Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) principų, įtvirtintas CK 3.192 straipsnyje. Nors tėvai gali susitarti dėl išlaikymo formos ir dydžio, CK nereglamentuoja konkretaus kiekvieno iš tėvų privalomo įnašo. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, būtina vadovautis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, užtikrinant būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Teismų praktikoje suformuoti kriterijai, tačiau nėra nustatytas konkretus fiksuotas išlaikymo dydis, kuris būtų taikomas visais atvejais.
Minimalios mėnesinės algos (MMA) įtaka išlaikymo dydžiui: nuo fiksuotos praktikos prie individualaus vertinimo
Iki 2019 m. sausio 1 d., kuomet 1 MMA sudarė 400 eurų, teismų praktikoje vyravo vieninga nuomonė: kiekvienas iš tėvų vieno vaiko išlaikymui turėjo skirti pusę MMA, t. y., po 200 eurų per mėnesį. Tačiau, 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusi mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo reforma, konsolidavusi darbdavių ir darbuotojų mokamus mokesčius, lėmė "popierinio" atlyginimo padidėjimą 1,289 karto. Atitinkamai, 1 MMA išaugo nuo 400 eurų iki 555 eurų (nuo 2020 m. sausio 1 d. - iki 607 eurų, nuo 2021 m. sausio 1 d. - iki 642 eurų). Ši reforma sukėlė diskusijas dėl vaiko išlaikymui skiriamos sumos, nes į MMA buvo įtraukta ir darbdavio mokėtina mokesčių dalis, kuri nepadidino darbuotojo gaunamų faktinių pajamų.
Jei mokesčių reforma nebūtų įvykusi, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. darbuotojo gaunama suma "į rankas" būtų išaugusi tik 30-40 eurų. Dėl šios priežasties teismai susidūrė su nevienareikšme situacija: viena vertus, išliko tendencija priteisti visą MMA sumą (pvz., 555 eurus), kita vertus, naujausia teismų praktika rodo, kad MMA turėtų būti skaičiuojamas atskaičius darbdavio mokėtinus mokesčius. Tokia pozicija yra pagrįsta, nes išlaikymo dydžio apskaičiavimo modelis, grindžiamas realiai negaunamomis pajamomis, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA, atskaičius darbdavio mokėtinus mokesčius, iki 2021 m. didėjo 98 eurais (nuo 400 iki 498 eurų). Atsižvelgiant į tai, vaiko išlaikymui skiriama suma turėtų sudaryti 1 MMA, atskaičius darbdavio mokėtinus mokesčius.
Vaiko poreikiai ir individualus vertinimas: ne tik MMA
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra pažymėjęs, kad griežtas 1 MMA dydžio išlaikymo nustatymas nėra taisyklė. Išlaikymo dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, pabrėždamas, kad jis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. LAT taip pat yra pasisakęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, o teismas turi teisę, bet ne pareigą vadovautis šiuo kriterijumi.
Vaikams, turintiems specialiųjų poreikių (pvz., susijusių su sveikata), gali būti priteisiama didesnė suma. Tačiau tėvai privalo įrodyti, kad nuolat patiria išlaidas, susijusias su konkrečiomis vaiko sveikatos problemomis. Jei papildomų išlaidų nėra, vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, paprastai priteisiama tokio pat dydžio išlaikymas, kaip ir vaikams be specialiųjų poreikių (pvz., 250 eurų). Išlaikymo dydis gali būti ir ženkliai didesnis nei 249 (498/2) eurai (nuo 2021 m. sausio 1 d.), o esant mažoms tėvų pajamoms ar auginant kelis vaikus, net ir 180 eurų suma vienam vaikui gali būti laikoma pakankama.
Kaip padėti vaikui, turinčiam aktyvumo ir dėmesio sutrikimą
"Vaiko pinigų" įtaka išlaikymo dydžiui: solidari ar subsidiari valstybės parama?
Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Išmokų vaikams įstatymas, įteisinęs "vaiko pinigus", sukėlė diskusijas teismų praktikoje. Kai kurie teismai laikosi pozicijos, kad ši parama negali palengvinti su vaiku negyvenančio tėvo naštos, nes ji pirmiausia skirta šeimoms, auginančioms vaikus, ir turėtų būti vertinama kaip papildoma pajamų suma nuolat vaiką auginančiam tėvui.
