Nėštumas - tai stebuklų metas, kai moters kūne vyksta neįtikėtini pokyčiai, kuriantys naują gyvybę. Viso šio sudėtingo proceso centre yra vienas organas, kuris yra toks pat unikalus kaip ir pats kūdikis. Jis atsiranda tik nėštumo metu, atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas ir, atlikęs savo misiją, pasišalina. Tai - placenta. Nors dažnai liekanti gimdymo paslapčių šešėlyje, placenta yra tikras gamtos šedevras, neretai vadinamas „gyvybės medžiu“. Šiame išsamiame straipsnyje panirsime į placentos pasaulį: išsiaiškinsime, kaip ji susidaro, kokias neįtikėtinas funkcijas atlieka, su kokiomis problemomis galima susidurti ir kodėl šis laikinasis organas yra toks svarbus tiek mamai, tiek kūdikiui.
Kas yra Placenta ir Kodėl Ji Vadinama „Gyvybės Medžiu“?
Pats žodis „placenta“ kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „pyragas“ arba „plokščias paplotėlis“, o tai puikiai apibūdina jos apvalią, plokščią formą. Tačiau poetinis „gyvybės medžio“ pavadinimas yra kur kas tikslesnis. Jei pažvelgtume į placentą iš vaisiaus pusės, pamatytume, kaip iš jos centro, tarsi medžio kamienas, išeina virkštelė, o po paviršiumi išsiraizgęs kraujagyslių tinklas primena medžio šakas ir lapiją. Šis „medis“ yra gyvybės šaltinis, devynis mėnesius maitinantis ir saugantis augantį kūdikį.
Placenta yra laikinas, bet nepaprastai sudėtingas organas, kuris vystosi kartu su vaisiumi gimdos sienelėje. Įdomu tai, kad ji yra bendras mamos ir kūdikio kūrinys. Viena jos dalis (choriono gaureliai) formuojasi iš apvaisintos kiaušialąstės ląstelių, t. y. genetiškai priklauso vaisiui, o kita dalis (decidua basalis) - iš motinos gimdos gleivinės. Šis unikalus dviejų organizmų bendradarbiavimas sukuria tobulą sąsają, leidžiančią vykti gyvybiškai svarbiems mainams.
Žodis „placenta“ yra lotyniškos kilmės, kilęs iš žodžio placenta, reiškiančio „plokštelė“ ar „pyragas“. Tai rodo, kad šis terminas turi senovines šaknis ir buvo naudojamas įvairiose kultūrose, kad apibūdintų plokščią struktūrą. Lietuvių kalboje šis žodis įgavo specifinę reikšmę, susijusią su reprodukcija ir vaisingumu. Be to, „placenta“ gali būti nagrinėjama kalbotyros kontekste, nes tai yra medicininis terminas, plačiai naudojamas medicinoje ir biomedicinos moksluose. Žodžio struktūra ir morfologija rodo, kad jis sudarytas iš šaknies plac, kuri gali būti siejama su plokščiu ar plokštelių panašumu, ir priesagos -enta, kuri dažnai naudojama formuoti daiktavardius, kurie apibūdina tam tikras būsenas ar procesus. Be to, „placenta“ yra tarptautinis terminas, dažnai vartojamas įvairiose kalbose, todėl jis turi svarbią vietą medicinos žodynuose. Atsižvelgiant į šio žodžio lingvistinę vertę, galime pastebėti, kad „placenta“ atspindi platesnį medicinos terminologijos vystymąsi, kur dauguma terminų dažnai kyla iš lotynų ar graikų kalbų.
Placentos Formavimasis: Nuo Ląstelės iki Organo
Placentos kelionė prasideda labai anksti, maždaug praėjus savaitei po apvaisinimo. Kai blastocista (ankstyvos stadijos embrionas) pasiekia gimdą, ji turi įsitvirtinti jos sienelėje. Šis procesas vadinamas implantacija. Išorinis blastocistos ląstelių sluoksnis, vadinamas trofoblastu, yra atsakingas už šį „įaugimą“.
