Siekis turėti naminį gyvūnėlį, ypač šunį, dažnai kyla kartu su noru turėti vaikų. Nors kartais baiminamasi, ar šuo nepakenks mažyliui, ar jų poreikiai nesutaps, daugelis specialistų ir patyrusių šeimų tvirtina, kad tinkamai pasiruošus ir laikantis tam tikrų taisyklių, šuo ir kūdikis gali tapti puikiais draugais, o kartu augti ir vystytis. Šiame straipsnyje gilinsimės į tai, kaip užtikrinti saugų ir harmoningą santykį tarp jūsų keturkojo draugo ir naujagimio, pasitelkdami tiek ekspertų patarimus, tiek realias šeimų patirtis.
Bendri poreikiai ir harmonija šeimoje
Daugeliu atžvilgių šunų ir vaikų poreikiai sutampa: juos reikia laiku maitinti, suteikti prieglobstį, pasirūpinti jų fiziologinėmis reikėmis, rengti, maudyti ir, žinoma, mylėti. Todėl vienų auginimas tikrai nėra priežastis atsisakyti kitų. Reikia tik nebijoti, netikėti draugų ir kaimynų įtikinėjimais, esą visiems laikams palaidosite savo laisvę, ir iš anksto nusiteikti vienai didelei laimingai šeimai. Svarbiausia - suprasti, kad augintinis, kaip ir vaikas, reikalauja dėmesio, priežiūros ir nuoseklaus auklėjimo. Tinkamai pasiruošus, šuo gali tapti ne tik draugu, bet ir puikiu pagalbininku vaiko vystymuisi.
Pasiruošimas šuns atėjimui į šeimą
Vienas svarbiausių žingsnių, užtikrinant sklandų šuns ir kūdikio sugyvenimą, yra tinkamas pasiruošimas dar prieš mažyliui atsirandant namuose. Tai apima ne tik fizinį pasiruošimą, bet ir psichologinį gyvūno paruošimą pokyčiams.
- Įpratinkite prie naujų kvapų ir garsų: Dar neparsivežę naujagimio iš ligoninės, parneškite namo kelis jo daiktus ir duokite pauostyti šuniui. Tai gali būti drabužėliai ar net panaudotos sauskelnės. Taip pat svarbu, kad šuo iš anksto susipažintų su kūdikio skleidžiamais garsais. Galite pakratyti barškutį, atidaryti buteliuką su aliejumi kūdikiui ar net įrašyti kūdikio verksmo garsus ir leisti juos klausytis šuniui. Tai padės gyvūnui suprasti, kad namuose atsiras naujas šeimos narys, ir sumažins pirminį šoką.
- Veterinaro patikrinimas: Puikus laikas nuvežti šunį pas veterinarą vakcinuoti, patikrinti dėl parazitų ir apskritai įsitikinti, kad gyvūnas sveikas. Tai svarbu ne tik dėl jūsų vaiko saugumo, bet ir dėl paties augintinio gerovės. Sveikas gyvūnas yra laimingesnis ir ramesnis.
- Socializacija: Kartu su šunimi aplankykite draugus ar kaimynus, neseniai susilaukusius mažylio, kad šuo vaiką užuostų ir išgirstų saugioje, kontroliuojamoje aplinkoje. Tai padės jam priprasti prie kūdikio kvapo ir elgesio.
- Pirmasis susitikimas: Jei tik yra galimybė, tegul kūdikį į namus įneša kas nors kitas, kad jūs galėtumėte pasisveikinti su šunimi, kol jis nepradėjo pavydėti. Teigiamas pirmasis įspūdis labai svarbus net šunims. Svarbu, kad šuo neasocijuotų kūdikio atėjimo su neigiamomis emocijomis.
Kaip supažindinti šunis su naujagimiu
Pirmoji pažintis ir bendravimas
Kai kūdikis jau atkeliauja į namus, svarbu, kad pirmoji pažintis su šunimi būtų ramiai ir kontroliuojamai.
- Leiskite šuniui pačiam prieiti: Leiskite šuniui pačiam prieiti ir pasisveikinti su vaiku - neverskite jo, net nepašaukite, kad prieitų. Svarbu, kad gyvūnas pats nuspręstų, kada jis yra pasiruošęs susitikti. Pirmasis susitikimas turėtų būti trumpas ir ramioje aplinkoje.
