Vaikui augant, pasaulis tampa vis mažiau suprantama vieta. Už kiekvienos naujos patirties slypi nepažinti priežasties ir pasekmės dėsniai, gluminantys savo neišvengiamumu. Kartais iš situacijos pavyksta išsisukti lengvai, nes po ranka pasitaiko paprasti atsakymai. Pavyzdžiui, karšto pieno garai sulyginami su karštos košės garais, taigi pasakojama apie pasaulį, kuriame karštas maistas garuoja. Kraujuojantis nubrozdinimas sulyginamas su nuskintos pienės syvais ar iš įkirsto beržo tekančia sula, ir pasakojama apie gamtą, kurioje gyvybė pasižymi takumu. Šiaulių Rėkyvos progimnazijos pedagogai ir švietimo pagalbos specialistai, dalyvaudami Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) organizuojamuose mokymuose, stiprina įtraukiojo ugdymo kompetencijas, siekdami geriau atliepti kiekvieno mokinio poreikius. NŠA organizuojami mokymai orientuoti į šiuolaikinės mokyklos iššūkius - mokinių įvairovės pažinimą, individualių ugdymosi poreikių atpažinimą ir tinkamų pagalbos būdų parinkimą. Programos tikslas - padėti pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams kurti saugią, palaikančią ir visiems mokiniams palankią ugdymo aplinką.
Sunku, bet įmanoma tokiems klausimams pasiruošti nuosekliai - prie vieno pasakojimo lipdyti kitą, jį papildant ir atkreipiant dėmesį į pasikartojančias tiesas. Su lengvu nerimu ir dideliu smalsumu laukiu vaiko susitikimų su seneliais bei kitais vaikais, nes jų metu galiu išgirsti, kiek mano perteikiamas pasaulėvaizdis yra priimamas. Fragmentiškais pasakojimais ir garsiais nusistebėjimais vaikas reaguoja į kitų suaugusiųjų išreikštas tiesas - iš tokių pastabų kaip „ne, verdantis pienas kyla ne dėl to, kad jis nori pabėgti iš puodo“ bei „nereikia pjauti pienių, nes joms bėgs kraujas ir skaudės“ gali nuspėti, kad tam tikra pozicija pasaulio atžvilgiu jau yra susiformavusi. Bet kuo toliau, tuo tampa akivaizdžiau, kad atsakyti į visus vaiko užduodamus klausimus nepavyks.
Ieškant atsakymų: nuo Dievo iki mokslo
Vienas tokių atvejų - kai reikia paaiškinti, iš kur mes visi atsiradome. Natūraliai linkstama prie atsakymo, kuris man buvo pateiktas močiutės ir vėliau vis girdimas dalyvaujant Bažnyčios bendruomenėje - esame sukurti Dievo. Šis metafizikos ir tikėjimo tiesų pripildytas teiginys yra neblogas atspirties taškas norint išugdyti katalikiškai dorą, geležiniu charakteriu pasižymintį vaiką. Iš vienos pusės, jis moko dėkingumo už gyvybės dovaną ir pagarbos kitam asmeniui, nes jis suprantamas kaip sukurtas pagal lygiai tuos pačius principus. Iš kitos pusės, įtraukia į tikinčiųjų bendruomenę - tų, kurie atpažino šiame atsakyme slypinčią tiesą. Vis dėlto toks atsakymas turi savo ribas. Taip, jis pasakoja apie žmonijos pradžių pradžią, pamatinius principus, kurie lemia socialinių saitų stiprumą, tačiau nėra moksliškas. Jis nekalba apie milijonus metų evoliucijos ir kai kuriais atvejais netgi yra laikomas prieštaringu mokslo žmonių keliamoms hipotezėms.
Šis pasipriešinimo religijoms judėjimas, naujai paskatintas tragiškų rugsėjo 11-osios įvykių Jungtinėse Amerikos Valstijose, sunkiai bepavadinamas nauju. Per beveik šimtą metų jo istorijos mąstytojai dėjo pastangas racionaliu argumentu sutrupinti žmonių įsitikinimus į miltus. Tarp naująjį ateizmą propagavusių vardų galima išvysti ir amerikiečių filosofo Danielio Dennetto pavardę. Svarbiausius savo apmąstymus atlikęs tyrinėdamas žmogaus sąmonę, jis nesibodi vis garsiau šnekėti apie tai, kad žmogus neturi laisvos valios ir yra panašus į robotą, užprogramuotą evoliucijos proceso. Su Dennetu pirmiausia yra gretinami Richardas Dawkinsas, Samas Harrisas ir Christopheris Hitchensas - iš dalies dėl jų žymių debatų „The Four Horsemen“. Visi keturi šie autoriai įsitikinę, kad nėra jokios antgamtinės ar dieviškosios būtybės, kad tikėjimas nėra racionalus, o moralė galima ir be religinių įsitikinimų. Papildomai trys iš šių autorių yra aktyviai priešiški kiekvieno religinio judėjimo idėjai. Trys autoriai, tačiau ne Dennettas. Dennettas šiuo atžvilgiu išlieka filosofiškas - religija turi lygiai tokią pačią vietą žmogiškojoje realybėje kaip ir mokslas. Tai yra būdas pažinti aplinką ir joje vykstančius iš pirmo žvilgsnio nesuprantamus procesus. Todėl jei kiti žymūs ateistai sakytų, jog dėl religinių judėjimų žmonija patyrė daug tragedijų, Dennettas yra labiau linkęs manyti, kad skausmingi istoriniai įvykiai - kryžiaus karai - būtų įvykę bet kokiu atveju.