Trofoblasto ląstelės sparčiai dauginasi ir formuoja pirštų pavidalo išaugas - choriono gaurelius. Šie gaureliai aktyviai ardo motinos gimdos gleivinės ląsteles ir smulkias kraujagysles, sukurdami mažas ertmes, pripildytas motinos kraujo. Būtent čia ir vyksta visas stebuklas: choriono gaureliai, kuriuose yra vaisiaus kraujagyslės, nardo šiose motinos kraujo „talpyklose“, tačiau mamos ir vaisiaus kraujas niekada tiesiogiai nesusimaišo. Juos skiria plonytis, vos kelių ląstelių storio barjeras - placentos membrana. Per šį barjerą ir vyksta visų medžiagų mainai.
Placenta auga ir bręsta viso nėštumo metu. Iš pradžių ji apima didelę gimdos dalį, o vėliau, augant vaisiui, užima maždaug trečdalį gimdos paviršiaus. Nėštumo pabaigoje placenta sveria apie 500-600 gramų, jos skersmuo siekia 15-20 centimetrų, o storis - apie 2-3 centimetrus. Žmogaus placenta yra vidutiniškai 22 cm. ilgio ir 2-2,3 cm. pločio, viduryje plačiausia ir siauriausia kraštuose, vidutinė masė - 500 g.
Placenta prie žmogaus vaisiaus yra prijungta virkštele, kuri yra 55 - 60 cm. ilgio, turi dvi virkštelines arterijas ir vieną virkštelinę veną. Kitoje pusėje virkštelė prisijungia prie choriono plokštės. Kraujagyslės išsišakoja visame placentos paviršiuje, sudarydamos plonasienių kapiliarų tinklą. Motininėje placentos pusėje šie kapiliarai yra susijungę į skiltis, vadinamas skilčialapiais.
Placenta pradeda vystytis tuomet, kai blastocista įsitvirtina į motininį endometriumą. Blastocistos išorinis sluoksnis tampa trofoblastu, iš kurio susiformuoja išorinis placentos sluoksnis. Išorinis placentos sluoksnis taip pat turi du sluoksnius: vidinį citotrofoblastą ir išorinį sincitiotrofoblastą. Prieš blastocistos implantaciją, endometriume vyksta pasikeitimai. Padidėja spiralinių endometriumo arterijų diametras, jos tampa mažiau susuktos. Dėl to į placentą atiteka daugiau motinos kraujo. Motinos kraujas skalauja choriono gaurelius, tai leidžia vykti dujų mainams tarp motinos ir vaisiaus. Motininis kraujas tiesiogiai kontaktuoja su choriono gaureliais, tačiau vaisiaus ir motinos kraujas niekada nesimaišo. Atidavęs deguonį ir kitas medžiagas vaisiaus kraujui, motinos kraujas grįžta į endometriumo venas.
Į placentą per minutę patenka 600 - 700 ml kraujo. Veninis vaisiaus kraujas virkštelės arterijomis teka į placentą. Ten, kur virkštelė susijungia su placenta, virkštelės arterijos išsišakoja - suformuoja choriono arterijas. Šios kraujagyslės toliau šakojasi ir choriono gaureliuose suformuoja plačią arterijų - kapiliarų - venų sistemą. Šioje sistemoje, į veninį vaisiaus kraują iš motinos kraujo patenka deguonis ir maisto medžiagos, iš jo pasišalina metabolizmo produktai. Vaisiaus kraujas tampa arteriniu ir grįžta į vaisių per virkštelės veną.
Neįtikėtinos Placentos Funkcijos
Placenta nėra tik pasyvus filtras. Tai aktyvus, daugiafunkcis organas, kuris veikia kaip vaisiaus plaučiai, inkstai, virškinimo sistema, kepenys ir endokrininė liauka. Panagrinėkime svarbiausias jos funkcijas detaliau.
Maitinimas ir Dujų Mainai: Kūdikio Gyvybės Linija
Svarbiausia placentos užduotis - užtikrinti, kad vaisius gautų viską, ko jam reikia augti. Per placentos barjerą iš motinos kraujo į vaisiaus kraują patenka:
- Deguonis: Placenta veikia kaip vaisiaus plaučiai. Motina įkvepia deguonį, jis patenka į jos kraują ir per placentą perduodamas kūdikiui.
