sveikata toliau rūpinsis šeimos gydytojas arba pediatras. Pas juos prisirašyti turite per 3 dienas nuo grįžimo namo arba tai galite padaryti dar būnant ligoninėje. Prirašyti kūdikį pas šeimos gydytoją gali bet kuris iš tėvų, tam reikalingas vaiko gimimo liudijimas ir savo asmens dokumentas. Mažylį prižiūrintis gydytojas įvertina ankstuko būklę ir nusprendžia, kaip dažnai reikėtų lankytis sveikatos priežiūros įstaigoje ankstuko vystymosi eigoje.

Naujagimių tėvelius dažnai neramina mintis, jog dėl neaugančio mažylio svorio gali vėl tekti gulti į ligoninę. Svarbu atidžiai stebėti kūdikio svorį ir užtikrinti, kad mažylis gautų pakankamai pieno. Beje, neišsigąskite, jei nuo pirmų dienų naujagimis nepriauga svorio ar net jo netenka - svorio priaugimas prasideda nuo 3-4 savaitės. Kreiptis pas gydytojus reiktų dėl reikšmingai pakitusių rodiklių - jei kūdikio ūgis ar kūno masė yra stipriai nukrypę nuo normos, pastebimi nerimą keliantys sveikatos sutrikimai. Tokiu atveju rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

Emocinė ir fizinė parama ankstuko šeimai

Ankstuko tėveliai yra atsakingi už vaiko gerovę, jo priežiūrą ir saugumą. Jų besąlygiškas rūpestis padeda sukurti artimesnį ryšį su naujuoju šeimos nariu, leidžia mažyliui greičiau sustiprėti ir pasivyti bendraamžius, o tėveliams padeda įgyti daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.

Vos gimę ankstukai atrodo labai gležni, tad ne visi tėvai ryžtasi juos paimti ant rankų ir panešioti, tačiau ankstukui prisilietimas yra be galo svarbus ir padeda greičiau užaugti. Kol ankstukas guli inkubatoriuje, medikams leidus, galima atverti langelį ir apglėbti naujagimio galvą ar pėdutes. Kai ankstukas sustiprėja ir jį galima paimti ant rankų, labai svarbus „oda prie odos“ arba vadinamasis „kengūravimo“ metodas. Jo metu išrengtas naujagimis (likęs tik su sauskelnėmis, kepure ir kojinėmis) yra guldomas ant apnuogintos mamos arba tėčio krūtinės ir apjuosiamas švelniu audiniu. Odos kontaktas padeda sukurti artimą ryšį su kūdikiu, leidžia mažyliui nurimti, užmigti, gerina laktaciją. Prie krūtinės priglaustą ankstuką rekomenduojama išlaikyti kuo ilgiau - bent valandą bei tęsti šį metodą sugrįžus namo iš ligoninės.

Į pasaulį netikėtai atkeliavęs ankstukas su savimi atsineša tikrus emocijų kalnelius kitiems šeimos nariams - palengvėjimą ir džiaugsmą dėl atkeliavusios naujos gyvybės keičia nerimas ir rūpestis dėl ankstuko sveikatos. Ankstuko tėveliai - mažylio energijos šaltinis, tad siekdami, kad jų ankstukas užaugtų sveikas ir greitai pasivytų savo bendraamžius, be galo svarbu, jog ir patys tėveliai nepamirštų pasirūpinti savo fizine ir psichologine būkle. Svarbiausia, nepasiduoti sielvartui ir neužsidaryti savyje nuo visų, o jei sunku išbūti su kilusiomis emocijomis, reikia nebijoti ieškoti pagalbos. Artimieji, draugai, kitos ankstukų susilaukusios mamos - norinčių ištiesti pagalbos ranką ir tiesiog pasikalbėti apie savo jausmus tikrai yra. Socialiniai santykiai yra vienas iš esminių veiksnių, padedantis neprarasti savęs, išreikšti viduje nugulusius jausmus ir atrasti motyvacijos stengtis toliau. Neišnešioti vaikai yra itin jautrūs tėvelių emocijoms, tad jei namuose vyrauja liūdesys, nerimas, įtampa, mažyliui sunkiau augti ramiai ir laimingai. Švęskite mažus pasiekimus ir žinokite, jog nesėkmės irgi praeina.

