Nuo 2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi pokyčiai, susiję su vaiko išmokomis ir kitomis socialinėmis garantijomis. Šie pakeitimai, apimantys minimalios algos didinimą, universalių išmokų vaikams įvedimą, socialinės paramos mechanizmų tobulinimą ir pensijų perskaičiavimą, turėjo tiesioginį poveikį tūkstančių Lietuvos šeimų finansinei padėčiai. Šiame straipsnyje detaliai nagrinėjame šiuos pokyčius, jų įtaką ir aktualumą šiandien.
Minimalios algos ir valandinio atlygio didėjimas
2018 m. sausio 1 d. minimalusis mėnesinis atlyginimas (MMA) buvo padidintas nuo 380 Eur iki 400 Eur, o minimalusis valandinis atlygis - iki 2,45 euro. Šis pokytis, nors ir nedidelis procentiškai (5,3% ir 5,5%), kas mėnesį papildė apie 264 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA, biudžetus. Svarbu pažymėti, kad naujasis Darbo kodeksas numatė, jog MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Nors šis MMA didinimas buvo žingsnis link geresnių darbo sąlygų, tuo pačiu metu Seimo sprendimu buvo panaikintas 200 Eur dydžio papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) už kiekvieną vaiką. Tai reiškė, kad vidutinį atlyginimą gaunantis asmuo „į rankas“ gaudavo apie 19,5 Eur mažiau. Toks dvipusis pokytis - MMA didėjimas, bet NPD mažinimas - sudarė sudėtingesnę situaciją dirbantiems tėvams.
Universali išmoka vaikui: parama visiems
Vienas iš esminių 2018 m. pokyčių buvo naujos redakcijos Išmokų vaikams įstatymu įtvirtintas universalių išmokų vaikams mokėjimas visiems Lietuvos vaikams. Nuo šiol 30 Eur universali išmoka vaikui mokama nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Ši parama skiriama ne tik šeimose auginamiems ar globojamiems vaikams, bet ir šeimynose bei vaikų globos institucijose augantiems vaikams.
Be universaliosios išmokos, buvo numatytos ir papildomos išmokos vaikams, priklausomai nuo šeimos pajamų ir vaikų skaičiaus:
- Papildoma išmoka vaikui:
- Nuo gimimo iki 2 metų: 28,5 Eur.
- Nuo 2 iki 18 metų (ir vyresniems, jei mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki 21 metų): 15,2 Eur.
- Ši papildoma išmoka skiriama šeimoms, auginančioms 1 ar 2 vaikus, jei šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės nei 1,5 VRP (183 Eur).
- Taip pat ji skiriama šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų, nevertinant šeimos pajamų.
Prašymus dėl išmokos vaikui skyrimo buvo galima teikti nuo 2018 m. sausio mėnesio. Svarbu pabrėžti, kad išmokos mokamos nuo teisės atsiradimo dienos už praėjusį mėnesį ir gali būti grąžintos ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių. Tai reiškia, kad net ir kreipiantis vėliau, išmoka bus skiriama nuo 2018 m. sausio 1 d. Kreipimosi tvarka išliko paprasta: prašymus galima teikti elektroniniu būdu per SPIS sistemą (www.spis.lt), gyvai savivaldybės administracijoje ar seniūnijoje. Universaliajai 30 Eur išmokai papildomų dokumentų nereikėjo.
Pokyčiai socialinės paramos sistemoje
Atsižvelgiant į universaliųjų išmokų vaikams įvedimą, buvo pakeistas ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas. Svarbiausias pakeitimas - skiriant socialinę pašalpą ir/ar būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, į šeimos pajamas nebus įskaitoma išmoka vaikui.
Be to, siekiant paskatinti dirbančius asmenis, buvo numatyti papildomi darbo pajamų atskaitymai, skiriant piniginę socialinę paramą:
- 15% darbo užmokesčio - bendrai gyvenantiems asmenims, neauginantiems vaikų, arba vienam gyvenančiam asmeniui.
- 20% - bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus.
- 25% - bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų.
- 30% - asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus.
- 35% - asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų.
Taip pat į nenuolatinio pobūdžio pajamas bus įskaitoma tik ta dalis, kuri viršija 1 VRP dydį. Nuo 2018 m. VRP dydis padidėjo nuo 102 iki 122 eurų. Šie pakeitimai turėjo ypač teigiamą poveikį dirbančioms ir vaikus auginančioms šeimoms, didindami jų gaunamos socialinės paramos dydį ir realias pajamas.