Be Dennetto ateistinių tekstų, nemažo susidomėjimo yra sulaukusi jo žmogiškosios sąmonės apybraiža. 1991 metais išleistoje knygoje „Consciousness Explained“ jis metodiškai dėsto žmogaus smegenų, kaip kompiuterio su programomis, viziją. Viena programa yra atsakinga už instinktus, kita - už bazines matematikos užduotis, trečia - už savęs suvokimą kaip asmenį. Dėl kokių priežasčių šios programos yra susiformavusios ir ar jos galutinai paaiškina sudėtingas žmogaus patirtis, jis nesigilina. Sako, kad čia ne jo sritis. Neuromokslininkams Dennetto sąmonės vaizdinys yra labai parankus. Jie lygiai taip pat stengiasi paaiškinti sąmonės veiklą atsispirdami nuo materialaus pasaulio. Jų hipotezė teigia, kad didelei daliai žmonių gyvenant vienomis ar kitomis sąlygomis tai neišvengiamai atsilieps jų smegenų veiklai - smegenys prisitaikys prie kasdienių problemų sprendimo ir tai darys automatiškai. Žmogaus asmenybė, savo individualumo suvokimas lygiai taip pat turi būti nulemtas realiai vykusių pasikartojančių situacijų. Neuromokslininkai yra linkę pasitikėti Dennetto radikaliu požiūriu, kad visos žmogui priskiriamos savybės (net priklausančios religijos sričiai kaip siela) yra neišvengiamai atkartojamos laboratorijose. Švelniau sąmonės reiškinį bandančios paaiškinti pozicijos vis atsiremia į faktą, kad tie patys žmogaus protą nagrinėjantys mokslininkai yra žmonės su subjektyviu požiūrio tašku į šį objektą. Siekiant objektyvaus rezultato, sąmonę turėtų tyrinėti nežmogiškos būtybės, pavyzdžiui, taip visų linksniuojamas dirbtinis intelektas. Taip būtų galima išvengti netinkamų interpretacijų, kurios atsiranda iš įvairių išankstinių nuostatų ir nepaprastai ilgos žmonijos istorijos.
Galėčiau, aišku, ir nesibaidyti šio mąstytojo asmeniu. Jo ilga žila barzda ir flaneliniai marškiniai, pomėgis meistrauti savo miško trobelėje yra romantiški reiškiniai, bet hipotezė, kad žmogaus sąmonę galime paaiškinti neišvengiamų biologinių priežasčių grandine, šiek tiek gąsdina. Maža to - tai leidžia mums galvoti, kad turime galią programuoti šias priežastines grandines siekdami savo didesnių ar mažesnių tikslų, kurių įgyvendinimas priklauso nuo greta manęs esančio kito. Tačiau man teko Dennetto teorijos įtaką pajusti ir savo kailiu. Kai dar kartą pergalvojau, kokį atsakymą galėčiau pateikti kaip papildantį biblinį pasakojimą, iš kur mes visi atsiradome, nebuvau įtikintas darvinistų siūlomo supaprastinimo, kad kilome iš beždžionės. Iš praktikos toks atsakymas yra pasmerktas besidominčio mažo vaiko būti papildytam: „o iš kur atsirado beždžionės“, ir istorija tęsiasi. Norėjosi iš karto prieiti prie smulkiausio kilmės elemento - bakterijos, vienaląsčio organizmo. Kaip man teko nustebti, ši idėja yra plačiai pristatyta ir išvystyta to paties Dennetto. Šnekėdamas apie žmogaus sąmonę, jis nubrėžia jos kilmę iš vienaląsčio organizmo. Jis šneka su didžiuliu įtaigumu, sakydamas, kad žmonės yra fiziniai objektai, kuriems pirmiausia turėtų būti taikomi fizinių mokslų - biologijos, fizikos, matematikos - dėsniai.
Kas dar buvo keisčiau - tai suprasti, kad daugiausia dėl jo įtaigių straipsnių ir knygų mes turime stiprių argumentų neuromokslo srityje - sąmonė nėra kažkas, kas vystosi palaipsniui. Ji tarsi „įsijungia“ atsiradus tam tikroms biologinėms sąlygoms, todėl negalima sakyti, kad egzistuoja mažiau sąmoningi gyvi padarai negu mes. Jų sąmoningumas tiesiog kitoks. Mintis apie neišvengiamą žmogaus kilmę iš bakterijos man atrodo logiška ir priimtina. Tačiau tol, kol daugelis žmonių nebuvo perskaitę Dennetto darbų, kol jo argumentai nebuvo patikrinti kitose šakose ir nebuvo perkelti į mokslinės fantastikos filmus, tai toli gražu nebuvo pirma istorija, kurią tėčiai pasirinkdavo savo dukroms pasakoti, kai klausimas kildavo apie pasaulio sukūrimą. Gali būti, kad dauguma tėčių nesirenka to daryti ir dabar.