- Pozityvus bendravimas: Sudarykite sąlygas pozityviam šuns bendravimui su naujuoju šeimos nariu: visada džiaukitės šuns dėmesiu, net jei priėjęs jis ir sutrukdo prižiūrėti kūdikį, girkite jį, pamaloninkite paglostydami, pasiūlydami skanėstą. Tai sustiprins teigiamas asociacijas.
- Venkite neigiamų asociacijų: Venkite diegti augintiniui neigiamas asociacijas kūdikio atžvilgiu - pavyzdžiui, niekada nešaukite „Ne!“, kai jis prieina prie mažylio ar bando jį pauostyti. Tai gali sukelti šuniui baimę ar agresiją.
- Saugus atstumas: Nustatykite tam tikrą saugų atstumą iki kūdikio, kurio šuo be leidimo neturėtų peržengti. Toks jūsų elgesys jūsų augintiniui bus suprantamas, kadangi šunų ar vilkų gaujoje gimus mažyliems, motina jų nerodo kitiems gaujos nariams, nors jie užuodžia ir žino apie gaujos pagausėjimą.
Saugumo užtikrinimas
Nors šunys gali būti puikūs kompanionai vaikams, svarbu nepamiršti, kad jie vis tiek yra gyvūnai, turintys instinktus. Todėl saugumas turėtų būti prioritetas.
- Niekada nepalikite be priežiūros: Niekada nepalikite kūdikio ir šuns vienų be priežiūros. Tai svarbiausia taisyklė, kurią reikia įsidėmėti. Net ir pats draugiškiausias šuo gali netyčia pakenkti vaikui, o vaikas gali netyčia sužeisti šunį.
- Stebėkite šuns elgesį: Atidžiai stebėkite šuns reakcijas ir būkite pasiruošę įsiterpti, nes kūdikio verksmą ar judesius šuo gali suprasti kaip kvietimą pažaisti arba kaip grėsmę. Nepamirškite, kad šuo turi stiprų grobio persekiojimo instinktą, kurį gali pažadinti kūdikio dydis ir silpnumas.
- Šuns dresūra: Tinkamas šuns auklėjimas ir dresūra yra itin svarbūs. Jei šuo rodo agresyvų elgesį, nerimą ar turi kitų elgesio problemų, būtina jas spręsti dar prieš kūdikiui atsirandant namuose. Svarbu išugdyti šuniui pagarbą šeimininkui, tačiau tai nereiškia, kad šuo turi bijoti žmogaus. Lygiai taip pat svarbu žmogui jausti pagarbą augintiniui ir jo poreikiams (miegui, maitinimuisi).
- Venkite provokacijų: Kai kurie veiksmai gali provokuoti šunį. Pavyzdžiui, gulėjimas ant žemės gali skatinti šunis pulti. Svarbu mokyti ir vaiką, kaip tinkamai elgtis su šunimi: negalima traukti už uodegos, ausų, trikdyti jo ramybės ar maisto.
- Įkandimų rizika: Nors dauguma tėvų nerimauja dėl bakterijų, kurias gali pernešti šuns seilės, didesnis pavojus yra įkandimas. Vaikai yra itin pažeidžiami dėl savo ūgio. Jų veidai yra arti šuns, todėl dažnai apkandžiojama ši kūno vieta bei kaklas. Gyvūnų įkandimai gyja ilgai, gali likti randų, kilti infekcijų, įskaitant pasiutligę. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šunys dažniausiai įkanda vaikams žaidžiant su šunimi ar tiesiog būnant greta jo. Svarbu atminti, kad dauguma vaikų neskiria šuns kūno pozų, todėl nesupranta, kada šuo draugiškas, o kada agresyvus.
Šuns elgesio problemų sprendimas
Atsiradus kūdikiui, šuns elgesys gali pasikeisti. Svarbu suprasti šias priežastis ir imtis tinkamų priemonių.
- Pavydas ir dėmesio trūkumas: Dažna problema, su kuria susiduria jauni tėvai, yra šuns „pavydas“. Gyvūnas, kuris anksčiau buvo šeimos augintinis, staiga patenka į šešėlį. Yra daugiau draudimų, mažiau laiko, mažiau žaidimų ir pasivaikščiojimų. Šuo automatiškai pradeda sieti kūdikio atėjimą su dienos režimo pokyčiais ir pradeda reikalauti daugiau dėmesio.
