Žiema gali būti nuostabi, tačiau jeigu turite jautrią ar probleminę odą, šaltasis sezonas nėra toks malonus ir laukiamas. Šaltas oras gali paūminti odos skilinėjimą ar tokias ligas kaip žvynelinė. Jeigu mėgstate ilgas ir karštas vonias, pagalvokite dar kartą. Pasak gydytojo George Moncrieff, viena iš dažniausių klaidų žiemą - ilgai mirkti vonioje. Tačiau kokia yra karštos vonios nauda ir rizika, ir kaip ja mėgautis saugiai bei naudingai?
Vandens temperatūros ir trukmės svarba
Gydytojas George Moncrieff atskleidė, kad 10-ies minučių ne per karšta vonia jūsų odai nepakenks, tačiau ilgiau mirkstant vonioje nuo odos pasišalins visi natūralūs aliejai, kurie sukels odos sausėjimą. Kaip jis paaiškino, odos paviršiuje natūralūs aliejai reikalingi tam, kad iš organizmo neišgaruotų vanduo. Gydytojas pataria, kad vonioje reikėtų praleisti nuo 5 iki daugiausiai 10-ies minučių. Taip pat ir jūsų vandens temperatūra vonioje turi tam tikros įtakos. „Jeigu maudotės labai karštame vandenyje, jūs taip pat tirpdote aliejus nuo odos“, - įspėja gydytojas.
„Celsis“ atstovė ir tvarių vonios kambario sprendimų specialistė Vaida Giniūnienė pastebi, kad daugelis žmonių vis dar nesusimąsto, jog net mažiausi įpročiai turi didelį poveikį sveikatai. Ji dalijasi patarimais, kaip išvengti dažniausiai daromų klaidų ir mėgautis vonia saugiai bei maloniai.
Per aukšta vandens temperatūra
Karšta vonia dažnai atrodo nepakeičiama po sunkios dienos. Tačiau jos poveikis organizmui gali būti ne visada naudingas. „Vandens temperatūra, viršijanti 38 laipsnius pagal Celsijų, gali sukelti odos išsausėjimą, galvos svaigimą ar net kraujospūdžio pakilimą. Ypač svarbu, kad žmonės, turintys jautrią odą ar širdies problemų, tinkamai naudotųsi vonios malonumais. Patariu laikytis komfortabilios 35-37 laipsnių temperatūros, kuri neapkraus jūsų organizmo“, - kalbėjo V.Giniūnienė. Anot moters, žiemą galima mėgautis kiek šiltesne vonia, tačiau vasarą rekomenduojama naudoti drungną ar net vėsesnį vandenį, kad išvengtumėte perkaitimo. „Jei besimaudydami jaučiate silpnumą ar svaigimą, rekomenduoju išlipti iš vonios lėtai ir ramiai. Prieš tai dar trumpai palaikykite kojas šiek tiek aukščiau, kad kraujas grįžtų į smegenis", - kalbėjo pašnekovė.
Per ilgas laikas vonioje
Ilgai gulint šiltame vandenyje, organizmas patiria ne tik malonumą, bet ir papildomą krūvį. „Nors daugelis mėgsta ilgai gulėti šiltame vandenyje, tačiau per ilgas buvimas pašalina natūralius odos aliejus, o kūnas praranda daugiau skysčių nei įprastai. Skirtingi tyrimai nurodo, kad 20-30 minučių trukmės vonios procedūros pakanka tiek atsipalaidavimui, tiek tonuso palaikymui“, - pasakojo specialistė, pridurdama, kad ilgiausiai šilumą išlaiko ketaus ir akmens masės vonios. Ilgiau pagulėjus vonioje rekomenduojama patepti odą drėkinamuoju losjonu arba aliejumi, kuris padės išlaikyti drėgmę ir apsaugoti odą nuo sausėjimo. „Ilgai gulint vonioje gali atsirasti įtampa nugaroje ar kakle. Jei neturite specialios vonios pagalvėlės siūlau susisukti minkštą rankšluostį ir padėti jį po galva bei kaklu. Taip sumažinsite įtampą", - dalijosi V.Giniūnienė.