Mokyklos kasdienybė: nuo vokiečių dainų iki ekologijos
Šiaulių Rėkyvos progimnazijos bendruomenė aktyviai dalyvauja įvairiuose edukaciniuose ir kultūriniuose renginiuose, kurie praturtina mokinių patirtį ir plečia akiratį. 2026 m. kovo 24 d. Šiaulių S. Daukanto inžinerijos gimnazijoje vykęs tradicinis „Šiaulių miesto bendrojo ugdymo švietimo įstaigų vaikų ir mokinių vokiškos dainos konkursas“ subūrė 5-12 klasių mokinius iš įvairių miesto mokyklų. Konkurse, kuriame dalyvavo skirtingose amžiaus grupėse, varžėsi ir Rėkyvos progimnazijos mokinės, kurios demonstravo savo vokalinius bei vokiečių kalbos gebėjimus. 5-8 klasių grupėje progimnazijos mokinės užėmė II vietą: 6a klasės mokinės Anna Černov ir Justina Žilinskaitė bei 8a klasės mokinės Eva Eidukaitė ir Elija Jaroševičiūtė. Mokines konkursui paruošė vyresnioji vokiečių kalbos mokytoja Ramunė Mackevičienė ir muzikos mokytoja Vilma Klumbytė.
Akimirkos (Beautyvoice stovykla 2025)
Kovo 25 d. 8b klasės mokiniai dalyvavo Kultūros paso edukacijoje „Kalbėk drąsiai ir laisvai - pajusk retorikos meną ir viešojo kalbėjimo galią per žaismingumą!“. Aštuntokai atrado žodžio galią ir suvokė, kaip kalba formuoja santykį su savimi ir kitais. Kovo 19 d. 8a klasės gyvenimo įgūdžių pamoką „Sprendimų priėmimo įgūdžiai. Atsakingas elgesys“ paįvairino aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ organizuojama nuotolinė konferencija „Įdomioji ekologija“, skirta Žemės dienai paminėti. Mokiniai susipažino su antriniu tekstilės panaudojimu, pramonės ir mados problemomis, chemine tarša. Pradinukai sužinojo, kas dedasi DĖKʼui kabykloje, kam jos reikalingos, jei yra tekstilės atliekų konteineriai. Mokiniai skaičiavo, kiek kartų įmanoma apsirengti tą patį drabužį, kiek būdų yra drabužiams keliauti iš rankų į rankas, kiek kartų sumažėtų tarša. Tikras iššūkis buvo mokiniams išklausyti sudėtingais terminais pristatytą temą apie tekstilės perdirbimo ekonomiką ir atsakomybės pasidalijimą.
Kovo 18 dieną 7 klasės mokiniai, lydimi karjeros specialistės Eglės Laurinavičienės, dalyvavo Šiaulių technologijų mokymo centro organizuotame renginyje „Karjeros dienos 2026“. Renginys suteikė galimybę mokiniams iš arčiau susipažinti su įvairiomis profesijomis ir geriau pažinti savo pomėgius bei galimas ateities karjeros kryptis. Progimnazistai aktyviai įsitraukė į praktines veiklas, kurios leido ne tik stebėti, bet ir patiems išbandyti skirtingų sričių darbus. Didelio susidomėjimo sulaukė tapetavimo užsiėmimai - mokiniai susipažino su apdailininko profesija, mokėsi kruopštumo ir tikslumo. Maisto ruošimo veiklose jie galėjo pasijusti tikrais virtuvės šefais: stebėjo gaminimo procesą, patys dalyvavo veiklose, susipažino su virtuvės įranga ir higienos reikalavimais. Kūrybinėse dirbtuvėse mokiniai gilinosi į fotografijos pasaulį - sužinojo, kaip gimsta kokybiška nuotrauka, kokią įtaką daro apšvietimas, kompozicija ir fotografavimo kampas. Ne mažiau įspūdžių paliko susitikimas su policijos pareigūnais. Mokiniai iš arti pamatė jų naudojamą įrangą, sužinojo apie darbo specifiką, atsakomybes ir iššūkius. Ši diena mokiniams buvo ne tik įdomi, bet ir naudinga - ji suteikė naujų žinių, skatino smalsumą, padėjo geriau pažinti save ir savo gebėjimus.
Kovo 17 dieną 2c klasės mokiniai dalyvavo profesinio ugdymo programos veiklose Šiaulių technologijų mokymo centre. Jie lankėsi Inžinerijos skyriuje ir dalyvavo edukacijoje „Pažintis su automobilių evoliucija bei jos technine priežiūra“. Veiklų metu mokiniai susipažino su autoremontininko profesija, stebėjo naudojamą įrangą ir technologijas, išbandė įvairias užduotis. Šiaulių technologijų mokymo centras įgyvendina profesinio ugdymo programas, skirtas Šiaulių miesto bendrojo ugdymo mokiniams. Jos suteikia galimybę mokytis ne tik klasėje, bet ir realioje profesinio mokymo aplinkoje.