Tačiau LAT suformulavo kitą poziciją: valstybės mokamos "vaiko pinigų" sumos turėtų mažinti vaiko poreikius. Ši išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti, tėvų valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Teismas pabrėžė, kad turi būti pasiektas tikslas, jog kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir palengvinta abiejų tėvų našta. Taigi, įtvirtinta solidari valstybės pareiga prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Atsižvelgiant į tai, valstybės teikiamos paramos dalimi turi būti mažinami vaiko poreikiai.
Orientaciniu vaiko išlaikymo nustatymo kriterijumi laikant 1 MMA (642 eurai neatskaičius mokesčius, arba 498 eurai atskaičius darbdavio mokesčius), atėmus "vaiko pinigų" sumą (70 eurų), gaunama 428 eurai.
Papildomos ir vienkartinės išlaidos: tėvų bendradarbiavimo svarba
Vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik kasdienių poreikių tenkinimą, bet ir papildomas, vienkartinio ar nuolatinio pobūdžio išlaidas. Tėvai turi teisę spręsti dėl papildomo vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl išlaidų pasidalijimo. Jei vienas iš tėvų patiria papildomas išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad kitas tėvas proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų dalį tokių išlaidų, tačiau tik tuo atveju, jei poreikis buvo objektyvus, pasirinktas patenkinimo būdas ir priemonės - būtinos ir tinkamos, o išlaidų dydis - protingas.
Teismai nėra linkę priteisti papildomas, vienkartinio pobūdžio išlaidas iš skyrium gyvenančio sutuoktinio, todėl prieš jas patiriant, rekomenduojama tartis su atskirai gyvenančiu sutuoktiniu ir išžvalgyti alternatyvias išlaidų mažinimo galimybes, pvz., kreiptis į įstaigas, sudariusias sutartis su teritorine ligonių kasa.
Išlaikymo dydžio pakeitimas: kintančios aplinkybės ir vaiko interesai
CK 3.201 straipsnis reglamentuoja priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą. Teismas gali sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį, jei iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar vaiko poreikiai. Tėvų turtinės padėties esminis pasikeitimas gali apimti pajamas, turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių. Vaiko poreikių pasikeitimas gali būti susijęs su papildomomis sveikatos priežiūros išlaidomis, didesnėmis išlaidomis mokymui ar gebėjimų ugdymui.
Svarbu paminėti, kad vaikų poreikiai objektyviai didėja jiems augant. Taip pat, jei vienas iš tėvų piktybiškai vengia teikti išlaikymą, gali būti pakeista išlaikymo forma (pvz., iš periodinių išmokų į konkrečią pinigų sumą). Išlaikymo dydis gali būti sumažintas, jei tėvas neteko darbingumo, pablogėjo jo sveikata, kilo dideli finansiniai įsipareigojimai ar atsirado kitų išlaikytinių.
Indeksavimas ir kintanti realybė
Dėl kintančių kainų (maisto, drabužių, paslaugų brangimo) kas mėnesį teikiamas išlaikymas turėtų būti indeksuojamas - perskaičiuojamas pagal oficialų kainų augimo rodiklį, atsižvelgiant į infliaciją. Nors valstybė skiria išmokas vaikams, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo priteisiamo išlaikymo dydis negali būti mažinamas valstybės mokamos išmokos suma, jei tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti daugiau nei minimalius vaiko poreikius. Ši išmoka turėtų būti skiriama papildomiems poreikiams tenkinti.
Apibendrinant, išlaikymo dydžio ar formos pakeitimas yra teisinė priemonė, leidžianti prisitaikyti prie nuolat kintančių gyvenimo aplinkybių. Teismai, vertindami tiek tėvų finansinę padėtį, tiek vaikų poreikius, vadovaujasi geriausių vaiko interesų prioriteto principu.
tags: #butinieji #vaiko #poreikiai #sarasas #teismu #praktika