Kitų socialinių išmokų ir pensijų pokyčiai
Nuo 2018 m. įsigaliojo ir kiti svarbūs socialinės srities pakeitimai:
- Išmokos vaikui suma: Maksimali išmoka vienam vaikui per mėnesį negalėjo viršyti 1,8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio, kas sudarė 68,4 Eur (anksčiau 1,5 BSI - 57 Eur).
- Senelių teisė slaugyti anūkus: Nuo 2018 m. seneliai, mokantys ligos socialinio draudimo įmokas, įgijo teisę gauti ligos išmoką slaugydami susirgusius anūkus. Ilgėjo ir sunkiomis ligomis sergančių vaikų slaugos laikotarpis - iki 364 kalendorinių dienų ypatingai sunkių ligų atvejais ir iki 180 dienų sunkių ligų atvejais.
- Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka: Padidėjo iki 6 BSI dydžio, kas sudarė 228 Eur (anksčiau gruodį 166 Eur).
- Socialinio draudimo pensijos: Nuo 2018 m. sausio 1 d. pensijos perskaičiuojamos ir indeksuojamos pagal naujas taisykles, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo pokyčius. Numatomas apie 7% indeksavimas, vidutinė senatvės pensija turėtų didėti apie 29 Eur. Taip pat pradėtas indeksuoti našlių pensijų bazinis dydis.
- Valstybinių pensijų didėjimas: Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos didėja 7%. Įsigaliojo nauja nuostata, kad teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją įgis daugiavaikiai tėčiai (įtėviai), auginę 5 ir daugiau vaikų, nesant tinkamos motinos.
- Šalpos išmokos: Nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis šalpos pensijos dydis padidėjo iki 130 Eur, o šalpos išmokos padidėjo nuo 9 Eur iki 40,5 Eur, priklausomai nuo gavėjo kategorijos.
- Biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai: Padidintas pareiginės algos bazinis dydis iki 132,5 Eur, kas turėjo įtakos apie 180 tūkst. darbuotojų, įskaitant mokytojus, kultūros ir socialinius darbuotojus, atlyginimų didėjimui. Mažiausiai uždirbančiųjų atlyginimai turėtų didėti apie 20 Eur.
Vaiko pinigai: ateities perspektyvos ir tarptautiniai aspektai
Nors straipsnyje pateikta informacija yra susijusi su 2018 m. pokyčiais, vėlesni metai atnešė tolesnių vaiko pinigų sistemos evoliucijų. Pavyzdžiui, nuo 2024 m. sausio 1 d. BSI dydis siekia 70 Eur, o vaiko pinigai sudaro 1,75 BSI dalį, tad vienam vaikui skiriama 122,50 Eur kas mėnesį. Taip pat papildomos išmokos dydis siekia 1,03 BSI, tad už vieną vaiką papildomai skiriama 72,10 Eur. Šie pakeitimai rodo nuolatinį siekį didinti paramą šeimoms.
Straipsnyje taip pat paminėta svarbi aplinkybė, kad vaiko pinigų sistema nėra vien tik Lietuvos specifika. Daugelis Europos Sąjungos šalių, įskaitant kaimynines Latviją ir Estiją, taip pat skiria išmokas vaikams nevertinant šeimos pajamų. Tai pabrėžia bendrą tendenciją stiprinti šeimas ir vaikų gerovę.
Tėvai, dirbantys užsienyje ar gyvenantys skirtingose ES šalyse, susiduria su sudėtingesnėmis taisyklėmis, kurios apima tiek nacionalinius, tiek ES teisės aktus. Sprendžiant, kuri šalis turi mokėti išmoką, atsižvelgiama į tai, kur dirba vienas iš tėvų, net jei vaikas gyvena kitoje šalyje. Tai rodo tarptautinės teisės svarbą socialinių išmokų srityje.
Išvados
Pokyčiai, įvykę nuo 2018 m. Lietuvoje, ženkliai pakeitė vaikų ir šeimų finansinės bei socialinės paramos sistemą. Nors kai kurie pakeitimai, kaip minimalios algos didinimas kartu su NPD mažinimu, turėjo dvejopą poveikį, universalių išmokų vaikams įvedimas ir socialinės paramos mechanizmų tobulinimas suteikė reikšmingą pagalbą daugeliui šeimų. Šie pokyčiai atspindi nuolatinį socialinės politikos siekį užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas vaikams ir stiprinti šeimas, derinant nacionalinius prioritetus su tarptautine praktika.