Karštų vonių nauda sveikatai
Nepaisant galimų rizikų, karštos vonios gali pasiūlyti daugybę naudos sveikatai, tiek fizinei, tiek psichinei. Tyrimai rodo, kad gulėjimas karštoje vonioje yra toks pat naudingas sveikatai, kaip ir bėgiojimas 30 minučių. Mokslininkai nustatė, kad žmonės, pusvalandį pamirkę karštoje vonioje, gauna tokių pačių fizinės bei psichinės sveikatos privalumų, kaip ir pusvalandį pabėgiojus, rašo thesun.co.uk.
Koventrio universiteto komanda tyrė 20 sveikų 26-60 metų amžiaus dalyvių. Jiems buvo matuojamas širdies ritmas, kraujospūdis, kraujotaka, nerimo lygis, kortizolio kiekis seilėse, taip pat stebima jų nuotaika ir šilumos suvokimas. Vėliau dalyviai turėjo atsakyti į anketos klausimus. Trys pusvalandžio trukmės seansai tris atskiras dienas vyko „Lay-Z Spa“ centro „Majorca Hydrojet Pro“ vonioje. Pagulėjus karštame vandenyje, kraujo pritekėjimas į kojas vidutiniškai padidėjo 345 proc. - tai maždaug tiek pat, kaip ir po 30 minučių bėgiojimo. Širdies susitraukimų dažnis vidutiniškai didėjo 31 smūgiu per minutę, o tai maždaug prilygsta greitam ėjimui. Po vonių taip pat sumažėjo kraujospūdis, o jis, pasak autorių, taip pat mažėja bėgiojant. Tai naudinga visiems žmonėms, o ypač tiems, kurie serga širdies bei kraujagyslių ligomis, nes mažina širdies priepuolių ir insultų tikimybę.
Tyrimo autoriai taip pat pastebėjo, kad karšta vonia turi nemažai naudos ir psichinei sveikatai. Kortizolio kiekis seilėse, rodantis stresą, po karštos vonios sumažėjo 22 proc., kaip ir sportuojant. Nuolat dideli kortizolio kiekiai yra siejami su ilgalaikiais sveikatos sutrikimais, įskaitant svorio augimą, antrojo tipo diabetą, raumenų silpnumą ir stiprų nuovargį. Dalyviams taip pat 10 proc. sumažėjo nerimo lygis - panašiai kaip spartaus pasivaikščiojimo metu. Ankstesni tyrimai yra parodę, kad ilgalaikis nerimas didina riziką susirgti dirgliosios žarnos sindromu (DŽS), migrena, nemiga, širdies ligomis, depresija, taip pat skatina svorio svyravimus ir silpnina imuninę sistemą. Autoriai pažymi, kad naudą sveikatai padėjo pasiekti tai, jog vonioje buvo palaikoma aukšta vandens temperatūra. Jie tikisi, kad šis tyrimas ateityje pagelbės tiems, kurie yra mažiau judrūs arba negali sportuoti.
Karštos vonios vanduo atpalaiduoja raumenų įtampą ir spazmus. Šilta vonia skatina kraujo cirkuliaciją, todėl raumenys gauna daugiau maistinių medžiagų ir deguonies. Tai atpalaiduoja raumenų įtempimą, mažina skausmą ir gerina jungiamųjų audinių elastingumą.