Lietuvoje taip pat yra ne viena emocinės pagalbos linija, kur galite gauti palaikymą ir išsikalbėti. Viena jų - Ankstukų pagalbos linija - asociacijos „Padedu augti“ įsteigta pagalbos linija, kurioje ne vieną ankstuką užauginusios mamos savanorės suteikia emocinę paramą ir atsako į įvairius rūpimus klausimus nežinios kamuojamiems ankstukų ir sergančių mažylių tėveliams. Jei jaučiate emocinius sunkumus ir norite pasikalbėti, Lietuvoje veikia įvairios paramos grupės bei organizacijos, besirūpinančios vaikus auginančių tėvelių sveikata. Kviečiame susipažinti ir prireikus, nebijoti susisiekti: „Padedu augti“, „Pagalbos moterims linija“, „Tėvų linija“, „Mamos linija“, „Krizių įveikimo centras“, „Vilties linija“ ir kitos.

Kai kurie sveria mažiau nei kilogramą, jų kvėpavimas - vos juntamas, o pirmosios gyvenimo savaitės prilygsta kovai už išlikimą. „Tai yra istorinis sprendimas, rodantis, kaip svarbu išsaugoti kiekvieną, net ir trapiausią gyvybę tiek visame pasaulyje, tiek ir Europoje, kuri šiandien susiduria su kaip niekad didele demografine krize“, - sako neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ ir iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ prezidentė Asta Radzevičienė.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, neišnešiotumas yra viena pagrindinių kūdikių ir vaikų iki 5 metų mirtingumo priežasčių visame pasaulyje, o per anksti gimę vaikai susiduria su didesne ilgalaikių sveikatos problemų ir raidos iššūkių rizika. „Ilgą laiką neišnešiotų naujagimių sveikatos priežiūros klausimai nebuvo pakankamai atliepiami visuomenės sveikatos darbotvarkėse. Tačiau šiemet šią dieną įtraukdama į savo kalendorių, PSO patvirtina įsipareigojimą padėti šalims užtikrinti geriausią įmanomą gyvenimo pradžią naujagimiui ir jo šeimai“, - teigia PSO regioninio biuro Europoje Sveikatos sistemų politikos ir šalies sveikatos sistemų padalinio direktorė dr. Natasha Azzopardi-Muscat.

Viena iš šios dienos iniciatorių, Pasaulinės naujagimių priežiūros fondo (GFCNI) vadovė Silke Mader šį PSO sprendimą vadina itin svarbiu visoms neišnešiotukų mamoms - tarp jų ir sau pačiai. Jos dvyniai gimė 25-ą nėštumo savaitę, išgyveno tik vienas kūdikis. „Nors ilgą laiką vykdome daug iniciatyvų dėl neišnešiotukų gerovės, tokios organizacijos kaip PSO dėmesys padės veikti daug stipriau ir plačiau. Kaip neišnešiotuko mama ir žmogus, kuris pats kovojo ir už savo gyvybę, džiaugiuosi, kad mūsų vaikai, iššūkiai, su kuriais jie susiduria visą gyvenimą, ir mūsų šeimų patirtys pagaliau sulauks reikalingo dėmesio“, - sako S. Mader.

Kaip teigia moteris, tam, kad jauni europiečiai šiandien nuspręstų kurti šeimas, reikia veiksmingos darbotvarkės, sukursiančios palankias finansines ir socialines sąlygas. „Šiuo metu tokios darbotvarkės Europoje nėra. Turime sukurti sąlygas, kad jaunimas jaustųsi saugus ir norėtų turėti vaikų. Jau yra šalių, kurios rodo pavyzdį, kaip tai galima padaryti - šeimoms suteikiama stipri parama, o neišnešiotų ar sergančių vaikų tėvai jaučiasi finansiškai saugūs. Tai turėtų būti visos Europos tikslas“, - sako aktyvistė.