Velykų dvasia ir tarptautiniai ryšiai
Artėjančių šv. Velykų proga progimnazijos mokiniai pasveikino mokinius ir mokytojus iš T. G. Ševčenko Licėjaus Nr.5 Kremenčiuko miesto, Ukrainos bei susirašinėjimo draugus iš Lichtenšteino ir Bulgarijos. Jie gamino atvirukus, piešė, rašė sveikinimus lietuvių, anglų, rusų bei ukrainiečių kalbomis, linkėdami gražių, mielų, jaukių šv. Velykų švenčių. Kovo 25 d. vyko edukacinė anglų kalbos pamoka online su draugais iš Amerikos, tema - ‘Easter Time. Spring Activities’, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, Amerikos skaitykloje. Pamokos metu mokiniai kalbėjo angliškai, domėjosi bundančios gamtos akcentais, prisiminė Velykų simbolius ir tradicijas. Aptarė ir margučių marginimo būdus. Velykos - tai gamtos atbudimo, Pavasario Lygiadienio, pusiausvyros, darnos, gyvastingumo šventė. Virtualios pamokos metu vaikai patobulino anglų kalbos žinias, bendravimo įgūdžius, sužinojo naujų dalykų, įdomios informacijos.
Kovo 18 dieną į Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Rėkyvos filialą atvyko 8A klasės mokiniai, lydimi anglų kalbos mokytojos Ritos Ramonienės. Bibliotekoje vyko integruota anglų kalbos pamoka „Easter Time“, kurios metu mokiniai ne tik gilino kalbinius įgūdžius, bet ir plėtė žinias apie pavasario šventes. Mokinės anglų kalba pristatė kruopščiai parengtas ir įdomias prezentacijas apie šv. Velykų tradicijas, pagrindinius šios šventės simbolius ir jų reikšmes, taip pat dalijosi įžvalgomis apie pavasario ženklus ir šiam metų laikui būdingas veiklas. Renginio metu buvo paminėta ir prasminga iniciatyva - mokinių sukurti atvirukai iškeliaus į Ukrainą, taip simboliškai perduodant šilumą, palaikymą ir šventinę nuotaiką. Vėliau bibliotekininkė Giedrė Butkutė pakvietė mokinius dalyvauti nuotaikingoje „Kahoot“ viktorinoje „Ką žinau apie šv. Velykas?“. Aštuntokai pademonstravo puikias žinias, aktyviai įsitraukė ir noriai varžėsi tarpusavyje. Užsiėmimo pabaigoje mokiniai dalijosi savo šeimų tradicijomis ir pasakojo, kaip šiemet dažys margučius.
Vasario mėnesį 4a klasės mokiniai prisijungė prie tarptautinio eTwinning projekto „Taste of Journey“, kuriame dalyvauja 6-10 metų vaikai iš Lenkijos, Turkijos, Rumunijos ir Lietuvos ugdymo įstaigų. Projekto tikslas - pristatyti savo šalies patiekalus. Mokiniai, padedami savo tėvelių (globėjų), gamino pasirinktą patiekalą, mokėsi angliškai pristatyti jo ingredientus, gaminimo procesą, fotografavo, filmavo ir sukūrė gražius filmukus. Po to, naudojant „storyjumper“ programą, buvo parengta bendra projekte dalyvaujančių šalių patiekalų virtuali knyga.
Moksliniai tyrimai ir edukacinės patirtys
Rėkyvos progimnazija yra atrinkta dalyvauti tarptautiniame IEA TIMSS 2027 (Tarptautinio matematikos ir gamtos mokslų tyrimo) bandomajame tyrime. Tyrime dalyvaus 4 ir 8 klasių mokiniai. 2026 m. balandžio 7 d. progimnazijoje vyks šių klasių mokinių testavimas. TIMSS (angl. Trends in International Mathematics and Science Study) - tai tarptautinis tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimus bei palyginti juos tarptautiniu mastu.
Kovo 17 dieną vyko respublikinė bendrojo ugdymo mokyklų 5-8 klasių mokinių konferencija „Tyrinėju praeitį - pažįstu Europą ir Lietuvą“ / “Exploring the Past - Discovering Europe and Lithuania”, kurioje buvo kalbama apie Europos ir Lietuvos istoriją. Konferencija vyko anglų kalba, Šiaulių Dainų progimnazijoje, „Teams“ aplinkoje. 8a klasės mokinė Giedrė savo parengtame pristatyme „Together to Remember“ kalbėjo apie svarbiausius Lietuvos įvykius. Ji pristatė tokias svarbias datas kaip Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Juodojo kaspino diena bei paaiškino, kuo šios datos svarbios Lietuvai. Mokinę konferencijai paruošė anglų kalbos mokytoja Rita Ramonienė.
Kovo 24 d. 2A ir 2B klasių mokinių komanda dalyvavo respublikiniame 2 klasių mokinių matematikos konkurse „Mąstau ir skaičiuoju 2026“, vykusiame Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjuje. Šiame renginyje savo gebėjimus demonstravo antrokai iš net 34 Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų. Konkurso metu mokiniai sprendė įvairias logines, matematines užduotis, lavino kritinį mąstymą, skaičiavimo įgūdžius bei komandinio darbo gebėjimus. Kovo 25 d. 2A, 2B ir 2C klasių mokinių komanda dalyvavo Šiaulių miesto bendrojo ugdymo mokyklų antrokų viktorinoje „Kas? Kur? Kada?“, vykusioje Šiaulių „Romuvos“ progimnazijoje. Renginio metu mokiniai demonstravo savo žinias apie paukščius, atliko įvairias užduotis, kurios skatino mąstyti, bendradarbiauti ir kūrybiškai spręsti problemas. Ypač smagi veikla buvo praktinė užduotis - mokiniai patys gamino gandrą.
