Edita Žiobienė, žinoma teisininkė ir aktyvi visuomenės veikėja, yra pavyzdys, kaip galima sėkmingai derinti aukštą karjerą su šeimos vertybėmis, net ir sulaukus brandesnio amžiaus. Jos kelias į motinystę, ypač laukiantis trečiojo vaiko, atskleidžia ne tik asmeninius iššūkius, bet ir visuomenės požiūrį į brandų amžių susilaukiant atžalų. Šiame straipsnyje gilinsimės į Editos Žiobienės profesinę veiklą, jos šeimos dinamiką ir plačiau aptarsime brandaus amžiaus tėvystės aspektus, remdamiesi pateikta informacija.
Editos Žiobienės profesinis kelias ir pasiekimai
Edita Žiobienė gimė 1973 m. liepos 5 d. Alytuje. Jos akademinė ir profesinė karjera yra įspūdinga ir įvairiapusė. 1995 metais ji baigė sociologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete, o 1998 m. - tarptautinę teisę. Vėliau, 2007 m., Mykolo Romerio universitete ji įgijo teisės daktaro laipsnį. Jos profesinė patirtis apima darbą Kauno technologijos universitete, Kauno apskrities viršininko administracijoje, kur ji vadovavo Teisės skyriui.
Nuo 2003 m. Edita Žiobienė dėsto Mykolo Romerio universitete, kur 2016-2019 m. ėjo profesorės pareigas, o nuo 2022 m. yra partnerystės profesorė. Ji taip pat aktyviai dalyvavo nevyriausybinių organizacijų veikloje: 2004-2010 m. vadovavo Lietuvos žmogaus teisių centrui, o nuo 2005 m. - Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai. 2008 m. ji buvo paskirta Vyriausiosios rinkimų komisijos nare.
Svarbiausias jos karjeros etapas prasidėjo, kai Edita Žiobienė buvo paskirta Vaiko teisių apsaugos kontroliere (VTAK). Šiam sprendimui pritarė didžioji dalis Seimo narių. Jos, kaip VTAK, kadencija prasidėjo 2010 m. balandžio 30 d. ir tęsėsi iki 2015 m. Ji yra dirbusi daugiau nei dešimt metų mokslinį-pedagoginį darbą, dėstydama konstitucinės teisės, žiniasklaidos teisės ir asmens teisių apsaugos institucijų dalykus.
Pagal Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymą, kandidatas į šias pareigas turi būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio arba teisinio pedagoginio darbo stažą. Edita Žiobienė visiškai atitiko šiuos reikalavimus.
Jos aktyvi, energinga ir darbui atsidavusi pozicija buvo pastebėta ir įvertinta. 2010 m. gruodį žurnalas „Stilius” ją išrinko Metų moterimi už atsakingą požiūrį į darbą ir pareigas.
Šeima ir artėjanti atžala
Edita Žiobienė ne tik sėkmingai siekia karjeros aukštumų, bet ir yra atsidavusi šeimai. Ji su vyru Norbertu augina dvi dukteris - septynerių ir vienuolikos metų. Netrukus jų šeima pasipildys trečiąja atžala. Ši žinia sukėlė nemažai diskusijų ir susidomėjimo, ypač dėl Editos amžiaus.
Nors Edita Žiobienė jau galėjo išeiti motinystės atostogų, ji pasirinko pratęsti savo darbus, parodydama didelę atsakomybę. Per jos nėštumo ir gimdymo atostogas vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareigas laikinai perims lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė. Šis sprendimas, anot kai kurių, liudija apie Editos Žiobienės atsakingą požiūrį į savo darbą ir įsipareigojimus Seimui.
Kalbant apie artėjantį šeimos pagausėjimą, Edita Žiobienė teigia, kad jos dukterys labai džiaugiasi būsimu broliuku ar sesyte. Jos aktyviai dalyvauja pasiruošime: renka vardus, bando įsivaizduoti, kaip atrodys kūdikis, ir žada juo rūpintis. Mergaitės netgi lankėsi ligoninėje, stebėjo echoskopu judančią gyvybę ir, matydamos, kad mamai sunku pasilenkti, siūlosi padėti užrišti batų raištelius.