Karštos vonios ir širdies sveikata
Reguliariai karštoje vonioje ar saunoje besiprausiantys žmonės galimai sumažina širdies problemų tikimybę. Tačiau turintiems žemą kraujo spaudimą reikėtų pasisaugoti. Gulėjimas vonioje ar kaitinimasis saunoje gali būti puikus būdas atsipalaiduoti. „Dėl aukštos temperatūros karštoje vonioje ar saunoje išsiplečia kraujagyslės, todėl nukrenta kraujospūdis“, - sako Harvardo medicinos mokyklos profesorius Dr. Adolfas Hutteris. Kraujo, kurį perpumpuoja širdis, tūris taip pat padidėja, ypač karštoje vonioje. Neseniai Japonijoje, kur maudymasis vonioje giliai įleidęs šaknis į šalies kultūrą, atlikto tyrimo metu beveik 20 metų buvo stebimi daugiau kaip 30 tūkst. žmonių. Tyrimo pradžioje dalyviai atsakė į klausimus apie bendrą sveikatos būklę ir maudymosi įpročius, įskaitant ir pageidaujamą vandens temperatūrą (drungnas, šiltas ar karštas). Mokslininkai juos suskirstė į tris grupes pagal maudymosi vonioje dažnumą: du ar mažiau kartų per savaitę, trys ar keturi kartai per savaitę ir kasdien ar beveik kasdien. Apie 72 proc. Lyginant su tais žmonėmis, kurie maudėsi rečiau nei du kartus per savaitę, tiems, kurie maudėsi beveik kasdien, širdies ir kraujagyslių ligų rizika sumažėjo 28 proc., o insulto - 26 proc. Tokie rezultatai gauti po to, kai mokslininkai pakoregavo išvadas dėl kitų širdies veiklai įtakos turinčių veiksnių, tokių kaip dieta, mankšta ar rūkymo įpročiai. Vandens temperatūra vonioje (kuri Japonijoje paprastai yra nuo 40° iki 42° C) įtakos išvadoms neturėjo. Tyrimas pasirodė žurnalo „Heart“ 2020 m.
Suomių kaitinimosi saunoje tradicija gyvuoja jau tūkstančius metų. Vidutiniškai suomiai saunose prausiasi du ar tris kartus per savaitę, išbūdami medžiu išklotose karšto, sauso oro patalpose iki 20 minučių. 2018 m. žurnale „Mayo Clinic Proceedings“ grupelė Suomijos mokslininkų paskelbė kaitinimosi saunoje naudos sveikatai apžvalgą. Keli tyrimai susieja dažną lankymąsi saunoje (keturis ar septynis kartus per savaitę) su sumažėjusiu kraujospūdžiu, mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant staigų širdies infarktą ir insultą, rizika. Anot tyrimo autorių, tokią naudą gali sąlygoti pagerėjusi kraujagyslių funkcija, sumažėjęs cholesterolio kiekis ir mažesnė įvairių uždegimų tikimybė dažnai saunose besilankantiems asmenims.
Karštos vonios ir miego kokybė
Šiuolaikiniame pasaulyje, pilname streso ir nuolatinio skubėjimo, kokybiško poilsio ir gero miego svarba tampa vis aktualesnė. Karšta vonia prieš miegą - tai ne tik malonumas, bet ir potencialiai naudingas ritualas, galintis pagerinti miegą ir bendrą savijautą. Tačiau tai nėra universalus sprendimas visiems. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad karšta vonia, tinkamai naudojama, gali teigiamai veikti miego kokybę. Viena iš pagrindinių priežasčių - termoreguliacijos mechanizmas. Tyrimai rodo, kad mūsų kūno temperatūra priklauso nuo biologinio paros ritmo - dienos metu ji aukštesnė, o vakare pradeda kristi. Miego pradžia paprastai sutampa su kūno temperatūros mažėjimo pradžia. Japonijos mokslininkai nustatė, kad 40-41°C temperatūros vonia, trunkanti 10 minučių, reikšmingai pagerina miego kokybę ir trukmę. Be poveikio miegui, karštos vonios mažina kortizolio (stresą hormono) kiekį kraujyje ir aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už atsipalaidavimą.
Optimaliausia nauda pasiekiama, kai karšta vonia trunka 10-20 minučių, vandens temperatūra yra 35-38°C, o procedūra atliekama likus 1-2 valandoms iki miego. Vonios druskos su magnio junginiais ne tik sukuria malonią patirtį, bet ir papildo organizmą magnio atsargomis, kurios svarbios nervų sistemos funkcionavimui ir raumenų atsipalaidavimui.