Kovo 26 d. 1-8 klasių mokiniai, kurie I pusmetį baigė aukščiausiais įvertinimais, dalyvavo edukacijoje „Kas ta grafika?“, vykusioje Šiaulių dailės galerijoje. Mokiniai ne tik praplėtė menines žinias, bet ir kūrybiškai praleido laiką.
Socialinis ir emocinis ugdymas
Kovo 19 d. 6-7 klasių mokinės, lydimos mokytojų, dalyvavo renginyje „Augame kartu: LIONS QUEST patirtys klasėje ir už jos ribų“, vykusiame Šiaulių r. Kuršėnų Pavenčių mokykloje-daugiafunkciame centre. Renginys skirtas LIONS QUEST programos įgyvendinimo Lietuvoje dvidešimtmečiui paminėti. Atviras patirties dalijimosi renginys sukvietė visus, kuriems svarbi vaikų socialinė ir emocinė raida bei saugios mokymosi aplinkos kūrimas. Šeštos klasės mokinės pristatė patirtį, kaip kuriamos mokinių teisės ir atsakomybės bei stiprinamas pakantumo (kantrybės) ugdymas. Septintos klasės mokinės pasidalijo bendradarbiavimo su Šiaulių S. Šalkauskio gimnazijos mokiniais patirtimi - Tarnystės projektu, sujungusiu skirtingas mokyklas. Renginio metu ne tik dalijomės patirtimis ir geriau pažinome vieni kitus, bet ir įgijome naujų žinių bei patyrėme daug teigiamų emocijų.
Mūsų mokykloje atsirado nauja jauki poilsio erdvė - „Minčių sala“. Tai vieta, kurioje mokiniai gali atsipalaiduoti per pertraukas, pabendrauti su draugais, ramiai pasėdėti ar trumpam pailsėti po pamokų. Ši erdvė sukurta tam, kad mokiniai mokykloje jaustųsi patogiai ir turėtų vietą, kur galėtų atgauti jėgas bei praleisti laiką malonioje aplinkoje. „Minčių saloje“ pastatyti patogūs sėdmaišiai, ant kurių galima patogiai prisėsti, pailsėti ar tiesiog pabūti su bendraklasiais. Erdvė sukurta taip, kad būtų paprasta, šviesi ir jauki. Ant sienos pavaizduotas kūrybiškas piešinys - žmogaus galvos siluetas, iš kurio kyla minčių debesėliai. Šis piešinys simbolizuoja idėjas, kūrybiškumą, mąstymą ir bendravimą. Jis primena, kad mokykla yra vieta, kur gimsta naujos mintys, svajonės ir planai. Šią poilsio erdvę inicijavo ir sukūrė progimnazijos Mokinių taryba.
Sportiniai pasiekimai ir meniniai gebėjimai
2026 m. kovo 7 dieną Šiauliuose vyko Lietuvos braziliškojo Jiu-Jitsu Gi/No Gi čempionatas. Tai didžiausias tokio lygio čempionatas šalies istorijoje, kuriame dalyvavo daugiau nei 400 sportininkų iš 32 klubų ir 6 šalių. Puikiai šiame čempionate pasirodė Šiaulių Rėkyvos progimnazijos Brazilian Jiu-Jitsu imtynių grupės sportininkai, iškovoję prizines vietas: I vieta - Klaidas Rimkus; I vieta - Lėja Petrauskaitė; III vieta - Evanas Stackevič. Sportininkus treniruoja treneris Modestas Ušinskas. Didžiuojamės mokinių atkaklumu, įdėtu darbu ir pasiektais rezultatais.
Didžiuojamės mūsų mokinės Viltės pasiekimu ir linkime jai kūrybinės sėkmės ateityje. Dėkojame mokinę rengusiai dailės mokytojai Vilmai Daukšienei už profesionalų parengimą, rūpestį ir įkvėpimą. Taip pat didžiuojamės mūsų mokinio Martyno pasiekimu ir linkime jam sėkmės ateityje. Dėkojame mokinį rengusiai pradinių klasių mokytojai Vitai Ravkienei už profesionalų parengimą, rūpestį ir įkvėpimą.
Ugdymas ir vaiko raida: nuo kalbos iki saugumo
Vaikas dažniausiai išmoksta kalbėti bendraudamas su suaugusiais, ir tai dažniausiai būna savaiminis, natūralus procesas. Bet tikslinga tėvelių pagalba mažyliui gali būti labai naudinga. Svarbu atkreipti dėmesį, kaip vystosi mažylio kalba kiekvienu gyvenimo etapu, ką tuo metu rekomenduojama daryti ir ko geriau vengti.
Ką būtina žinoti apie vaiko kalbos raidą?
Siekiant, kad sparčiau lavėtų kūdikio ikikalbiniai įgūdžiai, kurie vėliau taps kalbinių įgūdžių pagrindu, tėvai turėtų žinoti, kad kai mažylis nemiega, reikia jį kalbinti, jam šypsotis, reaguoti į jo mimikas. Svarbu rodyti kūdikiui daiktus, žaisliukus, duoti juos pačiupinėti, „paragauti”.