- Maisto medžiagos: Gliukozė (pagrindinis energijos šaltinis), aminorūgštys (baltymų statybinė medžiaga), riebalai, vitaminai ir mineralai - visa tai keliauja pas vaisių per placentą.
- Vanduo ir elektrolitai: Jie būtini palaikyti skysčių balansą ir ląstelių funkcijas.
Tuo pačiu metu placenta veikia kaip vaisiaus šalinimo sistema. Ji iš vaisiaus kraujo paima atliekas ir grąžina jas į motinos kraują, kad jos organizmas galėtų jas pašalinti. Tai apima anglies dioksidą (kurį motina iškvepia) ir kitus metabolizmo produktus, pavyzdžiui, šlapalą.
Motinos kraujas kontaktuodamas su vaisiaus krauju per ploną choriono gaurelių dangą perduoda maisto medžiagas, deguonį, vitaminus ir kitas gyvybiškai svarbias medžiagas. Iš vaisiaus kraujo į motinos kraują patenka anglies dioksidas, medžiagų apykaitos produktai.
Hormonų Fabrikas
Placenta yra galinga endokrininė liauka, gaminanti daugybę hormonų, kurie yra būtini nėštumui palaikyti ir motinos organizmui paruošti gimdymui bei žindymui.
- Žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG): Tai pats pirmasis placentos gaminamas hormonas, kurio lygis nustatomas nėštumo testais. Būtent hCG „praneša“ motinos kūnui apie nėštumą ir neleidžia kiaušidėms sunykti geltonkūniui, kuris pirmaisiais mėnesiais gamina progesteroną.
- Progesteronas: Vėliau placentą perima progesterono gamybą. Šis hormonas dažnai vadinamas „nėštumo saugotoju“. Jis atpalaiduoja gimdos raumenis, neleisdamas jiems susitraukinėti per anksti, storina gimdos gleivinę ir skatina pieno liaukų vystymąsi.
- Estrogenai: Šie hormonai skatina gimdos ir krūtų augimą, gerina kraujotaką placentoje ir yra svarbūs vaisiaus organų, ypač plaučių ir kepenų, vystymuisi. Estrogenai skatina moters pieno liaukų vystymąsi, gimdos augimą.
- Žmogaus placentos laktogenas (hPL): Šis hormonas padeda reguliuoti motinos metabolizmą, užtikrindamas, kad vaisius gautų pakankamai gliukozės. Taip pat jis aktyviai ruošia krūtis laktacijai.
Choriono gaureliai išskiria hormonus, svarbius nėštumo metu. šie hormonai skatina progesterono ir estrogenų sekreciją, pieno liaukų augimą, reguliuoja gliukozės, baltymų, riebalų kiekius motinos organizme, tam, kad šios medžiagos nuolatos būtų perduodamos vaisiui. Progesteronas apsaugo nuo priešlaikinio persileidimo.
Apsauginis Barjeras ir Imuninė Apsauga
Placenta veikia kaip apsauginis skydas, saugantis vaisių nuo daugelio žalingų veiksnių. Ji nepraleidžia daugelio bakterijų ir stambių molekulių. Tačiau šis barjeras nėra neįveikiamas. Kai kurios medžiagos, deja, gali jį pereiti ir pakenkti vaisiui. Tai:
- Alkoholis
- Nikotinas ir kitos cigarečių dūmų cheminės medžiagos
- Narkotinės medžiagos
- Kai kurie vaistai
- Tam tikri virusai (pvz., raudonukės, citomegalo, Zika)
Placenta taip pat atlieka stebuklingą imunologinį vaidmenį. Genetiškai vaisius yra pusiau „svetimas“ motinos organizmui (pusė genų yra iš tėvo). Normaliomis sąlygomis imuninė sistema pultų ir sunaikintų svetimas ląsteles. Tačiau placenta sukuria ypatingą imuninės tolerancijos zoną, kuri apsaugo vaisių nuo motinos imuninės sistemos atakos.