Rizikos ir atsargumo priemonės
Nepaisant daugybės privalumų, svarbu nepamiršti ir galimų karštų vonių rizikų.
Nepakankamas saugumas vonios kambaryje
Vonios kambaryje dažnai slypi pavojai, kurie lengvai išvengiami tinkamai pasirūpinus aplinka. „Slidžios grindys ar netinkamas apšvietimas yra dažnos nelaimių priežastys. Rekomenduoju vonioje įsirengti neslystančius kilimėlius bei pasirūpinti geru apšvietimu. Jei šeimoje turite vyresnių žmonių pasirūpinkite ir papildomais ranktūriais“, - pasakojo specialistė. Mokslininkams ištyrus vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojus ir jų traumų priežastis įvardinta, kad vonios kambaryje įvyksta apie 21 proc. nukritimų, kurie dažniausiai sukelia kaulų lūžius ar kitus sužalojimus. Pagrindinės kritimų priežastys: paslydimas ant šlapių, slidžių grindų (23 proc.), užkliuvimas už kliūčių (24 proc.), pusiausvyros praradimas (20 proc.).
Netinkamų vonios priedų naudojimas
Daugelis mėgsta vonios putas ar aliejus, tačiau ne visi produktai yra draugiški odai. „Kvapnios vonios putos ir druskos dažnai turi nemažai sintetinių medžiagų, kurios gali sukelti alergijas ar net rimtesnes odos problemas. Rekomenduoju rinktis natūralias medžiagas, kurios ne tik apsaugo odą, bet ir padeda atsipalaiduoti. Pavyzdžiui ramunėlių ekstraktai suteikia odai švelnumo ir nuramina. Levandų ar bergamotės eteriniai aliejai mažina įtampą ir gerina miego kokybę“, - dėstė specialistė. Eteriniai aliejai netirpsta vandenyje, todėl gali sukelti odos dirginimą. Kad aliejai geriau pasiskirstytų, pirmiausia juos sumaišykite su druska - tada pilkite į vonią.
Nepakankamas skysčių vartojimas ir alkoholis
Gulint karštoje vonioje, kūnas netenka skysčių jums prakaituojant, net jei to nejaučiate būdami vandenyje. „Dažnai pamirštama, kad gulint karštoje vonioje kūnas praranda skysčius. Būtina išgerti stiklinę vandens prieš ir po vandens procedūrų, kad palaikytumėte tinkamą skysčių balansą. Tai padės išvengti nuovargio ir galvos skausmo, svaigimo. Taip pat patarčiau vengti vonios iškart po valgio. Pilnas skrandis ir karštas vanduo gali sukelti diskomfortą ar net kraujospūdžio sumažėjimą. Palaukite bent valandą po valgio prieš mėgaujantis vonia“, - minėjo V.Giniūnienė.
Vyno taurė mėgaujantis vonia gali skambėti puikiai, tačiau specialistė atkreipia dėmesį į kylančias rizikas. „Karštas vanduo ir alkoholis yra puikus dehidratacijos derinys, todėl svarbu turėti šalia stiklinę vandens ir ją gurkšnoti reguliariai. Tai padės išlaikyti skysčių balansą organizme ir išvengti nemalonių pojūčių“, - aiškino pašnekovė ir pabrėžė, kad alkoholis mažina budrumą, o tai kelia papildomų pavojų. „Karštame vandenyje lengva prarasti pusiausvyrą. Todėl rekomenduoju laikytis saiko ir atsargumo. Ypatingai būkite budrūs lipdami iš vonios. Pasirinkę žolelių arbatą kaip alternatyvą alkoholiui taip pat atsipalaiduosite, be jokio galimo šalutinio poveikio“, - pridūrė ji.