- Pirmieji mėnesiai: Pirmiausia vaikas bando pamėgdžioti garsus, skiemenis, žodžius. Kūdikis aktyviau pradeda reaguoti į garsus, sukti galvytę į kalbančiojo pusę, sekti jį akimis. Pradeda tarti pirmuosius gerklinius garsus. Vėliau pradeda tarti balsius. Trečią mėnesį pasirodo pirmieji sąlyginiai refleksai: vaikas pats pasuka galvą į garsą, nes gali nustatyti jo kryptį. Tėvų kalbinamas vaikutis atsiliepia garsu. Jis jau turėtų mokėti garsiai juoktis.
- Ketvirtas mėnesis: Atsiranda pirmieji priebalsiai. Pradėję eksperimentuoti su priebalsiais, kūdikiai atranda vieną ar du iš karto ir vis kartoja tą patį skiemenį. Gugavimas tęsiasi nuo 3 iki 15 minučių.
- Penktas mėnesis: Kūdikiai girdi garsus, mato aplinkinių artikuliacinius lūpų judesius ir stengiasi patys juos pamėgdžioti. Žaisdamas kalbasi „pats su savimi”.
- Šeštas mėnesis: Kūdikis pradeda tarti dviskiemenius vieno priebalsio garsus bei dainingesnes kombinacijas. Pradeda čiauškėti įvairiu garsu ir greičiu.
- Antrasis pusmetis: Vaikutis mėgdžiojimo būdu pamažu išmoksta visų garsinės kalbos elementų. Vartoja dviskiemenius išsireiškimus. Gerai taria skiemenis, juos pakartodamas kelis kartus. Supranta ir reaguoja į kai kuriuos žodžius.
- Dešimtą - dvyliktą mėnesį: Vaikas supranta dažniausiai girdimus žodžius, atpažįsta atskirai pavaizduotus, nupieštus daiktus. Pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje-antrųjų pradžioje vaikas pradeda tarti pirmuosius prasmingus žodžius.
- Vėlesni etapai: Antrieji vaiko gyvenimo metai - labai intensyvus periodas. Vaikas pradeda galvoti, klausti „kas čia?“, apibendrinti. Platėja vaiko aktyvusis žodynas, tobulėja kalbos supratimo kokybė. Vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus. Trečiaisiais metais vaikas išmoksta ne tik tarti žodžius, sudaryti sakinius, bet ir mokosi bendrauti. Ketverių - penkerių metų vaikai beveik gerai taria fonemas. Šeštaisiais - septintaisiais gyvenimo metais vaikas taisyklingai taria visus gimtosios kalbos garsus.
Lopšinės ir miego ritualai
Vaikas jau puikiai supranta miego ritualus, todėl dabar geras laikas įvesti kažką pasikartojančio - lopšinę ar negudraus eilėraščio deklamavimą. Pavyzdžiai lietuviškų lopšinių: „A a a pupa, kas tą pupa supa? Supa tėtis ir mama ir katytė murzina.“ „A a a, a pa pa, zuikis vaiką lingavo, belinguodams užsnūdo, nuo kėdelės nusprūdo.“
17 mėnesių vaiko raida
Septyniolika mėnesių - tai jau 1 metai ir 5 mėnesiai. Supranta daugiau nei gali pasakyti. Dialogas, žinoma, nelygiavertis - į tėvų tiradą vaikas atsakys tik vienu žodžiu. Tačiau dialogas vyksta, o tai svarbiausia. Į klausimą „kur batukai?“ vaikas atsako ne tyliai juos atnešdamas, o džiugiai šaukdamas „va!“. Mažylis puikiai supranta, kad monotoniškas kažko reikalavimas („duok, duok duok, duok“) kažkada ir duoda rezultatų.
Knygų skaitymas
Dabar knyga - jau ne tik žaisliukas, nes vaikas atpažįsta paveikslėlius ir įvardija knygoje nupieštus daiktus. Jau galima bandyti skaityti trumpesnes istorijas, rodant jas paveiksliukuose. Vaikui dar ne visada pavyksta vartyti saugiai, jis gali ir sulamdyti, ir suplėšyti, todėl ne laikas duoti šeimos nuotraukų albumus ar brangias enciklopedijas. Šio amžiaus vaikus užburia žaislinės knygos su langeliais, kutais, erdvinėmis, iškiliomis iliustracijomis. Geriausia rinktis eiliuotas knygeles, trumpas istorijas su daug pasikartojimų.
Saugumo jausmas
17 mėnesių vaikas nebereikalauja tiek fizinio kontakto, kad pasijustų saugus. Jam nebereikia tiek daug laiko išbūti ant rankų ar kelių, pakanka matyti mamą ar tėtį, kartkartėmis pajusti akių kontaktą. Panašiai vaikas elgiasi ir kieme - jau be baimės atsitolina nuo tėvų, nes žino, kad jie saugo net ir per atstumą.
Kūno kalba
Nemokėjimas žodžiais išreikšti norų vaiką priverčia lavinti kūno kalbą. Pamatęs norimą daiktą nepasiekiamoje vietoje, vaikas pasitelks visus neverbalinius įgūdžius.