Be to, paskutinį nėštumo trimestrą per placentą vaisiui perduodami motinos antikūnai (IgG klasės). Jie suteikia naujagimiui pasyvų imunitetą, kuris saugo jį nuo daugelio infekcijų pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kol jo paties imuninė sistema sustiprėja. Antikūnai iš motinos kraujo gali patekti į vaisiaus kraują taip apsaugodami vaisių gimdoje. Antikūnų perdavimas prasideda 20 - 24 nėštumo savaitę. Taip pat placenta sulaiko kai kuriuos mikrobus, esančius motinos kraujyje.
Placentos Gimimas: Trečiasis Gimdymo Etapas
Pagimdžius kūdikį, darbas dar nebaigtas. Prasideda trečiasis gimdymo etapas - placentos gimimas. Gimda toliau susitraukinėja, ir dėl to placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės. Paprastai tai įvyksta per 5-30 minučių po kūdikio gimimo. Gydytojas ar akušerė atidžiai apžiūri gimusią placentą, kad įsitikintų, jog ji yra vientisa ir neliko jokių jos dalių gimdoje. Placentos likučiai gali sukelti stiprų kraujavimą (pogimdyminę hemoragiją) ir infekcijas, todėl tai yra labai svarbi procedūra.
Kai „Gyvybės Medis“ Suserga: Placentos Patologijos
Nors dažniausiai placenta veikia nepriekaištingai, kartais gali kilti problemų, kurios kelia pavojų tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai. Svarbu žinoti pagrindines patologijas.
Placenta Previa (Pirminė Placenta)
Tai būklė, kai placenta prisitvirtina per žemai gimdoje ir visiškai ar iš dalies uždengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis - išėjimą, pro kurį turi gimti kūdikis. Pagrindinis simptomas - neskausmingas kraujavimas antroje nėštumo pusėje. Esant šiai būklei, natūralus gimdymas dažnai yra neįmanomas, nes gimdos kakleliui veriantis placenta pradėtų atsiskirti, sukeldama mirtinai pavojingą kraujavimą. Todėl dažniausiai atliekama planinė cezario pjūvio operacija.
Placentos Atsišokimas (Abruptio Placentae)
Tai yra staigus, priešlaikinis normaliai prisitvirtinusios placentos atsiskyrimas nuo gimdos sienelės. Tai labai pavojinga ir skubi būklė. Atsiskyrus placentai, vaisius nebeaprūpinamas deguonimi ir maisto medžiagomis, o motinai kyla didelio kraujavimo pavojus. Simptomai apima staigų, stiprų pilvo skausmą, gimdos sukietėjimą ir kraujavimą iš makšties (nors kartais kraujas gali kauptis gimdoje ir nebūti matomas išoriškai). Būtina skubi medicininė pagalba.
Placenta Accreta, Increta ir Percreta
Tai retos, bet labai rimtos būklės, kai placentos gaureliai įauga per giliai į gimdos sienelę. Esant accreta, jie įauga į raumeninį sluoksnį, increta - giliai į raumenį, o percreta - perauga visą gimdos sienelę ir gali pasiekti net šlapimo pūslę ar kitus organus. Pagrindinis pavojus kyla gimdymo metu, kai placenta negali natūraliai atsiskirti. Tai sukelia masišką, sunkiai kontroliuojamą kraujavimą. Dažnai tokiais atvejais tenka atlikti histerektomiją (gimdos pašalinimą), kad būtų išgelbėta moters gyvybė.