- Laiko skyrimas augintiniui: Svarbu rasti laiko savo augintiniui, net jei tai sunku. Idealu - šunų žaidimai, kurie jį ilgiau užims. Galima įtraukti šunį į kasdienius ritualus, pavyzdžiui, pasiimti jį į pasivaikščiojimus su vežimėliu ar net į trumpus pasivažinėjimus dviračiu (jei tai įmanoma ir saugu).
- Protinė veikla: Šunį galima užimti protine veikla namuose. Pasak specialistų, augintiniui niekada nėra vėlu mokytis naujų komandų ar triukų, o protinė veikla šuniui padeda išsikrauti greičiau nei fizinė. Interaktyvūs žaidimai, priverčiantys šunį mąstyti, kaip išsikrapštyti skanėstą, gali būti puikus būdas jam užimti.
- Ribų nustatymas: Nors svarbu skirti dėmesio šuniui, taip pat būtina nustatyti ir aiškias ribas. Pavyzdžiui, jei šuo nuolat prašo dėmesio, galima išmokyti jį komandos „palauk“. Taip pat svarbu sukurti šuniui saugią erdvę, kurioje jis galėtų pailsėti nuo vaiko.
Šuns veislės ir tinkamumas vaikams
Nors nėra vienos „tobulos“ veislės vaikams, kai kurie šunys pasižymi ramesniu temperamentu ir didesniu kantrybės lygiu. Vis dėlto, svarbu suprasti, kad net ir pačios švelniausios veislės šuo gali tapti pavojingas, jei bus viršytos jo ribos.
- Temperamentas svarbiau nei veislė: Svarbiausias veiksnys, lemiantis, ar šuo agresyvus, yra ne jo veislė, o auklėjimas. Net ir „agresyvių“ veislių šunys, tinkamai auklėjami, gali būti puikūs šeimos nariai.
- Šunys, mėgstantys vaikus: Samojedai, pavyzdžiui, senovėje buvo naudojami vaikams šildyti ir dažnai mėgsta vaikus. Tačiau tai nereiškia, kad bet kuris samojedas bus tinkamas jūsų šeimai.
- Atsakingas pasirinkimas: Renkantis šeimos šunį, svarbu atsižvelgti į jo temperamentą, energijos lygį ir poreikius. Jei turite abejonių dėl savo šuns sugebėjimo saugiai bendrauti su vaiku, geriausia kreiptis į specialistus.
Šuns ir vaiko santykio nauda
Vaiko auginimas su šunimi turi daugybę privalumų ne tik emocinei, bet ir fizinei vaiko raidai.
- Imuniteto stiprinimas: Nustatyta, kad nuolat kontaktuojantys su šunimi maži vaikai rečiau serga įvairiomis infekcijomis ir rečiau vartoja antibiotikus. Buvimas su šunimi, net ir su mažu vaiku, nėra grėsmė - priešingai, tai gali padėti sukurti stipresnę imuninę sistemą.
- Empatijos ir atsakomybės ugdymas: Vaikai išmoksta, kad reikia gyvūnui atleisti už visokius nusižengimus, klaidas ir toliau jį mylėti. Augintinis padeda vaikams ugdyti meilę, dvasinį atvirumą, atsakomybę, pareigos jausmą, įgyti pasitikėjimo savimi, autonomijos, gerina socialinius įgūdžius.
- Psichologinė sveikata: Augintiniai plečia vaiko akiratį, padeda geriau pažinti pasaulį, suvokti gyvenimą bei jo ciklą: gimimą, mirtį, ligas bei dauginimąsi. Psichologai tikina, kad augintinis padeda vaikams gerina psichinę sveikatą bei mažina psichinių sutrikimų pavojų.
Išvada
Šuns ir kūdikio sugyvenimas nėra neįmanoma užduotis. Tinkamai pasiruošus, laikantis saugumo taisyklių ir skiriant pakankamai dėmesio tiek vaikui, tiek augintiniui, galima sukurti harmoniją ir džiaugsmą visai šeimai. Svarbiausia - nepamiršti, kad šuo yra gyva būtybė, kuriai reikia meilės, supratimo ir nuoseklaus auklėjimo, o vaikas - nuo suaugusiųjų priklauso jo saugumas ir gerovė.