Karštos vonios ir tam tikros sveikatos būklės
Nors karšta vonia daugeliui žmonių yra naudinga, tam tikrais atvejais ji gali kelti rimtą pavojų sveikatai. Lietuvos kardiologų draugija primena, kad žmonėms, sergantiems širdies ligomis, bet kokia karščio terapija turėtų būti aptarta su gydytoju. „70 metų sulaukę ir vyresni žmonės, kurių kraujospūdis žemas, taip pat turėtų būti ypač atsargūs“, - sako Dr. A. Hutteris. Jei vonioje ar kubile vanduo yra per karštas, kraujospūdis gali nukristi per žemai, todėl gali imti svaigti galva, aiškina jis. Žemu kraujospūdžiu jis vadina maždaug 110 mm Hg ar mažesnį sistolinį kraujo spaudimą (pirmąjį skaičių).
Jei jaučiate galvos svaigimą, silpnumą ar diskomfortą, nedelsdami nutraukite procedūrą. Jei turite nors menkiausių abejonių dėl savo sveikatos būklės ir karštos vonios tinkamumo, pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju.
Dermatologai taip pat pataria atkreipti dėmesį į voniai naudojamų produktų sudėtį. Geriausia rinktis hipoalerginius, be sulfatų ir agresyvių kvapiklių.
Kaip tinkamai prižiūrėti odą žiemą?
Žiemos metu, kai oda linkusi sausėti, svarbu skirti jai papildomą priežiūrą. Vengti ilgų ir karštų vonių yra vienas iš svarbiausių patarimų. Taip pat svarbu vengti ir kitų veiksnių, kurie neigiamai veikia odos būklę:
- Rūkymas: Rūkymas yra siejamas su ankstyvu odos senėjimu. „Rūkymas sumažina natūralų odos elastingumą ir ardo kolageną, kuris reikalingas odos gerai būklei užtikrinti“, - rašo NHS.
- Alkoholis: Dėl alkoholio vartojimo jūsų kūnas ir oda dehidratuoja, o dėl to atrodo senesnė ir pavargusi.
Po vonios procedūrų rekomenduojama patepti odą drėkinamuoju losjonu arba aliejumi, kuris padės išlaikyti drėgmę ir apsaugoti odą nuo sausėjimo.
Karštos vonios privalumai
Alternatyvūs vandens procedūrų tipai
Nors karštos vonios gali būti naudingos, verta paminėti ir kitus vandens procedūrų tipus, kurie gali turėti teigiamą poveikį sveikatai. Maudynės šaltame vandenyje, nors ir ne tokios populiarios, turi daugybę privalumų sveikatai. „Kai maudynėmis šaltame vandenyje užsiima patyrę žmonės, tai atneša daug privalumų jų sveikatai“, - nurodoma. Keletas tyrimų nurodo, kad maudynės šaltame vandenyje gali sumažinti sergamumą viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, pagerėja nuotaika ir bendra savijauta.
Trumpi 3-4 minučių dušai, kuomet dėmesys skiriamas pažastims ir tarpkoju, taip pat gali būti išeitis, siekiant palaikyti higieną nepažeidžiant odos natūralios apsaugos.
Karštos vonios, kaip sveikatos terapijos per šilumą forma, tampa vis populiaresnė, nes karštų vonių kultūra toliau plinta. Alfasauna specializuojasi karšto ir šalto poveikio sveikatinimo produktų, įskaitant sūkurines vonias, pardavime. Jų sūkurinės vonios pagamintos iš aukštos kokybės medžiagų ir pasižymi unikaliu dizainu.
Apibendrinant, karšta vonia gali būti puikus būdas atsipalaiduoti ir pagerinti sveikatą, tačiau svarbu laikytis rekomendacijų dėl temperatūros, trukmės ir atsargumo priemonių. Išlikite hidratuoti, naudokite neslidžius kilimėlius, ribokite vonios trukmę, venkite alkoholio ir po vonios tepkite drėkinamąjį kremą.