Placentitis - tai medicininis terminas, kuris apibūdina uždegiminę būklę, susijusią su placenta (vaisiaus apsaugos organu) žmogaus ar kitų gyvūnų organizme. Šis žodis kilęs iš lotyniško žodžio placenta, reiškiančio „pyragas“, „plokščias diskas“, kuris apibūdina placentos formą. Žodis placentitis yra sudarytas iš dviejų dalių: pirmoji dalis - placenta (tai pagrindinis žodžio šaknis), o antroji - -itis, kuri nurodo uždegiminę būklę. -itis priesaga yra plačiai naudojama medicinoje ir kitose mokslo srityse, siekiant pavadinti įvairias uždegimines ligas ir būkles (pvz., artritas, tonzilitas, sinusitas). Kalbant apie šio žodžio struktūrą ir jo naudojimą lietuvių kalboje, reikėtų pažymėti, kad jis nepriklauso prie įprastinių lietuvių kalbos žodžių, tačiau, kaip ir daugelis kitų medicininių terminų, jis dažnai vartojamas kaip tarptautinis žodis, nekeičiant savo formos. Kalbos istorijos kontekste, šio žodžio formavimas įrodo lotyniškos medicinos tradicijos įtaką šiuolaikinėms kalboms, ypač medicininėje terminologijoje. Lietuvių kalboje medicininiai terminai dažnai išlaiko lotyniškas šaknis, o priesagos - grynąjį lotynišką priesagos -itis naudojimą, kad apibrėžtų uždegimą.
Placenta po Gimdymo: Nuo Ritualų iki Mokslo
Daugelyje kultūrų visame pasaulyje placenta laikoma šventa ir jai skiriami ypatingi ritualai, pavyzdžiui, užkasama po medžiu. Šiais laikais atsirado ir naujų praktikų, kurios kelia nemažai diskusijų.
Viena iš jų - placentofagija, arba placentos valgymas. Šalininkai teigia, kad tai padeda išvengti pogimdyminės depresijos, padidina energijos lygį, pagerina pieno gamybą ir papildo geležies atsargas. Placenta gali būti vartojama žalia, termiškai apdorota arba, populiariausias būdas, išdžiovinama, sumalama ir sudedama į kapsules. Tačiau svarbu pabrėžti, kad mokslinių įrodymų, patvirtinančių šią naudą, yra labai mažai. Medikai įspėja ir apie galimus pavojus: netinkamai apdorotoje placentoje gali būti bakterijų, toksinų ar sunkiųjų metalų.
Kita praktika - lotoso gimimas, kai virkštelė nėra nukerpama, o paliekama prisitvirtinusi prie kūdikio ir placentos, kol nudžiūsta ir nukrenta pati (tai trunka 3-10 dienų). Šios praktikos šalininkai tiki, kad tai užtikrina švelnesnį perėjimą kūdikiui iš gimdos į išorinį pasaulį. Medikai įspėja dėl didelės infekcijos rizikos, nes negyvas audinys yra puiki terpė daugintis mikroorganizmams.
Placentos Ateitis: Kamieninių Ląstelių Šaltinis
Mokslas atranda vis naujų placentos savybių. Šis organas, kaip ir virkštelės kraujas, yra turtingas kamieninių ląstelių šaltinis. Šios ląstelės yra unikalios, nes gali virsti įvairių tipų audinių ląstelėmis. Jų rinkimas yra neinvazinis ir nekelia etinių problemų. Manoma, kad ateityje placentos kamieninės ląstelės galėtų būti plačiai naudojamos regeneracinėje medicinoje, gydant įvairias ligas - nuo širdies ligų iki neurologinių sutrikimų.
Placenta yra daug daugiau nei tik laikina jungtis. Tai nepaprastai sudėtingas, protingas ir gyvybiškai svarbus organas, be kurio nebūtų įmanomas naujos gyvybės stebuklas. Ji maitina, saugo, kvėpuoja už kūdikį ir netgi ruošia mamą motinystei. Nors jos darbas trunka tik devynis mėnesius, jos palikimas - sveikas ir stiprus naujagimis - išlieka visam gyvenimui.
Placenta: jos vystymasis ir funkcija
Trečiasis Nėštumo Mėnuo: Naujo Gyvybės Etapo Pradžia
Trečiasis nėštumo mėnuo - laikotarpis nuo 8-tos iki 12-tos savaitės. Nors pilvuko dar nematyti, tačiau jame jau vyksta didelės permainos. Trečiąjį nėštumo mėnesį vaisius tampa vis panašesnis į žmogutį: pagrindinės kūno dalys jau susiformavusios, raumenys ir nervai jau išsivystę, todėl vaisius puikiai juda vaisiaus vandenyse ir gali pajudinti visas savo galūnes. Visgi, būsima mamytė judesių nejaučia, nes jie yra dar labai švelnūs.