Agresija
Šio amžiaus vaikai gali elgtis agresyviai - kandžiotis, braižytis, kibti į plaukus, muštis. Tėvai turi sureaguoti į vaiko pyktį, bandyti suprasti, kas sukėlė agresiją, bet agresyvaus elgesio jokiu būdu netoleruoti. Labai svarbu neprarasti savitvardos ir pasakyti „ne“ ramiu, šaltu tonu.
Fiziologija
17 mėnesių mergaičių vidutinis ūgis 80,9 cm, o svoris 11,4 kg. Pamažu kalasi vis nauji dantys. Naktį 17 mėnesių vaikas išmiega 11-12 valandų, o dieną 2-3 valandas.
Tėvų ir artimųjų vaidmuo
Tėvams ir artimiesiems reikia nuolat kalbinti mažylį. Vienerių metų vaikas pradeda tarti pirmuosius žodžius, pusantrų metų turi apie 50 žodžių žodyną. Dvejų metų vaikai jau pradeda jungti kelis žodžius.
Dažniausiai užduodami klausimai apie kūdikių raidą
- Ar reikia kalbėtis su kūdikiu, kai jis dar motinos įsčiose? Taip, su vaikučiu būtina kalbėtis. Tėčiai gali būti tikri, kad mažylis girdės jų balsus.
- Ar tiesa, jei nėščioji klausys daug klasikinės muzikos, tai vaikas gims gabus muzikai? Tyrimais neįrodyta, kad tai receptas, norint pagimdyti talentingą vaiką. Muzikalumo jausmą galima ugdyti visą gyvenimą.
- Kaip kūdikis jaučiasi po gimimo? Po gimimo kūdikio aplinka visiškai pasikeičia. Jam reikia prisitaikyti ir išmokti gyventi kitaip.
- Kaip reikia mokyti vaikus? Svarbiausia, kad tėvai žinotų, ką konkretaus amžiaus vaikas gali išmokti. Kiekvienam gebėjimui yra skirtas savas laikas.
- Ar visada galima imti kūdikį ant rankų, kai jis verkia? Motinos neturėtų bijoti imti kūdikių ant rankų iki pat vienerių metų, jie tikrai nepripras. Tarp jų užsimegs stiprus emocinis ryšys. Vaikas jausis saugus.
Autizmo spektro sutrikimai ir saugumo svarba
Penkiasdešimt procentų vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, bent kartą gyvenime yra pabėgę. Kaip taisyklė, dažnai tokius „bėgikus“ ypač traukia prie vandens. Duomenys rodo, kad autistiškiems vaikams net 160 kartų yra didesnė tikimybė patirti mirtiną ar nemirtiną skendimą, palyginus su jų įprastos raidos bendraamžiais. Laima Mikulėnaitė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Vaikų ligoninės vaikų neurologė-socialinė pediatrė, dalijasi, kodėl autistiški vaikai bėga, ar galima tą suvaldyti ir kokios prevencijos imtis, siekiant išvengti nelaimės.
Pavojingas bėgimas
Tai, kad autistiškas vaikas staiga pradeda bėgti, yra vienas iš autizmo požymių. Dažnai jis būdingas būtent tiems vaikams, kurie turi ir hiperaktyvumą. „Įprastai tai būdinga 4-10 metų vaikams, tačiau kartais šis požymis išlieka ir vyresniame amžiuje. Bėga sunkų autizmą turintys vaikai ir kartu dažnai turintys ir intelekto sutrikimus. Tokios situacijos labai pavojingos, nes autistiški vaikai bėga neatsižvelgdami į situaciją, aplinką, kurioje jie yra, taip sukeldami pavojų savo gyvybei“, - sako L. Mikulėnaitė. Autistiški vaikai labai mėgsta vandenį. Bėgdami pakeliui pamatę upę, ežerą ar jūrą tiesiog gali nerti į tą vandenį neįvertinę situacijos. Pavojus slypi tame, kad autistiški vaikai retai moka plaukti. Mokymo procesas sudėtingas, nes autistiški vaikai nesugeba priimti tiek daug informacijos, kiek įprastos raidos vaikai. Tačiau išmokti plaukti jie tikrai gali, tik svarbu tinkamai pasiruošti jų mokymui, skirti laiko ir pastangų.
Bėgimo priežastys
Priežastys gali būti pačios įvairiausios. Gali bėgti todėl, kad jam patinka pojūčiai, kuriuos jis jaučia bėgdamas, jeigu staiga pamato, kad yra kažkoks daiktas, ar vieta, kuri jį traukia, tai pradės bėgti, netgi gali traktuoti tai kaip smagų žaidimą: jis bėga, o tėvai vejasi. Taip pat gali būti tarsi apsėdimas tam tikriems dalykams. Pavyzdžiui, vaikui labai patinka, kai atvažiuoja šiukšliavežė ar pravažiuoja gaisrinė mašina. Tokiu atveju jis, net ir nežinodamas laiko, jaučia, kad turi įvykti veiksmas ir bėgs į tą vietą. Dar viena labai svarbi priežastis - sensorinė perkrova. Jiems būdinga kitokia pojūčių sistema - jie gali jautriau reaguoti, jei bus per daug triukšminga, garsu, šviesu, netgi kvapai veikia kaip vienas iš dirgiklių. Susikaupus stipriems pojūčiams, vaikas jaučia stresą. O streso būklėje arba kovojama arba bėgama. Autistiški vaikai bėga tiesiogine to žodžio prasme - bando pasprukti iš tos vietos, kurioje yra blogai, apsisaugoti nuo baisumo, kurį jaučia.