Edita Žiobienė nesibaimina, kad naujagimis reikalaus daug dėmesio ir gali sukelti vyresniųjų dukterų pavydą ar jausmą, kad jos yra atstumtos. Ji daug kalbasi su dukterimis, aiškina, kad šeimoje atsiradus dar vienam nariui dėmesys bus dalijamas. Ji mano, kad lengvas dėmesio atitraukimas ir vaikų savarankiškumo ugdymas yra sveika. „Mes su vyru juokaudami sakome, kad vyresnioji mūsų duktė buvo priversta užaugti sulaukusi trejų metų. Tuo metu gimė antroji duktė, kuri iki šiol neužauga. Dabar atėjo laikas ir jai išsiveržti iš mažiausio vaiko kokono”, - kalbėjo E. Žiobienė.
Nors darbe Edita Žiobienė laikosi tvirtos pozicijos, namuose ji yra šiltesnė ir mėgsta palepinti dukteris. „Mes nuolat apsikabinusios. Jos prie manęs glaudžiasi, meilės mūsų šeimoje daug. Su vyru turime ir reiklumo, ir atsakomybės, ir meilės. Popietę susiskambiname, kuris parveš vaikus. Jei vyras, žinau, kad vaikai bus nuprausti, pamaitinti ir man vakarienė bus paruošta. Apima nepaprastai geras jausmas, kai atidarius namų duris pakvimpa blynais”, - apie šeimą kalbėjo E. Žiobienė.
Nėštumo metu Edita Žiobienė jaučiasi dvasiškai rami. Jos charakteris ar valgymo įpročiai nepasikeitė. Tik fiziškai judėti tapo kiek sunkiau, o nėštumas lėmė išsiblaškymą. „Dabar tenka kelis kartus kruopščiai peržiūrėti dokumentus prieš juos pasirašant, kad nepriimčiau nesąmoningų sprendimų”, - atviravo ji.
Brandus amžius susilaukiant vaikų: ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio tendencija
Edita Žiobienė nėra vienintelis pavyzdys, kuomet vaikai susilaukiami vyresniame amžiuje. Ši tendencija pastebima ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Seimo narė Asta Baukutė ketvirtą vaiką pagimdė 43 metų, aktorė Ilona Balsytė taip pat 43 metų susilaukė sūnaus. Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti kompozitorė Gintarė Jautakaitė dukros susilaukė 47 metų.
Užsienio įžymybės taip pat vis dažniau ryžtasi susilaukti vaikų brandžiame amžiuje. Aktorės Nicole Kidman, Courteney Cox-Arquette, Julianne Moore pirmą kartą mamomis tapo perkopusios 40 metų. Rašytoja Joanne Rowling gimdė būdama 37-erių ir 39-erių metų.
Ši tendencija skatina diskusijas apie brandaus amžiaus tėvystės privalumus ir trūkumus. Viena vertus, vyresni tėvai dažnai turi didesnę finansinę ir emocinę stabilumą, yra labiau subrendę ir atsakingi. Jie gali skirti daugiau dėmesio vaikui, turi sukaupę gyvenimiškos patirties. Kita vertus, vyresniame amžiuje gali kilti didesnė rizika sveikatos problemoms tiek motinai, tiek vaikui, taip pat gali būti sunkiau fiziškai atlaikyti vaiko auginimo iššūkius.
Vis dėlto, modernios medicinos technologijos ir didėjantis dėmesys sveikam gyvenimo būdui leidžia daugeliui moterų sėkmingai ir saugiai susilaukti vaikų vėlesniais metais. Svarbiausia yra rūpintis savo sveikata, tinkamai pasiruošti nėštumui ir gimdymui, bei užtikrinti vaikui saugią ir mylinčią aplinką.
Editos Žiobienės atvejis parodo, kad brandus amžius susilaukiant vaikų nėra kliūtis tapti puikia motina. Jos pavyzdys įkvepia ir parodo, kad šeimos sukūrimas ir jos puoselėjimas yra vertybė, nepriklausanti nuo amžiaus. Jos aktyvus dalyvavimas visuomeninėje veikloje, derinamame su šeimos rūpesčiais, yra įrodymas, kad moterys gali sėkmingai realizuoti save visose gyvenimo srityse. Jos kelionė į motinystę, lydima karjeros pasiekimų, atspindi šiuolaikinės moters galimybes ir siekius.