Šiuo laikotarpiu, svarbu atkreipti dėmesį į mitybą. Pavyzdžiui, magnis - tai mikroelementas, itin svarbus tiek gerai fizinei savijautai, tiek emocinei sveikatai. Tam, kad gautumėte pakankamai magnio su maistu, rekomenduojama daugiau vartoti žalių lapinių daržovių (pvz., špinatų), vaisių ir daržovių (pvz., avokadų ar brokolių), lęšių, pupelių ir grūdinių kultūrų, riešutų ir sėklų bei žuvies produktų (pvz., lašišos ar menkės).
Vitaminas B9 yra kiekvienam žmogui gyvybiškai svarbi maistinė medžiaga. Patys jos pasigaminti nesugebame, todėl būtina gauti su maistu. Didžiausia B9 gausa pasižymi tamsiai žalios lapinės daržovės. Iš lotynų kalbos žodžio folium (reiškiančio „lapas“) ir kilo šio vitamino pavadinimas - folio rūgštis. Reikėtų pažymėti, jog vitaminas B9, esantis maisto produktuose kaip natūrali jų sudedamoji dalis, vadinamas foline rūgštimi, o sintetinė jo forma - folio rūgštimi. Su papildais gaunama folio rūgštis organizme paverčiama foline rūgštimi. Vitaminas B9 atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų. Visų pirma, jis itin reikalingas ląstelėms auginti (ypač raudoniesiems kraujo kūneliams) ir DNR sintezei. Vitamino B9 stoka nėštumo metu siejama su persileidimų, mažo gimimo svorio ir priešlaikinio gimdymo rizika, o stoka ankstyvuoju laikotarpiu - su didesne įgimtų sklaidos defektų rizika (nervinio vamzdelio ir burnos-veido srities skilimo defektais, įgimtomis širdies ydomis).
Vystymosi etapai trečiąjį nėštumo mėnesį:
- 8-9 savaitės: Svoris apie 3 g, o ilgis apie 4,2 cm, beveik kaip vynuogė! Šią savaitę baigiasi formuotis akies vyzdys, vokai beveik visiškai uždaro akis. Greitai auga galūnės, formuojasi plaštakos. Rankų pirštų galai paburksta: ten vystosi jautrios pagalvėlės. Vystosi kaklas, vidinės ausys ir burna, atsiranda nosis. Pradeda formuotis plaukų folikulai, burnoje, ant liežuvio, ima vystytis skonio svogūnėliai, o dantenose - pieninių dantų pumpurai.
- 10-11 savaitės: Svoris apie 7 g, o ilgis apie 5,1 cm, beveik kaip braškė! Smegenų pusrutuliai auga į skirtingas puses ir sudaro kaktines, viršugalvines, pakaušines ir smilkinines dalis. Kakta laikinai išsipūtusi dėl smegenų didėjimo. Pradeda vystytis regos nervai, aiškiai matomi stuburo kontūrai. Matosi kulkšnys ir riešai, „veikia“ visi svarbieji sąnariai: pečių, alkūnių, riešų, klubų, kelių ir kulkšnių.
- 12 savaitė: Svoris apie 14 g, ilgis apie 6,35 cm, beveik kaip slyva! Pilvo ertmėje jau atsirado kiaušidės ar sėklidės, pradeda formuotis išoriniai lytiniai organai. Šios savaitės pabaigoje jau susidaro visi gyvybiškai svarbūs organai ir jie, išskyrus plaučius, pradeda funkcionuoti. Rankų ir kojų pirštai dar sujungti plėvele, galūnės atrodo trumpos ir plonos, kadangi dar neišsivystę raumenys.
- 13 savaitė: Svoris apie 28 g, ilgis apie 8 cm, beveik kaip žalioji citrina (laimas)! Vaisius po truputį pradeda ryti skystį, kurį jo miniatiūriniai inkstai perdirba ir išskiria atgal šlapimo pavidalu. Tai labai svarbu žarnyno vystymuisi, nes gemaliniame skystyje yra įvairių augimo veiksnių. Savaitės pabaigoje susiformuoja placenta, pro ją ir virkštelę vaisius gauna visų reikalingų maisto medžiagų ir deguonies. Sparčiausiai vystosi refleksai, vadinasi, susidarė ryšiai tarp raumenų ir nervų.