Demografinė krizė - ne tik gimstamumo, bet ir išgyvenamumo klausimas

Norėdami spręsti gyventojų mažėjimo problemą tiek Europoje, tiek Lietuvoje, pirmiausia turime išsaugoti ir užauginti jau gimusias gyvybes - kad šie naujagimiai taptų sveiki ir stiprūs, o šeimos jaustųsi saugios tiek planuodamos šeimos pagausėjimą, tiek susidūrusios su netikėtomis, krizinėmis situacijomis. Neišnešiotumas nėra tik sveikatos sistemos klausimas ar pavienių šeimų reikalas - tai ir demografinės krizės dalis, su kuria susiduria visas senasis žemynas, sako asociacijos „Neišnešiotukas“ ir iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ prezidentė A. Radzevičienė. „Spręsdami demografinę krizę turime judėti dviem kryptimis. Visų pirma, labai svarbu neprarasti tų vaikučių, kurie jau atėjo į šį pasaulį. Tai visada buvo labai svarbus ir didelis uždavinys, o tokios demografinės situacijos kontekste siekis išsaugoti kiekvieną naujagimį tampa dar reikšmingesnis. Kitas momentas, turime suprasti tikrąsias priežastis, kodėl žmonės atideda vaikų susilaukimą ir, kiek tai įmanoma, jas pašalinti, bet tam reikia sprendimų priėmėjų, NVO organizacijų, įvairių sričių specialistų susitelkimo. Demografinė krizė veikia panašiai kaip klimato kaita - kol padariniai nėra akivaizdūs kasdienybėje, visuomenė linkusi juos nuvertinti. Tačiau, kai pasekmės tampa matomos, pokyčiai būna sunkiai arba visai nebesuvaldomi, todėl labai svarbu pradėti veikti jau dabar“, - sako A. Radzevičienė.

Spręsti problemas susirinks Vilniuje

Minint Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną, lapkričio 17-ąją Vilniuje pirmą kartą įvyks „Growing Europe Summit 2025“ renginys, kuriame susirinks PSO atstovai, Europos pirmosios ponios, medikai, akademikai, politiniai lyderiai, filantropai, NVO. Visa tai - dėl bendro tikslo auginti Europą. „Mažėjantis gimstamumas ir spartūs demografiniai pokyčiai kelia didelių iššūkių Europos ateičiai. Akivaizdu, jog visi kartu turime imtis neatidėliotinų veiksmų. Ne kažkada ateityje, o dabar. Jaunėjanti ir auganti Lietuva, o taip pat jaunėjanti ir auganti Europa turi tapti mūsų visų prioritetiniu tikslu. Tikiu, kad šiame renginyje išdiskutuotos strateginės gairės ir kryptys gali tapti kertiniu postūmiu ir konkrečiais sprendimais siekiant šviesios demografinės ateities Europai“, - tikisi LR Respublikos pirmoji ponia Diana Nausėdienė.

Kaip teigia PSO atstovė dr. N. Azzopardi-Muscat, keldama šiuos aktualius klausimus į aukščiausio lygmens darbotvarkę, Lietuva padeda pralaužti tylą apie vieną opiausių, bet dažnai ignoruojamų visuomenės sveikatos problemų. „Pirmosios ponios ir aukšto lygmens lyderiai gali atlikti unikalų vaidmenį skatindami politinius ir visuomeninius pokyčius - didindami informuotumą, telkdami partnerius ir išlaikydami motinas bei kūdikius politinės darbotvarkės viršūnėje. Svarbiausia - rodydami lyderystę ir viziją, kaip tai padarė pirmoji ponia Diana Nausėdienė, inicijuodama šį susitikimą“, - sako dr. Azzopardi-Muscat. „Growing Europe Summit 2025“ vyks lapkričio 17-ąją, Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.

tags: #kaip #skaiciuojama #neisnesiotuku #gimimo #diena