Ar įmanoma suvaldyti?
Svarbiausia yra pasirūpinti vaikų saugumu. Jeigu išleidžiame vaiką į darželį ar mokyklą, būtinai reikia informuoti auklėtojus apie turimus ypatumus. Pedagogai, dirbantys su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą, turi žinoti, kad vaikas, patyręs sensorinę perkrovą, gali pradėti bėgti. Gali pradėti bėgti net ir toks autistiškas vaikas, kuris to niekada nedarė. Todėl svarbu, kad, pavyzdžiui, durys būtų rakinamos, langai uždaromi. Tėvų užduotis pateikti kuo detalesnę informaciją, kas gali išprovokuoti bėgimą, o auklėtojos mokėtų tuos požymius identifikuoti. Jeigu vaiką suras nepažįstamas žmogus ar policijos pareigūnai, jis turėtų turėti duomenis apie save: apyrankę, raštelį ar kažką, kur būtų vaiko duomenys ir informacija, kaip susisiekti su tėvais. Kad išvengtume bėgimo, svarbu tartis su vaiku, kur eisime, leisti vaikui pasirinkti, įtraukti jį į procesą. Labai padeda, jeigu situacija paaiškinama vaizdais, simboliais. Pavyzdžiui, pirmiausiai eisime į polikliniką, o paskui užsiimsime vaikui malonia veikla - traukinių ar lėktuvų stebėjimu. Autistiški vaikai nemoka prognozuoti, nesupranta nutylimos informacijos, todėl viskas turi būti išdėstoma kuo aiškesniais žingsniais. Jeigu jam poliklinika kelia neigiamas emocijas, didelė tikimybė, kad jis pabėgs, tačiau naudojant paveikslėlių sistemą galima bandyti šiek tiek subalansuoti vaiką. Bėgimo paveikslėlis perbrauktas, o akcentas kitame paveikslėlyje, kad eisime susikibę už rankų. Išmokyti tokius „bėgikus“ plaukti yra nepaprastai svarbu, tam tarnauti irgi galėtų paveikslėlių metodas.
Vaikų kalba: nuo keiksmažodžių iki rišliosios kalbos
Visi tėvai nori, kad jų mažieji jokiu būdu nesikeiktų - tai ir šiaip mandagiam žmogui nedera, ir stumia į nepatogią situaciją tėvus. Vaikai keikiasi dėl skirtingų priežasčių. Įprastai mažyliai keikiasi nesuvokdami keiksmažodžio prasmės - jiems tai tėra naujas, negirdėtas, retai vartojamas, abstraktus žodis. Dar įdomiau, jeigu naujas mažas žodelis sukelia dideles tėvų emocijas. Augdamas vaikas ima suvokti keiksmažodžio prasmę ir pradeda jį vartoti sąmoningai. Vyresni vaikai keikiasi, norėdami išreikšti nepasitenkinimą, pyktį, nusivylimą, siekdami atkreipti tėvų ar kitų suaugusiųjų dėmesį arba bandydami pritapti prie besikeikiančių bendraamžių.
Ką daryti, jeigu keikiasi mažas vaikas?
Jeigu keikiasi mažas vaikas, kuriam dar nėra trejų, verčiau nekreipti dėmesio ir niekaip nereaguoti. Vaikas nesupras, kodėl negalima vartoti būtent šio žodžio, tad paaiškinimai ir moralizavimai neveiks.
Ką daryti, jeigu keikiasi vyresnis vaikas?
Vertėtų įvertinti ir aplinką, kurioje vaikas galėjo prisirankioti keiksmažodžių - peržvelkite, kokį turinį vaikas vartoja: kas jį pasiekia internete, kokius žodžius girdi klausomos muzikos tekstuose, kokius filmus ar laidas jis žiūri ir pan. Pasiūlykite vaikui alternatyvius žodžius ir elgesio modelius, kuriuos reikėtų pasitelkti situacijose, kuomet norisi keiktis. Paaiškinkite vaikui, kad kartais šiuos žodžius, deja, pavartoja visi ir susitarkite, kad nuo šiol abu tokių žodžių nevartosite. Sukirskite delnais, paspauskite ranką, pasirašykite dokumentą, kad susitarimas įsigaliotų - laikytis tokio rimto sandorio vaikui bus įdomesnis žaidimas nei keiktis. Sutarkite ir dėl slapto ženklo, kuriuo priminsite vienas kitam, kad keiktis negalima, jeigu koks netinkamas žodis ir išsprūs.
Ką daryti, jeigu keikiasi kiti vaikai?
Jeigu nugirdite, kad keikiasi kitas vaikas arba jeigu jūsų vaikas išdavė kitą vaiką, kuris keikiasi, problemą spręsti reikėtų kuo pagarbiau ir subtiliau. Pavyzdžiui, tėvų susirinkimo metu arba internetinėje bendravimo grupėje galite iškelti keiksmažodžių vartojimo klausimą ir papasakoti, kaip šią problemą sprendžiate jūs, kokių rezultatų jums jau pavyko pasiekti. Konstruktyvūs bei kūrybiški sprendimai yra žymiai efektyvesni nei pyktis ar moralizavimas.