Emociniai Pokyčiai ir Santykiai Nėštumo Metu
Trečiasis nėštumo mėnuo gali atnešti ir reikšmingų emocinių pokyčių. Emociniai bangavimai vyksta tiek dėl besikeičiančių hormonų, tiek dėl psichikos bandymo išmokti gyventi su visais naujais patyrimais. Didelis įsitraukimas į nėštumą ir „užsimiršimas“, kad laukiatės, keičia vienas kitą. Gali būti nelengva, kai negali visko planuoti, ypač, jei gyvenime mėgote tai daryti. Miego sutrikimai gali sukelti „lunatikavimo“ būseną. Atrodo, kad sunku susikaupti, prisiminti, darotės išsiblaškiusi, pametate daiktus. „Išskydimo“ jausmas dėl padidėjusio jautrumo. Silpnumas ir reagavimas į jį lyg jaustumėte gėdą ar kaltę. Svarbu įsisąmoninti, kad nesame kaltos, negalėdamos kontroliuoti emocijų. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti itin jautrų ryšį su vaikeliu. Suprasti, kad padidėjęs jautrumas nėra mūsų „klaida“, tai kūnas dirba savo darbą. Psichikai ir kūnui nevadovaujame, bet galime jį matyti, pažinti ir padėti. Leisti kitiems pasirūpinti savimi.
Partneriai yra du skirtingi žmonės, turintys skirtingas vaikystės patirtis, augę skirtingose gyvenimiškose situacijose, susidūrę su skirtingais iššūkiais, turintys skirtingas vertybes bei žinias. Nauji santykių modeliai atsiranda tik per naujas patirtis, per naujus išgyvenimus jau trise. Visa, kas nauja, apskritai dažniausiai kelia daugiau streso ir įtampos, su tuo esate susidūrę, pvz., naujame darbe. Adaptuotis reikia laiko, tad turime sau jo duoti. Naujame darbe retai kada iš savęs reikalaujate viską žinoti iš karto ir nepatirti sunkumų. Taigi duoti sau laiko reikia ir tėvystėje, ir puoselėjant tarpusavio santykius. Nors dažnai kyla nesutarimų, nusivylimų vienas kitu, tikrai yra ir teigiamų dalykų, nuostabos, malonumų. Juk partneriai atranda save ir vienas kitą iš naujo.
Nors dažnai kyla nesutarimų, nusivylimų vienas kitu, tikrai yra ir teigiamų dalykų, nuostabos, malonumų. Juk partneriai atranda save ir vienas kitą iš naujo. Nėra jokių fizinių kliūčių lytiškai santykiauti normalaus nėštumo metu, jei neturėjote persileidimų ar negresia šiam nėštumui persileidimas. Tačiau baimė pakenkti būsimajam kūdikiui kartais tiek vyrui, tiek moteriai neleidžia tinkamai atsipalaiduoti. Iš tikrųjų embrionas švelniai ir minkštai gaubiamas gimdos skysčių, o standžiai užsivėręs gimdos kaklelis sudaro patikimą barjerą nuo išorinio pasaulio. Todėl atsikratę baimių, lytinis gyvenimas gali būti dar įdomesnis. Tačiau pirmieji trys mėnesiai gali nuslopinti seksualinį potraukį, todėl vyrui gali tekti suprasti ir palaukti. Nes hormoniniai pokyčiai, kurie dažniausiai sukelia pykinimą, nuovargį, gali neigiamai veikti lytinį potraukį. Lygiai taip pat gali būti priešingai, besilaukianti moteris, kaip niekad gali to norėti. Jei tavo vaikai seniai užaugę arba dar neturi vaikų - domėkis draugės nėštumu, kaip kiekvieną mėnesį auga ir keičiasi vaisius, kokie pokyčiai vyksta mamos organizme.